Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, atstovei V. V.,

2016 m. gegužės 31 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. Š. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Geosmart“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 16SD-40-(14.16.7.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 1T-6-(8.5) panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo suderinti parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Pareiškėja Palangos miesto savivaldybės administracija skundu (2016 m. balandžio 14 d. gautu administracinėje byloje Nr. eI-1753-609/2016) prašo:

3) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo išnagrinėti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 21 d. raštą Nr. (8.6)D3-Š-1042r-2533 ir priimti sprendimą dėl parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto adresu (duomenys neskelbtini), derinimo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI-1779-162/2016 pagal pareiškėjo L. Š. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), atstovaujamai Palangos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Z. Š. ir UAB „Geosmart“ dėl NŽT Palangos skyriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 16SD-40-(14.16.7) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus sujungė su administracine byla Nr. eI-1753-609/2016 pagal pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei NŽT, atstovaujamai Palangos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. Š. ir UAB „Geosmart“ dėl NŽT Palangos skyriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 16SD-40-(14.16.7) bei NŽT direktoriaus 2016 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 1T-6-(8.5) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas L. Š. 2016 m. balandžio 15 d. skunde (pateiktas administracinėje byloje Nr. eI-1779-162/2016) bei atsiliepime (pateiktas administracinėje byloje Nr. eI-1753-609/2016) nurodo, kad 2014 m. gruodžio 8 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A1-1262 organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą, prisijungiant įsiterpusios laisvos valstybinės žemės, kai negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. 2015 m. sausio 5 d. NŽT Palangos skyrius išdavė reikalavimus Nr. 16RE-2(14.16.42) Projektui rengti. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. sausio 9 d. priėmė įsakymą Nr. A1-14 ir patvirtinto Projekto reikalavimus, pagal kuriuos pareiškėjo užsakymu UAB „Geosmart“ parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo suformuotas 0,0226 ha įsiterpęs žemės sklypas, kuris sujungiamas su esamu 0,690 ha mėgėjų sodo sklypu. 2015 m. liepos 20 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai perdavus parengtą Projektą, ši kreipėsi į atsakovę, prašydama suderinti parengtą Projektą. Atsakovė 2015 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 16SD-1228-(14.16.7.) atsisakė suderinti pateiktą Projektą, nes Projektu norimas suformuoti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Paaiškina, jog tokį atsakovės sprendimą L. Š. ir Palangos miesto savivaldybės administracija apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2119-386/2015 pareiškėjų skundus tenkino iš dalies – panaikino atsakovės 2015 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 16SD-1228-(14.16.7) bei įpareigojo atsakovę per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 21 d. raštu Nr. (8.6)D3-Š-1042r-2533 pateiktą prašymą ir suderinti arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą derinti Projektą. Pažymi, jog atsakovė minėto teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė ir sprendimas įsiteisėjo 2016 m. sausio 6 d.

Atsakovė, dar kartą išnagrinėjusi prašymą dėl Projekto derinimo, 2016 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 16SD-40-(14.16.7) nusprendė nederinti pateikto Projekto motyvuojant, kad Projektu norimas suformuoti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, įtvirtintos teisės aktuose, ir jo sprendiniai negalės būti įgyvendinami, kadangi Projektu suformuotas valstybinės žemės sklypas negalės būti be aukciono parduodamas Projekto iniciatoriams L. ir Z. Š. ir sujungiamas su jų nuosavybės teise valdomu žemės sklypu.

Nesutikdamas su minėtu NŽT Palangos skyriaus sprendimu, pareiškėjas jį apskundė ikiteismine tvarka, tačiau NŽT 2016 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 1T-5-(8.5) pareiškėjo skundo netenkino, nurodant, kad Projektu norimas suformuoti valstybinės žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu.

Pažymi, jog administracinėje byloje Nr. eI-2119-386/2015, išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir užbaigtoje 2015 m. gruodžio 22 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nagrinėjant ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties Projekto nederinimo, buvo konstatuota, kad norimas prisijungti valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs. Mano, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tą patų ieškinį) galią, ir tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Pabrėžia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata galią. Teigia, jog atsakovė nederindama Projekto tuo pačiu pagrindu, kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas kaip nepagrįstas, šiurkščiai pažeidė ne tik viešojo administravimo principus – įstatymų viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia bei objektyvumo principus, bet ir pareiškėjo teises.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. Š. bei jo atstovė S. V.

skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas Vytautas Korsakas pareiškėjų skundus palaikė ir prašė juos tenkinti.

Pareiškėja Palangos miesto savivaldybės administracija skunde (pateiktas administracinėje byloje Nr. Nr. eI-1753-609/2016) bei atsiliepime (pateiktas administracinėje byloje Nr. eI-1779-162/2016) pateikia iš esmės analogiškus argumentus, kuriuos nurodė pareiškėjas L. Š. skunde bei atsiliepime, todėl teismas jų nekartoja.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, atstovė Virginija Vermontaitė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus atsiliepimuose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Palangos skyriaus, 2016 m. gegužės 12 d. atsiliepimu (gautas administracinėje byloje Nr. eI-1779-162/2016) į pareiškėjo L. Š. skundą, 2016 m. gegužės 4 d. atsiliepimu (gautas administracinėje byloje Nr. eI-1753-609/2016) į pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą nurodo, jog vykdydama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2119-386/2015 bei vadovaudamasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės) nuostatomis, kitais teisės aktais bei faktinėmis aplinkybėmis, NŽT Palangos skyrius skundžiamu 2016 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 16SD-40-(14.16.7.) atsisakė suderinti pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą ir prašė nutraukti jo rengimo procedūrą.

Nurodo, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A1-1262 priėmė sprendimą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini). Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-4947 kreipėsi į NŽT Palangos skyrių dėl reikalavimų Projektui rengti pateikimo. NŽT Palangos skyrius 2015 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 16E-2-(14.16.42.) išduoti reikalavimus Projektui rengti. NŽT, vėliau išsamiai išnagrinėjusi Projekto rengimo aplinkybes ir situaciją vietovėje, nustatė, kad Projekto rengimas ir įgyvendinimas pažeidžia Taisyklių nuostatas. Teigia, jog apie tai NŽT Palangos skyrius 2015 m. birželio 12 d. raštu Nr. 16SD-889-(14.46.7.) informavo Palangos miesto savivaldybės administraciją, taip pat pareiškėją, o 2015 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 16SD-1228-(14.16.7.) ir skundžiamu 2016 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 16SD-40-(14.16.7) pranešė Palangos miesto savivaldybės administracijai apie atsisakymą suderinti pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą ir prašė nutraukti jo rengimo procedūrą.

Atkreipia dėmesį, kad Projektu ketinama privatizuoti tik dalį su žemės sklypu (kadastro (duomenys neskelbtini)) besiribojančios nesuformuotos valstybinės žemės. Visas valstybinės žemės plotas užima didesnę nei 40 arų teritoriją, o prie šio ploto yra galimybė privažiuoti arba suprojektuoti privažiavimus iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tako. Šios teritorijos centrinėje dalyje įrengtas melioracijos griovys, tačiau teisės aktai nedraudžia privatizuoti teritorijų, kuriose yra įrengti melioracijos statiniai, todėl mano, kad šioje teritorijoje įmanoma suprojektuoti mėgėjų sodo žemės sklypą, kuriame galima vykdyti mėgėjų sodininkystę.

Pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2119-386/2015 neįpareigojo atsakovę priimti sprendimą pareiškėjo L. Š. naudai, o tik nurodė suderinti arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą derinti Projektą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Geosmart“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. Š. ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Geosmart“ atstovui nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Faktinės bylos aplinkybės

Sodų bendrija „Būtingė“ 2014 m. spalio 4 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu nutarė leisti L. Š. įsigyti laisvą valstybinę žemę, esančią prie jo sklypo adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai L. Š. ir Palangos miesto savivaldybės administracija, nesutikdami su NŽT Palangos skyriaus 2015 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 16SD-889-(14.16.7), 2015 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 16SD-1228-(14.16.7) bei NŽT 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1SS-20145-(8.5), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami juos panaikinti ir įpareigoti NŽT atlikti veiksmus – pripažinti suderintu parengtą žemės sklypo, adresu Palangos miesto savivaldybė, Palangos miestas, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino NŽT Palangos skyriaus 2015 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 16SD-1228-(14.16.7) bei įpareigojo NŽT per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 21 d. raštu Nr. (8.6)D3-Š-1042r-2533 pateiktą prašymą ir suderinti arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

NŽT Palangos skyrius, vykdydamas teismo sprendimą, iš naujo išnagrinėjęs Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 21 d. raštu Nr. (8.6)D3-Š-1042r-2533 pateiktą prašymą dėl Projekto suderinimo, nusprendė dar kartą atsisakyti suderinti pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), projektą.

NŽT ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo L. Š. skundą dėl NŽT Palangos skyriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 16SD-40-(14.16.7.) panaikinimo, 2016 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 1T-6-(8.5) pareiškėjo skundo netenkino, konstatuojant, kad Palangos skyriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. 16SD-40-(14.16.7.) teisėtas ir pagrįstas, kadangi Projektu norimas suformuoti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.

Dėl NŽT Palangos skyriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 16SD-40-(14.16.7.) teisėtumo ir pagrįstumo

NŽT Palangos skyrius 2016 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 16SD-40-(14.16.7.) nusprendė nederinti pateiktą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, 2 punktas. Faktiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodyta tai, jog buvo nustatyta, kad Projektu norimas suformuoti 0,0387 ha valstybinės žemės plotas rytine riba ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o vakarine, šiaurine ir pietine ribomis ribojasi su laisva valstybine žeme, todėl jis neatitinka įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui nustatytų požymių. Be to, 2015 m. gegužės 25 d. atlikus valstybinės žemės ploto, besiribojančio su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių duomenų patikrinimą ir fotofiksaciją, vizualiai įvertinus vietovę nustatyta, kad valstybinės žemės plotą, kurį siekia prisijungti pareiškėjas, galima suprojektuoti kaip atskirą individualaus mėgėjų sodo sklypą, taip pat suprojektuojant kelią iš (duomenys neskelbtini) tako.

Skundžiamu sprendimu atsisakyta suderinti Projektą iš esmės tuo pagrindu, jog prijungiamas valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl negali būti prijungtas prie L. Š. ir Z. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio 0,0690 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis numato, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

Sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinės žemės pardavimo tvarką detaliai reglamentuoja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443. Pagal Taisyklių 3.1. punktą sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktuose nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. Taisyklių 4 punkte numatyta, jog be aukciono parduodami šių Taisyklių 3.1.1 ir 3.2 (tame tarpe ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus) punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias Taisykles turintiems teisę juos įsigyti. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu (toliau – besiribojantis žemės sklypas), savininkams. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

Byloje nustatyta, jog pagal Palangos miesto bendrąjį planą (patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317), planuojama teritorija patenka į sodininkų bendrijų teritorijas, konvertuojamas į mažo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas. Pažymėtina, kad dėl minėtos aplinkybės ginčo nėra. Sodų bendrija „Būtingė“ 2014 m. spalio 4 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkime vienabalsiai nusprendė leisti pareiškėjui L. Š. įsigyti laisvą valstybinę žemę, esančią prie jo sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra, sodų bendrija „Būtingė“ atsisakė įsigyti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai valstybinės žemės plotą, kuris ribojasi su pareiškėjui L. Š. ir Z. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomu 0,0690 ha žemės sklypu.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Pagal Taisyklių 2 punktą, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.

Byloje nustatyta, kad Projektu norima prijungti 0,0226 ha ploto valstybinės žemės plotą, kuris rytine riba ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o vakarine, šiaurine ir pietine ribomis ribojasi su daugiau nei 40 arų valstybine žeme.

Vertinant minėtas aplinkybes akivaizdu, kad prašomas prisijungti valstybinės žemės plotas neviršija 0,04 ha, t. y. atitinka plotui keliamus reikalavimus. Pažymėtina, jog šios aplinkybės neginčija ir atsakovė, tačiau teigia, kad norimas prisijungti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kadangi jis nėra įsiterpęs tarp privačių sklypų, be to, jį galima suprojektuoti kaip atskirą individualaus mėgėjų sodo sklypą kartu suprojektuojant privažiuojamąjį kelią iš (duomenys neskelbtini) tako.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnį, teritorijų planavimo ir tvarkymo režimą nustatantys teisės aktai yra grindžiami žemėnaudų racionalumo ir funkcionalumo principais. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (minėta, toliau – ir Projektų rengimo taisyklės), 2.6 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Projektų rengimo taisyklių 36 punkte nurodyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-231-261/2015 akcentavo, kad negalima laikyti vientiso žemės sklypo, jei jis yra skiriamas upe, upeliais, melioracijos grioviais ir kt. Teismas pažymėjo ir tai, jog net ir aplinkybė, kad prie ginčo sklypo yra privažiavimo kelias, negali paneigti įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos, kadangi ši sąlyga negali būti vertinama kaip kategoriška, paneigianti galimybę įsiterpusį laisvą žemės plotą prijungti prie besiribojančio žemės sklypo ir turi būti vertinama kartu su kitomis sąlygomis, numatytomis Projektų rengimo taisyklių 2 punkte.

Remiantis UAB „Geosmart“ parengto Projekto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžiniu, susisiekimo schema bei internetinėje svetainėje (prieiga internete: http://maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#q=Kriau%c5%a1i%c5%b3%20takas%2015A,%20Palanga) vizualiai įvertinus norimo prisijungti valstybinės žemės sklypo dislokacijos vietovę nustatyta, jog valstybinę žemę dalija melioracijos griovys, kuris yra apaugęs krūmais. T. y. ginčo žemės sklypas yra tarp melioracijos griovio ir pareiškėjui priklausančio žemės sklypo. Vertinant šias aplinkybes spręstina, kad valstybinės žemės plotas, kuris yra būtent tarp melioracijos griovio ir pareiškėjui L. Š. priklausančio žemės sklypo, iš esmės negali būti suformuotas ir naudojamas pagal paskirtį kaip atskiras ir racionalus bei funkcionalus žemės sklypas. Be to, prie minėto valstybinės žemės ploto iš esmės neįmanoma suprojektuoti privažiuojamąjį kelią, nes jis turėtų būti projektuojamas per pareiškėjo ar kitus kaimyninius privačius žemės sklypus. Vadinasi, savo esme (turiniu) prašomas prijungti valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog analogišką išvadą buvo padaręs ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2119-386/2015.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 9 d. nutarimu konstatavo, kad pažodinis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršijantys Vyriausybės nustatyto dydžio, parduodami be aukciono šių privačių žemės sklypų savininkams, aiškinimas neatskleidžia šios nuostatos prasmės. Minėta įstatymo nuostata nesiekiama apibrėžti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, nes nustatyti vieną svarbiausių kriterijų – tokio sklypo dydį – yra priskirta Vyriausybės kompetencijai. Taigi apibrėžiant situacijas, kada valstybinės žemės plotas laikytinas įsiterpusiu, nepakanka remtis vien Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto formuluotėmis. Šios įstatymo nuostatos tikslas yra kitoks – nustatyti, kokie asmenys turi teisę įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, t. y. įtvirtinti, kad įsigyti tokį sklypą be aukciono negali pretenduoti tie asmenys, kurie neturėtų galimybės jį nusipirkę prijungti jo prie nuosavybės teise turimo žemės sklypo. Taigi tokio teisinio reguliavimo paskirtis – sudaryti lengvatines sąlygas nusipirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotą tiems asmenims, kuriems būtų paprasčiausia jį tinkamai naudoti pagal paskirtį.

Remiantis byloje aptartomis aplinkybėmis darytina išvada, kad 0,0226 ha ploto valstybinės žemės plotą tinkamiausiai ir racionaliausiai gali panaudoti būtent pareiškėjas, kadangi jį kaip atskirą racionalų ir funkcionalų žemės sklypą iš esmės suformuoti neįmanoma, be to, jis ribojasi būtent su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu 0,0690 ha žemės sklypu.

Įvertinus minėtas aplinkybes spręstina, jog atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė derinti parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tuo pagrindu, kad norimas prisijungti valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. 16SD-40-(14.16.7.) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Panaikinus skundžiamą sprendimą, tenkinamas ir išvestinis pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos reikalavimas ir panaikinamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 1T-6-(8.5), kuriuo konstatuota, kad NŽT Palangos skyriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. 16SD-40-(14.16.7.) yra teisėtas ir pagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas L. Š. taip pat prašo atsakovę ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo suderinti parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o pareiškėja Palangos miesto savivaldybės administracija prašo įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo išnagrinėti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 21 d. raštą Nr. (8.6)D3-Š-1042r-2533 ir priimti sprendimą dėl parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto adresu (duomenys neskelbtini), derinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje Nr. A-146-379/2013 administracinėje byloje yra nurodęs, kad vykdydamas teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnis) teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismas negali palikti teisinį ginčą neišspręstu iki galo ir savo formaliu procesiniu sprendimu sukurti terpę naujam šalių ginčui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog NŽT Palangos skyrius, iš naujo išnagrinėjęs prašymą dėl pateikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo, 2016 m. sausio 12 d. skundžiamu sprendimu Nr. 16SD-40-(14.16.7.) iš esmės atsisakė derinti Projektą tuo pagrindu, kad prijungiamas valstybinis žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nors Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2119-386/2015 buvo nurodęs, kad toks sklypas savo esme laikytinas įsiterpusiu žemės sklypu. Vadinasi, šioje byloje teismui įpareigojus atsakovę iš naujo išnagrinėti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 21 d. prašymą Nr. (8.6)D3-Š-1042r-2533 dėl parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto adresu (duomenys neskelbtini), derinimo, atsakovė gali priimti analogišką sprendimą ir vėl Projekto nederinti tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad teismas negali palikti teisinio ginčo neišspręstu iki galo, teismas įpareigoja atsakovę ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu

nusprendžia:

Pareiškėjų L. Š. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos skundus tenkinti visiškai.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 16SD-40-(14.16.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1T-6-(8.5).

Įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo suderinti parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.