- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-16-230/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01308-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Eigulių topolis“, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, UAB „JAS“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, uždarajai akcinei bendrovei „Presto prekyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Palink“, uždarajai akcinei bendrovei „R. M. firma“, R. M., V. Z.
- Ieškovas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus,
atsakovo UAB „Eigulių topolis“ atstovui advokatui T. B., atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui A. U.,
trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G. – V., trečiojo asmens UAB „JAS“ atstovui direktoriui V. J.,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Eigulių topolis“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, uždarajai akcinei bendrovei „Presto prekyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Palink“, uždarajai akcinei bendrovei „R. M. firma“, R. M., uždarajai akcinei bendrovei „JAS“, V. Z. projektavimo ir konsultavimo individualiai įmonei dėl administracinių aktų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi su patikslintu ieškiniu prašydamas: panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-11 įsakymą Nr. A-2488 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009-02-18 statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduotą statybos leidimą Nr. 38-3 GR900-75; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009-10-07 statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduotą statybos leidimo versiją Nr. 38-3 GR900-75/1; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-06-17 statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduotą statybas leidžiantį dokumentą Nr. LNS-21-110617-00463; leisti, statytojui UAB „Eigulių topolis“ per teismo nustatytą terminą, pagal reikiamai pertvarkytą teritorijų planavimo ir projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) neteisėto detaliojo plano ir statybos leidimų pagrindu, rekonstruotą statinio dalį; jeigu per teismo nustatytą terminą nebus įvykdytas teismo reikalavimas perstatyti rekonstruotą statinio dalį, statinio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstruotą dalį, kuri rekonstruota pagal neteisėtai patvirtintą detalųjį planą ir statybos leidimus, nugriauti statytojo lėšomis; teismui nusprendus, kad ieškovas praleido terminą administraciniams teisės aktams ginčyti, terminą atnaujinti.
Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 40-6-1267 (toliau – 2008 m. projektavimo sąlygų sąvadas) ginčo pastatui projektuoti išduotas pažeidžiant statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 13 punktą (sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti buvo pakeistos po 2008 m. projektavimo sąlygų sąvado išdavimo). Pateikti projektiniai pasiūlymai neatitinka STR 1.05.06:2005 8.4 punkte ir paveldo tvarkybos reglamente PTR 3.06.01:2007 17–20 punktuose nurodytų reikalavimų. 2008 m. projektavimo sąlygų sąvadas išduotas pažeidžiant STR 1.05.07:2002 13 punkto, 49 punkto reikalavimus, Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Nors pastatas pagal STR 1.01.06:2002 5.4 punktą turėjo būti priskirtas ypatingų statinių kategorijai, bet 2009 m. vasario 3 d. išduotose sąlygose Nr. AS-40-6-1267-1 nurodyta statinio kategorija – neypatingas statinys. 2008 m. techninio projekto aiškinamajame rašte neteisingai nurodyta: sklypo užstatymo plotas – 621,55 kv. m, sklypo užstatymo tankis – 43 proc., sklypo užstatymo intensyvumas – 1,2, o pagal STR 1.05.06:2005 5 priede nurodytą šių rodiklių skaičiavimo ir pateikimo tvarką sklypo užstatymo plotas – apie 950 kv. m, užstatymo tankis – 65 proc., užstatymo intensyvumas – 2,4. 2008 m. techniniame projekte trūksta: projekto dokumentų sudėties žiniaraščio, kuriame būtų nurodyta, kokios nagrinėjamo projekto dalys parengtos; projektavimo užduoties, bendrosios techninės specifikacijos, kitų projekto dalių rengėjų kvalifikacijos atestatų; duomenų, ar parengta pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis (2008 m. techninio projekto antraštiniame lape nurodyta pastato kategorija – neypatingas statinys); numatomo rekonstruoti pastato konstrukcijų tyrimo dokumentų. 2008 m. techninis projektas parengtas pažeidžiant STR 1.05.06:2005 8.6, 32.1.1 punktų ir 5 priedo reikalavimus. Pastato, esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vietovėje – Naujamiestyje, 2008 m. techninis projektas parengtas be projektinių pasiūlymų, nesant rekonstruojamo pastato konstrukcijų tyrimų, matavimų, jų techninės būklės vizualinio įvertinimo dokumentų. Tuo pažeidžiami 2008 m. techninio projekto rengimo metu galiojusių Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto, STR 1.05.06:2005 8.4 ir 8.7.4 punktų esminiai reikalavimai. Projektuotojui neparengus pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies buvo pažeisti STR 1.05.06:2005 35, 36 ir 44.2 punktų reikalavimai. Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys nustatė prieštaringas pastato rekonstrukcijos sąlygas; kvalifikuoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistai, architektūros ir urbanistikos ekspertai išsakė skirtingą nuomonę ir siūlymus dėl pastato rekonstravimo architektūrinės išraiškos. Statytoja nepateikė (projektuotoja neparengė) už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos suderintų konkrečių projektinių pasiūlymų. Projektuotojas, rengdamas 2008 m. techninį projektą, neįvykdė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio 2008 m. sąlygose nurodyto reikalavimo. Kauno nuolatinė statybos komisija priėmė sprendimą išduoti 2009 m. vasario 18 d. ir 2009 m. spalio 7 d. statybos leidimus, pažeisdama STR 1.07.01:2002 16.2 punkte nustatytus reikalavimus, nes 2008 m. techninio projekto sudėtis ir apimtis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Projektuotojas, keisdamas 2008 m. techninio projekto sprendinius, dėl kurių keičiasi pastato aukštis, bendras plotas, parengė 2010 m. techninį projektą, kuriame nėra: dokumentų sudėties žiniaraščio, projektavimo užduoties, statinio projekto patvirtinimo dokumento, bendrosios techninės specifikacijos, 2010 m. techninio projekto dalių vadovų kvalifikacijos atestatų. Tuo pažeidžiami STR 1.05.06:2005 8.6, 59 punktų ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimai. 2010 m. techniniame projekte nėra pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies, projekto sudėtis, apimtis, detalumas neatitinka STR 1.05.06:2005 nustatytų reikalavimų. Nepateikti 2010 m. techninio projekto ekspertizės aktas, statytojo 2010 m. techninio projekto patvirtinimo dokumentas, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis. Tuo pažeidžiami Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 8 dalies 3 punkto, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir STR 1.05.06:2005 44.2 punkto reikalavimai. 2010 m. techniniame projekte nenurodyta statinio kategorija. Statytojo 2009 m. gruodžio 9 d. prašyme išduoti statybos leidimą nurodyta „ypatingas statinys“. Statybos leidimui gauti statytojo pateikti ne visi reikalaujami dokumentai, t. y. buvo pažeista Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis. 2010 m. lapkričio 15 d. statybos leidime neteisingai nurodyta statinio kategorija – neypatingas, tuo pažeidžiama STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5.4 punkto nuostata. Pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 12 dalies 1 punktą, 2010 m. statybos leidimas išduotas statytojui nepateikus ypatingo statinio projektavimo atveju privalomo 2010 m. techninio projekto ekspertizės akto, 2010 m. techninio projekto patvirtinimo dokumento, tuo pažeidžiami Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 8 dalies 3 punkto, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Nepateikus pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies, pažeistas STR 1.07.01:2010 7 punkto reikalavimas. Nors 2011 m. statybos leidimas buvo koreguojamas tik taisant technines klaidas, tačiau nurodyti esminiai pažeidimai, padaryti išduodant ankstesnius statybos leidimus, lėmė ir 2011 m. leidimo neteisėtumą. Detaliuoju planu ir minėtaisiais statybos leidimais leidus rekonstruoti pastatą, buvo pažeista valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingoji savybė (užstatymo tūris) ir pažeistos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 ir 4 dalys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Dėl ieškinio senaties. Teismas nurodė, kad atsakovas Kultūros paveldo departamentas 2011 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (1.29) 2-1137, adresuotu Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, prašė kreiptis į administracinį teismą dėl ginčo detaliojo plano ir statybos leidimų panaikinimo. Kadangi pareikšto ieškinio pagrindas dėl kultūros paveldo apsaugos normų pažeidimo yra tapatus šio rašto turiniui, teismas sprendė, kad informaciją apie galimus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus prokuratūra sužinojo 2011 m. gegužės 13 d. ir nuo šios datos skaičiavo ieškinio senaties terminą. Ieškinys teismui pateiktas 2012 m. sausio 31 d., todėl teismas konstatavo, kad prokuroras praleido nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti, prašymo atnaujinti šį terminą netenkino.
Dėl detaliojo plano. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prokuratūros pavedimu atliko patikrinimą ir nustatė, kad, tvirtinant detalųjį planą, buvo atliktos visos rengimo proceso metu galiojusiuose detaliųjų planų rengimą reglamentavusiuose teisės aktuose nustatytos planavimo procedūros ir jos iš esmės atitiko šių teisės aktų reikalavimus, detaliojo plano sprendiniai atitiko planavimo sąlygas ir iš esmės atitiko detalųjį teritorijų planavimą tuo metu reglamentavusių teisės aktų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, neprieštaravo teritorijų planavimą reglamentavusiems teisės aktams, todėl šią ieškinio dalį atmetė.
Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. vasario 18 d. statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduoto statybos leidimo Nr. 38-3 GR900-75 ir 2009 m. spalio 7 d. statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduoto statybos leidimo versijos Nr. 38-3 GR900-75/1, 2011 m. birželio 17 d. statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduoto statybas leidžiančio dokumento Nr. LNS-21-110617-00463 panaikinimo. Teismas sprendė, kad, išduodant statybos leidimus, buvo padaryti neesminiai pažeidimai, tačiau toliau derinant projektus, techninę dokumentaciją trūkumai buvo taisomi. Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė paaiškino, kad šiuo metu pagal paskutinį statybos leidimą statinys atitinka keliamus reikalavimus. Teismo nuomone, griauti antstatą dėl buvusių pažeidimų, kurie buvo ištaisyti, nėra ekonomiška ir tikslinga.
Dėl vertingosios savybės – užstatymo tūrio. Ieškovas nurodo, kad išduodant ginčijamus administracinius aktus buvo pažeistos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatos, t. y. detaliojo plano ir statybos leidimų sprendiniai pažeidė Naujamiesčio, kaip saugomos vietovės, vertingąją savybę – užstatymo tūrį. Ginčo pastatas nėra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą kaip atskiras objektas, jam nėra nustatytos vertingosios savybės. Šiuo atveju nurodytam pastatui gali būti taikoma kultūros paveldo apsauga tik tiek, kiek tai susiję su nekilnojamąja kultūros vertybe – vietove – Naujamiesčiu. Ieškovas ir atsakovas Kultūros paveldo departamentas nurodė, kad užstatymo tūris administracinių aktų rengimo ir patvirtinimo (išdavimo) metu buvo vertingoji Naujamiesčio savybė, kuri buvo nustatyta apibrėžta dosjė. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba tik 2009 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. KPD-RM-1313 nustatė kultūros paveldo vietovės – Naujamiesčio – vertingąsias savybes. Taigi, priimant beveik visus ginčijamus administracinius aktus, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dar nebuvo nustačiusi Naujamiesčio, kaip kultūros vertybės, vertingųjų savybių. Dosjė nustatytas gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis nebuvo įrašyti nekilnojamojo kultūros paveldo registre. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. KPD-RM-1313 nustatant vertingąsias savybes, tokios vertingosios savybės kaip gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis taip pat nenurodytos ir nenustatytos. Teismo vertinimu, nesant tokios vertingosios savybės kaip užstatymo tūris, negalėjo būti padaryti ir ieškinyje nurodomi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimai. Kultūros paveldo centro 2011 m. balandžio 21 d. rašte Nr. (6.3.)-2 nurodyta, kad Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, pagrindinė dosjė buvo parengta 1999 m.; joje nurodytos informacijos kategoriškumo laipsnio dabar išmatuoti nebeįmanoma. Šio objekto dosjė skiriasi nuo apsaugos reglamento, kuris turėjo būti parengtas. Kultūros paveldo centro 2012 m. vasario 14 d. rašte Nr. (6.1.)-2-121 nurodoma, kad kultūros vertybės pagrindinė dosjė yra ne priežiūros, tvarkymo ir naudojimo, o apskaitos dokumentas. Jis negali būti prilygintas, sutapatintas su šios vertybės apsaugos reglamentu, jame nėra vertingųjų savybių sąvokos. Dosjė rengimo metu galiojusio Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentas yra šios vertybės priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygų nustatymo pagrindinis dokumentas. Apsaugos reglamente taip pat nurodomi pagrindiniai vertybės apskaitos duomenys – jos sudėtis ir apimtis, pagrindiniai kultūrinės vertės požymiai, visuomeninė reikšmė ir teritorija. Naujamiesčio, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės – vietovės, apsaugos reglamentas neparengtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-2406/2012, pažymėjo, kad Kultūros vertybės pagrindinė dosjė buvo parengta 1999 m. ir joje nurodytos informacijos kategoriškumo laipsnio išmatuoti neįmanoma. Kultūros vertybės pagrindinė dosjė vertinama ne kaip priežiūros, tvarkymo ir naudojimo, o apskaitos dokumentas, kuris negali būti prilygintas, sutapatintas su šios vertybės apsaugos reglamentu. Kultūros paveldo vietovės (Naujamiesčio) vertingosios savybės nustatytos Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. KPD-RM-1313. Dosjė nurodoma, kad Naujamiesčio teritorijoje yra vertinga: gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis, atskiri užstatymo fragmentai. Sąvoka „vertingoji savybė“ nurodo kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožą, vertingą etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dosjė nėra vartojama sąvoka „vertingoji savybė“, joje tik nurodoma, kas Naujamiesčio teritorijoje yra vertinga. Dosjė sąvoka „užstatymo tūris“ negali būti vartojama vertinant vietovės tūrį. Kadangi nėra įmanoma suskaičiuoti, koks yra vietovės (nagrinėjamu atveju – Naujamiesčio) tūris, tai šio tūrio keitimas negali būti draudžiamas. Priešingu atveju vietovėje nebūtų galima daryti jokių architektūrinių pakeitimų, tačiau miestas yra nuolat kintanti ir besiplečianti struktūra, taip pat to nedraudžia nė vienas galiojantis įstatymas. Užstatymo tūrio ir pobūdžio verte galėtų būti įvardyta vietovės tūrinė kompozicija, gatvių išklotines sudarančių pastatų tūriai, vietovės panoramos ir siluetai, t. y. vertės kriterijumi galėtų būti Naujamiesčio, kaip visumos, pokytis, vertinamos turėtų būti vertingosios savybės, tačiau nagrinėjamu atveju jos aiškiai nebuvo nustatytos. Dosjė abstrakčiai nustatė būtent Kauno miesto istorinės dalies, kaip teritorijos, vertingąsias savybes, o ne objekto (duomenys neskelbtini), kaip kultūros paveldo objekto, vertingąsias savybes. Vietovės tūris gali pakisti pastačius antstatą, tačiau nėra duomenų, koks buvo vietovės tūris iki pastatant antstatą, taip pat nėra duomenų, kiek pakinta tūris nugriovus pastatą. Teismo nuomone, tiksliai įvardyti, kaip pasikeitė vietovės tūris vienus pastatus griaunant, kitus – statant, nėra galimybės, todėl teismas sprendė, kad šis ieškinio reikalavimas atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Kauno apygardos prokuroras prašė Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros prokuroro patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, kadangi buvo priimtas ne tik pažeidžiant procesinės teisės normas, turėjusias įtakos neteisingam bylos išsprendimui, bet ir netinkamai aiškinant bei taikant materialinės teisės normų nuostatas bei nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos. Mano, kad nepagrįsti ir nemotyvuoti teismo argumentai dėl ieškinio senaties termino taikymo, kadangi prokuroras gavęs informaciją aktyviai rinko medžiagą, kuriai surinkti reikėjo specialių žinių. Teismas nepagrįstai aiškino, kad statinys (duomenys neskelbtini) nesietinas su saugomos kultūros vertybės –vietovės vertingosiomis savybėmis, o išduotais leidimais buvo padaryta neigiama įtaka Kauno miesto istorinės dalies – Naujamiesčio vertingajai savybei – užstatymo tūriui. Taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai dėl didžiosios dalies kultūros paveldo apsaugą ir statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų apskritai nepasisakė bei nenurodė motyvų, kodėl jų nevertina arba vertina priešingai, o likusius pažeidimus vertino tik kaip neesminius. Statybą leidžiančio dokumento išdavimas yra trunkamasis procesas, kurio metu yra parengiama eilė dokumentų (pvz., projektavimo sąlygų sąvadas, techninis projektas ir kt.), kurių pagrindu vėliau išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Pirminiame šio proceso etape, padarius teisės aktų pažeidimus ir neišdavus vieno iš būtinų tarpinių dokumentų (pvz. projektavimo sąlygų sąvado), natūralu, kad nebus išduotas ir statybos leidimas. Nurodyti pažeidimai, rengiant projektavimo sąlygų sąvadus, techninius projektus bei kitus dokumentus, tiesiogiai įtakoja ir ginčijamų statybos leidimų neteisėtumą, tačiau teismas šių aplinkybių net nevertino. Teisinio 2011-06-17 statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduoto statybas leidžiančio dokumento Nr. LNS-21-110617-00463 įvertinimo teismas apskritai neatliko. Teismas šioje dalyje vertino tik vienos iš galimų, tačiau ne vienintelės, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo alternatyvos taikymo ekonomiškumą bei tikslingumą, tačiau ne ginčijamo statybas leidžiančio dokumento teisėtumą. Statybos leidimų panaikinimas nereiškia, kad pastatas būtinai turi būti nugriautas, todėl negalima teigti, kad administracinių aktų panaikinimas būtų neproporcinga priemonė. Pagrindinis ieškovo siūlomas padarinių šalinimo būdas yra leisti statytojui UAB „Eigulių topolis“ per teismo nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą teritorijų planavimo ir projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėto detaliojo plano ir statybos leidimų pagrindu rekonstruotą statinio dalį, o statinio rekonstruotos dalies griovimas ieškinyje nurodomas tik kaip kraštutinė priemonė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodė, kad ieškovo apeliacinis skundas yra pagrįstas. Byloje pateikta pakankamai duomenų, jog skundžiamais veiksmais buvo pažeisti kultūros paveldo apsaugos reikalavimai, atlikti įstatymais draudžiami veiksmai, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė neturinčių įstatymais suteiktos kompetencijos ir įgaliojimų priiminėti teisines pasekmes sukeliančių sprendimų kultūros paveldo apsaugos srityje institucijų (tame tarpe ir Kultūros paveldo centro) ir subjektų pateiktomis nuomonėmis, o ne materialinės teisės normomis ir byloje pateiktais faktiniais duomenimis. Nurodė, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog pripažinto vertingąja savybe – užstatymo tūrio keitimo nedraudžia jokie įstatymai, kadangi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nustatyta, jog draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir visapusiškai ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, priėmė pagristą ir teisėtą sprendimą. Pažymi, kad Kauno apskrities viršininko administracija 2007-05-15 UAB „Eigulių topolis“ davė sutikimą Nr. 19-228-( 16.20) rekonstruoti pastatą – gyvenamąjį namą lA2p „nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją, ją suderinus su Kultūros vertybių apsaugos departamentu (KVAD), gavus statybos leidimą bei kitų valdoje esančio nekilnojamojo turto savininkų/naudotojų raštiškus sutikimus“. Iki išduodant statybos leidimus techniniai projektai buvo parengti vadovaujantis paveldosaugos ekspertų rekomendacijomis, įvertinti ir suderinti paveldosaugos ekspertų, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija, išduodama ginčijamus statybos leidimus neturėjo pagrindo abejoti projektus derinusių atsakingų institucijų atstovų kompetencija. Esminių statybos leidimų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų išduodant statybos leidimus nebuvo padaryta. Priimant beveik visus ginčijamus administracinius aktus, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dar nebuvo nustačiusi Naujamiesčio, kaip kultūros vertybės, vertingųjų savybių, tarp jų ir užstatymo tūrio, todėl negalėjo būti padaryti ir Paveldo apsaugos įstatymo normų pažeidimai.
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Eigulių topolis“ prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas, išdėstęs ieškinio pagrindo aplinkybes, neteisingai parinko teisinį ieškinio pagrindą ir neteisingai suformulavo ieškinio dalyką – LR Statybos įstatymo 28 (1) straipsnio 2 d. 3 p. numatyta galimybė yra leistina tuomet, „jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus“. Šioje byloje ieškovas ginčija ir detaliojo plano sprendinius tuo pačiu „tūrio padidinimo“ motyvu. Jeigu teismas pripažintų minėtą motyvą pagrįstu, nebeliktų galiojančio detaliojo plano ir ieškovo penktasis ieškinio reikalavimas nebetektų teisinio pagrindo. Taigi ieškovo reikalavimuose yra vidinis prieštaravimas. Dėl šio vidinio prieštaravimo lieka neaiškumas, kaip turėtų būti pertvarkytas pastatas pagal ieškovo reikalavimus. Ieškovas nepateikia savo požiūrio, į kokią formą turėtų būti pertvarkomas pastatas, kad ieškovas būtų patenkintas. Atsakovas UAB „Eigulių topolis“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimui į viešbutį išleido 5 544 594,17 Lt, pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir prašė pagal juos vertinti kaltųjų asmenų išlaidų mastą, jeigu ieškinys būtų patenkintas. Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad ieškovo prašomos taikyti priemonės ginant viešąjį interesą yra neproporcingos ir gali sąlygoti didelio masto valstybės biudžeto išlaidas, o tai savaime reiškia kito viešojo intereso neproporcingą pažeidimą. Atsakovas taip pat nurodė, kad ginčo pastatas nėra nei kultūros paveldo statinys, nei kultūros paveldo objektas, kadangi šio pastato atžvilgiu nenustatytos jokios vertingosios savybės, todėl ir neturėjo būti taikomi specialiosios paveldosauginės ekspertizės reikalavimai.
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 11 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. vasario 18 d. statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduotą statybos leidimą Nr. 38-3 GR900-75; panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 7 d. statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduotą statybos leidimo versiją Nr. 38-3 GR900-75/1; panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 17 d. statytojui UAB „Eigulių topolis“ išduotą statybas leidžiantį dokumentą Nr. LNS-21-110617-00463. Bylos dalį dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Teisėjų kolegija konstatavo, kad prokuroras, pateikdamas ieškinį dėl administracinių aktų panaikinimo, nepraleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą. Taip pat kolegija sprendė, kad teismų išvada, jog Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009 m. gruodžio 1 d. aktu nustatant vertingąsias savybes, tokios vertingosios savybės kaip gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis nenurodytos ir nenustatytos, yra nepagrįsta, šiuo aktu vertingosios savybės buvo detaliau apibrėžtos. Todėl būtina remtis ne tik 1999 m. pagrindinės dosjė duomenimis, bet ir nurodytu aktu, kuriuo vertingosios savybės buvo patikslintos. Be to, nustatė, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas, spręsdami, kad 2008 m. ir 2010 m. parengtiems ginčo statinio projektams neturėjo būti atliekama paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Prieš 2009 m. vasario 18 d. statybos leidimo Nr. 38-3 GR900-75; 2009 m. spalio 7 d. statybos leidimo Nr. 38-3 GR900-75/1; 2011 m. birželio 17 d. statybas leidžiančio dokumento Nr. LNS-21-110617-00463 išdavimą neatlikus ginčo pastato projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės buvo pažeisti imperatyvieji Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies reikalavimai, nustatyti kultūros paveldo vietovėje esančio statinio tvarkomiesiems statybos darbams, todėl 2009 m. vasario 18 d. statybos leidimas Nr. 38-3 GR900-75; 2009 m. spalio 7 d. statybos leidimo versija Nr. 38-3 GR900-75/1; 2011 m. birželio 17 d. statybas leidžiantis dokumentas Nr. LNS-21-110617-00463 yra neteisėti ir naikintini. Jeigu neteisėta statyba kvalifikuojama kaip vykdyta pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tai jos padarinių šalinimas vykdomas pagal Statybos įstatymo 28¹ straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. Šilalės rajono savivaldybės administracija, UAB „Jozita“, bylos Nr. 3K-3-196/2013, 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Zarasų rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-353/2013). Todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsakovas per teismo nustatytą terminą turėtų būti įpareigotas užsakyti statinio rekonstrukcijos projekto paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, pagal jos išvadas pertvarkyti projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir, esant poreikiui, perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad šis terminas gali būti tinkamai parinktas, tik nustačius ir įvertinus faktines bylos aplinkybes (kiek laiko gali prireikti šiems veiksmams atlikti), bylos dalis dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 362 straipsnio 1 dalis) ir yra privaloma visiems (CPK 18 straipsnis), nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka perduota tik bylos dalis dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, todėl būtent tai apsprendžia pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi perduotą nagrinėti klausimą, sprendžia ir pasisako tik dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi konstatuotos neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, nes ginčas visa apimtimi yra išspręstas nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, tame tarpe ir ginčas dėl įsakymo patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą panaikinimo, ką papildomai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis, kuria buvo netenkintas Kauno apygardos prokuratūros prokuroro prašymas išaiškinti nutartį.
Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, remiantis suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. Šilalės rajono savivaldybės administracija, UAB „Jozita“, bylos Nr. 3K-3-196/2013, 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Zarasų rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-353/2013) jau yra nustatyta, kad jeigu neteisėta statyba kvalifikuojama kaip vykdyta pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tai jos padarinių šalinimas vykdomas pagal Statybos įstatymo (toliau SĮ) 28¹ straipsnyje nustatytas nuostatas. SĮ 28¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu: 1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas; 3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus; 4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų. Priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas (nugriaunama), išardomas (išardoma) ar atstatomas (atstatoma) (atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodė, kad, vadovaujantis SĮ 28¹ straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsakovas per teismo nustatytą terminą turėtų būti įpareigotas užsakyti statinio rekonstrukcijos projekto paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, pagal jos išvadas pertvarkyti projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir, esant poreikiui, perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį. Tokiu būdu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad nagrinėjamu atveju padarinių šalinimas svarstytinas, remiantis SĮ 28¹ straipsnio 2 dalies 3 punktu. Vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymus, atsakovas UAB „Eigulių topolis“ užsakė ir 2015-10-12 buvo atlikta Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė (t. 10, b. l. 43–48), kuri davė išvadą, kad projektas iš esmės atitinka 2005 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-158 patvirtinto paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklės“ 12 punkte nurodytus dokumentus, tačiau jį būtina pataisyti: parengti pastato (duomenys neskelbtini) I-II aukštų vakarinio ir pietinio fasadų kultūros paveldo tvarkybos darbų projektą; po pataisymo privaloma gauti pakartotiną paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę atlikusio ekspertizės specialisto išvadą. Atsakovui UAB „Eigulių topolis“ sudarius susitarimą dėl projektinės dokumentacijos pataisymo (t. 10, b. l. 53–54), ji buvo pataisyta (t. 10, b. l. 70–195) ir 2015-12-28 buvo atlikta Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė (t. 10, b. l. 64–69), kuri konstatavo, kad projektas atitinka 2005 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-158 patvirtinto paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklės“ 12 punkte nurodytus dokumentus; tvarkybos darbų projektas pataisytas pagal pirminės ekspertizės pastabas; pataisyto Tvarkybos darbų projekto sprendiniai užtikrina autentiškumo išsaugojimą. Tokiu būdu buvo įvykdytas Lietuvos Aukščiausiojo teismo nurodymas užsakyti statinio rekonstrukcijos projekto paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, pagal jos išvadas pertvarkyti projektinę dokumentaciją, liko tik gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad specialieji paveldosaugos reikalavimai tvarkomiesiems statybos darbams (laikinieji apsaugos reglamentai) ir statybą leidžiantys dokumentai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto pateikimo dienos kultūros ministro nustatyta tvarka turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir statinio projekto ekspertizė – aplinkos ir kultūros ministrų nustatytais atvejais ir tvarka. Projektas turi būti pataisytas pagal šių ekspertizių aktų privalomas pastabas prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Statybą leidžiantis dokumentas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, kai toks projektas neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams ir jam pritaria Departamento ir savivaldybės atstovai. Todėl negalima teigti, kad atlikus darbų projekto paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, tai sudaro besąlyginį pagrindą išduoti leidimą statybai, ką iš esmės teigia atsakovas UAB „Eigulių topolis“, prašydamas taikyti SĮ 28¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą neteisėtos statybos padarinių šalinimo pasekmę – įpareigojimą išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą. Kaip nurodyta šioje teisės normoje, statybą leidžiantis dokumentas išduodamas tik tuomet, kai tam pritaria Kultūros paveldo departamento ir savivaldybės atstovai. Tai numatyta ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-158 Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklės“ 11 punkte, kuriame nustatyta, kad ekspertizės aktai pateikiami Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniams padaliniams kartu su tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektu iki teikiant prašymą išduoti leidimą atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtinta tvarka. Todėl atsakovas UAB „Eigulių topolis“ dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo turi kreiptis nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip paaiškino Kultūros paveldo departamento atstovas, likusiems veiksmams, siekiant įteisinti neteisėtą statybą, įvertinus teisės aktų reikalavimus, pakankamas terminas būtų 6-12 mėn. Kolegija, atsižvelgdama į tai bei nesant kitokių argumentuotų ir pagrįstų pasiūlymų nustatyti kitokios trukmės terminą, pripažįsta, kad šis terminas laikytinas pagrįstu ir pakankamu.
Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi jau yra panaikinęs apeliaciniu skundu apskųstą teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies, t. y. panaikino statybas leidžiančius dokumentus, o apeliacinės instancijos teismui perdavė nagrinėti iš naujo tik bylos dalį dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai nesprendžia apskųsto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, o nutartimi tik nustato neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Leisti atsakovui UAB „Eigulių topolis“ per 12 mėnesių terminą pagal reikiamai pertvarkytą teritorijų planavimo ir projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtų statybos leidimų pagrindu rekonstruotą statinio dalį. Jei per teismo nustatytą terminą nebus įvykdytas teismo reikalavimas perstatyti rekonstruotą statinio, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, rekonstruotą dalį nugriauti statytojo lėšomis.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eigulių topolis“ (įmonės kodas 133635360) valstybei 9,88 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.