- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-1872-413/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-02262-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, J. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-374-393/2024, pagal antstolės A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, J. M. dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto perdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolės A. K. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0133/23/00425, kurioje vykdomas suinteresuoto asmens Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) skolininkui J. M. (toliau – ir skolininkas) surašytas 2022 m. rugsėjo 6 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNUR-20-220906-00028, kuriuo J. M. įpareigotas išardyti pastatytas, įrengtas sumontuotas naujai statomo neypatingo statinio – vieno buto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Veisiejų regioninio parko teritorijoje, terasas bei balkonus, kad šis statomas namas atitiktų projektinius sprendinius, numatytus parengto projekto O ir A laidose. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – iki 2023 m. kovo 3 d.
Šalies argumentai
4. Antstolė A. K. teismui pateiktu pareiškimu prašė išspręsti privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą ir savo nuožiūra skirti skolininkui baudą.
5. Inspekcija su antstolės pareiškimu sutiko, prašė skolininkui skirti iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo nevykdymo dieną iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo. Nurodė, kad informacijos iš skolininko dėl privalomojo nurodymo įvykdymo Inspekcija nėra gavusi. Inspekcija 2024 m. kovo 12 d. teismui pateikė patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas.
6. Skolininkas prašė antstolės prašymą atmesti, kadangi jis įvykdė Inspekcijos privalomąjį nurodymą, paruošė statinio B projekto laidą. Šiuo metu neliko nei terasos, nei balkono, pakoregavus projektą jie yra įregistruoti kaip stoginė. Skolininkui pateikus statybos deklaraciją, statinio baigta statyba yra įregistruota VĮ Registrų centre.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atmetė antstolės A. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui J. M. už privalomojo nurodymo nevykdymą.
8. Teismas nustatė, kad Inspekcija, patikrinusi J. M. statybą surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas iki 2023 m. kovo 3 d. „<...> Išardyti pastatytas, įrengtas sumontuotas naujai statomo neypatingojo statinio - vieno buto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Veisiejų regioninio parko teritorijoje, terasas bei balkonus, kad šis statomas namas atitiktų projektinius sprendinius, numatytus parengto projekto O ir A laidose“. Inspekcijos 2023 m. kovo 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNURA-20-230317-00046 buvo nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. 2024 m. kovo 12 d. papildomai teismui buvo pateiktas papildomas patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas.
9. Iš skolininko J. M. teismui pateiktų 2024 m. rugpjūčio 22 d. rašytinių įrodymų VĮ Registrų centro išrašo kopijos, Nekilnojamojo turto kadastro bylos kopijos, deklaracijos apie statybos užbaigimo kopijos (b. l. 128-161), teismas darė išvadą, kad privalomasis nurodymas įvykdytas, jis įvykdytas koreguojant projektą, o ne griaunant balkoną ir terasą, statinio statyba yra įregistruota VĮ Registrų centre kaip baigta 100 procentų statybos deklaracijos būdu, šie duomenys yra nenuginčyti, todėl jie teisingi.
10. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad skolininkas įteisino statybą ir įvykdė privalomąjį nurodymą, todėl vadovautis antstolės perduoto teismui Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto išvadomis ir skirti skolininkui baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį nėra pagrindo. Teismas sprendė, kad priešingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalimi, nustatyti ar privalomasis nurodymas yra įvykdytas teisę turi tik Inspekcija, todėl teigdamas, kad <...> privalomasis nurodymas įvykdytas, jis įvykdytas koreguojant projektą, o ne griaunant balkoną ir terasą <...>, teismas peržengė savo kompetencijos ribas. Teismas neturi įstatymo suteiktos teisės vertinti, ar pagal skolininko pateiktus teismui dokumentus privalomasis nurodymas gali būti (yra) įvykdytas. Skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas teismas formuoja klaidingą teisminę praktiką ir sukuria prejudicinį sprendimą, kurio pagrindu atsiranda neigiamos pasekmės Inspekcijai, kartu yra klaidinamas skolininkas, neteisingai jį informuojant, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas.
11.2. Nagrinėjamu atveju skolininkui pateikus papildomus dokumentus, teismas privalėjo kreiptis į Inspekciją su prašymu pagal kompetenciją patikrinti, ar privalomasis nurodymas įvykdytas, o ne pats nustatyti tokį faktą.
11.3. Patikrinus VĮ Registrų centro išrašą, išrašo 12 eilutėje „Registro pastabos ir nuorodos“ nurodyta, kad „Gautas IS Infostatyba 2024 m. vasario 19 d. pranešimas Nr. 92C4AA3C32AE44F0832B apie 2023 m. lapkričio 29 d. deklaracijos Nr. ACCR2-00-231129-12581 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) galiojimo panaikinimą“. Teismas, šios aplinkybės nevertino, tik deklaratyviai, nurodė, kad skolininkas privalomąjį nurodymą įvykdė. Teismas neteisingai įvertino įrodymus ir neįsigilindamas į jų turinį priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
11.4. Skolininkų atliekami veiksmai, jų intensyvumas gali būti tik kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, tačiau ne pagrindas apskritai atleisti nuo atsakomybės už sprendimo neįvykdymą. Skolininkas nėra iki šiol informavęs Inspekcijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą nustatyta tvarka ir Inspekcija nėra nustačiusi privalomojo nurodymo įvykdymo fakto. Pagal valdžių padalijimo principą, teismas negali vykdyti funkcijų, kurios yra priskirtos įstatymų leidžiamajai ar vykdomajai valdžiai.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. M. prašo Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
12.1. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). Taigi, teismas privalo nagrinėti aplinkybės ar skolininkas šio akto nėra įvykdęs. Atlikęs šių aplinkybių vertinimą, teismas taip pat turi teisę pasisakyti ar privalomasis nurodymas yra įvykdytas ar ne. Vien tik antstolio parengtas aktas, įpareigojantis skolininką atlikti arba uždrausti tam tikrus veiksmus, savaime nereiškia, jog skolininko neteisėti veiksmai yra konstatuoti.
12.2. Skolininkas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, turėjo teisę įvykdyti privalomąjį nurodymą kitu būdu negu nurodyta nurodyme. Tokia teise skolininkas pasinaudojo koreguodamas projektą. Taigi, pirmos instancijos teismas, atlikęs byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą, pagrįstai konstatavo, jog skolininkas yra įvykdęs privalomąjį nurodymą kitu būdu.
12.3. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis (išrašu), skolininkui priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais yra įregistruotas kaip baigta statyba. Privalomajame nurodyme skolininkas buvo įpareigotas nugriauti įrengtas terasas bei balkonus. Civilinėje byloje buvo pateikta pastato kadastrinių matavimų byla, kurioje terasų bei balkonų nėra. Gyvenamojo namo projektas atitinkamai buvo koreguotas. Gyvenamasis namas bei inžineriniai statiniai – stoginės, VĮ Registrų centre įregistruoti 2024 m. kovo 28 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. ARCCR-20-240328-02295 bei 2024 m. balandžio 18 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. ARCCR-20-240418-02841 pagrindu. Šios deklaracijos apie statybos užbaigimą buvo registruotos IS Infostatyba.
12.4. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, tikrinantis statybos užbaigimo procedūrų teisėtumą: 1) patikrina IS „Infostatyba“ užregistruoto statybos užbaigimo akto, deklaracijos apie statybos užbaigimą ir prie jų pridėtų dokumentų atitiktį Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimams, užbaigtos statinio statybos atitiktį projekto esminiams sprendiniams pagal pateiktus dokumentus, duomenis ir informaciją. Taigi skolininko pateikti dokumentai apie statybos užbaigimą yra patikrinti ir teisingi. Remiantis CK 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo pastatytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. M..
33. Skolininkas minėtame paaiškinime nurodė, kad pagal STR 0.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 47¹ punktą, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai ir parengti darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka Techninio projekto sprendinių, Techninis projektas turi būti pakeistas iki statybos užbaigimo procedūrų (prašymo išduoti Statybos užbaigimo aktą pateikimo ar Deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo) pradžios.
Žemesnės instancijos teismas
34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėta akto redakcija statybos atlikimo metu nebegaliojo. Statybos metu ir iki šiol galioja STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kurio 45 p. nustatyta, kad kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai [5.1] ir parengti darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, techninis projektas turi būti pakeistas (parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us)) iki statybos užbaigimo procedūrų (prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą pateikimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo) pradžios. Visais kitais atvejais, nenurodytais reglamento 43 punkte, atliktiems projekto sprendinių pakeitimams turi pritarti statytojas (44 p.).
35. Skolininkas nurodė, kad statybos leidimas buvo išduotas, jis galiojo iki statybos užbaigimo, naujo statybos leidimo nereikėjo, o projekto sprendinių pakeitimai buvo neesminiai. Inspekcija savo privalomajame nurodyme taip pat pripažino, kad statytojas pažeidė neesminius projektinius sprendinius.
36. Tas pats pataisytas projektas yra pateiktas ir į šią civilinę bylą (1 t., b. l. 60–66). Į 2024 m. kovo 12 d. teismo posėdį Inspekcijos atstovas neatvyko, todėl suinteresuotas asmuo J. M. prašė bylos nagrinėjimą atidėti ir apklausti liudytojais Inspekcijos atstovus K. J. bei A. R., kurie buvo komisijos nariai, kad įvertintų objekto būklę (1 t., b. l. 67–68).
37. Į sekantį teismo posėdį 2024 m. gegužės 14 d. Inspekcijos atstovas taip pat neatvyko, tačiau jame dalyvavo liudytojai, kurie yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbuotojai.
40. Po liudytojų apklausos bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2024 m. birželio 25 d., tačiau iki teismo posėdžio jokie papildomi dokumentai nebuvo pateikti.
41. Kaip matyti iš liudytojų apklausos, bet kokiu atveju galiojant privalomajam nurodymui, tik Inspekcija gali nuspręsti, kad privalomasis nurodymas įvykdytas.
Žemesnės instancijos teismas
44. Teismo posėdžio metu skolininkas nurodė, kad jis vykdė visus žodinius Inspekcijos atstovų nurodymus, šalindamas privalomajame nurodyme nustatytus pažeidimus, pateikė patikslinto projekto sprendinius, tačiau byloje nėra duomenų, kad Inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka pateikė išaiškinimą dėl pataisytų projektinių sprendinių laidos, kad pataisytas projektas buvo suderintas su saugomų teritorijų tarnyba, kadangi gyvenamasis namas yra rekreacinėje zonoje, kad Inspekcija būtų priėmusi sprendimą, jog privalomasis nurodymas yra įvykdytas, t. y. šiuo atveju nėra aišku, dėl kokių priežasčių užtruko pataisyto projektinio sprendinio derinimo procedūra.
45. Kaip teisingai nurodyta atskirajame skunde, vien ta aplinkybė, kad šiai dienai statyba yra įregistruota 100 proc. baigtumu pagal paties statytojo pateiktą deklaraciją, savaime Inspekcijos privalomojo nurodymo nepanaikina, todėl šiai dienai šis nurodymas yra galiojantis. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 6 d. privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Priešingai, faktinės bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad Inspekcijos konstatuotas pažeidimas privalomajame nurodyme nustatytu būdu nebuvo pašalintas.
46. Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).
47. Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo nurodymo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 11 punktas).
48. CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos ne tik privalomųjų nurodymų, bet ir sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Dėl to nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant nurodytą teisės normą civilinėje byloje dėl baudos už sprendimo įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 223-238).
49. Apeliacinės instancijos teismui paneigus pirmosios instancijos teismo išvadą, jog privalomasis nurodymas yra įvykdytas, šioje byloje turėjo būti nustatinėjamos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. Tačiau šios aplinkybės iš viso byloje nebuvo nustatinėjamos, be to, teismo posėdžiuose nedalyvavo Inspekcijos atstovas ir savo paaiškinimų ginčo klausimu nepateikė.
50. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, o būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.
51. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).
52. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neištyrus aptartų aplinkybių (44, 49 punktai) pirmosios instancijos teisme ir nepasiūlius šalims pateikti papildomus įrodymus, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
53. Nagrinėjant bylą iš naujo tikslinga užtikrinti Inspekcijos atstovo dalyvavimą teismo posėdyje ir įvertinti skolininko argumentus dėl Inspekcijos delsimo priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su projekto korekcija.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.