- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- 2S-1849-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33734-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- S. U.
- Kategorijos
- 2.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos S. U. pareiškimas dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. U. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui pagal testamentą, atsiradusiam po palikėjos S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti, suinteresuoti asmenys – A. P., VĮ „Turto bankas“. Prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Palikėja S. K. 2015-04-09 testamentu paliko pareiškėjai butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) palikėja mirė.
1.2. Pareiškėja negalėjo laiku kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi 2018-04-17 patyrė sunkią traumą – kairiojo blauzdikaulio ir kairiojo šeivikaulio lūžį, dėl senyvo amžiaus ir turimų gretutinių susirgimų (hipotireozė, išeminė širdies liga, cista pakaušyje) lūžis gijo labai lėtai, kaulai nebuvo suaugę dar mažiausiai pusantrų metų, implantuotos metalo konstrukcijos buvo pašalintos tik 2021-12-23. Dėl didelių skausmų ir imobilizacijos gipsu, neturėjo fizinės galimybės tvarkyti teisinių reikalų, todėl praleido santykinai trumpą 3 mėnesių terminą palikimui priimti.
1.3. Be to, S. K. įpėdinė pagal 2001-02-02 testamentą H.A. N. 2018 m. gruodį kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio prašė pripažinti negaliojančiu palikėjos 2015-04-09 testamentą. Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-27 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, sustabdydamas paveldėjimo bylą pagal ginčijamą testamentą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-05-05 sprendimu atmetė ieškinį, o Vilniaus apygardos teismas 2021-10-26 nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo atnaujintas paveldėjimo bylos pagal S. K. 2015-04-09 testamentą sustabdymas, pareiškėja kreipėsi dėl palikimo priėmimo į Vilniaus miesto 20-ąjį notarų biurą, tačiau jai buvo paaiškinta būtinybė prieš tai gauti teismo nutartį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
1.4. Pabrėžė, kad butas iki šiol yra registruotas palikėjos vardu, jokie teisiniai dokumentai tretiesiems asmenims į šį butą nėra išduoti, pareiškėja moka buto išlaikymo išlaidas, per mėnesį gauna 259,48 Eur darbingumo netekimo pensiją ir 28,63 Eur išmoką vienišam asmeniui, santaupų neturi, neturi vertingesnio kilnojamojo turto, gyvena užmiestyje, po tėvų mirties paveldėtame 1947 m. statybos name, priklausančiame lygiomis dalimis jai ir jos seseriai. Paveldėtą butą ketina nuomoti, skirdama gaunamas lėšas savo gydymui.
1.5. Kadangi suinteresuotas asmuo A. P. (H.A. N., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinė) pagal S. K. 2001-02-02 testamentą paveldės kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), o minėtame įsiteisėjusiame teismo sprendime yra nustatyta, kad pareiškėja slaugė palikėją iki pat jos mirties, tuo tarpu suinteresuotas asmuo palikėjai dėmesio neskyrė, savo giminystės ryšio su palikėja neįrodė, palikėjos valia perleisti pareiškėjai butą už suteiktą jai pagalbą, 2015-04-09 testamentu yra pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir yra gerbtina, kitų įpėdinių pagal įstatymą S. K. neturi, termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeistų niekieno teisėtų interesų, pilnai atitiktų šios bylos ir ankstesnio teisminio proceso aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui įsitikinus, jog yra pagrindas atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą palikimui priimti, neprieštarautų tokio pareiškimo patenkinimui.
3. Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė pareiškimą atmesti. Nesutikimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei trejus metus - pareiškėja privalėjo kreiptis į notaro biurą iki 2018-11-06.
3.2. Dėl pareiškėjos neveikimo suinteresuotas asmuo buvo patrauktas atsakovu civilinėje byloje Nr. e2-10054-272/2021, išnagrinėtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose pagal ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį dėl skolos priteisimo, dėl ko turėjo patirti teisines pasekmes ir nuostolius, nes iš jos buvo priteista skola kreditoriaus naudai bei bylinėjimosi išlaidos. Teisinės pasekmės bus patirtos ir ateityje sudarant sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis, nes ginče dėl testamentu palikto turto išlaikymo buvo suinteresuotas asmuo buvo patrauktas atsakovu (skolininku).
3.3. Iš pareiškėjos pateiktų procesinių ir medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėjos sveikata aktualiu 2018 m. laikotarpiu buvo stabili, pareiškėja galėjo vaikščioti, jai rekomenduotina minti ant traumuotos kojos, atlikinėti kinezetarepiją ir pan. Pareiškėjai nebuvo būtina kreiptis dėl palikimo priėmimo pačiai asmeniškai į notarą – ji galėjo išsiųsti notarui laisvos formos prašymą priimti palikimą registruotu paštu arba atsiųsdama pareiškimą apie palikimo priėmimą elektroniniu laišku, arba išsikviesti notarą į namus ir jo pagalba notariškai patvirtintu dokumentu ar įgaliojimu tretiesiems asmenims pateikti pareiškimą paveldėjimo bylą tvarkančiam notarų biurui, tačiau neatliko ir nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų.
Šalies argumentai
3.4. Suinteresuotas asmuo į teismą su ieškiniu dėl testamento pripažinimo negaliojančiu kreipėsi jau pasibaigus įstatymų nustatytam terminui palikimui priimti, ieškinys buvo priimtas ir laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2018-12-27, o iki pareiškėjai nebuvo kliūčių kreiptis į notarų biurą ir pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, juo labiau, kad apie teisminį procesą pareiškėjai tapo žinoma tik 2019-01-07. Byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pareiškėją atstovavo du kvalifikuoti teisininkai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi tenkino pareiškėjos S. U. pareiškimą ir atnaujino jai praleistą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.
5. Pirmosios instancijos teismas iš jam pateiktų medicininių dokumentų, pareiškėjos bei liudytojų parodymų nustatė, jog pareiškėja 2018-04-17 patirtos kojos traumos gydėsi stacionare, ambulatoriškai ir reabilitacijos centre laikotarpiu nuo 2018-04-17 iki 2018-10-20, ir nėra duomenų, kad po reabilitacijos jai būtų taikomas papildomas gydymas, kad dėl traumos ar taikyto gydymo būti teikiama papildoma psichologinė pagalba. Ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu teismui buvo pateiktas 2018-12-18, t. y. jau pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti (2018-10-06), byloje pareiškėją atstovavo kvalifikuotas teisininkas, pati pareiškėja aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose, vykusiuose nuo 2019-03-26 iki 2021-04-15. Tokiu būdu teismas sprendė, kad jau 2018 m. spalio mėnesio pabaigoje pareiškėjai nebuvo taikomas papildomas gydymas dėl patirtos traumos, ji savarankiškai galėjo judėti su ramento pagalba, tad galėjo savimi pasirūpinti bei su kitų pagalba tinkamai įgyvendinti teisę priimant palikimą. Taigi, vien pareiškėjos patirta trauma ir jai taikytas gydymas pirmosios instancijos teismo nuomone, negali būti laikomi objektyvia priežastimi, pakankama praleisto termino palikimui priimti atnaujinimui.
6. Kita vertus, teismas nustatė, kad civilinė byla dėl testamento nuginčijimo buvo inicijuota 2018-12-18, įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti pasibaigė 2018-11-06, pareiškėja gydėsi laikotarpiu nuo 2018-04-17 iki 2018-10-20, teismo 2018-12-27 m. nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas Vilniaus miesto 20-o notaro biuro notarei J. Š. neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo atsakovėms S. U. ir G. A. pagal 2015-04-09 testamentą, o jeigu paveldėjimo teisės liudijimas jau išduotas, draudimas atsakovėms perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės teises į atsakovių pagal 2015-04-09 testamentą paveldėtą nekilnojamąjį turtą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta 2021-05-05 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2021-10-26 apeliacinės instancijos teismui palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą ieškinį atmesti. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas laikotarpyje nuo 2018-11-06, kai pasibaigė terminas palikimui priimti, iki 2018-12-27, kai teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios išduoti paveldėjimo teisės liudijimus pagal ginčijamą testamentą, t. y. pakankamai neženkliai. Kadangi 2021-10-26 įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui dėl testamento nuginčijimo, pareiškėja dviejų mėnesių laikotarpyje pateikė teismui prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kaip pati nurodė, tik po civilinės bylos dėl testamento nuginčijimo išnagrinėjimo suprato, jog formaliai turėjo pateikti notarui prašymą dėl palikimo priėmimo, nors paveldėjimo procedūros ir buvo sustabdytos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o byloje nėra objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti tokia pareiškėjos pozicija, pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių visumą pripažino svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą pareiškėjai šį terminą atnaujinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė
7. Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) A. P. nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi, prašė ją panaikinti ir priimti naują nutartį – netenkinti pareiškėjos S. U. pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Teismas darė nepagrįstą išvadą, kad civilinė byla, kuri buvo pradėta 2018-12-18 ieškiniu ir joje tik 2018-12-27 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės sukliudė pareiškėjai kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi iki 2018-11-06, kai pasibaigė terminas palikimui priimti, nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo nežinojo apie ateities bylą, kurioje bus ginčijamas testamentas. Tuo metu nebuvo jokių kliūčių pareiškėjai, kaip apdairiam ir sąžiningam, aukštąjį išsilavinimą turinčiam asmeniui kreiptis dėl palikimo priėmimo. Taigi, pareiškėja net daugiau nei 2 mėnesius nei suprato, nei žinojo apie būsimą ginčą dėl testamento galiojimo, ir vis tiek nesiėmė priemonių palikimui priimti.
7.2. Nors pareiškėja teigė, kad jos emocinė būklė buvo sunki, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip ši būklė jai sutrukdė kreiptis į notarą.
7.3. Pareiškėja ženkliai, daugiau nei 3 metus praleido terminą palikimui priimti, pagal teismų praktika jeigu terminas praleistas dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių ar subjektyvaus pareiškėjo įsitikinimo, kurio teisingumui patikrinti nebuvo imtasi jokių priemonių, tai negali būti priežastimi praleistam terminui atnaujinti. Aplinkybė, kad apeliantė neturi teisinio išsilavinimo, taip pat nelaikytina svarbia priežastimi termino praleidimui.
Atsiliepimas
8. P. S. U. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su atskirojo skundo argumentais, atskirąjį skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šias pagrindiniais argumentais:
8.1. Nuginčijo, kad palikimo atsiradimo metu, bent 2018 m. spalį jau galėjo kažkiek judėti po namus, sanatorijos patalpas, tačiau praradusi galimybę normaliai vaikščioti, negalėdama dirbti įprasto darbo, negaudama darbo užmokesčio, negalėdama apsitvarkyti buityje, negyjant kaulams, papuolė į nuolatinių neigiamų minčių ir emocijų sūkurį ir negalėjo rasti dvasinių jėgų tvarkyti teisinius reikalus.
8.2. Pabrėžė, kad nėra neapdairus, nerūpestingas ir neatsakingas asmuo, nes apie 40 metų dirbo nekeisdama darbo pobūdžio, pusketvirtų metų prižiūrėjo iš esmės svetimą žmogų.
8.3. Pabrėžė, kad palikėja savo turtą pareiškėjai skyrė pagal testamentą ir per trejus metus iki mirties savo valios nepakeitė, taip atsidėkodama už pagalbą.
8.4. Nurodė, kad apeliantė, kuri nėra palikėjos giminaitė, ja nesirūpino, paveldėjo kitą S. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), tad jos turtiniai interesai jau yra užtikrinti.
8.5. Nurodė, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas tik nežymiai, iš esmės tik apie pusantro mėnesio nuo 2018-11-06 iki 2018 m. gruodžio mėnesio, kai buvo pradėta byla dėl testamento nuginčijimo ir pareiškėja kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos.
9. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos S. U. pareiškimas dėl praleisto termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų
13. Pareiškėja S. U. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą bei kartu su 2022-08-10 raštu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2022-06-01 išrašą apie apeliantei A. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, pačios pareiškėjos Neįgalumo pažymėjimą, 2022-05-12, 2022-06-01 ir 2022-07-30 kvitus dėl mokesčių už testamentu jai palikto būsto šildymą sumokėjimo ir prašė juos priimti.
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012). Nors viena vertus, dalį pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų – savo pačios Neįgalumo pažymėjimą bei Nekilnojamojo turto registro išrašą apie suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pareiškėja neabejotinai galėjo pateikti ankščiau, t. y. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla yra nagrinėjama ypatingosios tvarka, kurioje svarbu užtikrinti kuo išsamesnį ir visapusiškesnį jos išnagrinėjimą, įtvirtintas aktyvus ir paties teismo vaidmuo renkant įrodymus, dalis pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų – kvitai – buvo gauti ir atsirado jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, visų pateiktų rašytinių įrodymų, su kuriais turėjo galimybę susipažinti visi dalyvaujantys byloje asmenys, prijungimas niekaip neužvilkins bylos nagrinėjimo, o priešingai – leis visapusiškiau ir giliau išnagrinėti bylą, todėl jie prijungtini prie bylos ir vertintini kompleksiškai su kitais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo pagrįstumo
15. Nagrinėjamoje byloje pirmiausia pažymėtina, kad nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neskundė pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, jog pareiškėjos S. U. nurodytos aplinkybės dėl patirtos kojos traumos ir taikyto gydymo negali būti laikomos svarbia ir objektyvia priežastimi, pakankama praleisto termino palikimui priimti atnaujinimui, kadangi dėl šios traumos pareiškėja gydėsi stacionariai, ambulatoriškai bei reabilitacijos centre nuo 2018-04-17 iki 2018-10-20, ir byloje nėra duomenų, kad po to pareiškėjai būtų taikytas gydymas, psichologinė pagalba ir/ar egzistuotų kitos kliūtys, dėl kurių ji nebūtų galėjusi per likusį įstatyme įtvirtintą laiką, t. y. iki 2018-11-06 kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo bei tokiu būdu įgyvendinti savo civilines teises. Suinteresuotas asmuo A. P. atskirajame skunde tokių pirmosios instancijos teismo išvadų nekvestionuoja, jų iš esmės neginčija ir pati pareiškėja, kuri atskirojo skundo šiuo aspektu (dėl teismo motyvų) taip pat nepateikė.
16. Kita vertus, atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu kitų teisiškai reikšmingų pareiškėjos S. U. pareiškimo išnagrinėjimui aplinkybių vertinimu bei išvada dėl dalies pareiškėjos nurodytų priežasčių, susijusių su teismuose nagrinėta civiline byla dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, dėl kurių buvo praleistas įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių terminas palikimui pagal testamentą po palikėjos S. K. mirties priimti, svarbos bei pagrindo atnaujinti praleistą terminą buvimo. Vis dėlto, kompleksiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškimo išsprendimui aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo ir sprendžia, kad teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą, teisingumo ir sąžiningumo principus atitinkančią išvadą dėl pagrindo atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui pagal galiojantį ir suinteresuoto asmens teismine tvarka taip ir nenuginčytą testamentą priimti.
17. Pagal CK 5.50 str. 3 d. įpėdinis turi priimti palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti arba padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, įstatyme numatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis (CK 5.57 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti/atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
18. Pirma, nors kaip visiškai pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad po 2018-10-20, kai baigėsi pareiškėjos reabilitacinis gydymas dėl 2018-04-17 patirtos sunkios kojos traumos, iki termino palikimui priimti pasibaigimo, t. y. iki 2018-11-06 ji nebūtų turėjusi jokių galimybių kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad didžiąją dalį įstatyme įtvirtinto termino palikimui priimti, nuo palikėjos S. K. mirties (duomenys neskelbtini) iki 2018-10-20, t. y. daugiau negu 2 mėnesius iš 3 mėnesių pareiškėja iš tikrųjų neturėjo objektyvių ir realių galimybių dėl negalėjimo vaikščioti, pasirūpinti savimi ar iš esmės apsunkintų tokių galimybių, jai taikyto stacionaraus, ambulatorinio ir reabilitacinio gydymo kitame mieste, tvarkyti palikimo priėmimo reikalus, ir realesnė galimybė jai egzistavo tik apie 2 savaites iki įstatyme įtvirtinto termino pabaigos.
19. Antra, nors iš dalies sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentais, jog per laikotarpį nuo 2018-11-06 iki bylos dėl palikėjos S. K. 2015-04-09 testamento pripažinimo negaliojančiu, kurioje pareiškėja S. U. buvo įtraukta atsakove, iškėlimo bei laikinųjų apsaugos priemonių byloje pritaikymo 2018-12-27 nutartimi, t. y. per 1,5 mėnesio terminą pareiškėja galėjo įgyvendinti savo, kaip palikėjos teises, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia termino praleidimo trukmė ginčo situacijos kontekste vertintina kaip itin neženkli ir negali būti traktuojama, kaip akivaizdžiai nerūpestingas, neatidus, neapdairus, sąmoningai pasyvus pareiškėjos elgesys, dėl kurio jai turėtų būti taikomos pačios griežčiausios teisinės pasekmės – negalėjimas priimti ir paveldėti dar 2015-04-09 testamentu, kurio teisėtumas buvo patikrintas ir net kelių instancijų teismų patvirtintas atskiro civilinio proceso rėmuose, jai paliktą konkretų nekilnojamąjį turtą, į kurį, kaip matyti iš bylos medžiagos daugiau niekas, išskyrus Lietuvos valstybę (nesant jokių žinomų palikėjos įstatyminių įpėdinių, o apeliantei (suinteresuotum asmeniui) turint teisę paveldėti tik kitą palikėjai priklausiusį ir testamentu paliktą turtą, bet negalint pretenduoti į pareiškėjai testamentu paliktą turtą) negalėtų pretenduoti. Priešingai, tokių teisinių padarinių taikymas nagrinėjamoje situacijoje akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, lemtų esminį ir neadekvatų pareiškėjos, kuri kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo 2015 m. testamento sudarymo tikėjosi paveldėti turtą, kuri ilgus metus rūpinosi palikėja, teisėtų lūkesčių pažeidimą ir paneigimą.
20. Trečia, itin svarbu pažymėti, kad pareiškėja aktyviai ir intensyviai nuo pat 2018 m. gruodžio, kaip buvo iškelta civilinė byla dėl jos naudai palikėjos S. K. surašyto testamento pripažinimo negaliojančiu, iki galutinio procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo 2021-10-26, dalyvavo minėtame teismo procese ir gynė savo, kaip testamentinės įpėdinės teises, niekada jų neatsisakydama ir neignoruodama, ir per protingą terminą po bylos išnagrinėjimo kreipėsi, kaip nurodė, iš pradžių į notarą, o 2021-12-14 - į teismą su nagrinėjamu pareiškimu dėl termino atnaujinimo. Be to, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėja iš karto per apeliantės akcentuojamą 2018 m. lapkričio – gruodžio laikotarpį iki civilinės bylos dėl testamento pripažinimo negaliojančiu iškėlimo, būtų kreipusis dėl palikimo priėmimo į notarą, ar ne, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai iš esmės per visą civilinės bylos nagrinėjimo laiką dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-27 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo i sustabdyta notaro po palikėjos mirties užvesta paveldėjimo byla, kadangi nei pareiškėjai S. U., nei kitai testamentinei įpėdinei H.A. N. (kurios teises parėmė apeliantė) bet kuriuo atveju iki pat galutinio procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo, nebuvo galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimų, ir niekas realiai negalėjo įgyvendinti savo, kaip įpėdinių teisių. Taigi, visas laikotarpis nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2021 m. spalio pabaigos vertintinas kaip laikas, per kurį dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių ji negalėjo įgyvendinti savo civilinių teisių, o apeliantės atskirojo skundo teiginiai, kad pareiškėja daugiau nei 3 metus praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, atmestini, kaip nepagrįsti, nes realiai terminas palikimui priimti šiuo atveju buvo pareiškėjos praleistas tik apie 1,5-2 mėnesius.
21. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi tenkindamas pareiškėjos pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tinkamai vadovavosi teismų praktika bei taikė ir aiškino tiek materialines, tiek proceso teisės normas, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010), tuo tarpu atskirajame skunde apeliantės nurodyta teismų praktika negali būti vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje dėl skirtingų ratio decidendi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 - 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Apeliantės (suinteresuoto asmens) A. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.