Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams; BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2021 m. balandžio 7 d.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir V. B. iš P. V. bei D. K. solidariai priteista 7 044,32 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš P. V. priteista 499,56 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir D. K., E. C., R. Z., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. P. V. nuteistas už tai, kad jis, įsibrovęs į patalpą, pagrobė ir sugadino svetimą turtą, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su D. K., laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėnesio pradžios iki 2020 m. rugsėjo 2 d., 14.10 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, kartu su D. K. atvažiavo į nukentėjusiajam V. B. priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini), kur turėdami tikslą patekti į namo vidų bendrais veiksmais laužtuvu išlaužė šio namo duris, 920 Eur vertės, taip įsibrovė į vidų, iš kur ne mažiau kaip per tris kartus paėmė: granulinį šildymo katilą su granulių bunkeriu, 3 500 Eur vertės, pakabinamą, dviejų durų virtuvinę spintelę, 44 Eur vertės, hidroforą „Wilo“ su siurbliu, 349 Eur vertės, du metalinius vielinius lubinius šviestuvus, bendros 300 Eur vertės, užuolaidų karnizų metalinius tvirtinimus, bendros 20,82 Eur vertės, rausvo stiklo vazą, 160 Eur vertės, sudaužė vonios patalpoje esančią kriauklę, 300 Eur vertės, paėmė dviejų durų spintelę su kriaukle ir čiaupu, bendros 71,40 Eur vertės, elektrinį nerūdijančio plieno baltos spalvos rankšluosčių džiovintuvą, 73 Eur vertės, nerūdijančio plieno nikeliuotą pastatomą rūbų kabyklą, 20 Eur vertės, 30 rulonų apšiltinimo vatos „Rockwool“, bendros 420 Eur vertės, du rulonus difuzinės plėvelės, bendros 50 Eur vertės, sulankstomas kopėčias, 60 Eur vertės, du vidaus patalpų šviestuvus, bendros 37,98 Eur vertės, nuo namo iš lauko pusės du lauko šviestuvus, bendros 37 Eur vertės, dvejas vidaus patalpų duris su staktomis, bendros 239,98 Eur vertės, spynos komplektą „Inovo“ bei durų rankenų komplektą „Berg“, bendros 13,78 Eur vertės, elektros instaliacijos detales ir jų priedus (rozečių dalis, jungiklius), bendros 50 Eur vertės, santechnikos jungtis ir detales, bendros 50 Eur vertės, gulsčiuką, 14 Eur vertės, vandens maišytuvą, 25 Eur vertės, prailgintuvą, 14 Eur vertės, kartoninę dėžutę su vinimis, 10 Eur vertės.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, P. V. atstūmus ir tokiu būdu sugadinus šioje sodyboje esančios pirties pastato langą, 250 Eur vertės, pro kurį jis (P. V.) įsibrovė į vidų ir iš vidaus duryse paliktu raktu atrakino duris, pro kurias užėjo D. K., taip bendrai veikdami įsibrovė į vidų, iš kur paėmė tautodailininko rankų darbo rato formos, ąžuolinį šviestuvą, 100 Eur vertės, stalą, 60 Eur vertės, lauko prožektorių, 10 Eur vertės, kilimą, 250 Eur vertės, miegamojo spintelę, 28 Eur vertės, skaidraus krištolo imitacijos naktinį šviestuvą, 120 Eur vertės, lovatiesę su trimis pagalvėmis bei patalynės komplektą, bendros 500 Eur vertės, stalo ir keturių kėdžių komplektą, 320 Eur vertės, du reguliuojamo aukščio staliukus, bendros 124 Eur vertės, šaldytuvą, 109 Eur vertės, penkis kilimus, bendros 600,98 Eur vertės, bei su šiais daiktais pasišalino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (P. V.) veikdamas bendrininkų grupe su E. C., R. Z. ir D. K., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėnesio pradžios iki 2020 m. rugsėjo 2 d. 14.10 val., aukščiau nurodytu būdu iš anksto atstūmus pirties (duomenys neskelbtini), langą ir atrakinus duris, veikdami bendrai pakartotinai įsibrovė į šio pastato vidų, iš kur paėmė baltai – juodos spalvos su gėlių ornamentais minkštą kampą, 340 Eur vertės, bei pasišalino, tokiu būdu įsibrovęs į patalpas, pagrobė nukentėjusiajam V. B. priklausantį 8 421,94 Eur vertės turtą, bei sugadino 1 470 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais P. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Pirmiausia pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomoji dalis atitinka kaltinamajame akte pateiktą formuluotę ir joje nurodoma, kad „D. K., įsibrovęs į patalpą, pagrobė didelės vertės turtą ir sugadino svetimą turtą <...>“, taip pat „P. V., įsibrovęs į patalpą, pagrobė didelės vertės turtą ir sugadino svetimą turtą <...>“, nors pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą nustatomojoje nuosprendžio dalyje turi būti nurodoma ne tai, kuo asmuo buvo kaltinamas, o įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo įrodytas pagrobto svetimo turto didelės vertės požymis ir P. V. bei D. K. buvo nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, šią klaidą teisėjų kolegija vertina kaip rašymo apsirikimą ir iš nustatomosios skundžiamo nuosprendžio dalies šalina nuorodą dėl didelės vertės turto pagrobimo.

8. Iš pateikto nuteistojo P. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Remiantis bylos medžiaga, P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę P. V., atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltės formą, į tai, kad jo veiksmais buvo padaryta reali žala nukentėjusiajam, kurio jis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė. Pirmosios instancijos teismas P. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad P. V. teistas aštuoniolika kartų, daugiausiai – už analogiškus nusikaltimus, be to, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė jau būdamas kaltinamuoju kitoje byloje. Šios aplinkybės rodo, kad jam anksčiau taikytos baudžiamojo poveikio priemonės nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai P. V. gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmes, jų dydžius nustatant artimus sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams. Be to, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę P. V., atsižvelgė ir į tai, kad jis turi šeimą, augina ir išlaiko (duomenys neskelbtini) vaikus bei į tai, kad šeimos finansinė padėtis sunki.

9. Susipažinęs su visa bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą, yra itin svarbu tinkamai įvertinti ankstesnį P. V. elgesį. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir išsamiai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios rodo nuteistojo P. V. polinkį daryti teisei priešingas veikas, nepaklusti įstatymams. Akivaizdu, jog bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams, todėl nepaskyrus pakankamai griežtos bausmės, susijusios su laisvės suvaržymu, P. V., nejausdamas pasekmių dėl savo daromų nusikalstamų veikų, nepatirdamas baudžiamosios atsakomybės griežtumo, gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas.

10. Aptartų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad apylinkės teismas, išsamiai įvertinęs bylos aplinkybes, P. V. paskyrė proporcingą nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui bausmę. Bausmės paskyrimas aiškiai neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), ši bausmė nelaikytina per griežta ir yra teisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl ko apeliantui turėtų būti švelninama paskirtoji bausmė, byloje nenustatyta. Taigi, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendis yra išsamus, teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

11. Vilniaus apygardos teisme, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo teisės akto byloje, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam P. V. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 108,33 Eur.

12. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, tačiau apeliacinį skundą surašė pats nuteistasis P. V.. Advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo skundą tik palaikė. Be to, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kurioje nurodomos įrodytomis pripažintos D. K. ir P. V. nusikalstamų veikų aplinkybės, ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, pašalinant aplinkybę, kad buvo pagrobtas didelės vertės turtas, t. y. formuluotę „pagrobė didelės vertės turtą ir sugadino svetimą turtą“ ištaisant į „pagrobė ir sugadino svetimą turtą“. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.