Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1961-275/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-05
Bylos Nr.: e2S-1961-275/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15559-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danutė Kutrienė
Ieškovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas: A. G.

Kategorijos

3.1.14.8.1Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.8.1Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2S-1961-275/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15559-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1; 3.2.7.1; 3.2.8.1.; 3.3.2.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama apeliantų (ieškovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir (atsakovo) A. G. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties bei apeliantės (ieškovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. papildomos nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patikslinto ieškinio atsakovui A. G. dėl 2019 m. vasario 23 d. jungtinės veiklos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis priėmimo klausimą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, R. G., L. Ž., M. D., Jonas H. D., Vanda B. G., J. Z., N. S., E. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. G., kuriuo prašė pripažinti 2019 m. vasario 23 d. jungtinės veiklos sutarčių 6 punkto nuostatas niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio.

2. 2019 m. spalio 10 d. teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys. Ieškovė nurodo, kad remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, kurioje kasacinis teismas konstatavo, jog ieškovės nurodytos Vietos savivaldos įstatymo ir pavyzdinių taisyklių normos nesuteikia jai teisės ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka ginčijant gyvenamojo namo patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, teikia patikslintą ieškinį. Patikslintu ieškiniu ieškovė gina ne viešąjį, o savo, kaip savivaldybės institucijos, interesą, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.

3. Nurodė, kad 2019 m. kovo 1 d. buvo gautas A. G. 2019 m vasario 28 d. pranešimas „Dėl pasirašytų jungtinės veiklos sutarčių“. Pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkai 2019 m. vasario 23 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartis, kurios Registrų centre buvo įregistruotos 2019 m. vasario 28 d. Nurodoma, kad minėtų namų gyventojai įgaliotu asmeniu išrinko A. G.. Prie pranešimo pateiktos daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos sutarčių kopijos. Įvertinus pateiktas jungtinės veiklos sutartis bei patikrinus valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad A. G. nuosavybės teise nepriklauso nei viena patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), todėl A. G. negali būti įgaliotiniu. 2019 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius raštu Nr. A97-4267/19 „Dėl jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens“, kreipėsi į jungtinės veiklos sutarčių įgaliotinį A. G. su pasiūlymu pakeisti jungtinės veiklos sutarties 6 p. nuostatas taip, kad jos atitiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 patvirtintos pavyzdinės daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos 6 p. nuostatas. 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas A. G. atsakymas, kuriame nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus pozicija yra nepagrįsta, neturinti teisinio pagrindo, prieštaraujanti protingumo principui bei suformuota neįsigilinus į situaciją.

4. Pažymėjo, kad CK 4.83 str. 3 d. nustatyto reikalavimo jungtinės veiklos sutartį sudaryti tik butų ir kitų patalpų savininkams imperatyvumas pasireiškia ir poįstatyminių teisės aktų kontekste, t. y. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formoje, patvirtintoje aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 „Dėl Pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos patvirtinimo“ (toliau – Pavyzdinė forma). Šios Pavyzdinės sutarties 6 p. yra aiškiai įtvirtinta pastaba, kad Įgaliotiniu turi būti renkamas asmuo, šiame Name turintis patalpas nuosavybės teise. Šiose taisyklėse, kurios palengvina asmenims įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, o kartu ir sukonkretina teisių ir pareigų turinį, dar kartą įsakmiai pakartota, kad įgaliotiniu gali būti skiriamas tik butų ir kitų patalpų savininkas. Pastebėjo, kad, siekiant kaip įmanoma labiau atkreipti dėmesį į šios normos privalomumą ir pabrėžti jos aktualumą, reikalavimas įgaliotiniu rinkti asmenį, šiame name turintį patalpas nuosavybės teise pabrėžiamas kaip pastaba, todėl ši nuostata dar kartą pabrėžia CK 4.83 str. 3 d. imperatyvų pobūdį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties ir papildomos nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 10 d. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. ir nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl 2019 m. vasario 23 d. jungtinės veiklos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

6. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2019, kurioje teigiama, kad sutarties šalių nustatytos tarpusavio teisės bei pareigos saisto tik sutarties dalyvius, t. y. sutartį pasirašiusius asmenis. Jei ginčijamos Sutarties nuostatos prieštarauja įstatymui, nepagrįstai varžo asmenų teises, kreiptis į teismą jas gindami gali visi asmenys, kurių teisės yra nepagrįstai varžomos, taip pat prokuroras, padaręs išvadą, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nenurodė, kaip (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų 2019 m. vasario 23 d. pasirašytų jungtinės veikos sutarčių nuostatos, kuriomis minėtų namų gyventojai įgaliotu asmeniu išrinko atsakovą A. G., pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teises ar teisėtus interesus. Teismo vertinimu, ieškovė, remdamasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punkte nustatyta jos priežiūros ir kontrolės funkcija, negali reikšti ieškinio nei kaip subjektas, ginantis viešąjį interesą, nei kaip subjektas, ginantis jam priklausančią teisę arba jos pačios įstatymų saugomą interesą.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. priėmė papildomą nutartį. Priteisė atsakovui A. G. 350 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Priteisė valstybei iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 42,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

8. Nurodė, nagrinėjamu atveju atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė ginantis nuo ieškovės pareikšto ieškinio. Civilinę bylą nutraukus CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 str. 1 d.). Pagal pateiktus byloje įrodymus, atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 350 Eur išlaidos už advokato padėjėjo teisines paslaugas – konsultavimą ir atsiliepimo į ieškinį surašymą (200 Eur) ir pasiruošimą civilinės bylos nagrinėjimui ir atstovavimui teisme (150 Eur). Atsakovui dokumentus rengė advokato padėjėjas R. J., kuris dalyvavo 2019 m. rugsėjo 11 d. parengiamajame teismo posėdyje.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Apeliantė (ieškovė) Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-18 nutartį kaip nepagrįstą ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7.1 Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę pareikšti ieškinį dėl jungtinės veiklos sutarties negaliojimo, kadangi įstatymų leidėjas pavedė savivaldybėms vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų valdymo priežiūrą ir užtikrinti, jog bendrojo naudojimo patalpos yra valdomos vadovaujantis teisės aktais. Remiantis teismų praktika, jungtinės veiklos sutartį turi teisę ginčyti ne tik asmenys ginantys viešąjį interesą, tačiau ir asmenys, įrodę savo teisių pažeidimą.

7.2 Nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 42 p. įtvirtinta, kad savivaldybių savarankiška funkcija yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų (atsakovo) ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė. Dėl to ieškovė, manydama, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos valdomos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, vykdydama įstatymo leidėjo jai priskirtas funkcijas, privalo kreiptis į teismą tam, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų valdymas būtų vykdomas pagal teisės aktuose nustatytą tvarką. Nagrinėjamu atveju ieškovės teisės yra pažeistos, kadangi atsakovo sudarytos jungtinės veiklos sutarčių punktas neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, atsakovas nevykdo ieškovės pasiūlymo pakeisti jungtinės veiklos sutarties 6 p. nuostatas taip, kad jos atitiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 patvirtintos pavyzdinės daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos 6 p. nuostatas ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu jai suteiktą pareigą vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų valdymo priežiūrą ir užtikrinti, jog bendrojo naudojimo patalpos yra valdomos vadovaujantis teisės aktais. Ieškovė būdama bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos kontrolės subjektu, privalo užtikrinti, kad daugiabučiai namai būtų administruojami teisėtai, tačiau atsižvelgiant į visą bylos medžiagą, atsakovo sudarytų jungtinės veiklos sutarčių punktas ir atsisakymas minėtų sutarčių punktą pakeisti, užkertą kelią teisėtam daugiabučių namų administravimui ir pažeidžia ieškovės interesus – vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų valdymo priežiūrą ir kontrolę.

7.3 Atkreipė dėmesį, jog CK 1.80 str. 1 d. numatyta, kad Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pastebėta, kad šiam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 str.). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šis pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą

7.4 Pažymėjo, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos nuostatos (konkrečiai, Civilinio kodekso 4.82-4.85 str.) yra laikytinos specialiosiomis normomis, nes pastarosios reguliuoja specifinius su bendrosios nuosavybės teise ir bendrosios nuosavybės valdymu bei naudojimu susijusius klausimus. Tarp minėtų normų kylant kolizijai, turėtų būti taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus nuostatos, numatančios, kad jungtinės veiklos sutartį sudaro tik butų ir kitų patalpų savininkai, o ne bet kokie, su bendrosios nuosavybės valdymu ir naudojimu nesusiję asmenys. Tokios pat nuomonės yra ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, savo poziciją šiuo klausimu išdėsčiusi 2013-03-22 rašte Nr. (1.11.)7R-2129 „Dėl Jungtinės veiklos sutarčių, kaip daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo formos, teisinio reguliavimo spragų ir teisės normų praktinio taikymo problemų“.

7.5 Nurodė, kad CK 4.83 str. 3 d. normos imperatyvus pobūdis akivaizdžiai atsiskleidžia ir sistemiškai aiškinant šią normą kitų CK ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirto skirsnio nuostatų kontekste. Pažymėtina, kad šiose nuostatose yra akcentuojama, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu (pavyzdžiui CK 4.75 str.). CK 6.972 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio (savininko) teisė sudaryti su jais sandorius visų partnerių vardu patvirtinama jungtinės veiklos sutartimi. CK 4.84 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 5 ir 6 dalių normos mutatis mutandis taikomos ir bendrojo naudojimo objektų administratoriams, veikiantiems pagal su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyviais sudarytas sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo. Tai reiškia, kad butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyviai turi teisę sudaryti paslaugų teikimo sutartis (bendrųjų patalpų administravimo) su bendrųjų patalpų administratoriais dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo (išoriniai santykiai), tačiau, jokiu būdu ne paskirti juos jungtinės veiklos sutarties dalyviais, t. y. vidiniais bendraturčių santykių dalyviais, juo labiau įgaliotiniais. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, savo poziciją dėl jungtinės veiklos sutarties išreiškusi 2013-04-05 raštu Nr. 2810 „Dėl teisinio reguliavimo, susijusio su jungtinės veiklos sutartimis“. Atsižvelgiant į tai, vertinant CK 4.83 str. 3 d. kitų normų kontekste, darytina išvada, kad CK 4.83 str. 3 d. įtvirtinta teisė sudaryti jungtinės veiklos sutartį dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir būti jos dalyviais suteikiama tik butų ir kitų patalpų savininkams, kurie vieninteliai turi įstatymo suteiktą teisę priimti atitinkamus sprendimus dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo ir vieninteliai yra suinteresuoti tinkama namo priežiūra, todėl ši norma laikytina imperatyvia.

7.6 Pažymėjo, kad CK 4.83 str. 3 d. nustatyto reikalavimo jungtinės veiklos sutartį sudaryti tik butų ir kitų patalpų savininkams imperatyvumas pasireiškia ir poįstatyminių teisės aktų kontekste, t. y. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formoje, patvirtintoje aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 „Dėl Pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos patvirtinimo“ (toliau – Pavyzdinė forma). Šios Pavyzdinės sutarties 6 p. yra aiškiai įtvirtinta pastaba, kad Įgaliotiniu turi būti renkamas asmuo, šiame Name turintis patalpas nuosavybės teise. Šiose taisyklėse, kurios palengvina asmenims įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, o kartu ir sukonkretina teisių ir pareigų turinį, dar kartą įsakmiai pakartota, kad įgaliotiniu gali būti skiriamas tik butų ir kitų patalpų savininkas. Pastebėtina, kad, siekiant kaip įmanoma labiau atkreipti dėmesį į šios normos privalomumą ir pabrėžti jos aktualumą, reikalavimas įgaliotiniu rinkti asmenį, šiame name turintį patalpas nuosavybės teise, pabrėžiamas kaip pastaba, todėl ši nuostata dar kartą pabrėžia CK 4.83 str. 3 d. imperatyvų pobūdį.

Atsiliepimas

8. Atsakovas A. G. pateikė atsiliepimą į pateiktą atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-18 nutartį nepakeistą.

Šalies argumentai

8.1 Pažymėjo, kad ieškovė savo 2019-10-10 patikslintame ieškinyje nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė gina jau „ne viešąjį, o savo kaip savivaldybės institucijos interesą, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtu bendrojo naudojimo objektu administratorių veiklos, susijusios su įstatymu ir kitu teisės aktu jiems priskirtu funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės“. CK 4.84 straipsnis apibrėžia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties, todėl, atsižvelgiant į faktą, kad Sutartys sudarytos buvo, akivaizdu, kad ieškovė šio straipsnio taikyti negalėjo, grįsdama savo, kaip savivaldybės institucijos, interesą, kas iš principo jos atskirąjį skundą padarė nepagrįstu, neteisėtu.

8.2 Nurodė, kad po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2019 konstatuota, kad ieškovė neturi teisės ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka ginčijant jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo iš esmės pakeitė ieškinio pagrindą. Nors CPK įtvirtinta procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus bei keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 str. 1 d., 141 str.), tačiau nuspręsti, ar ieškinio patikslinimas atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1864/2014). Vertinant šią situaciją turinio viršenybės prieš formą aspektu, akivaizdu, kad ieškovė patikslintu ieškiniu keitė Ieškinio pagrindą, o Teismas, atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį, atsisakė tenkinti pareiškimą dėl Ieškinio pagrindo pakeitimo. CPK 141 str. 4 d. nurodyta, kad Teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, Teismas apskritai neturėjo ieškovės skundžiamoje nutartyje nurodyti, jog nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

8.3 Ieškovė nepagrįstai išplečia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 42 p. apibrėžtą savo funkciją. Minėtame punkte nurodyta, jog savivaldybės vykdo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtu funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę. Šioje vietoje akcentuotina būtent veiklos priežiūra ir kontrolė, t. y. savivaldybė turi teisę prižiūrėti ir kontroliuoti, ar jau išrinktas įgaliotasis asmuo (atsakovas) tinkamai vykdo teisės aktuose jam priskirtas funkcijas.

8.4 Pažymėjo, kad sutartis sudarė butų/patalpų savininkai, tame tarpe atsakovo tėvai, ir jomis atsakovą, kaip faktinį atsakovo tėvams priklausančių butų/patalpų naudotoją, gyvenantį minėtuose butuose ir prižiūrintį juos, išrinko įgaliotuoju asmeniu, atsakovas tam neprieštaravo. Atsakovas minėtų Sutarčių nei sudarė, nei pasirašė jas, todėl jų ir negali pakeisti, net jeigu to norėtų (o nenori). Nurodė, kad atsakovui būnant įgaliotuoju asmeniu, ieškovei niekaip neužkertamas kelias prižiūrėti ir kontroliuoti jo veiklą.

8.5 Pažymėjo, kad ieškovė nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, nei atskirajame skunde nepateikė nė vieno argumento, pagrindžiančio, kodėl atsakovui būnant įgaliotuoju asmeniu, nebūtų pasiekti Pavyzdinės sutarties tikslai, uždaviniai ar būtų pažeistas sutartį sudariusių asmenų ar faktinių butų ir kitų patalpų naudotojų interesas

8.6 Ieškovės cituojama CK 4.83 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „Butų ir patalpų savininkai (naudotojai) bendro naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti", ne tik nepagrindžia ieškovės pozicijos, bet ją ir paneigia. Cituojamoje nuostatoje aiškiai nurodyta, kad ne tik butų ir kitų patalpų savininkai, bet ir naudotojai turi tinkamai valdyti bendro naudojimo objektus. Atsakovas, nebūdamas butų/patalpų savininku, yra jų naudotojas, nes faktiškai gyvena, moka komunalinius mokesčius, banko paskolos įmokas, prižiūri ir rūpinasi jais, kadangi atsakovo tėvai, faktiniai butų/patalpų savininkai, juose negyvena, jie gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name Trakų raj.

9. Atsakovas A. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 350 eurų. Nurodė, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pažymėjo, kad bylą nagrinėjantis teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį po to, kai ieškinys jau buvo priimtas nagrinėti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 225 straipsnio reikalavimus. Bylą nagrinėjusi teisėja dar 2019-05-28 priėmė rezoliuciją: “priimti, siųsti atsakovui, nustatyti 30 d. atsiliepimui pateikti.”. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl atsakovas bylinėjimosi išlaidas patyrė pagrįstai.

Atsiliepimas

10. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsakovo atskirasis skundas yra išspęstas priėmus 2019-10-28 papildomą nutartį, kuri 2019-10-31 buvo apskųsta atskiruoju skundu. Minėtame skunde išdėstyti visi ieškovės argumentai dėl nesutikimo su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis atsakovo naudai.

10.1 Nurodė, kad akivaizdu, jog teismas, atsisakydamas priimti ieškovės patikslintą ieškinį ir 2019-10-18 nutartimi nutraukęs bylą, procesines teisės normas pritaikė netinkamai ir klausimą išsprendė neteisingai, todėl sistemiškai vertinant išdėstytas aplinkybės, teismas neturėtų tenkinti atsakovo A. G. atskirojo skundo, kuriuo jis prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2019-10-28 priėmė papildomą nutartį, kuria buvo nutarta priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ši nutartis 2019-10-31 buvo apskųsta atskiruoju skundu, nesutikimo su minėta nutartimi argumentai dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų yra išdėstyti 2019-10-31 ieškovės pateiktame atskirajame skunde, todėl papildomai argumentų, dėl nepritarimo priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai, nekartojame.

10.2 Pažymėjo, kad vertinant visą su civiline byla Nr. e2-21329-931/2019 susijusią medžiagą, byla yra nutraukta pažeidžiant teisės aktus bei formuojamą teismų praktiką, o atsakovo A. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neturėtų būti tenkinamas. Vilniaus apygardos teismui pripažinus, kad civilinė byla Nr. e2-21329-931/2019 yra nutraukta pažeidžiant teisės normas ir nukrypus nuo formuojamos teismų praktikos, ir perdavus šį klausimą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui, susidarytų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus pažeidžianti situacija, kuomet ieškovė atlygintų bylinėjimosi išlaidas atsakovui, tačiau pati civilinė byla Nr. e2-21329-931/2019 dar nebūtų išnagrinėta ir bylos baigtis nebūtų aiški.

Šalies argumentai

11. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-28 papildomą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-21329-931/2019, kuria iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovo A. G. naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos.

11.1 Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-18 nutartimi atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį ir nutraukdamas bylą, procesines teisės normas pritaikė netinkamai ir klausimą išsprendė neteisingai. Nurodė, jog 2019-10-18 nutartyje (kuria civilinė byla Nr. e2-21329-931/2019 buvo nutraukta) suformuota išvada, kad „nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė, kaip (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų 2019 m. vasario 23 d. pasirašytų jungtinės veiklos sutarčių nuostatos, kuriomis minėtų namų gyventojai įgaliotu asmeniu išrinko atsakovą A. G., pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teises ar teisėtus interesus“, prieštarauja formuojamai teismų praktikai, todėl teismas turėjo priimti patikslintą ieškinį ir išnagrinėti bylą bei išnagrinėjus bylą konstatuoti, ar yra teisės ar teisėto intereso pažeidimas, ar nėra, tačiau jokiu būdu ne ieškinio priėmimo stadijoje spręsti minėtus klausimus.

11.2 Pažymėjo, kad aukščiau nurodytu atveju, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę pareikšti ieškinį dėl jungtinės veiklos sutarties negaliojimo, kadangi įstatymų leidėjas pavedė savivaldybėms vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų valdymo priežiūrą ir užtikrinti, jog bendrojo naudojimo patalpos yra valdomos vadovaujantis teisės aktais, todėl civilinė byla Nr. e2-21329-931/2019 yra nutraukta neteisėtai, o 2019-10-18 nutartis yra apskųsta apeliacinės instancijos teismui atskiruoju skundu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, civilinė byla Nr. e2-21329-931/2019 yra nutraukta pažeidžiant teisės aktus bei formuojamą teismų praktiką, todėl 2019-10-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo papildoma nutartis, kurios pagrindu atsakovui A. G. priteistos bylinėjimosi išlaidos, turi būti panaikinta. LR CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vilniaus apygardos teismui pripažinus, kad 2019-10-18 nutartis dėl bylos nutraukimo yra naikintina ir perdavus šį klausimą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui, susidarytų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus pažeidžianti situacija, kuomet ieškovė atlygintų bylinėjimosi išlaidas atsakovui, tačiau pati civilinė byla Nr. e2-21329-931/2019 dar nebūtų išnagrinėta ir bylos baigtis nebūtų aiški.

12. Atsakovas A. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-28 papildomą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-21329-931/2019 nepakeistą. Nurodė, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, akivaizdu, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės nepagrįstai, neteisėtai reikšto Ieškinio atsakovui, t. y. dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovė neabejotinai privalo atsakovui atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties atmestinas.

13. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Apeliacijos dalyką byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovui A. G. ir civilinę bylą nutraukė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad(duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkai 2019 m. vasario 23 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartis, kurios Registrų centre buvo įregistruotos 2019 m. vasario 28 d. Minėtų sutarčių 6 p. nurodyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviai šia sutartimi įgalioja A. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini), išrinktą patalpų savininkų susirinkime (įgaliotinį), o įgaliotinis įsipareigoja atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu. Įgaliotiniu turi būti renkamas asmuo, šiame name turinti patalpas nuosavybes teise arba tokio asmens šeimos narys ar pirmos eilės giminaitis, faktiškai gyvenantis name. 2019 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius raštu Nr. A97-4267/19 „Dėl jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens“, kreipėsi į jungtinės veiklos sutarčių įgaliotinį A. G. su pasiūlymu pakeisti jungtinės veiklos sutarties 6 p. nuostatas taip, kad jos atitiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 patvirtintos pavyzdinės daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos 6 p. nuostatas. 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas A. G. atsisakymas keisti jungtinės veiklos nuostatų 6 punktą. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. G., kuriuo prašė pripažinti 2019 m. vasario 23 d. jungtinės veiklos sutarčių 6 punkto nuostatas niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2019 konstatavo, kad tai, jog valstybės ar savivaldybės institucijai yra suteikta kompetencija įgyvendinti tam tikras valstybės ar savivaldybės funkcijas, savaime nereiškia, kad ta institucija automatiškai yra įgaliota ir reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, netgi jei tos funkcijos yra priežiūros ar kontrolės pobūdžio. Kitoks aiškinimas reikštų, kad kiekviena valstybės ir savivaldybės institucija turi teisę reikšti tokį ieškinį vien jau tuo pagrindu, kad jai priskirtos tam tikros valstybės ar savivaldybės funkcijos. O tai nepagrįstai išplėstų taikymą CPK 49 straipsnio 2 dalies, kuri, kaip minėta, savo esme yra išimtį, o ne bendrąją taisyklę, įtvirtinanti norma. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punkte nustatyta savivaldybės priežiūros ir kontrolės funkcija, bet ne teisė reikšti ieškinį viešajam interesui ginti CPK 49 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo tikslais. Be to, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad CPK 49 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į įstatymus turi būti aiškinama kaip reiškianti tai, jog teisė reikšti ieškinį viešajam interesui ginti turi būti nustatyta įstatymuose, o ne juos įgyvendinančiuose teisės aktuose. Todėl teisiniu pagrindu, įgalinančiu ieškovę reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, negali būti ir Pavyzdinės taisyklės.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) Vilniaus miesto savivaldybės administracija sutikdama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad patikslintu ieškiniu ieškovė gina ne viešąjį, o savo, kaip savivaldybės institucijos, interesą, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį ir vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika, bylą nutraukė.

18. Apeliantė teikdama atskirąjį skundą nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės teisės yra pažeistos, kadangi atsakovo sudarytos jungtinės veiklos sutarčių punktas neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, atsakovas nevykdo ieškovės pasiūlymo pakeisti jungtinės veiklos sutarties 6 p. nuostatas taip, kad jos atitiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 patvirtintos pavyzdinės daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos 6 p. nuostatas ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu jai suteiktą pareigą vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų valdymo priežiūrą ir užtikrinti, jog bendrojo naudojimo patalpos yra valdomos vadovaujantis teisės aktais.

19. Aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. Dl-1047 patvirtintos pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos 6 punkte įtvirtinta nuostata, įvardyta kaip pastaba, kad įgaliotiniu turi būti renkamas asmuo, šiame name turintis patalpas nuosavybės teise.

20. Tai, kad atsakovas yra buto naudotojas, o LR Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, kaip buto naudotojas turi suinteresuotumą bendrojo naudojimo objektus valdyti bei prižiūrėti tinkamai. Be to, ieškovė neįrodė, kokiu būdu jai užkertamas kelias vykdyti minėtų gyvenamųjų namų priežiūrą ir kontrolę, byloje nėra nustatyta, kad atsakovas kokiu nors būdu trukdo ieškovei atlikti savo funkcijas. Svarbu pažymėti ir tai, kad vadovaujantis sutarties laisvės principu, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Taigi sutarties šalių nustatytos tarpusavio teisės bei pareigos saisto tik sutarties dalyvius, t. y. sutartį pasirašiusius asmenis, todėl ginčijama sutartis nepažeidžia ieškovės teisių, ieškovės teisės sudaryta sutartimi nėra ginčijamos, nepažeidžiamas jos interesas ( CPK 5 straipsnio 1 dalis ). Ieškovės teikiamas patikslintas ieškinys atsisakytina priimti ir dėl to, kad ieškovė teikia patikslintą ieškinį, kuris yra tapatus byloje pareikštam ieškiniui, t. y. patikslintu reikalavimu nėra keičiamas ieškinio pagrindas ar dalykas, jie išlieka tokie patys, kaip pareikšti anksčiau priimtu ir nagrinėtu ieškiniu. Padarius išvadą, kad pagal anksčiau priimtą ieškinį byla nutrauktina, negali būti tikslinamas ieškinys, kurio nėra pagrindo nagrinėti iš esmės. Ieškovė turi teisę pareikšti naują ieškinį, vertindama, kad ieškinys, jai nurodžius savo interesą ginčyti sutartį, yra ieškiniu kitu pagrindu, nei buvo nagrinėtas šioje byloje.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2019 nurodė, kad civilinės bylos pagal tokį savivaldybės ieškinį procesas negalėjo būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), vertinama, kad ši civilinė byla yra analogiška su išnagrinėta kasacinės instancijos teismo ir nutraukta civiline byla.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė remdamasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punkte nustatyta jos priežiūros ir kontrolės funkcija negali reikšti ieškinio nei kaip subjektas, ginantis viešąjį interesą, nei kaip subjektas, ginantis jam priklausančią teisę arba jos pačios įstatymų saugomą interesą.

23. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovo A. G. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties ir ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties, atmestini.

24. Atsakovas A. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pakeisti skundžiamą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 350 eurų.

25. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. priėmė papildomą nutartį. Priteisė atsakovui A. G. 350 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Minėtą nutartį apskundė ieškovė (apeliantė) Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

26. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

27. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 350 Eur išlaidos už advokato padėjėjo teisines paslaugas – konsultavimą ir atsiliepimo į ieškinį surašymą (200 Eur) ir pasiruošimą civilinės bylos nagrinėjimui ir atstovavimui teisme (150 Eur). Prašomi priteisti dydžiai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (5 ir 7, 8,2 punktai).

28. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartis palikta nepakeista, todėl tikslinga yra remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi priteisti atsakovui iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo spalio 28 d. papildoma nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakovo A. G. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties, atmestini.

30. Kiti atskirųjų skundų argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį bei papildomą nutartį. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį bei papildomą nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis ir papildoma nutartis paliktinos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.

Teisėja Danutė Kutrienė