- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-10
- Bylos Nr.
- eA-150-552/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00564-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus
- Pareiškėjas
- L. Š., Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Z. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Geosmart“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. Š. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos skundus atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Geosmart“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas L. Š. 2016 m. balandžio 15 d. teismui pateikė skundą administracinėje byloje Nr. eI-1779-162/2016, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Palangos skyriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 16SD-40-(14.16.7.), kuriuo atsisakyta suderinti pateiktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas); 2) įpareigoti Tarnybą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo Projektą suderinti.Pareiškėjas Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) (toliau kartu su L. Š. – pareiškėjai) 2016 m. balandžio 14 d. teismui pateikė skundą administracinėje byloje Nr. eI-1753-609/2016, prašydamas: 1) panaikinti Tarnybos Palangos skyriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 16SD-40-(14.16.7.); 2) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1T-6-(8.5); 3) įpareigoti Tarnybą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo išnagrinėti Administracijos 2015 m. liepos 21 d. raštą Nr. (8.6)D3-Š-1042r-2533 ir priimti sprendimą dėl Projekto derinimo.Teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI-1779-162/2016 sujungė su administracine byla Nr. eI-1753-609/2016.L. Š. paaiškino, kad Administracijos direktorius 2014 m. gruodžio 8 d. priėmė įsakymą Nr. A1-1262 organizuoti Projekto rengimą, prijungiant įsiterpusią laisvą valstybinę žemę, kai negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. L. Š. užsakymu UAB „Geosmart“ parengtą Projektą 2015 m. liepos 20 d. perdavus Administracijai, ši kreipėsi į atsakovą, prašydama Projektą suderinti. Atsakovas 2015 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 16SD-1228-(14.16.7.) atsisakė suderinti Projektą, nes juo norimas suformuoti valstybinės žemės plotas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2119-386/2015 šį Tarnybos sprendimą panaikino bei ją įpareigojo per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Administracijos 2015 m. liepos 21 d. raštu Nr. (8.6)D3-Š-1042r-2533 pateiktą prašymą ir suderinti arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą derinti Projektą. Pakartotinai išnagrinėjęs prašymą, Tarnybos Palangos skyrius 2016 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 16SD-40-(14.16.7) vėl nusprendė nederinti Projekto, motyvuodamas tuo, kad Projektu norimas suformuoti valstybinės žemės plotas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jo sprendiniai negalės būti įgyvendinami. Nesutikdamas su tokius sprendimu, L. Š. jį apskundė ikiteismine tvarka, bet Tarnyba 2016 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 1T-5-(8.5) jo skundo netenkino. L. Š. nesutiko, jog norimas prisijungti žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Siaurame šlaitiniame valstybinės žemės plote, kurio plotis plačiausioje vietoje buvo 6,25 m, siauriausioje – 4,75 m, ir kurį jis siekė prisijungti, neįmanoma suformuoti atskirą racionalių ribų mėgėjų sodo sklypą. Prie šio sklypo taip pat nebuvo galima suprojektuoti privažiuojamąjį kelią kitaip nei per L. Š. ar kaimyninius privačius žemės sklypus. Sodų bendrija (toliau – ir SB) „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė šį sklypą pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendime konstatavo, kad norimas prisijungti valstybinės žemės plotas buvo įsiterpęs. Šis 2016 m. sausio 6 d. įsiteisėjęs teismo sprendimas įgijo res judicata (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas) galią.L. Š. atsiliepimu į Administracijos skundą, pateiktu administracinėje byloje Nr. eI-1753-609/2016, sutiko su Administracijos reikalavimais.Administracija skunde (administracinėje byloje Nr. eI-1753-609/2016) bei atsiliepime į L. Š. skundą (administracinėje byloje Nr. eI-1779-162/2016) pateikė L. Š. nurodytiems iš esmės analogiškus argumentus. Administracija su L. Š. skundu sutiko bei prašė jį tenkinti.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų skundus prašė juos atmesti.Atsakovas paaiškino, jog Tarnyba nustatė, kad Projekto rengimas ir įgyvendinimas pažeidė Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Pardavimo taisyklės), nuostatas. Tarnybos Palangos skyrius 2015 m. birželio 12 d. raštu Nr. 16SD-889-(14.46.7.) apie tai informavo pareiškėjus, o 2015 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 16SD-1228-(14.16.7.) ir skundžiamu 2016 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 16SD-40-(14.16.7) pranešė Administracijai apie atsisakymą suderinti Projektą ir prašė nutraukti jo rengimo procedūrą. Atsakovo nuomone, Projektu norimas suformuoti valstybinės žemės plotas, nors ir neviršijo 0,04 ha ploto, ribojosi su nesuformuota valstybine žeme, prie šio ploto buvo galimybė suprojektuoti privažiavimą laisva valstybine žeme iš (duomenys neskelbtini). Taigi, norimas suformuoti valstybinės žemės plotas neatitiko Pardavimo taisyklių 2 punkte įtvirtintos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir negalėjo būti parduotas. Be to, Projektu ketinama privatizuoti tik dalį su L. ir Z. Š. žemės sklypu besiribojančios nesuformuotos valstybinės žemės, o visas valstybinės žemės plotas užėmė didesnę nei 0,4 ha teritoriją, prie šio ploto buvo galimybė privažiuoti arba suprojektuoti privažiavimus iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šios teritorijos centrinėje dalyje įrengtas melioracijos griovys, tačiau teisės aktai nedraudė privatizuoti teritorijas, kuriose įrengti melioracijos statiniai, todėl šioje teritorijoje įmanoma suprojektuoti mėgėjų sodo žemės sklypą.Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Geosmart“ prašė pareiškėjų skundus tenkinti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjų L. Š. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą tenkino.Teismas nustatė, kad L. ir Z. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 0,0690 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). SB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. spalio 4 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu L. Š. leido įsigyti laisvą valstybinę žemę, esančią prie jo sklypo. L. Š. 2014 m. lapkričio 25 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas organizuoti Projekto rengimą. Administracijos direktorius 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A1-1262 nusprendė organizuoti Projekto rengimą, kurio tikslas – žemės sklypo ploto ir ribų keitimas valstybinės žemės fondo sąskaita, prisijungiant įsiterpusią laisvą valstybinę žemę, kai negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Administracijos direktorius 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. A1-14 patvirtino Projekto rengimo reikalavimus.Tarnybos Palangos skyrius 2015 m. sausio 5 d. išdavė Projekto rengimo reikalavimus Nr. 16RE-2-(14.16.42.), kuriuose nurodyta, jog formuojamas ar pertvarkomas žemės sklypas (teritorija), esantis (duomenys neskelbtini), ir kurie galiojo viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštaravo teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Tarnybos Palangos skyrius 2015 m. birželio 12 d. raštu Nr. 16SD-889-(14.16.7.) pareiškėjus informavo, kad Tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. sausio 5 d. išduoti reikalavimai Nr. 16RE-2-(14.16.42.) Projektui rengti buvo nepagrįsti ir neatitiko Pardavimo taisyklių 2 punkto, t. y. planuojama prijungti valstybinė žemė neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, bei Administracijos prašė nutraukti Projekto rengimą. Administracija Tarnybos Palangos skyriui 2015 m. birželio 29 d. raštu Nr. (4.17)-D3-2183 nurodė, kad nė vienas iš sprendimų, kurių pagrindu rengiamas Projektas, nebuvo ginčytas ir teismine tvarka panaikintas, todėl nebuvo teisinio pagrindo nutraukti Projekto rengimą; Projektas pagal išduotus Projekto rengimo reikalavimus jau buvo parengtas, 2015 m. birželio 15 d. baigtas jo viešinimas, pasiūlymų negauta; šiuo metu vyko Projekto derinimo procedūra.Administracija 2015 m. liepos 21 d. raštu Nr. (8.6)D3-Š-1042r-2533 Tarnybos Palangos skyriaus prašė suderinti Projektą, tačiau pastarasis 2015 m. liepos 28 d. sprendimu Projekto nederino, nurodydamas, kad Tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. sausio 5 d. išduoti reikalavimai Nr. 16RE-2-(14.16.42.) buvo nepagrįsti ir neatitiko Pardavimo taisyklių 2 punkto. Tarnyba, išnagrinėjusi L. Š. 2015 m. liepos 13 d. skundą dėl Tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. birželio 12 d. rašto, 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. ISS-2045-(8.5) netenkino jo skundo, nurodydama, kad Projektu norimas suformuoti valstybinės žemės plotas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nurodytos Pardavimo taisyklėse, ir negalėjo būti be aukciono praduotas besiribojančio žemės sklypo savininkui – L. Š.; vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės), 21 punktu, Administracijos direktorius, kaip planavimo organizatorius, turėjo priimti sprendimą nutraukti projekto rengimo procedūrą.Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies: panaikino Tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 16SD-1228-(14.16.7), įpareigojo Tarnybą per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Administracijos 2015 m. liepos 21 d. raštu Nr. (8.6)D3-Š-1042r-2533 pateiktą prašymą ir suderinti arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą derinti Projektą. Tarnybos Palangos skyrius iš naujo išnagrinėjo Administracijos 2015 m. liepos 21 d. raštu Nr. (8.6)D3-Š-1042r-2533 pateiktą prašymą ir nusprendė dar kartą atsisakyti suderinti Projektą. Tarnyba, išnagrinėjusi L. Š. skundą dėl šio sprendimo, 2016 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 1T-6-(8.5) jo skundo netenkino.Teismas pažymėjo, jog teisiniu ginčijamo Tarnybos Palangos skyriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 16SD-40-(14.16.7.) pagrindu nurodyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas ir Pardavimo taisyklių 2 punktas, faktiniu pagrindu – aplinkybė, kad Projektu norimas suformuoti 0,0387 ha valstybinės žemės plotas rytine riba ribojosi su L. ir Z. Š. žemės sklypu, o vakarine, šiaurine ir pietine ribomis– su laisva valstybine žeme, todėl jis neatitiko įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui nustatytų požymių. 2015 m. gegužės 25 d. atlikus minėto valstybinės žemės ploto faktinių aplinkybių duomenų patikrinimą ir fotofiksaciją, vizualiai įvertinus vietovę nustatyta, kad valstybinės žemės plotą, kurį siekė prisijungti L. Š., galima suprojektuoti kaip atskirą individualaus mėgėjų sodo sklypą, suprojektuojant kelią iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini).Teismas pastebėjo, kad, pagal Palangos miesto bendrąjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, Projektu planuojama teritorija pateko į sodininkų bendrijų teritorijas, konvertuojamas į mažo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas. SB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. spalio 4 d. vienabalsiai nusprendė leisti L. Š. įsigyti laisvą valstybinę žemę, esančią prie jo sklypo (duomenys neskelbtini), t. y. sodų bendrija atsisakė įsigyti šį valstybinės žemės plotą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo teiginius, kad, nors prašomas prisijungti valstybinės žemės plotas neviršijo 0,04 ha, šis plotas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes jis nebuvo įsiterpęs tarp privačių sklypų, jį galima suprojektuoti kaip atskirą mėgėjų sodo sklypą su privažiuojamuoju keliu iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Remiantis Projekto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžiniu, susisiekimo schema bei internetinėje svetainėje (prieiga internete: (duomenys neskelbtini)) vizualiai įvertinus norimo prisijungti valstybinės žemės sklypo dislokacijos vietovę, nustatyta, jog valstybinę žemę dalijo melioracijos griovys, kuris buvo apaugęs krūmais, t. y. ginčo žemės plotas buvo tarp melioracijos griovio ir L. Š. priklausančio žemės sklypo. Taigi, šis plotas iš esmės negalėjo būti suformuotas ir naudojamas kaip atskiras, racionalus bei funkcionalus žemės sklypas. Be to, prie šio ploto iš esmės neįmanoma suprojektuoti privažiuojamąjį kelią, nes jis turėtų būti projektuojamas per L. Š. ar kitus kaimyninius privačius žemės sklypus. Teismas konstatavo, kad savo esme (turiniu) prašomas prijungti valstybinės žemės plotas atitiko įsiterpusiam žemės sklypui keliamus reikalavimus. Analogišką išvadą padarė ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendime.Teismo vertinimu, 0,0226 ha ploto valstybinės žemės plotą tinkamiausiai ir racionaliausiai gali panaudoti būtent L. Š., kadangi jį kaip atskirą racionalų ir funkcionalų žemės sklypą iš esmės suformuoti neįmanoma, be to, jis ribojasi būtent su L. Š. nuosavybės teise priklausančiu 0,0690 ha žemės sklypu. Atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė derinti Projektą tuo pagrindu, kad norimas prisijungti valstybinės žemės sklypas neatitiko įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos, todėl Tarnybos Palangos skyriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. 16SD-40-(14.16.7.) buvo naikintinas. Panaikinus ginčijamą sprendimą, tenkintinas ir išvestinis Administracijos reikalavimas panaikinti Tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1T-6-(8.5), kuriuo konstatuota, kad Tarnybos Palangos skyriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. 16SD-40-(14.16.7.) buvo teisėtas ir pagrįstas. Teismas, spręsdamas dėl likusių pareiškėjų reikalavimų, pabrėžė, kad Tarnybos Palangos skyrius, iš naujo išnagrinėjęs prašymą dėl Projekto derinimo, skundžiamu 2016 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 16SD-40-(14.16.7.) iš esmės atsisakė derinti Projektą tuo pagrindu, kad prijungiamas valstybinis žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nors Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendime buvo nurodęs, kad toks sklypas savo esme laikytinas įsiterpusiu žemės sklypu. Vadinasi, teismui įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti Administracijos 2015 m. liepos 21 d. prašymą Nr. (8.6)D3-Š-1042r-2533 dėl Projekto derinimo, atsakovas galėjo priimti analogišką sprendimą ir vėl Projekto nederinti tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pažymėta, jog teismas negali palikti teisinio ginčo neišspręstu iki galo, teismas įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti Projektą.
III.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundus atmesti.Atsakovas pakartotinai pabrėžia, kad, nors Projektu norimas suformuoti valstybinės žemės plotas neviršija 0,04 ha, jis ribojasi su nesuformuota valstybine žemę, prie jo galima suprojektuoti privažiavimą laisva valstybine žeme ir (duomenys neskelbtini), todėl šis plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir negali būti parduotas L. Š., kaip besiribojančio sklypo savininkui. Be to, Projektu ketinama privatizuoti tik dalį nesuformuotos valstybinės žemės ploto, visas šis plotas užima didesnę nei 0,40 ha teritoriją, prie jo galima suformuoti privažiavimus iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šios teritorijos centrinėje dalyje įrengtas melioracijos griovys, tačiau joje įmanoma suprojektuoti mėgėjų sodo žemės sklypą(-us). Tai, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė pirkti Projektu norimą suformuoti valstybinės žemės plotą, savaime nereiškė, jog L. Š. galėjo jį privatizuoti. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniuose sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.Pareiškėjas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nes , jos nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.Pareiškėjas L. Š. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.L. Š. sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja savo skundo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos Palangos skyriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 16SD-40-(14.16.7.), kuriuo atsisakyta suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.Pareiškėjas L. Š. pageidauja prie jam ir jo sutuoktinei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ prijungti šalia esantį valstybinės žemės plotą, tuo tikslu užsakė parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau abu pareiškėjai su atsakovu nesutaria, ar šis valstybinės žemės plotas gali būti pripažintas įsiterpusiu žemės sklypu Pardavimo taisyklių prasme. Pirmosios instancijos teismas patenkino abiejų pareiškėjų reikalavimus ir įpareigojo atsakovą per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti parengtą Projektą. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad žemės sklypas savo esme atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką, tai jau konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kitoks žemės sklypo naudojimas nebūtų racionalus.Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja savo poziciją, išsakytą ir atsiliepime į pareiškėjų skundus, apie tai, kad planuojamas žemės sklypas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis.Ginčui spręsti aktualaus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio, parduodami be aukciono šių sklypų savininkams. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis numato, kad tais atvejais, kai keičiant ar papildant mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams.Vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr.1443, 2 punktu, žemės sklypas, kurio neįmanoma suformuoti kaip atskiro, yra vadinamas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu. Tai toks valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – žemėtvarkos projektas) neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.Iš nurodytos palengvintos valstybinės žemės pardavimo mėgėjų sodo teritorijose tvarkos galima teigti, jog žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Asmuo, pretenduojantis įsigyti tokį sklypą, turi būti gretimo sklypo savininku. Be to, tokio žemės sklypo neturi būti numatoma naudoti sodininkų bendrijos ar visuomenės poreikiams.Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėjo L. Š. norimas įsigyti 266 kv. m sklypas ribojasi su jo nuosavybės teise valdomu sklypu (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nustatyta, kad šio žemės ploto nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos ar visuomenės poreikiams. Taigi Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies pagrindu pareiškėjas galėtų įsigyti besiribojantį valstybinės žemės plotą, jei tik jis atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką.Tokia aplinkybė buvo konstatuota Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. įsiteisėjusiame sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2119-386/2015. Teismas šiame sprendime pripažino, kad valstybinės žemės sklypo, kurį pretenduoja įsigyti L. Š., plotas, jo dislokacija sudaro pagrindą pripažinti, jog jis negali būti suformuotas ir naudojamas pagal paskirtį kaip atskiras racionalus ir funkcionalus žemės sklypas, nėra tinkamas suformuoti atskiram individualiam mėgėjų sodo sklypui, todėl jis visiškai atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas;2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-696-415/2017).Apibendrinant konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-2119-386/2015 dalyvavo tos pačios šalys; žemės sklypo atitikimas įsiterpusio sklypo sąvokai buvo įrodinėjimo dalykas tiek minėtoje, tiek ir nagrinėjamoje byloje; šis faktas yra reikšmingas abiejose bylose. Taigi tas faktas, kad žemės sklypas, kurį pretenduoja įsigyti pareiškėjas L. Š., atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką, yra prejudicinis ir šioje byloje nebeįrodinėtinas.Teisės subjektai, viešojo administravimo subjektai ir teismai, nagrinėjantys ginčus savo veikloje, negali nepaisyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų teisinių faktų, todėl atsakovas nebegalėjo atsisakyti derinti Projektą vien tuo pagrindu, kad, jo nuomone, žemės sklypas nelaikomas įsiterpusiu. Atsakovui nenurodžius kitų argumentų ir Projekto nederinimo pagrindų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo veiksmus neteisėtais ir įpareigojo jį suderinti Projektą. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje papildomai vertino valstybinės žemės sklypo, kurį planuojama prijungti prie L. Š. valdomo privačios žemės sklypo, ypatybes bei atsakovo pateiktus argumentus, išsamiai aptarė pateiktų įrodymų vertinimą ir teisės aktų taikymo klausimus. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, nėra pagrįsti.Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai sprendė ginčą, taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir byloje pateiktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ir (ar) naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.