- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-853-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01308-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Eigulių topolis“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Eigulių topolis“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys, uždarajai akcinei bendrovei „Presto prekyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Palink“, uždarajai akcinei bendrovei „R. M. firma“, R. M., uždarajai akcinei bendrovei “JAS“, V. Z. projektavimo ir konsultavimo individualiai įmonei dėl juridinių asmenų organų sprendimo teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi su patikslintu ieškiniu prašydamas: panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-11 įsakymą Nr. A-2488 „dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009-02-18 statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduotą statybos leidimą Nr. 38-3 GR900-75; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009-10-07 statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduotą statybos leidimo versiją Nr. 38-3 GR900-75/1; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-06-17 statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduotą statybas leidžiantį dokumentą Nr. LNS-21-110617-00463; leisti, statytojui UAB „Eigulių topolis“ per teismo nustatytą terminą, pagal reikiamai pertvarkytą teritorijų planavimo ir projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti pastato, esančio (duomensy neskelbtini), neteisėto detaliojo plano ir statybos leidimų pagrindu, rekonstruotą statinio dalį; jeigu per teismo nustatytą terminą nebus įvykdytas teismo reikalavimas perstatyti rekonstruotą statinio dalį, statinio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstruotą dalį, kuri rekonstruota pagal neteisėtai patvirtintą detalųjį planą ir statybos leidimus, nugriauti statytojo lėšomis; teismui nusprendus, kad ieškovas praleido terminą administraciniams teisės aktams ginčyti, terminą atnaujinti.
Ieškovas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomo žemės sklypo nuomininkė ir pastato dalies savininkė yra UAB „Eigulių topolis“ (toliau - Statytoja). Pagal statytojos 2008-07-25 prašymą Urbanistikos skyrius 2008-09-08 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 40-6-1267 (toliau - 2008 m. PSS) pastatui projektuoti. Statinio projektavimo sąlygų sąvado rengimo ir išdavimo tvarką, sudėtį ir apimtį reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas" (toliau - STR 1.05.07:2002). 2008 m. PSS registravimo lape atlikti taisymai po registravimo: Urbanistikos skyriaus vyr. specialistės M. N. išbraukta Pastato kategorija „ypatingas“ ir įrašyta „neypatingas“, nurodyta taisymo data 2008-09-23 ir parašas; nubrauktos 2008-09-01 sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti Nr. AS-40-6-1267, įrašytos 2009-02-03 sąlygos Nr. AS-40-6-1267-1, nurodyta taisymo data 2009-02-06, pareigos - Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas P. S. ir parašas. Teigia, kad sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti buvo pakeistos po 2008 m. PSS išdavimo. Tuo pažeidžiama STR 1.05.07:2002 13 punkte nustatyta sąvado rengimo tvarka. Pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties pastatai“ 1 priedą Pastatas priskiriamas visuomenių pastatų sąrašui. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai" 5.4 punktu, ypatingi statiniai yra visi pastatai, naudojami visuomenės poreikiams, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių (įskaitant pastatą ir jo paskirtį aptarnaujantį personalą bei lankytojus), todėl pastatas turi būti priskirtas ypatingų statinių kategorijai. Urbanistikos skyriaus 2009-02-03 išduotose sąlygose Nr. AS-40-6-1267-1 nurodyta statinio kategorija -neypatingas statinys. Tuo pažeidžiama STR 1.01.06:2002 5.4 p. nuostata. Kultūros paveldo objektų tvarkybos arba šių objektų teritorijose ar apsaugos zonose planuojamų tvarkomųjų statybos darbų projektinių pasiūlymų rengimo, pritarimo jiems, jų saugojimo reikalavimus nustato Kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. Įsakymu Nr. ĮV-329 patvirtintas paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės" (toliau -PTR 3.06.01:2007). Projektinių pasiūlymų privalomumas, jų rengimo ir tvirtinimo tvarka nurodyta šio reglamento 17-19 punktuose. Projektinių pasiūlymų sudėties reikalavimai nurodyti PTR 3.06.01:2007 20 punkte. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas" (toliau - STR 1.05.06:2005) 8.4 punkte tarp projektinių pasiūlymų sudėties dokumentų nurodyti statinio architektūros idėją iliustruojantys eskizai (planai, fasadai) su statinio laikančiųjų konstrukcijų schemomis bei šių sprendinių (tarp jų - statybos sklypo tvarkymo) aprašymu, pagrindžiant siūlomą idėją ryšiais su susiklosčiusia istorine, kultūros paveldo, kraštovaizdžio bei esamo užstatymo urbanistine aplinka. Kauno miesto savivaldybės administracija patvirtino prašymo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą blanką, kuriame nustatytas pridedamų dokumentų sąrašas. Šiame sąraše nurodyta pateikti planuojamos statybos projektinius pasiūlymus, už kultūros paveldą ir apsaugą atsakingos institucijos sutikimą ir suderintą projektinį pasiūlymą. Duomenų, kad būtų parengti projektiniai pasiūlymai PTR 3.06.01:2007 nustatyta tvarka pagal STR 1.05.07:2002 10.5 p. reikalavimą nėra. KPD Kauno TP 2008-02-21 išdavė projektavimo sąlygas (laikinąjį reglamentą) Nr. 2K-192, (iki detaliojo plano 2008-07-1 1 patvirtinimo) ir 2008-08-05 projektavimo sąlygas Nr. 2K-1195 (po detaliojo plano patvirtinimo) (toliau - KTP 2008 m. Sąlygos), kuriose tarp kitų paveldo apsaugos reikalavimų nurodyta: „būtina laikytis Detaliojo plano sprendinių. Naujamiesčiui taikomų paveldosaugos nuorodų; būtina išsaugoti Pastato vertingąsias savybes, t. y. aikštės ir gatvės fasadus, jų išlikusius elementus, taip pat frontoną; remiantis prof. A. M. idėjinių projektinių variantų įvertinimu tikslinga vystyti septintąjį-aštuntąjį variantus“. Nekilnojamojo turto paveldo apsaugos eksperto prof. M. 2008-02-18 atliktas pastato (duomenys neskelbtini), pertvarkymo į viešbutį idėjinių projektinių variantų įvertinimas (toliau - Įvertinimas) buvo parengtas pagal UAB „JAS" (toliau - Projektuotoja) pateiktus 9 numatomo rekonstruoti pastato kompiuterinės vizualizacijos brėžinius (9 variantai) (toliau - Vizualizacija). Įvertinimui pateiktuose vizualizacijos brėžiniuose nėra aiškinamojo rašto, numatomo Pastato fasadų ir aukštų planų brėžinių, nenurodyti numatomo pastato matmenys. Visuose vizualizacijos vaizduose pateikta pastato perspektyva iš pietvakarių, t. y. aikštės pusės. Įvertinimas buvo atliktas iki detaliojo plano svarstymo ir tvirtinimo, pateikiant vizualizacija kaip pagalbinę medžiagą detaliojo plano galimų sprendinių svarstymui. Įvertinime nesvarstyti techninio projekto sprendiniai arba konkretus projektinis pasiūlymas dėl Pastato rekonstravimo. Pagal STR 1.05.06:2005 8.4 p. nuostatas projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas. UAB „Eigulių topolisp architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjos. Vizualizacija neatitinka STR 1.05.06:2005 8.4 punkte ir PTR 3.06.01:2007 17-20 punktuose nurodytų projektinių pasiūlymų rengimo tvarkos, sudėties ir apimties reikalavimų. Teigia, kad, 2008 m. PSS išduotas pažeidžiant STR 1.05.07:2002 13 punkte nustatytą sąlygų sąvado išdavimo tvarką, 49 p. reikalavimą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 20 str. 2 d. 5 p. Dėl pastarųjų priežasčių 2008 m. Sąvadas negalėjo būti išduotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Eigulių topolis“ turėjo atitinkamus leidimus vykdyti statybas, buvo neesminių pažeidimų išduodant leidimus, kurie statybos eigoje buvo šalinami. Derinant statybos darbus, buvo gauti valstybinių institucijų pritarimai, suderinimai. Pirminė statinio būklė buvo netinkamo estetinio vaizdo. Rekonstruojamas statinys įgavo kitą estetinį vaizdą, buvo pritaikytas visuomenės poreikiams, fasadinės sienos išsaugojo autentiškumą. Statinio frontono griovimui yra išduotas atskiras leidimas, kuris nėra ginčijamas. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į teisinių santykių stabilumo poreikį, pažeisto intereso gynimas ieškovo nurodomu būdu (naikinat detalųjį planą, statybos leidimus) būtų neproporcinga priemonė.
Dėl ieškinio senaties
Teismas nurodė, kad ieškinys teismui pateiktas 2012-01-31, susirašinėjimas ar pavedimai tarp struktūrinių padalinių nesudaro pagrindo pratęsti termino. Informaciją apie galimus Paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus prokuratūra sužinojo 2011-05-13, būtent nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas terminas reikalavimams teisme pareikšti. Įstatymo leidėjas procesinio dokumento, kuriuo ginčijamas administracinis aktas, parengimui yra numatęs vieno mėnesio terminą. Priešingas aiškinimas, kad tik surinkus visus duomenis, reikalingus pareiškimui į teismą surašyti, prasideda termino kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžia, nepagrįstai iškeltų prokurorus privačių asmenų atžvilgiu, neleistų užtikrinti teisinių santykių stabilumo ir prieštarautų proceso įstatymų sistemai. Teismas nurodė, kad prokuroras, ginantis viešąjį interesą, praleido LR ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą terminą administraciniam aktui ginčyti, dėl to prašymo dėl termino atnaujinimo, netenkino.
Dėl detaliojo plano
Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog detalusis planas parengtas netinkamai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau- VTPSI) prokuratūros pavedimu atliko patikrinimą ir nustatė, kad tvirtinant detalųjį planą (toliau -DP) buvo atliktos visos rengimo proceso metu galiojusiuose detaliųjų planų rengimą reglamentavusiuose teisės aktuose nustatytos planavimo procedūros ir jos iš esmės atitiko šių teisės aktų reikalavimus, DP sprendiniai atitiko planavimo sąlygas ir iš esmės atitiko detalųjį teritorijų planavimą tuo metu reglamentavusių teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendė, kad įsakymas kuriuo buvo patvirtintas DP, neprieštaravo teritorijų planavimą reglamentavusiems teisės aktams.
Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009-02-18 statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduoto statybos leidimo Nr. Nr. 38-3 GR900-75 bei Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009-10-07 statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduoto statybos leidimo versijos Nr. 38-3 GR900-75/1 panaikinimo.
Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio reikalavimus dėl statybos leidimų panaikinimo grindė VTPSI atsakyme pateiktomis išvadomis. Inspekcija atlikusi minėtų statybos leidimų patikrinimą nustatė, kad sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti buvo pakeistos po 2008-09-08 projektavimo sąlygų sąvado Nr. 40-6-1267 išdavimo, tokiu būdu pažeidžiant statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 (Žin., 2002, Nr, 54-2153; 2006, Nr. 99-3853), 13 p. nustatytą sąvado rengimo tvarką, kurioje reglamentuota, kad projektavimo sąlygas nagrinėja, derina, jeigu reikia siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) ir joms pritaria savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Urbanistikos skyriaus 2009-02-03 naujai išduotose sąlygose Nr. AS-40-6-1267-1 statinio kategorija nurodyta - neypatingas statinys, kai tuo tarpu pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. Dl-91 (Žin., 2004, Nr. 54-1851; Žin., 2006, Nr. 22-711), 1 priedą Pastatas priskiriamas visuomenių pastatų sąrašui, o vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639; 2005, Nr. 140-5059), 5.4 punktu, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, priskiriami ypatingų statinių kategorijai. Inspekcija atlikusi patikrinimą nustatė, kad 2008-09-08 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 40-6-1267 išduotas pažeidžiant ir statybos techninio reglamento STR 1,05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 49 p. nuostatas, numatančias, kad statinio, statomo nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritorijoje, projektavimo sąlygose nurodoma, kokiu nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentu (laikinu reglamentu) bei projektiniais pasiūlymais, kuriems pritarė už kultūros vertybių apsaugą atsakinga institucija, reikia vadovautis. UAB „JAS“ parengtos pastato kompiuterinės vizualizacijos neatitiko statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Žin., 2005, Nr. 4-80; 2007, Nr. 10-409), 8.4 punkto reikalavimų, kad bendruoju atveju projektiniuose pasiūlymuose pateikiami statinio architektūros idėją iliustruojantys eskizai (planai, fasadai) su statinio laikančiųjų konstrukcijų schemomis bei šių sprendinių (tarp jų - statybos sklypo tvarkymo) aprašymu, pagrindžiant siūlomą idėją ryšiais su susiklosčiusia istorine, kultūros paveldo, kraštovaizdžio bei esamo užstatymo urbanistine aplinka. Vadovaujantis Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2003, Nr. 123-5592; 2006, Nr. 116-4402; 2007, Nr. 55-2127) 20 str. 2 d. 5 p., statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) tarp kitų privalomų pateikti dokumentų turėjo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) ir pirmiau minėtų nuostatų reikalavimus atitinkančius projektinius pasiūlymus. Teismas nurodė, kad inspekcija vertindama 2008 m. pastato techninį projektą nustatė, kad tokie pažeidimai kaip statinio projektavimo užduoties, techninio projekto dokumentų sudėties žiniaraščio nebuvimas, statinio bendrųjų rodiklių netikslus nurodymas (statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas" 8.6 p., 32.1.1 p. ir 5 priedas) laikytini neesminiais pažeidimais. Taip pat pažymėjo, kad Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys vis tik nustatė prieštaringas sąlygas pastato rekonstravimui, kvalifikuoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistai, architektūros ir urbanistikos ekspertai išsakė skirtingą nuomonę ir siūlymus dėl pastato rekonstravimo architektūrinės išraiškos (priedas bylos b.l. 13-25).
Tačiau tai, kad 2008 m. pastato techninis projektas parengtas be projektinių pasiūlymų, nesant rekonstruojamo pastato konstrukcijų tyrimų, matavimų, jų techninės būklės vizualinio įvertinimo dokumentų, buvo pažeisti statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8.4 ir 8.7.4 punktų statinio projekto rengimo esminiai reikalavimai ir Statybos įstatymo 19 str. 2 d., 20 str. 1 d. 2 p. nuostatos reglamentuojančios, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, o tyrinėjimai atliekami iki statinio projekto rengimo pradžios, tam tikrais atvejais - statinio projektavimo bei statybos metu. Projektuotojui neparengus pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies, kas yra privaloma ypatingų statinių projektavimo atveju, pažeidžiami statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas" 35, 36 ir 44.2 punktų reikalavimai. Nuolatinė statybos komisija 2009-02-04/05 protokolu Nr. 40-10-SK1661/2 įformino 2008 m. techninio projekto patikrinimo rezultatus. Visi privalantys dalyvauti posėdyje Nuolatinės statybos komisijos nariai, tarp jų už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos - Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji specialistė R. G. pritarė statybos leidimo išdavimui pasirašydami posėdžio protokole. Nuolatinė statybos komisija sprendimu nurodė išduoti statybos leidimą (I darbų etapui). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius 2009-02-18 išdavė statybos leidimą Nr. 38-3 GR900-75, o statytojui paprašius patikslinti leidimo rodiklius vietoje 43 viešbučio kambarių skaičiaus nurodyti 44, 2009-10-07 išduota statybos leidimo versija Nr. 38-3 GR900-75/1. Teismas pažymėjo tai, jog atlikus preliminarius skaičiavimus nustatyta, kad 2008m. techninio projekto sprendiniai nepažeidžia detaliajame plane nustatytų privalomųjų reikalavimų: viešbučių paskirties patalpų įrengimas atitinka Detaliajame plane nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį K1 -komercinės paskirties (prekybos, paslaugų ir pramogų) objektų statyba; žemės sklypo užstatymo tankumas - 65 proc. (detaliajame plane - 78 proc. nors 2008 m. techniniame projekte neteisingai nurodyta 43 proc.), sklypo užstatymo intensyvumas - 2,4 (detaliajame plane - 3,15), pastato aukštų skaičius - 4 (detaliajame plane - 3-5 aukštai), pastato aukštis nuo žemės paviršiaus - 20,50 m (detaliajame plane - iki 19,0 m). Teismas sprendė, kad išduodant statybos leidimus buvo padaryti neesminiai pažeidimai, tačiau toliau derinant projektus, techninę dokumentaciją trūkumai buvo taisomi. Taip pat teismas nurodė, kad posėdžio metu VTPSI atstovė paaiškino, kad šiuo metu pagal paskutinį statybos leidimą statinys atitinka keliamus reikalavimus. LVAT praktikoje pripažįstama, kad statybos leidimai negali būti panaikinti vien dėl formalių pažeidimų.
Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-06-17 statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduoto statybas leidžiančio dokumento Nr. LNS-21-110617-00463 panaikinimo
Teismas, nurodė, kad iš šalių paaiškinimo matyti, jog dokumentacijos rengimas buvo tęstinio pobūdžio. Nustatyti pažeidimai, techninės klaidos buvo taisomos. Posėdžio metu VTPSI atstovė paaiškino, kad šiuo metu pagal paskutinį statybos leidimą statinys atitinka keliamus reikalavimus. Teismas sprendė, kad griauti antstatą dėl buvusių pažeidimų, kurie buvo ištaisyti, nėra ekonomiška ir tikslinga.
Dėl vertingosios savybės – užstatymo tūrio
Teismas nurodė, kad pastatas (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą kaip atskiras objektas, jam nėra nustatytos vertingosios savybės, ginčo nėra. Šiuo atveju minėtam pastatui gali būti taikoma kultūros paveldo apsauga tik tiek, kiek tai susiję su nekilnojamąja kultūros vertybe - vietove -Naujamiesčiu. Ieškovas ir atsakovas nurodė, jog užstatymo tūris administracinių aktų rengimo ir patvirtinimo (išdavimo) metu buvo vertingoji Naujamiesčio savybė, kuri buvo nustatyta apibrėžta Dosjė. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba tik 2009-12-01 aktu Nr. KPD-RM-1313 nustatė kultūros paveldo vietovės - Naujamiesčio - vertingąsias savybes. Priimant beveik visus ginčijamus administracinius aktus, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dar nebuvo nustačiusi Naujamiesčio, kaip kultūros vertybės, vertingųjų savybių. Dosjė numatytas gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis nebuvo įrašytos nekilnojamojo kultūros paveldo registre. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009-12-01 aktu Nr. KPD-RM-1313 nustatant vertingąsias savybes, tokios vertingosios savybės kaip gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis nenurodytos ir nenustatytos. Teismas nurodė, kad nesant tokios vertingosios savybės kaip užstatymo tūris, negalėjo būti padaryti ieškinyje nurodomi Paveldo apsaugos įstatymo normų pažeidimai. Dosjė yra tipinis, abstraktus apskaitos dokumentas, parengtas neatlikus išsamių tyrimų, nenustačius išlikusių saugotinų autentiškų objektų, elementų ar fragmentų, neatlikus inventorizacijos ir visapusiško visų teritorijoje esančių statinių įvertinimo. Dosjė nurodytas vietovės - Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu - užstatymo tūris ir jo išsaugojimas reikštų draudimą Naujamiesčio teritorijoje ne tik statyti naujus statinius ar rekonstruoti esamus bei atkurti nugriautus, bet taip pat griauti menkaverčius, darkančius autentišką urbanistinę sandarą, nes tokiu būdu galėtų pakisti užstatymo tūris. Kultūros paveldo centro 2011-04-21 rašte Nr. (6.3.)-2, kuriame nurodyta, kad „Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, pagrindinis dosjė buvo parengtas 1999 m. Jame nurodytos informacijos kategoriškumo laipsnio dabar išmatuoti nebeįmanoma. Šio objekto pagrindinį dosjė skiriasi nuo apsaugos reglamento, kuris Naujamiesčiui turėjo būti parengtas. Kultūros paveldo centro 2012-02-14 rašte Nr. (6.1.)-2-121 nurodoma, kad kultūros vertybės pagrindinis dosjė yra ne priežiūros, tvarkymo ir naudojimo, o apskaitos dokumentas. Teismas sprendė, kad jis negali būti prilygintas, sutapatintas su šios vertybės apsaugos reglamentu. Jame nėra vertingųjų savybių sąvokos. Naujamiesčio, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės - vietovės, apsaugos reglamentas neparengtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-10-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2406/2012 pažymėjo, kad Kultūros vertybės pagrindinis dosjė buvo parengtas 1999 metais ir jame nurodytos informacijos kategoriškumo laipsnio išmatuoti neįmanoma, o šiuo atveju turėjo būti parengtas apsaugos reglamentas. Kultūros vertybės pagrindinis dosjė vertinama ne kaip priežiūros, tvarkymo ir naudojimo, o apskaitos dokumentas, kuris negali būti prilygintas, sutapatintas su šios vertybės apsaugos reglamentu. Kultūros paveldo vietovės (Naujamiesčio) vertingosios savybės nustatytos Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. KPD-RM-1313. Dosjė nurodoma, kad Naujamiesčio teritorijoje yra vertinga: gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis, atskiri užstatymo fragmentai, tuo tarpu kaltinime nurodoma, kad buvo padidintas vieno iš valstybės saugomos vietovės elementų istorinio statinio tūris ir pakeista architektūrinė išraiška (sužalota vertingoji savybė). Sąvoka „vertė“ pažymi, kad vertingas yra pats daiktas (objektas, vietovė), o sąvoka „vertingoji savybė“ nurodo kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožą, vertingą etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Pačioje dosjė nėra vartojama nei viena iš šių sąvokų, joje tik nurodoma, kas Naujamiesčio teritorijoje yra vertinga. Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkos 26 d. (STR 1,14,01:1999) nustatyta, kad pastato (jo dalies) tūris yra horizontalaus pjūvio ploto ir aukščio sandauga, tačiau tūriai yra skaičiuojami tik pastatams ir nėra skaičiuojami vietovėms, taigi dosjė esanti sąvoka „užstatymo tūris“ negali būti naudojama vertinant vietovės tūrį, taipogi tokių reikalavimų teisės aktuose nėra. Jei nėra įmanoma suskaičiuoti, koks yra vietovės (nagrinėjamu atveju – Naujamiesčio) tūris, taigi šio tūrio keitimas negali būti draudžiamas, priešingu atveju reikštų, kad vietovėje apskritai negalima daryti jokių architektūrinių pakeitimų, tačiau miestas yra nuolat kintanti ir besivystanti struktūra, taip pat to nedraudžia nei vienas galiojantis įstatymas. Užstatymo tūrio ir pobūdžio verte galėtų būti įvardinta vietovės tūrinė kompozicija, gatvių išklotines sudarančių pastatų tūriai, vietovės panoramos ir siluetai, t.y. vertės kriterijumi galėtų būti Naujamiesčio kaip visumos pokytis, vertinamos turėtų būti vertingosios savybės, tačiau nagrinėjamu atveju jos aiškiai nustatytos nebuvo. Dosjė abstrakčiai nustatė būtent Kauno miesto istorinės dalies, kaip teritorijos, vertingąsias savybes, o ne objekto (duomenys neskelbtini), kaip kultūros paveldo objekto, vertingąsias savybes. Vietovės tūris gali pakisti pastačius antstatą. Tačiau nėra duomenų koks buvo vietovės tūris iki pastatymo antstato. Taip pat nėra duomenų, kiek pakinta tūris nugriovus pastatą. Griaunant pastatus keičiasi vietovės tūris taip pat. Todėl tiksliai įvardinti kaip pasikeitė vietovės tūris vienus pastatus griaunant, kitus statant nėra galimybės. Nėra nustatyta, koks vietovės tūris turėtų būti šiuo metu. Teismas nurodė, kad netenkinus paminėtų reikalavimų, dėl kitų reikalavimų, susijusių su dokumentacijos paruošimu perstatant rekonstruotą statinio dalį ar statinio nugriovimu, teismas plačiau nepasisako.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Kauno apygardos prokuroras prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - Kauno apygardos prokuratūros prokuroro patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, kadangi buvo priimtas ne tik pažeidžiant procesinės teisės normas, turėjusias įtakos neteisingam bylos išsprendimui, bet ir netinkamai aiškinant bei taikant materialinės teisės normų nuostatas bei nukrypstant nuo susiformavusios teismų praktikos.
Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, tačiau visiškai nepagrįstai nurodė, kad pažeisto intereso gynimas ieškovo nurodomu būdu (naikinat detalųjį planą, statybos leidimus) būtų neproporcinga priemonė. Teismas tokią savo poziciją grindė vien subjektyvaus pobūdžio vertinimais, kad pirminė statinio būklė buvo netinkamo estetinio vaizdo, rekonstruojamas statinys įgavo kitą estetinį vaizdą, buvo pritaikytas visuomenės poreikiams, fasadinės sienos išsaugojo autentiškumą. Tokie subjektyvūs vertinimai negali būti pagrindas konstatuoti viešojo intereso gynimo priemonių neproporcingumą, kadangi tiek prieš pareiškiant ieškinį, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, viešojoje erdvėje visuomenė, tame tarpe ir atskirų sričių specialistai, nuolat kritikavo esamą ginčo objekto estetinį vaizdą. Detaliojo plano ir statybos leidimų naikinimas nereiškia, kad pastatas būtinai bus nugriautas, todėl teigti, kad reikalavimai dėl ginčijamų dokumentų panaikinimo yra neproporcingi nėra pagrindo. Skirtingai negu teigė sprendime teismas, ieškovas kaip tik siūlė itin proporcingą ginčo padarinių šalinimo variantą, t.y. leisti, statytojui UAB „Eigulių topolis“ per teismo nustatytą terminą, pagal reikiamai pertvarkytą teritorijų planavimo ir projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti pastato, esančio Laivės al. 90, Kaune, neteisėto detaliojo plano ir statybos leidimų pagrindu, rekonstruotą statinio dalį. Ieškinio tenkinimo atveju, būtų buvę privalu parengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį detalųjį planą, o vėliau gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Galiausiai, paliekant galioti detalųjį planą ir statybos leidimus, kurie pažeidžia kultūros paveldo apsaugą bei statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, bus įtvirtintinas principas, kad iš ne teisės gali atsirasti teisė, kas yra absoliučiai nesuderinama su teisinės valstybės principais.
Ieškovas nurodo, kad nepagrįsti ir nemotyvuoti teismo argumentai taikyti ieškinio senatį. Teismas nepagrįstai ieškinio senatį skaičiavo nuo 2011-05-13, kuomet Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) raštas Nr. (1.29) 2-1137). Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, 2011-07-15 gavęs pavedimą iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, aktyviai rinko medžiagą, kuri leistų daryti išvadą buvo ar ne pažeistas viešasis interesas. 2011-05-13 KPD rašte nurodyti pažeidimai buvo itin abstraktaus pobūdžio bei nepagrįsti pridedama dokumentacija, todėl prokuroras dėl atskirų aplinkybių konkretizavimo bei patikslinimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d., kaip į specialistus kultūros paveldo apsaugos srityje, ne kartą kreipėsi ne tik į patį KPD bet ir į Kultūros ministeriją, kadangi tam tikriems pažeidimams konkretizuoti buvo būtinos specialios žinios. Šias aplinkybes patvirtina civilinėje byloje esančios paklausimų bei atsakymų kopijos. Teismas visiškai nepasisakė dėl vieno iš ieškovo argumentų, kad ieškinys yra grindžiamas ne tik kultūros paveldo apsaugą, bet ir statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, todėl ir ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai buvo gauta paskutinė medžiaga leidžianti konstatuoti konkrečius pažeidimus bei padaryti išvadą, kad jie pažeidžia viešąjį interesą. Ieškovo nuomone, ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2012-01-04, kuomet iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) buvo gauta, prokuroro pavesto patikrinimo, išvada, kurioje buvo konstatuoti statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, bei jos priedai. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė prašymą atnaujinti terminą administraciniams aktams ginčyti.
Ieškovas nurodo, kad teismas konstatuodamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-11 įsakymo Nr. A-2488 „dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ teisėtumą, apsiribojo tik 2011-12-23 VTPSI išvados Nr. 7-(1.15)-2D-17443 teiginių perrašymu, visiškai nevertindamas jų teisingumo ir pagrįstumo. Teismas ignoravo ieškovo argumentus, kad minėtasis įsakymas pažeidžia ir kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Teismas ne tik turėjo įvertinti ar VTPSI išvados teiginiai dėl detaliojo plano atitikimo teritorijų planavimą reglamentuojantiems aktams yra pagrįsti, bet ir detaliojo plano teisėtumą įvertinti kultūros paveldo apsaugą įtvirtinančių teisės aktų aspektu. Kultūros paveldo vietovė – Kauno miesto istorinė dalis, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22149, iki 2005-04-19 buvęs kodas – U30), į Kultūros vertybių registrą įrašyta Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 292 (1999, Žin., 47-255). Kultūros paveldo vertybė įrašyta kaip kultūros paveldo vietovė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) (toliau – NKPAĮ) 3 str. 2 d., nekilnojamasis kultūros paveldas pagal sandarą yra: pavienis objektas, kompleksinis objektas ir vietovė. NKPAĮ 19 str. 2 d. 1-2 p. nurodo, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes; teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus ir trukdytų juos apžvelgti. Pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra kultūros paveldo objektas, tačiau yra kultūros paveldo vietovės - Kauno miesto istorinės dalies, vadinama Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 22149), dalis. Nagrinėjamu atveju saugoma yra vietovė, tačiau rekonstravus pastatą, paaukštinant jį dviem aukštais, buvo pažeista nekilnojamosios kultūros vertybės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčio, vertingoji savybė – užstatymo tūris. Teismas nepagrįstai aiškino, jog statinys (duomenys neskelbtini), Kauno m., visiškai nesietinas su saugomos kultūros vertybės – vietovės, vertingosiomis savybėmis, kadangi toks teiginys prieštarauja byloje pateiktam KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009-12-01 aktui Nr. KPD-RM-1313. Visiškai nepagrįstas ir teismo teiginys, jog pripažinto vertingąja savybe užstatymo tūrio keitimo nedraudžia nei vienas galiojantis įstatymas, kadangi NKPAĮ 19 str. 2 d. yra aiškiai nustatyta, jog viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes.
Vienas iš ieškinyje pateiktų reikalavimų yra panaikinti Kauno miesto savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą 2011-06-17 Nr. LNS-21-110617-00463, kurio pagrindu ir yra įvykdytas įstatymo draudžiamas veiksmas – sužalota nekilnojamosios vertybės pase (išraše iš Kultūros vertybių registro) nurodyta vertingoji savybė – istorinio autentiško užstatymo pobūdis (tipas) išreiškiamas ir užstatymo tūriu, ir istorine architektūrine išraiška, apimantis visą (duomenys neskelbtini) išlikusį istorinį užstatymą, kurio vienas iš elementų yra kultūros paveldo statinys (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog projekto korektūra buvo atlikta pagal KPD Kauno teritorinio padalinio (toliau – KPD Kauno TP) 2010-08-19 išduotas specialiąsias projektavimo sąlygas Nr. 2K-1566, vadinasi projektuojant ir išduodant statybą leidžiantį dokumentą privalu buvo nepažeisti KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009-12-01 aktu Nr. KPD-RM-1313 nustatytų vertingųjų savybių, kurias naikinti draudžia įstatymas. Ieškovas pažymi, jog nuo 2005-04-15 ėmus galioti naujajai NKPAĮ redakcijai, nekilnojamajai kultūros vertybei – Kauno miesto istorinei daliai, vadinamai Naujamiesčiu, turėjo būti taikomi minėtu įstatymu numatyti reikalavimai. Kultūros paveldo vertybės privalo būti saugomos sudarant sąlygas visuomenei jas pažinti ir jomis naudotis. Detaliuoju planu ir minėtaisiais statybos leidimais leidus rekonstruoti pastatą buvo pažeista valstybės saugomos vietovės Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22149, buvęs kodas U30), vertingoji savybė (užstatymo tūris) ir taip padaryta neigiama įtaka nekilnojamajai kultūros vertybei bei pažeista NKPAĮ 19 str. 2 ir 4 d. Teismas nepagrįstai ieškinio argumentų bei teismo posėdžio metu KVAD specialisto pateiktų paaiškinimų dėl kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ne tik nevertino bet net ir nepasisakė, kodėl jais sprendime nesiremia. Ieškovas pažymi, kad teismas nevertino aplinkybės, kad projektinei dokumentacijai nebuvo atlikta specialioji ekspertizė numatyta pagal NKPAĮ 23 str. 8 d., kur aiškiai nustatyta, jog iki leidimo išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto pateikimo dienos kultūros ministro patvirtinta tvarka turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir statinio projekto ekspertizė – aplinkos ir kultūros ministrų patvirtintais atvejais ir tvarka. Specialiosios ekspertizės atlikimo reikalavimas yra imperatyvus, tačiau teismas ir šių aplinkybių nevertino. 2012-05-08 Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-322 patvirtintas Naujamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas taip pat numato, kad Naujamiestyje yra saugomi „Tūris ir užstatymo pobūdis“. Taigi ginčo objekto rekonstrukcija prieštarauja ir naujai parengtiems teisės aktams.
Teismas, vertindamas statybos leidimų teisėtumą, visiškai ignoravo ieškovo argumentus dėl leidimų prieštaravimo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams. Taip pat teismas nevertino ir net nepasisakė dėl kai kurių itin reikšmingų, ieškinio argumentų, susijusių su statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais. Tokia teismo pozicija yra ne tik nesuderinama su LR CPK įtvirtintomis nuostatomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą, įrodymų vertinimą bei reikalavimus keliamus teismo sprendimo pagrįstumui, bet ir prieštarauja tarptautinių bei nacionalinių teismų praktikai. VTPSI, vienintelė institucija, kuriai teisės aktais yra suteikta kompetencija vykdyti valstybinę statybų kontrolę, 2011-12-23 išvadoje Nr. 7-(1.15)-2D-17443 aiškiai konstatavo ir posėdžių metu patvirtino, kad didžioji dalis pažeidimų, padarytų išduodant ginčijamus statybų leidimus, yra esminiai ir tiesiogiai įtakojantys išduotų leidimų neteisėtumą. Jeigu šiuos pažeidimus vertinti priešingai negu juos įvertino specializuota institucija, susiklostys praktika, kuomet statybos bus vykdomos nepaisant teisės aktų, t.y. kaip patogiau statytojui, o vėliau pagal jau pastatytą pastatą tik pritaikomi arba pritaikomi iš dalies statybas leidžiantys dokumentai. Tokia praktika, ieškovo nuomone, yra nesuderinama su teisinės valstybės principais.
VTPSI 2011-12-23 išvadoje Nr. 7-(1.15)-2D-17443 konstatavo, kad 2008-09-08 išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 40-6-1267 (toliau - 2008 m. PSS) išduotas pažeidžiant STR 1.05.07:2002 13 p. nustatytą sąlygų sąvado išdavimo tvarką, 49 p. reikalavimą (nepateikti Kultūros paveldo departamentui (toliau – KPD) peržiūrėti projektiniai pasiūlymai, nurodyta vizualizacija neatitinka STR 1.05.06:2005 ir PTR 3.06.01:2007 projektinių pasiūlymų sudėties ir apimties reikalavimų), STR 1.01.06:2002 5.4 p., kadangi statinys nebuvo priskirtas ypatingų statinių kategorijai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2007, Nr. 55-2127) (toliau – Statybos įstatymas) 20 str. 2 d. 5 p.. Dėl pastarųjų priežasčių 2008 m. PSS negalėjo būti išduotas. Taigi, ginčijamų statybos leidimų neteisėtumą lemia jau vien tai, kad rengiant pirminius dokumentus (pvz. 2008 m. PSS), kurių pagrindu buvo išduoti statybos leidimai, buvo padaryti esminiai teisės aktų pažeidimai ir dėl to statybos leidimai negalėjo būti išduoti, t.y. statybos leidimas negali būti išduotas neparengus projektavimo sąlygų sąvado, o ginčo atveju, akivaizdu, kad toks sąvadas išduotas negalėjo būti, taigi negalėjo būti išduotas ir 2009-02-18 statybos leidimas.
Taip pat techninio projekto „Viešbučio patalpos (Gyv. ir kitos paskirties patalpų – pat. Nr. 12,13,14,15,16,17,18,19 ir pat. nuo 1-1 iki 1-25 rekonstravimas į viešbučio patalpas užstatant III ir IV a.) adresu (duomenys neskelbtini), (I etapas), neypatingas statinys“ (toliau – TP 2008) aiškinamajame rašte, bendruosiuose statinio rodikliuose, neteisingai buvo nurodyta: sklypo užstatymo plotas 621,55 m2, sklypo užstatymo tankumas 43 proc., sklypo užstatymo intensyvumas 1,2 (skaičiuojamas tik dėl projektuojamo Pastato). Tuo buvo pažeista STR 1.05.06:2005 5 priede nurodytą šių rodiklių skaičiavimo ir pateikimo tvarka. Sklypo užstatymo tankumo ir intensyvumo rodikliai yra viso žemės sklypo naudojimą apibūdinantys rodikliai ir susiję su visų šiame sklype esančių statinių užstatymo plotu arba bendruoju plotu. VTPSI atlikusi preliminarius skaičiavimus, nustatė, kad nagrinėjamo žemės sklypo užstatymo plotas – apie 950 kv m, užstatymo tankumas (pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu) – 65 proc., užstatymo intensyvumas (visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu) – 2,4. TP 2008 sudėtyje trūksta dalies būtinų dokumentų. VTPSI konstatavo, kad TP 2008 parengtas pažeidžiant STR 1.05.06:2005 8.6, 32.1.1, punktų ir 5 priedo reikalavimus.
Pastato, esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vietovėje - Naujamiestyje, TP 2008 parengtas be projektinių pasiūlymų, nesant rekonstruojamo pastato konstrukcijų tyrimų, matavimų, jų techninės būklės vizualinio įvertinimo dokumentų. Tuo buvo pažeisti TP 2008 rengimo metu galiojusių Statybos įstatymo 19 str. 2 d., 20 str. 1 d. 2 p., STR 1.05.06:2005 8.4 ir 8.7.4 p. statinio projekto rengimo esminiai reikalavimai. Projektuotojui neparengus pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies buvo pažeisti STR 1.05.06:2005 35, 36 ir 44.2 p. reikalavimai.
TP 2008 tikrinimo metu Kauno NSK priėmė sprendimą išduoti 2009-02-18 statybos leidimą pažeisdama STR 1.07.01:2002 16.2 punkte nustatytus reikalavimus: TP 2008 sudėtis ir apimtis neatitiko teisės aktų reikalavimų: nebuvo esamų rekonstruojamo Pastato konstrukcijų tyrimų, nebuvo Pastato projektinių pasiūlymų vykdant statybos darbų nekilnojamojo kultūros paveldo vietovėje, nepateikta (neparengta) ypatingo statinio pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis (neypatingo statinio atveju, numatant statyti urbanizuotoje teritorijoje šalia esamų statinių). Įvertinus minėtuosius pažeidimus VTPSI padarė išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės administracijoje 2009-02-18 ir 2009-10-07 statybos leidimai buvo išduoti pažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus: Statybos įstatymo 19 str. 2 d., 20 str. 1 d. 2 p., 20 str. 2 d. 5 p., STR 1.05.06:2005 8.4, 8.7.4, 35 ir 44.2 p. reikalavimus.
Taip pat TP 2008 nebuvo parengta pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis, todėl statybos darbų metu Pastate nebuvo užtikrinti Pastato esamų konstrukcijų (frontono) mechaninis pastovumas ir atsparumas (esamų neardomų konstrukcijų tvirtinimas, ramstymas), tuo buvo pažeisti statybos darbų saugos statybvietėje STR 1.05.06:2005 36.10 ir 36.12 p. nurodyti reikalavimai.
Techniniame projekte „Viešbučio patalpos (Gyv. ir kitos paskirties patalpų – pat. Nr. 12,13,14,15,16,17,18,19 ir pat. nuo 1-1 iki 1-25 rekonstravimas į viešbučio patalpas užstatant III ir IV a.) adresu (duomenys neskelbtini), projekto keitimas,“ (toliau – TP 2010) nebuvo: dokumentų sudėties žiniaraščio, projektavimo užduoties, statinio projekto patvirtinimo dokumento, bendrosios techninės specifikacijos, TP 2010 projekto dalių vadovų kvalifikacijos atestatų. Tuo buvo pažeisti STR 1.05.06:2005 8.6, 59 p. ir Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 2 p., 22 str. 1 d. reikalavimai.
TP 2010 pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies taip pat nebuvo parengta. VTPSI padarė išvadą, kad projekto sudėtis, apimtis, detalumas neatitiko STR 1.05.06:2005 nustatytų reikalavimų: neesant pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies buvo pažeisti STR 1.05.06:2005 35 ir 44.2 p. reikalavimai. Statytojas su 2009-12-09 pateiktu prašymu statybos leidimui gauti nepateikė ypatingo statinio projektavimo atveju privalomų dokumentų: TP 2010 ekspertizės akto, Statytojos TP 2010 patvirtinimo dokumento, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies. Tuo buvo pažeisti Statybos įstatymo 29 str. 1 d., 23 str. 8 d. 3 p., 22 str. 1 d. reikalavimai ir STR 1.05.06:2005 44.2 p. reikalavimai. Pažymėtina, kad TP 2010 nenurodyta statinio kategorija, Statytojos 2009-12-09 prašyme išduoti statybos leidimą nurodyta „Ypatingas statinys". VTPSI nuomone, tai kad statybos leidimui gauti nebuvo pateikti visi reikalaujami dokumentai buvo grubiai pažeista Statybos įstatymo 29 str. 1 d. ir tai vertintina kaip esminis pažeidimas.
VTPSI taip pat konstatavo, kad 2010-11-15 statybos leidime neteisingai nurodyta statinio kategorija - neypatingas, tuo buvo pažeista STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5.4 p. nuostata. Taip pat išduodant minėtąjį leidimą buvo pažeista statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra, nurodyta Statybos įstatymo 23 str. 12 d. 1 p.: 2010-11-15 statybos leidimas išduotas Statytojui nepateikus ypatingo statinio projektavimo atveju privalomo TP 2010 ekspertizės akto, TP 2010 patvirtinimo dokumento, tuo buvo pažeisti Statybos įstatymo 29 str. 1 d., 23 str. 8 d. 3 p., 22 str. 1 d. reikalavimai. Nepateikus pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies kartu su prašymu statybos leidimu gauti buvo pažeistas STR 1.07.01:2010 7 p. reikalavimas.
Nors 2011-06-17 statybą leidžiančiu dokumentu buvo koreguojamos tik techninės klaidos, tačiau, jau skunde ir ieškinyje nurodyti padaryti esminiai pažeidimai išduodant ankstesnius statybos leidimus, įtakojo ir 2011-06-17 statybą leidžiančio dokumento neteisėtumą, kadangi rekonstrukcijai reikalingos dokumentacijos rengimas buvo tęstinio pobūdžio ir šia dokumentacija, kuri buvo parengta pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, buvo remiamasi ir išduodant 2011-06-17 statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat, kaip jau buvo minėta, 2011-06-17 statybą leidžiantis dokumentas prieštarauja KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009-12-01 aktui Nr. KPD-RM-1313.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai dėl didžiosios dalies nurodytų statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų apskritai nepasisakė bei nenurodė motyvų, kodėl jų nevertina arba vertina priešingai negu valstybinę statybos kontrolę vykdanti institucija, o likusius pažeidimus vertino tik kaip neesminius. Statybą leidžiančio dokumento išdavimas yra trunkamasis procesas, kurio metu yra parengiama eilė dokumentų (pvz. projektavimo sąlygų sąvadas, techninis projektas ir kt.), kurių pagrindu vėliau išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Pirminiame šio proceso etape, padarius teisės aktų pažeidimus ir neišdavus vieno iš būtinų tarpinių dokumentų (pvz. projektavimo sąlygų sąvado), natūralu, kad nebus išduotas ir statybos leidimas. Nurodyti pažeidimai, rengiant projektavimo sąlygų sąvadus, techninius projektus bei kitus dokumentus, tiesiogiai įtakoja ir ginčijamų statybos leidimų neteisėtumą, tačiau šių aplinkybių teismas net nevertino. Teisinio 2011-06-17 statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduoto statybas leidžiančio dokumento Nr. LNS-21-110617-00463 įvertinimo teismas apskritai neatliko. Teismas šioje dalyje vertino tik vienos iš galimų, tačiau ne vienintelės, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo alternatyvos taikymo ekonomiškumą bei tikslingumą, tačiau ne ginčijamo statybas leidžiančio dokumento teisėtumą. Pagrindinis ieškovo siūlomas padarinių šalinimo būdas yra leisti, statytojui UAB „Eigulių topolis“ per teismo nustatytą terminą, pagal reikiamai pertvarkytą teritorijų planavimo ir projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėto detaliojo plano ir statybos leidimų pagrindu, rekonstruotą statinio dalį, o statinio rekonstruotos dalies griovimas ieškinyje nurodomas tik kaip kraštutinė priemonė.
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodo, kad ieškovo apeliacinis skundas yra pagristas. Byloje pateikta pakankamai duomenų, jog skundžiamais veiksmais buvo pažeisti kultūros paveldo apsaugos reikalavimai, atlikti įstatymais draudžiami veiksmai, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė taip pat ir neturinčių įstatymais suteiktos kompetencijos ir įgaliojimų priiminėti teisines pasekmes sukeliančių sprendimų kultūros paveldo apsaugos srityje institucijų (tame tarpe ir Kultūros paveldo centro) ir subjektų pateiktomis nuomonėmis, o ne materialinės teisės normomis ir byloje pateiktais faktiniais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes dėl apskaitos ir apsaugos dokumentacijos santykio ir taikymo, iš esmės sprendimą grindė abstrakčiais samprotavimais, niekaip nesusijusiais su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ir byloje pateiktais dokumentais, taip pat nustatytu ir galiojančiu teisiniu reguliavimu, todėl sprendimas ir dalyje dėl vertingosios savybės - užstatymo tūrio pažeidimo taip pat laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Visiškai nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo teiginys, jog pripažinto vertingąja savybe užstatymo tūrio keitimo nedraudžia nei vienas galiojantis įstatymas, kadangi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 19 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nustatyta, jog viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes. Reikalavimas panaikinti administracinius sprendimus, leidžiančius daryti įstatymų draudžiamus veiksmus, nesukelia suinteresuotam asmeniui teisinio netikrumo ar nesaugumo, o taip pat ir menamų teisinių lūkesčių pažeidimo, kadangi įstatyminiu paveldosauginiu teisiniu reguliavimu yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti draudimai, kurių negalima nepaisyti ar pakeisti viešojo administravimo subjektų neteisėtais sprendimais, nes taip yra pažeidžiamas įstatymo viršenybes principas.
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir visapusiškai ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, priėmė pagristą ir teisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nenustatė kultūros paveldą reglamentuojančių aktų pažeidimų, todėl nepagrįstu laikytinas apelianto teiginys, jog paliekant galioti ginčo detalųjį planą ir statybos leidimus, pažeidžiami teisinės valstybės principai.
Apelianto teiginiai, susiję su kritika dėl ginčo objekto estetinio vaizdo, yra vertinamojo pobūdžio ir grindžiami subjektyviais kriterijais.
Šioje byloje ieškovas patikslintu ieškiniu inter alia prašė teismo panaikinti administracijos direktoriaus įsakymą dėl detaliojo plano patvirtinimo bei Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus, todėl šioje byloje minėtiems administraciniams aktams ginčyti pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė LR ABTĮ 33 str. 1 d. nuostatas ir jose nustatytą 1 mėnesio apskundimo terminą. Byloje pateiktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau - Kultūros paveldo departamentas) 2011-05-13 raštas Nr. (1.29)2-1137. adresuotas LR generalinei prokuratūrai, kuriuo prašoma kreiptis į teismą dėl šioje byloje ginčijamų administracinių aktų panaikinimo. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra minėtą raštą gavo 2011-05-13 (patvirtina spaudas 2011-05-13, reg. Nr. 5.6-2316). Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, administracinių aktų apskundimo terminas šioje byloje turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo minėto Kultūros paveldo departamento rašto gavimo Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje datos, id est, 2011-05-13, būtent taip, kaip tą padarė pirmosios instancijos teismas. Prokuroro nurodoma patikrinimo išvada negali būti laikoma pagrindu ieškiniui dėl viešojo intereso gynimo reikšti ir tuo pačiu šios patikrinimo išvados gavimo data negali būti termino reikšti reikalavimams panaikinti administracinius aktus eigos pradžia.
Ginčijamas detalusis planas buvo rengiamas vadovaujantis inter alia Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio išduotomis planavimo sąlygomis, teisės aktų nustatyta tvarka suderintas minėtos už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos, patikrintas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje bei jam buvo išduotas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas su teigiama patikrinimo išvada, todėl atsakovo nuomone, administracijos direktorius, tvirtindamas detalųjį planą, neturėjo pagrindo abejoti detaliojo plano sprendinių teisėtumu.
Prokuroras, reikšdamas ieškinį ir byloje įrodinėdamas administracinių aktų neteisėtumą, pats iš esmės rėmėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo išvada, netgi šią išvadą nurodo buvus pakankamu pagrindu reikšti ieškinį teismui (nurodydamas argumentus, susijusius su ieškinio senaties terminu), tačiau apeliaciniame skunde kritiškai vertina tą aplinkybę, jog teismas rėmėsi patikrinimo išvada vertindamas ginčo detaliojo plano teisėtumą. Apeliantas, teikdamas įrodymus į bylą, negali tikėtis ar reikalauti, jog jie būtų vertinami tik taip, kaip yra palanku pačiam ieškovui. Patikrinimo išvadoje konstatuota, kad detaliojo plano sudėtis, organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, planavimo sąlygos bei sąvadas, detaliojo plano rengėjas, detaliojo plano sprendiniai, viešo svarstymo bei derinimo procedūros atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Kauno apskrities viršininko administracija 2007-05-15 UAB „Eigulių topolis“ davė sutikimą Nr. 19-228-( 16.20) rekonstruoti pastatą - gyvenamąjį namą lA2p „nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją, ją suderinus su Kultūros vertybių apsaugos departamentu (KVAD), gavus statybos leidimą bei kitų valdoje esančio nekilnojamojo turto savininkų/naudotojų raštiškus sutikimus". Iki išduodant statybos leidimus techniniai projektai buvo parengti vadovaujantis paveldosaugos ekspertų rekomendacijomis, įvertinti ir suderinti paveldosaugos ekspertų, Kauno miesto savivaldybės administracija, išduodama ginčijamus statybos leidimus neturėjo pagrindo abejoti projektus derinusių atsakingų institucijų atstovų kompetencija. Atsakovas pažymėti, kad pastato rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai buvo svarstomi jau detaliojo plano rengimo stadijoje. Viešbučio projektiniai pasiūlymai buvo pristatyti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai ir gautas šios tarybos pritarimas projektinių pasiūlymų trečiajam variantui, kurio pagrindu ir buvo parengtas pastato (duomenys neskelbtini) antstato projektas. Kaip jau minėta, 2008 m. vasario 18 d. parengtas pastato (duomenys neskelbtini) pertvarkymo į viešbutį idėjinių projektinių variantų vertinimas, kurį atliko prof. A. M.. Pateikti 9 antstato variantai, iš kurių siūloma vystyti tuos variantus, kuriuose frontonas neišsaugomas. Byloje taip pat pateikti 2001 metais UAB „Įraža“ atlikti konstrukcijų techninės būklės tyrimai. Esminių statybos leidimų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimų išduodant statybos leidimus nebuvo padaryta.
Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, teismas pagrįstai aiškinosi tokios vertingosios savybės, kaip užstatymo tūris, teisinį statusą. Dėl tos aplinkybės, jog pastatas (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą kaip atskiras objektas ir, kad jam atskirai nėra nustatytos vertingosios savybės, ginčo nėra. Šiuo atveju minėtam pastatui gali būti taikoma kultūros paveldo apsauga tik tiek, kiek tai susiję su nekilnojamąja kultūros vertybe - vietove - Naujamiesčiu. Apelianto nuomone, užstatymo tūris administracinių aktų rengimo ir patvirtinimo (išdavimo) metu buvo vertingoji Naujamiesčio savybė, kuri buvo nustatyta apibrėžta Dosjė. Tokie apelianto argumentai yra visiškai nepagrįsti. Paveldo apsaugos įstatymo 8 str. 5 d. nuostatose numatyta, kad kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba tik 2009-12-01 aktu Nr. KPD-RM-1313 nustatė kultūros paveldo vietovės - Naujamiesčio - vertingąsias savybes. Priimant beveik visus ginčijamus administracinius aktus, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dar nebuvo nustačiusi Naujamiesčio, kaip kultūros vertybės, vertingųjų savybių. Nebuvus ir nesant tokios vertingosios savybės kaip užstatymo tūris, negalėjo būti padaryti ir prokuroro nurodomų Paveldo apsaugos įstatymo normų pažeidimai. Šiuo atveju reikšmingos LVAT 2012-10-05 sprendime a.b. Nr. A525-2406/2012 nustatytos aplinkybės ir teismo priimtas sprendimas. Minėtoje byloje buvo keliami analogiški reikalavimai tais pačiais pagrindais, id est, kad patvirtinus detalųjį planą ir išdavus statybos leidimą buvo padarytos prielaidos pažeisti Naujamiesčio vertingąją savybę - užstatymo tūrį. Priimant ginčijamus administracinius aktus, paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai nebuvo padaryti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Eigulių topolis“ prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas, išdėstęs faktines ieškinio pagrindo aplinkybes, neteisingai parinko teisinį ieškinio pagrindą ir neteisingai suformulavo ieškinio dalyką - LR Statybos įstatymo 28 (1) straipsnio 2 d. 3 p. numatyta galimybė yra leistina tuomet, „jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus“. Šioje byloje, išskyrus statybos leidimų ginčijimo, ieškovas ginčija ir detaliojo plano sprendinius tuo pačiu „tūrio padidinimo" motyvu. Jeigu teismas pripažintų minėtą motyvą pagrįstu, nebeliktų galiojančio detaliojo plano ir ieškovo penktasis ieškinio reikalavimas nebetektų teisinio pagrindo. Taigi ieškovo reikalavimuose yra vidinis prieštaravimas. Dėl šio vidinio prieštaravimo lieka neaiškumas, kaip turėtų būti pertvarkytas pastatas, pagal ieškovo reikalavimus. Ieškovas nepateikia savo požiūrio į kokią formą turėtų būti pertvarkomas pastatas, kad ieškovas būtų patenkintas. Atsakovas UAB „Eigulių topolis“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimui į viešbutį išleido 5 544 594,17 Lt. Pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir prašė pagal juos vertinti kaltųjų asmenų išlaidų mąstą, jeigu ieškinys būtų patenkintas. Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad ieškovo prašomos taikyti priemonės ginant viešąjį interesą, yra neproporcingos ir gali sąlygoti didelio mąsto valstybės biudžeto išlaidas, o tai savaime reiškia kito viešojo intereso neproporcingą pažeidimą.
Senaties terminas, kaip ieškinio atmetimo pagrindas, buvo pritaikytas pagrįstai. Ieškovas praleido vieno mėnesio terminą, skirtą ginčyti administracinius aktus. 2011-05-13 LR Generalinėje prokuratūroje gavus Kultūros paveldo departamento raštą, buvo suformuluoti tie patys NKPAĮ 19 str. 2 d. 2 p. numatyti pažeidimai, kuriais ieškovas grindžia, 2012-01-24 surašytą, ieškinį. Jokių naujų faktų, galinčių pretenduoti į visai visuomenei svarbių vertybių kategoriją nuo 2011-05 -3 Kultūros paveldo departamento kreipimosi nepaaiškėjo.
Vertinant detaliojo plano teisėtumą, atsakovas pabrėžia, jog šio dokumento priėmimo metu galiojo Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, Kultūros paveldo centro 1999-08- 02 parengtas kultūros vertybės pagrindinis dosjė. Tuo metu, kai buvo sudarytas minėtas dosjė, galiojo Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos Įstatymo (toliau - NKPAĮ) 1997-09-25 redakcija (iki 2000-05-03). Šis įstatymas numatė, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą sudaro šių vertybių paieška, nustatymas, įvertinimas, inventorizavimas ir registravimas. Nustatymo ir įvertinimo metu turi būti nustatoma objektų sudėtis ir apimtis, pagrindiniai kultūrinės vertės požymiai, visuomeninė reikšmė bei teritorijos. Nustatytos ir įvertintos nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos įrašant jas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. NKPAĮ 15 str. numatyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentus sudaro ir nustato Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Kultūros vertybių apsaugos departamentas patvirtino kai kuriuos vietovių apsaugos reglamentus – 1997-09-30 įsakymu Nr. 255 buvo patvirtintas Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas, 2005-04-19 įsakymu Nr. Į-167 buvo patvirtintas Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinasis apsaugos reglamentas ir kt. 2004 10 26 LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV- 359 buvo patvirtintas Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Žaliakalniu (kodas - U31), apsaugos reglamentas. Šios bylos nagrinėjimo objektu esančios teritorijos Kauno miesto istorinės dalies, vadinama Naujamiesčiu, apsaugos reglamentas nebuvo patvirtintas. Dosjė, kurios pažeidimu ieškovas kaltina KPD Kauno teritorinį padalinį, nenustatė apsaugos reglamento. Šio dokumento IV dalis „Kiti duomenys" ir jos skyrius „Apsaugos reglamentas“ yra neužpildyta. Dosjė atliko tik nekilnojamosios kultūros vertybės nustatymo ir įvertinimo funkciją (NKPAĮ 8 str.), neaptardamas apsaugos reglamento. Dėl šios priežasties KPD Kauno teritorinis padalinys negalėjo pažeisti kultūros vertybės pagrindinio dosjė. 2012 m. spalio 5 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) paskelbė sprendimą administracinėje byloje Nr. A-525-2406-12. Šiame sprendime LVAT nagrinėjo dosjė teisinę reikšmę, spręsdamas bylą pagal Kauno apygardos prokuroro pareiškimą ginant viešąjį interesą. Byloje buvo siekiama panaikinti detalųjį planą ir statybos leidimą, kurie sudarė prielaidas didinti (duomenys neskelbtini), esančio pastato tūrį, pristatant papildomus aukštus (iki bendro 20,5 m. aukščio). Remiantis teisminiu precedentu galima pagrįstai teigti, jog dosjė, kurios pažeidimu ieškovas kaltina KPD Kauno teritorinį padalinį, nenustatė apsaugos reglamento. Šio dokumento IV dalis „Kiti duomenys“ ir jos skyrius “Apsaugos reglamentas“ yra neužpildyta. Dosjė atliko tik nekilnojamosios kultūros vertybės nustatymo ir įvertinimo funkciją (NKPAĮ 8 str.), neaptardamas apsaugos reglamento. 2013 m. balandžio 16 d. Kauno apylinkės teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-108-919/2013, kurioje KPD Kauno teritorinio padalinio tarnautoja R. G. buvo kaltinama pagal BK 229 str. (Tarnybos pareigų neatlikimas) dėl to, jog suderindama žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, o vėliau pritardama techniniam projektui, ji sudarė sąlygas didinti pastato tūrį ir tokiu būdu sudarė sąlygas pažeisti vertingąją Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, savybę – užstatymo tūrį
Atsakovas nurodo, kad apeliantas, remdamasis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 str. 1 d. bei 19 d. d., nurodo, kad užstatymo tūris yra laikytinas vertingąja savybe, o ginčo pastatas ją pažeidė. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad užstatymo tūris nelaikytinas vertingąja savybe. Atsakovo nuomone, apeliantas yra neteisus, kadangi NKPA įstatymo 1 str. 1 d. norma, apibrėžianti įstatymo tikslą - išsaugoti paveldą - neturi savyje elgesio taisyklės (dispozicijos) ir negali būti pažeista. NKPAĮ nustato skirtingą apsaugos laipsnį individualiam nekilnojamojo kultūros paveldo objektui (statiniui) ir nekilnojamojo kultūros paveldo vietovei, o galimas pertvarkąs tiek objekto atžvilgiu, tiek vietovės atžvilgiu apsprendžia atliktų tyrimų išvados, kuriose įvertinama, ar pertvarkymai nepažeidžia nekilnojamosios vertybės vertingųjų savybių. Atliktus būtinus tyrimus tapo aišku, kad pastato tūrio padidinimas nepažeidžia NKPAĮ 19 str. 2 d. 1 p.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde teigia, kad sprendime pirmosios instancijos teismas turėjo atskirai vertinti 2011-06-17 Kauno miesto savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-21-110617-00463 dėl statybos projekto koregavimo, nagrinėdamas jį 2009 12 01 KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-1313 kontekste. Atsakovas pabrėžia, kad ieškinyje nebuvo suformuluoti konkretūs ginčijamo dokumento neatitikimo 2009-12-01 aktui pagrindai. Ginčo statinio sprendiniai, t. y. tūris ir aukštingumas, kurie yra reikšmingi 2009-12-01 vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-1313 nustatytų vertingųjų savybių atžvilgiu, buvo suderinti ir leisti įgyvendinti iki minėto vertinimo tarybos akto priėmimo. 2010 m. lapkričio 15 d. statybos leidimu Nr. LNS-21-101115-01198 atlikti techninio projekto suderinimai nekeitė ginčo statinio tūrio ir aukštingumo, taigi nepažeidė 2009-12-01 vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-1313 nustatytų vertingųjų savybių. 2011-06-17 statybos leidimu LNS-21-110617-00463 ištaisytos ankstesniame leidime buvusios techninio pobūdžio klaidos. 2009-12-01 vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-1313 negali būti taikomas iki jo priėmimo atliktiems viešojo administravimo veiksmams vertinti. Atsakovas taip pat nurodo, kad ginčo pastatas nėra nei kultūros paveldo statinys, nei kultūros paveldo objektas, kadangi šio pastato atžvilgiu nėra nustatytos jokios vertingosios savybės. Dėl šios priežasties ginčo pastato projektui neturėjo būti taikomi specialiosios paveldosauginės ekspertizės reikalavimai. Apeliantas nagrinėja smulkius aprašomo pobūdžio techninio projekto dokumentacijos trūkumus (dokumentų sudėties žiniaraščio trūkumas, projektavimo užduoties nebuvimas, statinio projekto patvirtinimo dokumento trūkumas, projekto dalių vadovų kvalifikacijos atestatų trūkumas ir pan.). Tokio pobūdžio techniniai trūkumai nesudaro pagrindo reikšti ieškinio ginant viešąjį interesą, o juo labiau patenkinti reikalavimą, įpareigojantį statinį perstatyti. Apeliaciniame skunde ieškovas nepagrįstai interpretuoja atsakovo UAB „Eigulių topolis“ pastangas ieškant taikaus ginčo sprendimo būdo kaip patvirtinančias ieškinyje nurodytus pažeidimus. Niekuomet nesutiko ir nesutinka su ieškiniu. Šis procesas pats savaime kelia bendrovei didelius nuostolius.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors ir buvo neesminių pažeidimų išduodant statybos leidimus, bet jie statybos eigoje buvo pašalinti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti, ar teismas tinkamai nustatė senaties termino pradžios momentą, t.y., ar iš 2011-05-13 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos rašto prokuroras gavo pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, priimant beveik visus ginčijamus administracinius aktus, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dar nebuvo nustačiusi Naujamiesčio, kaip kultūros vertybės, vertingųjų savybių. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba tik 2009-12-01 aktu Nr. KPD-RM-1313 nustatė Naujamiesčio, kaip kultūros paveldo vietovės, vertingąsias savybes. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus pripažino, jog buvo padaryti neesminiai pažeidimai išduodant statybos leidimus, tačiau toliau derinant projektus, techninę dokumentaciją trūkumai buvo taisomi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ieškinio senaties termino kreiptis su prašymu į teismą, ginčijant Įsakymą ir Statybos leidimą, ir viešojo intereso
Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų numatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas, t.y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato priemones, kurių prokuroras gali imtis, esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams, pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.), tokiu būdu rinkdamas papildomą informaciją, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Todėl administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog, prokurorui kreipiantis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo (prašymo) padavimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą; jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A146 – 335/2008). Prašymo padavimo terminas pareiškėjui turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas Kultūros paveldo departamentas 2011-05-13 raštu Nr. (1.29) 2 -1137 adresuotu Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, kreipėsi dėl kultūros vertybių pažeidimo, nurodant, jog buvo pažeista vertingoji savybė – užstatymo tūris. (atskiras priedas, b.l. 66-71). Šiuo raštu prašė kreiptis į administracinį teismą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-11 įsakymo Nr. A-2488, kuriuo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalusis planas panaikinimo bei šioje byloje skundžiamų statybos leidimų panaikinimo. Šio rašto prieduose nurodyta dosje, prašomi skųsti administraciniai aktai ir kiti susiję dokumentai. Šioje byloje reiškiamo ieškinio pagrindas dėl kultūros paveldo apsaugos normų pažeidimo yra tapatus minėto rašto turiniui. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2011-07-12 raštu Nr. 172-13458 pavedė Kauno apygardos prokuratūrai spręsti dėl viešojo intereso pažeidimo. Šis pavedimas Kauno apygardos prokuratūroje gautas 2011-07-15. Ieškinys teismui pateiktas 2012-01-31. Ieškovo atstovas mano, kad nuo 2011-07-15 jam buvo pavesta atlikti tyrimą, papildomai reikėjo surinkti medžiagą, sprendžiant klausimą dėl viešojo intereso gynimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad informaciją apie galimus Paveldo apsaugos įstatymo pažeidus prokuratūra sužinojo 2011-05-13, todėl būtent nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas terminas reikalavimams teisme pareikšti. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad susirašinėjimas ar pavedimai tarp struktūrinių padalinių nesudaro praleisto termino pratęsti, todėl konstatavo, kad prokuroras ginantis viešąjį interesą, praleido LR ABTĮ 33 str. nustatytą terminą administraciniam aktui ginčyti, prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir pritaikė ieškinio senatį (LR CK 1.131 str.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2012-01-04, kuomet iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos buvo gauta prokuroro pavesto patikrinimo išvada, kurioje buvo konstatuoti statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai bei jos priedai.
Pažymėtina, jog nors administracinių teismų praktikoje prokuroro, kaip ypatingo subjekto, kuriam suteikta teisė ginti viešąjį interesą, atžvilgiu ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimas atliekamas kitaip, nei kitų subjektų, kurie tokios teisės neturi, atžvilgiu, t.y. siejant termino eigos pradžią su momentu, kada buvo surinkta pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, šis skirtingas aiškinimas neturi sudaryti prielaidos apskritai netaikyti ABTĮ 33 straipsnyje nustatytų terminų arba juos skaičiuoti nepagrįstai. Todėl tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, buvo ir turėjo būti žinoma apie viešojo intereso pažeidimą daug anksčiau, nei jis nurodo, į tokias aplinkybes negali būti neatsižvelgiama ir turi būti vertinama, jog prokuroras praleido terminą prašymui dėl viešojo intereso gynimo paduoti. Priešinga išvada būtų nesuderinama su teisėtumo, teisėtų lūkesčių, protingumo ir sąžiningumo principais. (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2406/2012).
Dėl detaliojo plano
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-11 įsakymo Nr. A-2488 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ teisėtumą apsiribojo tik 2011-12-23 VTPSI išvados Nr. 7-(1.15)-2D-17443 teiginių perrašymu, visiškai nevertindamas jų teisingumo ir pagrįstumo kultūros paveldo apsaugą įtvirtinančių teisės aktų aspektu.
Byloje nustatyta, kad detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas patenka į kultūros vertybės Kauno miesto istorinę dalį, vadinamą Naujamiesčiu. Kultūros vertybė, kaip vietovė, į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyta Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorės 1999-10-28 įsakymu Nr. 292 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“, teritorijos plotas 118,43 ha.
Iš detaliojo plano dokumentų matosi, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2007-07-05 parengė ir patvirtino planavimo sąlygų sąvadą Nr. R-6323 detaliojo planavimo dokumentui rengti.(t.1, b.l. 55). Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio 2007-06-22 sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 173 nurodoma, kad galimas pastato tūrio kėlimas iki 19 m (2A), tinkamai priderinus tūrį (t.1, b.l. 58).
Iš Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos 2008-02-05 posėdžio protokolo Nr. 21 matosi, kad buvo nuspręsta pritarti pateiktiems projektiniams pasiūlymams dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, pritaikant jį viešbučiui (t.1, b.l. 35-48). 2008-02-18 parengtas pastato (duomenys neskelbtini)pertvarkymo į viešbutį idėjinių projektinių variantų vertinimas, kurį atliko nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertas prof. A. M. (t.1. b.l.20-23). Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos Kompleksinio derinimo protokolu 2008-03-12 Nr. 40-12-SK101 detalusis planas teisės aktų nustatyta tvarka suderintas (t.1, b.l. 72-73), tame tarpe ir su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vyriausiąja specialiste R. G.. Tai atitiko Paveldo apsaugos įstatymo 22 str. 8 d. 2 p. reikalavimus, kad teritorijų, kuriose yra registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, detalieji planai tvirtinami, kai yra Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovų pasirašytas Nuolatinės statybos komisijos protokolas, kuriuo rekomenduojama planą tvirtinti. Detalusis planas Kultūros paveldo departamente buvo suderintas sutinkamai su Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-01 įsakymu Nr. ĮV-116 patvirtintų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatų reikalavimais, o taip pat vykdant Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 5 str. 10 d. 18 p. reikalavimus.
Detalusis planas patikrintas Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje 2008-06-10 Teritorijų planavimo patikrinimo aktu Nr. TP-313 su teigiama patikrinimo išvada ir siūlymu detalųjį planą tvirtinti (t.1, b.l. 117).
Iš šių duomenų darytina išvada, kad detaliojo plano rengimas, svarstymas, derininiams ir tvirtinimas atitiko tuo metu galiojusioms Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintoms Detaliųjų planų rengimo taisyklėms bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo reikalavimams. Dėl to Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-07-11 teisėtai ir pagrįstai priėmė įsakymą Nr. A-2488, kuriuo patvirtino 1437 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą ( pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos (85 proc.), visuomeninės paskirties teritorijos (15 proc.), pobūdžiai – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (85 proc.), administracinių pastatų statybos (15 proc.) (t.1, b.l. 3).
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2011-12-23 išvadoje ( atskiras priedas, b.l. 13-25) nurodė, kad „Inspekcija nustatė, kad tvirtinant DP buvo atliktos visos DP rengimo proceso metu galiojusiuose detaliųjų planų rengimą reglamentavusiuose teisės aktuose nustatytos planavimo procedūros ir jos iš esmės atitiko šių teisės aktų reikalavimus, DP sprendiniai atitiko planavimo sąlygas ir iš esmės atitiko detalųjį teritorijų planavimą tuo metu reglamentavusių teisės aktų reikalavimus, todėl Įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas DP neprieštaravo teritorijų planavimą reglamentavusiems teisės aktams“.
Iš aukščiau aptartų duomenų matosi, kad detalusis planas buvo rengiamas vadovaujantis Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio išduotomis planavimo sąlygomis, teisės aktų nustatyta tvarka suderintas minėtos už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos, patikrintas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje bei jam buvo išduotas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas su teigiama patikrinimo išvada, todėl yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas neprieštaravo teritorijų planavimą reglamentavusiems teisės aktams ir teisėjų kolegijos vertinimu, neprieštaravo ir kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Dėl vertingosios savybės – užstatymo tūrio reikšmės, ginčijamų detaliojo plano ir statybos leidimų teisėtumui
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2007 m. birželio mėn. KPD Kauno TP išduotose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 173 leidžiamas pastato tūrio kėlimas iki 19 m. (2a), tinkamai priderinus tūrį. Tokios išduotų sąlygų nuostatos, ieškovo manymu, pažeidžia kultūros vertybės dosje ir NKPAĮ 1 str. 1 d., o sekantys veiksmais tampa neteisėtais.
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo patvirtinimo (Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo patvirtinimo)“ patvirtintame apraše yra nustatyta, kad vietovės vertingąja savybe yra pripažįstama ir tūrinė erdvinė struktūra, kuri atskleidžiama per vietovės tūrinės erdvinės struktūros sandarą, užstatymo tipus – stambiatūris, smulkiatūris ir kt. Konkrečiu atveju KPD Nekilnojamojo kultūros vertinimo taryba 2009-12-01 aktu Nr. KPD-RM-1313 nustatė, kad kultūros paveldo vietovės – Naujamiesčio – vertingosios savybės taip pat yra gatvių ir teritorijos autentiško istorinio užstatymo pobūdis, o saugomu pripažintas autentiškų carinės gubernijos laikotarpio pastatų pobūdis ir jų vizualinė išraiška, todėl apelianto nuomone teismas nepagrįstai aiškino, jog statinys (duomenys neskelbtini) visiškai nesietinas su saugomos kultūros vertybės – vietovės, vertingosiomis savybėmis. Taip pat apeliantas mano, kad visiškai nepagrįstas teismo teiginys, jog pripažinto vertingąja savybe užstatymo tūrio keitimo nedraudžia nei vienas galiojantis įstatymas. Apeliantas dėl šio apeliacinio skundo dalies vadovaujasi NKPAĮ 19 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes.
Byloje nustatyta, kad pastatas (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą kaip atskiras objektas ir jam nėra atskirai nustatytos vertingosios savybės, todėl minėtam pastatui gali būti taikoma kultūros paveldo apsauga tik tiek, kiek tai susiję su nekilnojamąja kultūros vertybe – vietove – Naujamiesčiu.
Paveldo apsaugos įstatymo 8 str. 5 d. numatyta, kad kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo taryba tik 2009-12-01 aktu Nr. KPD-RM-1313 nustatė vietovės – Naujamiesčio – vertingąsias savybes. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad priimant beveik visus ginčijamus administracinius aktus, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dar nebuvo nustačiusi Naujamiesčio, kaip kultūros vertybės, vertingųjų savybių. Dosje numatytas gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis nebuvo įrašytos nekilnojamojo kultūros paveldo registre. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009-12-01 aktu Nr. KPD-RM-1313 (atskiras priedas, b.l. 103-11) nustatant vertingąsias savybes, tokios vertingosios savybės kaip gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis nenurodytos ir nenustatytos. Nebuvus ir nesant tokios vertingosios savybės kaip užstatymo tūris, negalėjo būti padaryti ir apelianto nurodomų Paveldo apsaugos įstatymo normų pažeidimai.
Kultūros paveldo centro 2011-04-21 rašte Nr. (6.3.)-2 (t.7, b.l. 135) nurodyta, kad Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, pagrindinis dosje buvo parengtas 1999 m. (atskiras priedas, b.l. 87-102)). Jame nurodytos informacijos kategoriškumo laipsnio dabar išmatuoti nebeįmanoma. Šio objekto pagrindinis dosje skiriasi nuo apsaugos reglamento, kuris Naujamiesčiui turėjo būti parengtas. Kultūros paveldo centro 2012-02-14 rašte Nr. (6.1.)-2-121 (t.7, b.l. 136) nurodoma, kad kultūros vertybės pagrindinis dosje yra ne priežiūros, tvarkymo ir naudojimo, o apskaitos dokumentas. Jis negali būti prilygintas, sutapatintas su šios vertybės apsaugos reglamentu. Jame nėra vertingųjų savybių sąvokos. Dosje rengimo metu galiojusio Paveldo apsaugos įstatymo 15 str. buvo numatyta, kad nekilnojamosios vertybės apsaugos reglamentas yra šios vertybės priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygų nustatymo pagrindinis dokumentas. Apsaugos reglamente taip pat nurodomi pagrindiniai vertybės apskaitos duomenys – jos sudėtis ir apimtis, pagrindiniai kultūrinės vertybės požymiai, visuomeninė reikšmė ir teritorija. Naujamiesčio, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės – vietovės, apsaugos reglamentas neparengtas.
Pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje pagrįstai vadovavosi 2012 m. spalio 5 d. nutartimi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-525-2406-12. Šiame sprendime LVAT nagrinėjo dosje teisinę reikšmę, spręsdamas bylą pagal Kauno apygardos prokuroro pareiškimą ginant viešąjį interesą. Byloje buvo siekiama panaikinti detalųjį planą ir statybos leidimą, kurie sudarė prielaidas didinti (duomenys neskelbtini), esančio pastato tūrį, pristatant papildomus aukštus (iki bendro 20,5 m. aukščio). Šioje byloje buvo keliami analogiški reikalavimai, kad patvirtinus detalųjį planą ir išdavus statybos leidimą buvo padarytos prielaidos pažeisti Naujamiesčio vertingąją savybę – užstatymo tūrį. Minėtoje byloje LVAT nagrinėdamas dosje įtaką ginčijamiems aktams konstatavo, kad detaliuoju planu ir statybos leidimu leidus padidinti pastato aukštingumą nebuvo padaryti Paveldo apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimai. Minėtoje byloje LVAT įvertino ir atsižvelgė į minėtus Kultūros paveldo centro raštus dėl Dosjė ir vertingųjų savybių vertinimo. Teismas konstatavo: „ Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje pateikto Kultūros paveldo 2011 m. balandžio 21 d. rašto Nr. (6.3)-2 (IV t., b.l 30) matyti, kad šis dosje buvo parengtas 199 metais ir, minėtos institucijos vertinimu, jame nurodytos informacijos kategoriškumo laipsnio išmatuoti neįmanoma, o šiuo atveju turėjo būti parengtas apsaugos reglamentas. Atitinkamai iš Kultūros paveldo centro 2012 m. vasario 14 d. rašto Nr. (6.1)-2-121 (IV t., b.l. 61-62) matyti, kad kultūros vertybės pagrindinis dosje vertinama ne kaip priežiūros, tvarkymo naudojimo, o apskaitos dokumentas, kuris negali būti prilygintas, sutapatintas su šios vertybės apsaugos reglamentu. Kaip jau minėta, kultūros paveldo vietovės (Naujamiesčio) vertingosios savybės nustatytos Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos 2009 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. KPD-RM-1313, t.y. jau po ginčijamų aktų priėmimo“. Dosje, kurios pažeidimu ieškovas kaltina KPD Kauno teritorinį padalinį, nenustatė apsaugos reglamento. Šio dokumento IV dalis „Kitai duomenys“ ir jos skyrius „Apsaugos reglamentas“ yra neužpildyta. Dosje atliko tik nekilnojamosios kultūros vertybės nustatymo ir įvertinimo funkciją (NKPAĮ 8 str.), neaptardamas apsaugos reglamento.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad KPD Kauno TP, matydamas, kad pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune, galimai turi vertingųjų savybių, turėjo vadovautis, NKPAĮ 8 str. 5 d., kuri numato ,kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes, nustato, kad jų teritorijų ribas apibrėžia nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, kreiptis į KPD dėl pastato (duomenys neskelbtini), vertingųjų savybių tikslinimo. Byloje nustatyta, kad Kultūros paveldo departamento teritorinis padalinys nesikreipė į Kultūros paveldo departamentą, tačiau tai neturi teisinės reikšmės ginčijamų administracinių aktų teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl ginčijamų statybos leidimų
Ieškovas ginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos statytojui UAB „E. T.“ išduotus statybos leidimus: 1)) 2009-02-18 išduotą statybos leidimą Nr. 38-3 GR900-75; 2) 2009-10-07 išduotą statybos leidimą Nr. 38-3 GR900-75/1; 3) 2011-06-17 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-21-110617-00463.
Kauno apskrities viršininko administracija 2007-05-15 UAB „Eigulių topolis“ davė sutikimą Nr. 19-228-( 16.20) rekonstruoti pastatą - gyvenamąjį namą lA2p „nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją, ją suderinus su Kultūros vertybių apsaugos departamentu (KVAD), gavus statybos leidimą bei kitų valdoje esančio nekilnojamojo turto savininkų/naudotojų raštiškus sutikimus".
Iš KAUET 2008-02-05 posėdžio protokolo Nr. 21 matosi, kad viešbučio projektiniai pasiūlymai buvo pristatyti KAUET ir gautas šios tarybos pritarimas projektinių pasiūlymų trečiajam variantui, kurio pagrindu ir buvo parengtas pastato (duomenys neskelbtini) antstato projektas. (t.1, b.l. 35-48).
2008-02-18 parengtas pastato (duomenys neskelbtini) pertvarkymo į viešbutį idėjinių projektinių variantų vertinimas, kurį atliko prof. A. M.. Pateikti 9 antstato variantai, iš kurių siūloma vystyti tuos variantus, kuriuose frontonas neišsaugomas.(t1., b.l. 20-23).
2008-07-25 UAB „Eigulių topolis“ Urbanistikos skyriui pateikė prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimui įrengiant viešbutį. (t.2, b.l. 44).
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys išdavė paveldosaugines sąlygas pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai 2008-02-21 Nr. 2K-192 ir 2008-08-05 Nr. 2K-1195. (t.2, b.l. 47-48)
Kauno miesto savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje (2008-12-17/18 protokolas Nr. 70-10-SK1661) projektas „Viešbučio patalpos. Gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų (Nr. 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir patalpos nuo 1-1 iki 1-25) rekonstravimas į viešbučio patalpas užstatant III ir IVa. Pirmas etapas“ nebuvo suderintas ir statytojui buvo pateiktos pastabos. Be kitų pastabų, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys 2009-01-19 /raštu Nr. 2K-34 taip pat pateikė privalomas pastabas projekto papildymui ir patikslinimui (t.2, b.l.16-17, b.l.29).
2009-01-29 buvo atlikta „Projektuojamo pastato (duomenys neskelbtini), poveikio kultūros paveldo objektui - Naujamiesčiui (unikalus kodas 22149) analizė", kurios autorė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė ekspertė N. S.. Ekspertė išnagrinėjo pateiktą projektą ir pateikė pasiūlymus projektinių sprendinių keitimui, o projekto autoriui pataisius projektą pagal analizėje pateikiamus siūlymus, 2009 m. vasario 2 d. ekspertė siūlo projektą derinti. (t.2, b.l. 159-163)
2009 m. vasario 4-5 d. projektas „Viešbučio patalpos. Gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų (Nr. 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir patalpos nuo 1-1 iki 1-25) rekonstravimas į viešbučio patalpas užstatant III ir IVa. Pirmas etapas" pakartotinai apsvarstytas Kauno miesto savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje (posėdžio protokolas 2009 02 04-05 Nr. 40-10-SK1661/2), kurios išvada - išduoti statybos leidimą. Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokole pasirašė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji specialistė R. G. (2008-02-03) (t.2, b.l.14-15), kas patvirtina, kad techninis projektas, pagal kurį išduotas statybos leidimas, atitinka Kultūros paveldo departamento nustatytas projektavimo sąlygas ir kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
2009-02-13 UAB „Svertas“ atliko statinio techninio projekto ekspertizę, vadovas K. B. (Statinio techninio projekto ekspertizės 2009-02-13 aktas Nr. 2/001:09). Nustatyta, kad techninis projektas atitinka statinio esminius, kitų normatyvinių techninių dokumentų bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų bei trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus. (t.2, b.l.20-24).
Pažymėtina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išvadoje konstatuota, kad statytojo pateikti dokumentai statybos leidimui gauti atitinka STR 1.05.07:2002 15 punkte -nurodytus reikalavimus, todėl pagrindo teigti priešingai nėra.
2009-02-18 Kauno miesto savivaldybės administracija statytojui UAB „Eigulių topolis“ išdavė statybos leidimą Nr. 38-3GR900-75 pagal projektą „Viešbučio patalpos. Gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų (Nr. 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir patalpos nuo 1-1 iki 1-25) rekonstravimas į viešbučio patalpas užstatant III ir IVa. Pirmas etapas". Šiame statybos leidime įrašytas bendras statinio plotas – 1667,2 kv.m. ir aukštingumas – 18,03 m., planuojamas viešbučio kambarių skaičius – 43 kambariai. (t.2, b.l. 3).
Patikslinus kambarių skaičių pagal techninį projektą, statytojo 2009-10-05 prašymu Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius 2009 m. spalio 7 d. išdavė statybos leidimo versiją Nr. 38-3 GR900-75/1, padidinus kambarių skaičių iki 44. (t.3, b.l. 3).
2010-06-03 UAB „Descon“ pranešime, adresuotame UAB „Eigulių topolis", informuojama, kad „atlikus frontono apžiūrą, nustatyta, kad jo sienoje yra labai gilių, įsisenėjusių plyšių ir įtrūkimų. <...>tinkamai rekonstruoti frontoną šiuo metu nėra galimybių, <...> atsirado frontono savaiminio griuvimo grėsmė, <...> frontoną būtina nugriauti".
UAB „Įraža“ 2010-06-15 eksperto išvadoje konstatuojama, kad ,,rekonstruojamo pastato (duomenys neskelbtini), mūrinio fro GRntono ašyje 1-1 būklė yra avarinė, gresia jo griūtis“, ,,statybos darbus galima tęsti tik jį išardžius".
Atsižvelgiant į išdėstytą, 2010-06-17 statytojas Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą projekto „Viešbučio patalpos. Gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų (Nr. 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir patalpos nuo 1-1 iki 1-25) rekonstravimas į viešbučio patalpas užstatant III ir IVa.“ pakeitimui.
2010 m. liepos 15 ir 20 d. Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė R. G. patikrino ir pritarė pastato (duomenys neskelbtini), projekto korektūros projektiniams pasiūlymams, kuriuose numatoma pašalinti pastato frontoną (įrašai brėžiniuose).
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys 2010-08-19 išdavė specialiąsias projektavimo sąlygas Nr. 2K-1566, kuriose nurodoma „dalinį plano ir fasadų koregavimą projektuoti pagal suderintus KPD KTP projektinius pasiūlymus 2010-07-15". (t.3, b.l. 23).
2010-11-15 Kauno miesto savivaldybės administracija UAB „Eigulių topolis" išdavė leidimą Nr. LNS-21-101115-01198 projekto „Viešbučio patalpos. Gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų (Nr. 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir patalpos nuo 1-1 iki 1-25) rekonstravimas j viešbučio patalpas užstatant III ir IVa.“ pakeitimui. Nurodyta, kad bendras statinio plotas sumažėjo iki 1453,03 kv.m., o aiškinamajame rašte išvardinti projekto pasikeitimai (t.3, b.l. 3).
Ištaisius techninę klaidą, vietoj minėto leidimo, 2011-06-17 buvo išduotas statybos leidimas Nr. LNS-21-110617-00463 projekto „Viešbučio patalpos. Gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų (Nr. 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir patalpos nuo 1-1 iki 1-25) rekonstravimas į viešbučio patalpas užstatant III ir IVa.“ Projekto pakeitimas, Nr. 0319-01-TP, 2010 (Atskiras priedas, b.l. 38).
Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad detaliuoju planu ir statybos leidimais leidus rekonstruoti pastatą buvo pažeista valstybės saugomos vietovės Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingoji savybė (užstatymo tūris) ir padaryta neigiama įtaka nekilnojamajai kultūros vertybei bei pažeista NKPAĮ 19 str. 2 d. ir 4 d., tačiau teisėjų kolegija dėl vertingosios savybės – užstatymo tūrio reikšmės jau yra pasisakiusi todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas ir vertinant statybos leidimų teisėtumą.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad projektinei dokumentacijai nebuvo atlikta ekspertizė, numatyta pagal NKPAĮ 23 str. 8 d., kur aiškiai nustatyta, kad iki leidimo išdavimo ne vėliau kaip vieną mėnesį projekto pateikimo dienos kultūros ministro patvirtinta tvarka turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė – aplinkos ir kultūros ministro patvirtintais atvejais ir tvarka. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes NKPAĮ 23 str. 8 d. numato paveldosaugos ( specialiosios) ekspertizės atlikimą kultūros paveldo statiniui. Ginčo pastatas nėra nei kultūros paveldo statinys nei kultūros paveldo objektas, nes šio pastato atžvilgiu nėra nustatytos jokios vertingosios savybės, todėl darytina išvada, kad ginčo pastatui projektui neturėjo būti taikomi specialiosios paveldosauginės ekspertizės reikalavimai.
Iš aukščiau paminėtų duomenų matosi, kad pateikus derinti ginčo pastato techninį projektą KPD Kauno teritoriniam padaliniui, 2009 01 09 raštu Nr. 2K-34 (t.2, b.l. 29) ši įstaiga suformulavo papildomus reikalavimus t.y. pateikti projekto poveikio kultūros paveldo objektui – Naujamiesčiui (unikalus kodas 22149) analizę. Analizė buvo atlikta 2009 m. sausio 29 d. Šios analizės pagrindu techninis projektas buvo taisomas, po ko 2009 02 02 ekspertė S. rekomendavo projektą derinti.
Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl kai kurių itin reikšmingų ieškinio elementų, susijusių su statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais. Nesutinka su teismo išvada, kad konstatuoti statybų pažeidimai yra neesminiai, o aplinkybės kad jie buvo koreguojami sudaro prielaidą atmesti reikalavimus panaikinti statybos leidimus.
Apeliantas šioje apeliacinio skundo dalyje remiasi VTPSI 2011-12-31 išvadoje Nr. 7-(1.15)-2D- 17443 nustatytais pažeidimais, t.y., kad 2008 09 08 išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 40-6-1267 išduotas pažeidžiant STR 1.05.07:2002 13 p. nustatytą sąlygų išdavimo tvarką, 49 p. reikalavimą (nepateikti Kultūros paveldo departamentui peržiūrėti projektiniai pasiūlymai, nurodyta vizualizacija neatitinka STR 1.05.06:2005 ir PTR 3.06.01:2007 projektinių pasiūlymų sudėties ir apimties reikalavimų), STR 1.01.06:2002 5.4 p., kadangi statinys nebuvo priskirtas ypatingų statinių kategorijai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. 2 d. 5 p. Apeliantas nurodo, kad buvo padaryti esminiai teisės aktų pažeidimai, dėl ko statybos leidimai negalėjo būti išduoti.
Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 str. 30 d. (iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) - privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai – nurodyti ir projektiniai pasiūlymai (jeigu jie rengiami). Ieškovo teigimu, projektinių pasiūlymų rengimo privalomumą apsprendžia 2007 06 04 Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-329 patvirtintas paveldo tvarkybos reglamento PTP 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos taisyklių“ 17-19 punktai. Minėto reglamento 1 punkte numatyta, kad reglamentas yra taikomas kultūros paveldo objektams Šiuo atveju, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra kultūros paveldo objektas, todėl šiuo atveju projektiniai pasiūlymai nebuvo būtini.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad yra pažeistas STR 1.05.07:2002 49 p. punktas, kuriame nurodyta, kad „nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų ir statinio, statomo šios vertybės teritorijoje, projektavimo sąlygose nurodoma, kokiu nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentu (laikinu reglamentu) bei projektiniais pasiūlymais, kuriems pritarė už kultūros vertybių apsaugą atsakinga institucija, vadovautis“. Kadangi šiuo punktu reglamentuota tvarka kultūros paveldo objekto teritorijai, kuriame yra saugomas statinys, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo privalomai rengti projektinius pasiūlymus.
Šioje byloje svarbu pažymėti, kad projektiniai pasiūlymų įvertinimas ir nagrinėjimas vyko 2008-02-05 Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje. Šiame posėdyje dalyvavo ekspertai, Kauno miesto savivaldybės vyriausiasis architektas bei KPD KTP vedėja. Šiame posėdyje buvo suformuotas ekspertų pritarimas pastato (duomenys neskelbtini)projektui su pridėta vizualizacija. (t.1, b.l. 35-48).
Rengiant projekto pakeitimą prieš 2011-06-17 išduodant statybas leidžiantį dokumentą Nr. LNS-21-110617-00463 buvo pakartotinai parengta ir 2010 07 15 KPD KTP suderinta projektinių pasiūlymų byla (t.4, b.l. 48-71).
Apeliaciniame skunde be pagrindo nurodoma, kad 2010-11-15 statybos leidime neteisingai nurodyta statinio kategorija – neypatingas, tuo pažeista STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5.4 p nuostata. Statybos leidimo išdavimo metu buvo numatyta, kad ypatingi statiniai yra visi pastatai, naudojami visuomenės poreikiams, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, įskaitant pastato ir jo paskirties aptarnaujantį personalą ir lankytojus. Minėto statybos leidimo bendrųjų statinio rodiklių 2.1 p. nurodyta lovų skaičius – 67 vnt. Bylos duomenimis nustatyta, kad viešbutyje dirba apie 4 aptarnaujantys asmenys, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vienu metu pastate negali būti daugiau kaip 100 žmonių ir todėl nepažeista STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5.4 p. nuostata.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad techninio projekto „Viešbučio patalpos (gyv. ir kitos paskirties patalpų – pat. Nr. 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir pat. Nuo m1-1 iki 1-25 rekonstravimas į viešbučio patalpas užstatant III ir IV a.) adresu (duomenys neskelbtini) (I etapas), neypatingas statinys aiškinamajame rašte bendruosiuose statinio rodikliuose neteisingai buvo nurodyta sklypo užstatymo plotas, užstatymo intensyvumas. Tuo buvo pažeista STR 1.05.06:2005 5 priede nurodyta šių rodiklių skaičiavimo ir pateikimo tvarka Techninio projekto 2008 m. sudėtyje trūksta dalies būtinų dokumentų. Apeliantas remiasi VTPSI išvada, kurioje konstatuota, kad TP 2008 parengtas pažeidžiant STR 1.05.06:2005 8.6, 32.1.1 punktų ir 5 priedo reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toje pačioje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-12-23 išvadoje ( bylos priedas, b.l. 13-25) nurodoma, kad tokie pažeidimai, kaip statinio projektavimo užduoties, techninio projekto dokumentų sudėties žiniaraščio nebuvimas, statinio bendrųjų rodiklių netikslus nurodymas, laikytini neesminiais.
Apeliantas nurodo, kad TP 2008 parengtas be projektinių pasiūlymų, nesant rekonstruojamo pastato konstrukcijų tyrimų, matavimų, jų techninės būklės vizualinio įvertinimo dokumentų. Tuo buvo pažeisti TP 2008 rengimo metu galiojusių Statybos įstatymo 19 str. 2 d., 20 str. 1 d. 1 p., STR 1.05.06:2005 8.4 ir 8.7.4 p. statinio projekto rengimo esminiai reikalavimai, taip pat buvo pažeisti STR 1.05.06:2005 35, 36 ir 44.2 p. reikalavimai. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Nuolatinė statybos komisija 2009-02-04/05 protokolu įformino 2008 m. techninio projekto patikrinimo rezultatus. Nuolatinės statybos komisijos nariai, tame tarpe ir už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos – Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji specialistė R. G. pritarė statybos leidimo išdavimui pasirašydami posėdžio protokole.
Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl nustatytų pažeidimų, teisėjų kolegijos nuomone, nelaikytini esminiais pažeidimais. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime. Iš bylos duomenų matosi, kad derinant projektus, techninę dokumentaciją trūkumai buvo taisomi. Byloje nustatyta, kad pagal paskutinį statybos leidimą statinys atitinka keliamus reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, ir vadovavosi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad statybos leidimas negali būti panaikintas vien dėl formalių pažeidimų.
Ieškovas ginčydamas Kauno miesto savavaldybės administracijos 2011-06-17 statytojui UAB „E. T.“ išduoto statybas leidžiančio dokumento Nr. LNS-21-110617-00463 teisėtumą apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo dokumentu buvo koreguojamos tik techninės klaidos, tačiau, apelianto nuomone, nurodyti padaryti esminiai pažeidimai išduodant ankstesnius statybos leidimus įtakojo ir 2011-06-17 statybą leidžiančio dokumento neteisėtumą, kadangi rekonstrukcijai reikalingos dokumentacijos rengimas buvo tęstinio pobūdžio ir šia dokumentacija, kuri buvo parengta pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, buvo remiamasi ir išduodant 2011-06-17 statybą leidžiantį dokumentą.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-12-23 išvadoje (atskiras priedas b.l. 13-25) nurodyta, kad Inspekcijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau Skyrius) nustatęs, kad išduodant 210 m. leidimą neteisingai nurodyta statinio kategorija – neypatingas statinys ir nėra pateikta TP 2010 ekspertizė, privaloma atlikti pakartotinai keičiant esminius projekto sprendinius, dėl minėtų aplinkybių 2011-05-26 raštu Nr. (15.2)-2D-6588 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir UAB „JAS“, kurie atitinkamai 2011-06-09 raštu Nr. 38-2-248 ir 2011-06-01 raštu Nr. 11/06/02 informavo skyrių, kad „atlikus projekto korektūrą yra padaryta techninio pobūdžio klaida“.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 7 punktu Skyrius 2011-06-13 raštu Nr. (15.2)-2D-7432 pareikalavo iš Statytojos pateikti TP 2010, pagal kurį išduotas 2010 m. Leidimas, ekspertizę. S. S. pateikė šio projekto 2011-06-16 ekspertizės aktą Nr. 2/028:11 ir Kauno m. savivaldybės administracijos 2011-06-17 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-21-110617-00463, kuriame ištaisius techninę klaidą nurodyta statinio kategorija – ypatingas statinys. Pažymėtina, kad minėtame ekspertizės akte (atskiras priedas b.l. 43-48) išvadose ir rekomendacijose nurodyta, kad viešbučio patalpų (duomenys neskelbtini) rekonstravimo I eilės statybos (antros laidos) techninis projektas atitinka statinio esminius, kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus ir, atsižvelgus į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2010 10 13-14 projekto tikrinimo suvestinėje Nr. 37(2) pateiktą pritarimą, taip pat patikslinus pagal šios ekspertizės rekomendacijas, galima tvirtinti.
Skyrius vadovaudamasis Statybos įstatymo 3 dalies 2 punktu atliko Pastato statybos teisėtumo patikrinimą ir 2011-03-10 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame nustatyta Pastato aukštų altitudės ir užfiksuota, kad TP 2010 nurodyta antstato III ir IV aukštų emalitinių plokščių spalva (pilka) ir langų stiklo spalva (melsva) skiriasi nuo įrengtų emalitinių zonų ir stiklų spalvos (tamsiai pilka). Taip pat išvadoje nurodyta, kad „techninis prižiūrėtojas turi pateikti techninio aukšto stogo viršaus išpildomąją geodezinę nuotrauką ir visų fasade nurodytų aukštų aukščių kontrolines geodezines nuotraukas; kiti parametrai be esminių nukrypimų“.
Skyriui pateikta UAB Projektų vystymo grupės 2011-03-18 pasirašyta Pastato ir jo aukštų aukščių geodezinė nuotrauka, pagal kurią išsaugoto esamo karnizo altitudė 8.27, TO 2010 nurodyta 8.53; esama Pastato aukščiausios konstrukcijos altitudė yra 18.15, TP 2010 nurodyta 17.86; Pastato aukštis yra 18,19 m, TP 2010 -17,90. Pastatas yra 0,29 m. aukštesnis, negu nurodyta TP 2010, tačiau nepažeidžia Detaliajame plane reglamentuoto statinių aukščio – 19 m.
UAB „Latmas“ atliktų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyti duomenys: bendras rekonstruojamų patalpų plotas 1415,94 kv.m. (TP 20110 – 1453,03 kv.m.); pagrindinis negyvenamųjų patalpų plotas 914,31 kv.m. (TP 2010 – 951,96 kv.m.); pagalbinis plotas 501,63 kv.m. (TP 2010 – 501,07 kv. m.); pastato aukštų skaičius 4 aukštai, bendras Pastato plotas 1938,19 kv.m. (iki rekonstravimo – 1283, 58 kv.m.).
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos padarė išvadą, kad Pastatas rekonstruotas be esminių nukrypimų nuo projekto TP 2010. Kaip pažymėta ginčijamame teismo sprendime, teismo posėdžio metu valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė patvirtino, kad šiuo metu pagal paskutinį statybos leidimą statinys atitinka keliamus reikalavimus. Iš bylos duomenų matosi, kad dokumentacijos rengimas pastato rekonstrukcijai buvo tęstinio pobūdžio, nustatyti pažeidimai ir techninės klaidos buvo taisomos. Todėl darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-06-17 statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduotą statybos leidimą naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad griauti antstatą dėl buvusių pažeidimų, kurie buvo ištaisyti, nėra ekonomiška ir tikslinga.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti a keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u ta r i a:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.