- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- e2S-1231-513/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02059-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elmaga“
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmaga“ prašymą dėl vykdomo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Elmaga“ ieškinį atsakovei UAB „APS grupė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10187-1215/2024 patvirtinta ieškovės UAB „Elmaga“ ir atsakovės UAB „APS grupė“ 2024 m. rugpjūčio 27 d. sudaryta taikos sutartis.
2. 2025 m. gegužės 9 d. teisme gautas ieškovės UAB „Elmaga“ prašymas išduoti jai vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovei UAB „Elmaga“ išduotas vykdomasis raštas dėl skolos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10187-1215/2024 patvirtintos šalių 2024 m. rugpjūčio 27 d. sudarytos Taikos sutarties 4 punktą ir 0,02 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną kalendorinę vėlavimo dieną nuo nesumokėtos skolos sumos, skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 17 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškove UAB „Elmaga“ dienos pagal Taikos sutarties 6 punktą išieškojimo iš atsakovės UAB „APS grupė“.
4. Teismas nurodė, kad taikos sutarties ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka. Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytas prievoles (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
5. Teismas pažymėjo, kad nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).
6. Teismas nurodė, kad taikos sutarties 4 punktu ieškovė ir atsakovė susitarė, kad bendra UAB „APS grupė“ mokėtina suma UAB „Elmaga“ sudaro 83 399 Eur, kurią atsakovė įsipareigoja sumokėti taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėja nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdo skolos mokėjimus, t. y. nemoka mėnesinių įmokų pagal šalių sudarytą grafiką, tik padarė tris mokėjimus, iš viso 6 000 Eur (2024 m. spalio 1 d. sumokėjo 2000 Eur, 2024 m. spalio 16 d. sumokėjo 2000 Eur ir 2024 m. lapkričio 22 d. sumokėjo 2000 Eur) ir likusi nesumokėta skolos dalis yra 77 399 Eur. Teismas nurodė, jog galutinis skolos mokėjimo terminas nėra suėjęs (paskutinė įmoka turi būti padaryta iki 2025 m. rugsėjo 30 d.), tačiau Taikos sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad jeigu atsakovė vėluoja sumokėti ieškovei bet kurią skolos dalį (nepriklausomai nuo pradelstos skolos sumos dydžio) šios Taikos sutarties 4 punkte nurodytais terminais ilgiau nei 15 dienų, tuomet atsakovė privalo sumokėti ieškovei visą skolą šešioliktą dieną po taikos sutarties 4 punkte nurodyto praleisto termino dienos, o to neįvykdžius, ieškovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos skolos sumokėjimo, atėmus iš šios sumos atsakovės sumokėtą ieškovei skolos dalį. Taikos sutarties 6 punktu šalys taip pat susitarė, kad atsakovei vėluojant sumokėti ieškovei bet kurią skolos dalį taikos sutartyje nurodytais terminais, atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną kalendorinę vėlavimo dieną nuo nesumokėtos skolos sumos iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji yra atlikusi kitus mokėjimus iki 2025 m. gegužės 9 d. (prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo dienos).
7. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovė yra pilnai įvykdžiusi taikos sutartį, ir atsakovė tokių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė 2024 m. rugpjūčio 27 d. sudarytos Taikos sutarties 4 punktą, nustatantį skolos mokėjimo grafiką ir nors ir jame nurodytų mokėjų terminas dar nėra pasibaigęs, teismas pažymėjo, kad Taikos sutarties 6 punktu šalys aiškiai susitarė, kad jei atsakovė vėluoja sumokėti ieškovei bet kurią skolos dalį ilgiau nei 15 dienų, tuomet atsakovė privalo sumokėti ieškovei visą skolą šešioliktą dieną. Šalims sudarius taikos sutartį ir skolos sumokėjimą išdėsčius dalimis, kiekvienos skolos dalies sumokėjimo termino pažeidimas reiškia ir tos dalies taikos sutarties pažeidimą, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Todėl šalis, kurios naudai turi būti vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, tokiu atveju turi teisę reikalauti išduoti vykdomąjį raštą dėl laiku nesumokėtos taikos sutartimi išdėstytos skolos dalies.
8. Teismas nurodė, kad pagal taikos sutarties sąlygas 2025 m. gegužės 9 d. (pareiškimo pateikimo teismui dieną) atsakovė ieškovei jau turėjo būti sumokėjusi 48 000 Eur skolos, tačiau sumokėjo tik 6 000 Eur, paskutinis mokėjimas padarytas prieš daugiau nei šešis mėnesius. Teismas vertino, kad atsakovės argumentai apie finansinius sunkumus nepaneigia jos pareigos vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal Taikos sutartį laiku, nes būtent atsakovė, pasirašydama Taikos sutartį, turėjo įsivertinti savo finansinę padėtį ir galimybes bei pajėgumus ją vykdyti, derėtis dėl skolos padengimo sąlygų.
9. Šalys taikos sutartyje numatė įmokų vėlavimo teisines pasekmes – 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi atsakovė laiku neatliko mokėjimų pagal šalių sutartą grafiką, todėl vykdomasis raštas yra išduotinas ir dėl šios Taikos sutarties sąlygos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
10. Atsakovė UAB „APS grupė“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir neišduoti vykdomojo rašto.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neišanalizavo faktinių aplinkybių, netinkamai vertino situaciją ir vadovavosi išimtinai kreditorės paaiškinimais, nesilaikė vykdomojo rašto išdavimo tvarkos, nesiaiškino taikos sutarties nevykdymo priežasčių.
12. Pripažįsta, kad vėlavo atlikti mokėjimus, tačiau ne tyčia ar piktybiškai, o dėl to, kad įmonė susiduria su finansiniais sunkumais ir šią aplinkybę gali patvirtinti LITEKO duomenys, jog dėl skolų iš jos išieškojimo yra išduotas ne vienas teismo įsakymas.
13. Teigia, kad šiuo metu yra pasiruošusi įvykdyti taikos sutartį pilna apimtimi.
14. Taikos sutartyje yra numatytos įmokų vėlavimo teisinės pasekmės – 0,02 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, kurie kompensuoja kreditorės nepatogumus ir kurių turi teisę reikalauti kreditorė. Mano, kad turėtų būti išlaikyta galimybė toliau vykdyti mokėjimus pagal taikos sutartį.
15. Mano, kad teismas nepagrįstai suteikė prioritetą taikos sutarties sąlygoms ir kreditorės paaiškinimams, tačiau neatliko išsamaus įrodymų vertinimo ir priėmė neteisėtą nutartį.
Atsiliepimas
16. Ieškovė UAB „Elmaga“ atsiliepimu atskirojo skundo prašo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir paskirti atsakovei 5 000 Eur baudą ir iš jos 2 500 Eur skirti ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
17. Argumentuoja, kad sunki skolininkės finansinė padėtis nėra pagrindas neišduoti vykdomojo rašto, juo labiau, kad skolininkė nepateikė jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų ir tik vilkina skolos grąžinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės nurodytas argumentas, jog įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, nepaneigia jos pareigos vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal taikos sutartį laiku, nes būtent atsakovė, pasirašydama taikos sutartį, turėjo įsivertinti savo pajėgumą ją vykdyti.
Atsiliepimas
18. Atsakovė tik deklaratyviai nurodo, kad neva yra pasirengusi vykdyti taikos sutartį. Tokie argumentai taip pat nėra pagrindas neišduoti vykdomo rašto. Sudarius taikos sutartį buvo tikimasi geranoriško atsiskaitymo, tačiau atsakovė nevykdė įsipareigojimų, atliko tik kelis mokėjimus ir jau daugiau nei 6 mėnesius neatlieka jokio mokėjimo. Pažymi ir tai, kad vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio atsakovei gera valia mokėti įmokas pagal taikos sutartyje nurodytą grafiką.
19. Delspinigiai yra tik papildoma atsakomybės priemonė, taikytina atsakovei kartu su pagrindine prievole grąžinti skolą.
20. Teismas objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, abiejų šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus. Atsakovė savo pozicijos tinkamai nepagrindė, neįrodė skolos nebuvimo, net nenurodė, kokių jos paaiškinimų ar bylos faktinių aplinkybių teismas neįvertino ar neišanalizavo.
Šalies argumentai
21. Mano, kad atsakovė, pateikdama akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), todėl prašo jai skirti 5 000 Eur baudą, iš jos 2 500 Eur priteisti ieškovės naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
23. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
24. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Įstatyme įtvirtinta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).
26. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.
27. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje.
28. Taigi, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygos vykdymo, teismas turi nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos. Nagrinėjamu atveju taip nėra, atsakovė nevykdo taikos sutarties 4 punktu prisiimtų įsipareigojimų jame nustatytu terminu.
29. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10187-1215/2024 patvirtinta šalių 2024 m. rugpjūčio 27 d. sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla pagal ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo nutraukta. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 10 d. Teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punktu atsakovė įsipareigojo 83 399,00 Eur skolą sumokėti ieškovei tokia tvarka ir terminais: 6000,00 Eur iki 2024 m. rugsėjo 30 d., 6000,00 Eur iki 2024 m. spalio 31 d., 6000,00 Eur iki 2024 m. lapkričio 29 d., 6000,00 Eur iki2024 m. gruodžio 31 d., 6000,00 Eur iki 2025 m. sausio 31 d., 6000,00 Eur iki 2025 m. vasario 28 d., 6000,00 Eur iki 2025 m. kovo 31 d., 6000,00 Eur iki 2025 m. balandžio 30 d., 6000,00 Eur iki 2025 m. gegužės 30 d., 6000,00 Eur iki 2025 m. birželio 30 d., 6000,00 Eur iki 2025 m. liepos 31 d., 6000,00 Eur iki 2025 m. rugpjūčio 29 d., 11 399,00 Eur iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Taikos sutarties 6 punktu šalys taip pat susitarė, kad jeigu atsakovė vėluoja sumokėti ieškovei bet kurią skolos dalį (nepriklausomai nuo pradelstos skolos sumos dydžio) šios taikos sutarties 4 punkte nurodytais terminais ilgiau nei 15 dienų, tuomet atsakovė privalo sumokėti ieškovei visą skolą šešioliktą dieną po taikos sutarties 4 punkte nurodyto praleisto termino dienos, o to neįvykdžius, ieškovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos skolos sumokėjimo, atėmus iš šios sumos atsakovės sumokėtą ieškovei skolos dalį. Taip pat jeigu atsakovė vėluoja sumokėti ieškovei bet kurią skolos dalį taikos sutartyje nurodytais terminais, tai atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną kalendorinę vėlavimo dieną nuo nesumokėtos skolos sumos iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos.
30. Apeliantė pripažįsta, kad yra sumokėjusi tik 6 000 Eur skolos, mokėjimų seniai neatlieka ir teismo patvirtintos taikos sutarties tinkamai nevykdo. Pažymėtina, kad teigdama, jog yra pasirengusi vykdyti taikos sutartį pilna apimtimi, apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, byloje nėra duomenų, kad būtų vėl pradėjusi vykdyti taikos sutartį. Be to, vykdomojo rašto išdavimas niekaip nekliudo atsakovei geruoju vykdyti taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovės finansiniai sunkumai nelaikytini pateisinama priežastimi nevykdyti teismo patvirtintos taikos sutarties, kurios sąlygos atsakovei buvo priimtinos ir kurias, sudarydama taikos sutartį, ji neabejotinai įvertino. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetą taikos sutarties sąlygoms. Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismo patvirtintos taikos sutartys yra vykdytini dokumentai, o apeliantė pripažįsta tinkamai taikos sutarties nevykdanti.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdymo veiksmus. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015). Taigi, nagrinėjamu atveju reikšminga yra aplinkybė, jog nustatytu terminu ieškovė nevykdo įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, jokių priežasčių ir aplinkybių, galėjusių jai objektyviai sukliudyti įvykdyti taikos sutartį, nenurodė ir nepagrindė. Šiuo atveju nagrinėjamas tik atskiras procesinis klausimas, t. y. ar egzistuoja teisinis pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, o šiuo atveju jis egzistavo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė ieškovei vykdomąjį raštą.
32. Apeliantės teiginiai dėl taikos sutarties 6 punkte numatytų delspinigių, jos teigimu, turinčių kompensuoti ieškovės nepatogumus už netinkamą taikos sutarties vykdymą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Taikos sutarties 6 punktu šalys aiškiai susitarė, kad jeigu atsakovė vėluoja sumokėti ieškovei bet kurią skolos dalį (nepriklausomai nuo pradelstos skolos sumos dydžio) ir nesumoka ieškovei visos skolos šešioliktą dieną po taikos sutarties 4 punkte nurodyto praleisto termino dienos, ieškovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos skolos sumokėjimo. Tuo tarpu, delspinigiai pagal taikos sutarties 6 punktą tokiu atveju sudaro prievolės dalį ir nepaneigia ieškovės teisės kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
33. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė ieškovei vykdomąjį raštą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir baudos
35. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą iš jos ieškovės naudai priteistinos 900 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93, 98 straipsniai).
36. Ieškovė prašo apeliantei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų paskirtos baudos sumos skirti ieškovės naudai. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudos, iki 50 proc. baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
37. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Remiantis kasacinio teismo pozicija, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio, prašymo ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, paduodama atskirąjį skundą, įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą, todėl vien šio procesinio dokumento pateikimas nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė piktnaudžiavo procesu ar procesinėmis teisėmis. Vien aplinkybė, kad atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria išduotas vykdomasis raštas ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Dėl šios priežasties ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo atsakovei netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti 900 Eur (devyni šimtai eurų) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmaga“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmaga“ prašymo skirti baudą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „APS grupė“.