- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-24
- Bylos Nr.
- e2S-578-544/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09672-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Skolininkas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., J. V.
- Kategorijos
- 129.23pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos pagal pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys – V. J. (skolininkė), J. V. (išieškotojas), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis I. G. (toliau – ir antstolis) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė spręsti, ar teismo sprendimu Nr. e2-2341-984/2022 nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku yra vykdoma tinkamai. Konstatavus, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka nevykdoma tinkamai, prašė spręsti sprendimo nevykdančios skolininkės V. J. (toliau – ir skolininkė) atsakomybės klausimą bei pateikė 2025 m. balandžio 3 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas).
2. Antstolis Akte konstatavo, kad išieškotojo J. V. (toliau – ir išieškotojas) teiginys, jog yra nevykdomas teismo sprendimo Nr. e2-2341-984/2022 4 punktas, pagal kurį „Tėvas bendrauja su sūnumi visų sūnaus mokyklinių atostogų pusę atostogų laiko“ ir kad 2024 m. gruodžio 29 d. vaikas nebuvo perduotas yra nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-586 mokinių žiemos atostogos truko 8 dienas nuo 2024 m. gruodžio 27 d. iki 2025 m. sausio 3 d. Taigi pusė vaiko atostogų baigėsi ne gruodžio 29 d., o gruodžio 30 d., vadinasi, vaikas turėjo būti perduotas arba gruodžio 30 d. vakare, arba gruodžio 31 d. ryte. Įrodymų, kad išieškotojas būtų kreipęsis dėl bendravimo su vaiku šiomis dienomis, ir kad sprendimas nebuvo vykdomas išieškotojas nepateikė.
3. Tačiau antstolis konstatavo, kad skolininkė nepagrįstai atsisakė perduoti vaiką tėvui 2025 m. sausio 7 d. ir 2025 m sausio 9 d., taip neįvykdydama vykdomojo rašo 1 punkto, kuriame nurodyta, kad „Tėvas (atsakovas) bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas sūnų 16.30 val. iš jo gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos su ieškove iš anksto aptartos vietos, ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąja ar kitą su ieškove iš anksto aptarta vietą, ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 19.30 val. Šiuo laikotarpiu atsakovas turi užtikrinti vaiko dalyvavimą popamokinėje veikloje, jeigu tokia būtų“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino, paskyrė skolininkei po 50 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną 2025 m. sausio 7 d. ir 2025 m. sausio 9 d. išieškotojo naudai.
5. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad skolininkė yra pasyvi, nebendradarbiauja su išieškotoju, nesiima priemonių perduoti vaiką tėvui teismo sprendime nurodytu laiku antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16.30 val. iki 19.30 val. Skolininkė teismo posėdžio metu pripažino, kad 2025 m. sausio 7 d. ir 2025 m. sausio 9 d. neatsiliepė į išieškotojo telefoninius skambučius ir kitais būdais išieškotojui nepranešė apie vaiko perdavimo tėvui tvarką. Išieškotojui teismo sprendime nurodytu laiku nuvykus į skolininkės gyvenamąją vietą, vaikas buvo paliktas namuose vienas, įėjimo durys buvo užrakintos, išieškotojas vaiko paėmimo laiku į butą nebuvo įleistas ir jam nesudarytos galimybės bendrauti su vaiku.
6. Skolininkės argumentai, jog vaikas nenori bendrauti su tėvu, nepagrįsti ir nešalina jos atsakomybės dėl teismo sprendimo nevykdymo, nes tėvas, atvykęs į skolininkės gyvenamąją vietą, nebuvo įleistas, vaikui nebuvo sudarytos galimybės išreikšti savo nuomonę dėl atsisakymo vykti ir bendrauti su tėvu. Byloje nenustatyta, kad bendravimas su tėvu keltų pavojų nepilnamečiui vaikui ar kitaip pažeistų jo teises.
7. Nors Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VTAS) 2024 m. gruodžio 29 d., 2025 m. sausio 7 d. ir 2025 m. sausio 9 d. pateiktame situacijos vertinime nurodyta, kad tėvas dažnai kviečia sūnų kartu važiuoti, tačiau vaikas nenori ir apie tai yra ne kartą sakęs tėvui, tačiau teismas konstatavo, kad vaikas išsakė konkrečias nenoro leisti laiką su tėvu priežastis, tačiau ne apskritai atsisakė bendrauti.
8. Teismo vertinimu, 2025 m. sausio 7 d. ir 2025 m. sausio 9 d. 16.30 val. išieškotojas negalėjo pateikti į vaiko gyvenamąją vietą, nes skolininkės namuose nebuvo, o vaikas durų neatidarė. Tik tuo metu, kai vaikas jau turėjo būti grąžinamas, skolininkas buvo įleistas į butą ir bendravo su vaiku koridoriuje. Todėl padarė išvadą, kad vaiko tėvai turėjo vadovautis teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka ir bendradarbiauti su vaiku susijusiais klausimais, nes teismo sprendimu kiekviena gyvenimiška situacija negali būti reglamentuota. Skolininkė be objektyvių priežasčių neleido išieškotojui teismo sprendime nustatytu laiku nei pasiimti, nei aplankyti vaiko, todėl ji iš esmės pažeidė pareigą bendradarbiauti ir netrukdyti tėvui bendrauti su vaiku, taigi, nevykdė teismo sprendimo, o tai sudaro pagrindą taikyti skolininkei CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją.
9. Atsižvelgęs į baudos skyrimo tikslus, įvertinęs, kad skolininkei bauda už teismo sprendimo nevykdymą skiriama pirmą kartą, kad sprendimo nevykdymas pasireiškė ne delsimu vykdyti teismo sprendimą, o tik dviem epizodais, kurie nesukėlė sunkių pasekmių, bei įvertinęs skolininkės turtinę padėtį teismas paskyrė skolininkei 50 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantė V. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti, nes ji nepagrįsta ir pažeidžiančia jos bei vaiko teises. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
10.1. netrukdė vaikui bendrauti su tėvu 2025 m. sausio 7 - 9 dienomis, nes tais laikotarpiais dirbo, o namo grįžo apie 18 valandą, kai vaikas pats savarankiškai išėjo pasikalbėti su tėvu koridoriuje. Tėvo parodymai teisme, lydimi garso įrašo, patvirtina, kad atsakovė netrukdė bendravimui. Vaikas pats atsisakė bendrauti su tėvu dėl sveikatos būklės, nes po ligos jautėsi nepakankamai pasveikęs, o tai nebuvo įvertinta teismo sprendime.
10.2. tėvas veikė agresyviai ir neteisėtai, nes bandė laužtis į vaikui skirtus namus, daužė šarvuotas duris ir tai užfiksuota policijos įvykyje. Vaikas ją informavo, kad nenori vykti pas tėvą. Policija bei vaikų teisių specialistai patvirtino, jog prievarta versti vaiką bendrauti negalima. Vaiko nuomonė ir interesai buvo ignoruojami teismo sprendime, nors teisėjos prašymu vaiko apklausa galėjo būti atlikta.
10.3. aktyviai siekė, kad dėl bendravimo tvarkos būtų susitarta taikiai: kvietė tėvą aptarti bendravimo tvarką gyvai, pati inicijavo mediaciją, tačiau tėvas nesutiko susitarti. Jos žinutės rodo pastangas bendradarbiauti, tačiau jos buvo klaidingai interpretuotos.
10.4. teismo paskirta 50 eurų už dieną (arba už tris valandas bendravimo) yra nepagrįstai didelė, nes tėvas vaikui skiria tik 486 eurų per mėnesį. Be to, jos finansinė padėtis pablogėjo dėl sveikatos sutrikimų, apie ką ji informavo teismą, tačiau tai nebuvo tinkamai įvertinta.
Žemesnės instancijos teismas
10.5. ankstesniu teismo sprendimu vaiko tėvui J. buvo uždrausta įeiti į jos butą ir bendrauti su vaiku siekiant užtikrinti jos ir vaiko saugumą po skyrybų. Tėvo psichologinis smurtas kenkia visai šeimai ir vaikui, kurios bijo tėvo agresyvumo ir patiria nuolatinį stresą dėl dažnų institucijų vizitų ir apklausų.
Atsiliepimas
11. Antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą nurodę, kad jis nėra proceso šalis ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, vadovaujantis įstatymais, įvertinant nepilnamečio vaiko interesus, poreikius ir gerovę.
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (išieškotojas) J. V. prašo netenkinti skolininkės atskirojo skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. skolininkė nevykdo jai Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytos pareigos bendradarbiauti su juo siekiant įgyvendinti nepilnamečio vaiko teisę palaikyti santykius su abiem tėvais. Nors teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, skolininkė nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti šios tvarkos įgyvendinimą. Nors skunde tvirtina, kad „nedraudė“ vaikui bendrauti su tėvu 2025 m. sausio 7 ir 9 dienomis, jos veiksmai faktiškai rodo priešingai – skolininkė nesistengė skatinti vaiko bendravimo su tėvu, taip pažeisdama teismo sprendimą ir trukdydama išieškotojui įgyvendinti tėvystės teises bei pareigas;
12.2. skolininkės skunde nurodyti teiginiai apie tariamą išieškotojo psichologinį smurtą, agresiją ar kitas neigiamas savybes, keliančias grėsmę vaikui, yra visiškai deklaratyvūs ir neįrodyti, nes ji nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nors tokią galimybę turėjo, kai teismas 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi šalims suteikė terminą papildomiems paaiškinimams ir įrodymams pateikti. Išieškotojas šia teise pasinaudojo, skolininkė – ne, todėl skunde išdėstyti teiginiai vertintini kaip nepagrįsti.
12.3. skolininkė nenurodė jokių svarbių ar objektyvių priežasčių ir kliūčių galinčių pateisinti teismo sprendimo nevykdymą ar patvirtinančių negalėjimą įgyvendinti bendravimo tvarką. Nurodyti paaiškinimai dėl vaiko sveikatos nenuoseklūs, prieštaringi ir nepatvirtinti objektyviais medicininiais duomenimis, o argumentai dėl tariamos vaiko baimės bendrauti su tėvu – neišsamūs, subjektyvūs ir, tikėtina, kad suformuoti dėl skolininkės priešiško elgesio išieškotojo atžvilgiu;
12.4. argumentai dėl per didelio paskirtos baudos dydžio atmestini, nes skolininkė teismo posėdžio metu pripažino, jog jos turtinė padėtis yra gera, todėl paskirta bauda, vertinant jos finansines galimybes, nėra per didelė;
12.5. prie atskirojo skundo teikiamus įrodymus apeliantė turėjo procesines galimybes pateikti pirmosios instancijos teisme metu, o ne po to, kai priimtas nepalankus procesinis sprendimas. Kadangi nėra duomenų, kad skolininkė objektyviai negalėjo anksčiau pateikti šių įrodymų, nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintas išimtis dėl naujų įrodymų priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. CPK 336 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkei už teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje
16. Apeliantė kartu su skundu bei po skundo priėmimo pateikė papildomus rašytinius įrodymus (mediatorės pažymą, suvestinę, informaciją apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpį, banko išrašą), taip pat iki teismo posėdžio pradžios pateikė paaiškinimus, kad vaiko ir tėvo bendravimo metu buvo darbe, ir prašymą nepriteisti išieškotojo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė nepateikė prašymo priimti naujus įrodymus ir jų priėmimo būtinumo neargumentavo CPK 314 straipsnyje numatytais pagrindais. Todėl nauji paaiškinimai ir priedai, susiję su laikotarpiu po nutarties priėmimo ar galėję būti pateikti pirmojoje instancijoje, nepriimami. Be to, jie nėra konkrečiai susiję su ginčo laikotarpiu, o ginčo, kad teismo nustatytu tėvo ir sūnaus bendravimo laiku ji buvo darbe, nėra. Apeliacinėje instancijoje nebegali būti keliami ir nauji reikalavimai (CPK 312 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Antstolis I. G. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-2341-984/2022 dėl skyrium gyvenančio tėvo nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku.
19. Antstolis, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, kreipėsi dėl teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2341-984/2022 nustatytos nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos (ne) vykdymo ir atsakomybės skolininkei taikymo. Minėtu teismo sprendimu, be kita ko, nustatyta bendravimo tvarka, kurios 1 punktas numato, kad tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį: paima sūnų 16:30 val. iš jo gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos su motina iš anksto aptartos vietos ir parveža ne vėliau kaip iki 19:30 val. tą pačią dieną; tėvas užtikrina vaiko dalyvavimą popamokinėje veikloje, jei tokia yra.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pasitvirtino antstolio akte nurodyti faktai, jog 2025 m. sausio 7 d. ir 2025 m. sausio 9 d. skolininkė neįvykdė sprendimo dėl tėvo bendravimo su vaiku - tėvui apie 16.30 val. atvykus pasiimti vaiko antradienį ir ketvirtadienį 16.30–19.30, vaikas buvo namuose, tačiau neatsiliepė į skambučius ir neatidarė durų, o vaiko motina tuo metu buvo darbe. Tėvui pavyko pasikalbėti su vaiku tik koridoriuje atvykus motinai, kai bendravimo laikas artėjo prie pabaigos (19.30 val.), todėl skolininkei paskyrė baudą po 50 Eur už kiekvieną nevykdymo dieną (viso 100 Eur) išieškotojo naudai.
Dėl bylos esmės
21. CPK 18 straipsnis įtvirtina įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) privalomumą. CK 3.156 straipsnio 1 dalis nustato tėvų lygiateisiškumą, o CK 3.161 straipsnio 3 dalis – vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, nepaisant jų gyvenimo skyrium. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis). Taigi, vertinant skolininkės veiksmus kaltės aspektu, pažymėtina, jog ji turi pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko interesą bendrauti su tėvu.
22. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininkė pažeidė teismo sprendimu nustatytą vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. sausio 7 ir 9 d. išieškotojui atvykus pasiimti sūnaus, jis jo neįsileido į namus, neišėjo su juo susitikti bei neatsiliepė telefonu. Skolininkė tuo metu buvo darbe ir, nors susiekė su sūnumi telefonu, nesiėmė reikiamų priemonių, kad vaikas susitiktų su tėvu ir būtų įgyvendinta teismo nustatyta jų bendravimo tvarka. Nurodytos nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skolininkė nedėjo pakankamų organizacinių pastangų užtikrinti konkrečiu laiku (16.30–19.30) tėvo ir vaiko bendravimas įvyktų: žinodama, kad nurodytu laiku bus darbe nesuplanavo vaiko perdavimo taip, kad jis būtų tam parengtas (pasirengęs) ir turėtų aiškų nurodymą įleisti tėvą ir/ar su juo išeiti. Netgi darant prielaidą, jog vienkartinis teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos neįgyvendinimas galėtų būti atsitiktinis nesusipratimas ar laikinas nesusikalbėjimas, nagrinėjamu atveju tai vyko dvi dienas 2025 m sausio 7 d. ir 2025 m. sausio 9 d. ir tomis pačiomis nurodytomis aplinkybėmis, todėl tai paneigia „pavienio atvejo“ prielaidą bei patvirtina nuoseklų nesikooperavimą vykdant sprendimą. Tokia pasikartojanti, pasyvi elgsena neatitinka CPK 18 straipsnyje įtvirtinto įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų lygiateisiškumo principo bei pažeidžia CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatytą vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais.
24. Apeliantė skunde nurodė, kad pats vaikas nenori bendrauti su tėvu, o ji sūnui bendrauti su tėvu netrukdė ir nedraudžia. Tačiau vaiko tėvui įgyvendinant siekį susitikti ir bendrauti su skyrium gyvenančiu sūnumi, būtent skolininkė, būdama išskirtinai atsakinga už vaiko auklėjimą, kasdieninę priežiūrą, turi užtikrinti sąlygas susitikimo įgyvendinimui, atsižvelgdama į vaiko interesus.
25. Kasacinėje teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Vertinant vaiko išsakytą poziciją būtina nustatyti ją lemiančius veiksnius (tėvų tarpusavio santykius, patirtį, įtaką), taip pat ar ši pozicija yra savarankiška, stabili ir nepakeičiama net abipusėmis pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Sprendimo dėl bendravimo tvarkos vykdymas apima aktyvią pareigą imtis priemonių realiam kontaktui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
26. Bylos duomenys rodo, kad VTAS vertinimuose fiksuota, jog vaikas su tėvu „sutaria pakankamai gerai“, o nenoro argumentai yra subjektyvūs (nuobodulys, būrelių nelankymas, režimas), t. y. jie nepagrindžia sprendimo neįgyvendinimo konkrečiu laiku. Kadangi vaikas nurodytu laikotarpiu lankė ugdymo įstaigą, todėl skolininkės argumentai, kad dėl ligos vaikas negalėjo susitikti su tėvu, yra nepagrįsti. Net jei vaikas prasčiau jaustųsi po ligos, tai nepanaikina pareigos užtikrinti bent minimalų kontaktą su tėvu nustatytu laiku, nes tėvas taip pat gali ir turi pareigą rūpintis vaiko sveikata, perdavimo momentu galima susitarti dėl trumpesnio susitikimo, nevykdyti intensyvių veiklų, bendrauti sveikatai nekenkiančioje aplinkoje, bet ne elgtis taip, kad tėvas ir sūnus iš viso neturėtų galimybės pabendrauti.
27. Tai, kad bendravimo laikas iš dalies sutampa su skolininkės (vaiko motinos) darbo laiku, nėra objektyvi priežastis ignoruoti vaiko susitikimus su tėvu, tai neatleidžia jos nuo pareigos užtikrinti realų vaiko bendravimą su tėvu nustatytu laiku, ypač atsižvelgiant į tai, kad, jos pačios teigimu, vaikas yra savarankiškas, pats išeina/grįžta iš mokyklos, nueina į būrelius, taigi, pats sugebėtų išeiti ir susitikti su tėvu bendravimui teismo nustatytu laiku. Minėta, kad sprendimo vykdymas reikalauja ne pasyvaus elgesio, o aktyvių organizacinių priemonių ėmimosi, kad jis realiai būtų įvykdytas. Abiejų tėvų pareiga yra aktyvus kooperavimasis - galima iš anksto sutarti dėl vaiko paėmimo vietos, aiškiai nurodyti vaikui atidaryti duris ir išeiti su tėvu 16.30 val. arba duoti nurodymus telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Skolininkės nesudarymas sąlygų tėvui bendrauti su vaiku galėtų būti pagrįstas ir pateisinamas tik objektyviomis priežastimis ar aplinkybėmis.
28. Skolininkė taip pat nurodo, kad per prievartą vaiko bendrauti nevers ir kad nei policija, nei VTAS vaiko neišveda per prievartą. Sutiktina, kad prievartos ir jėgos naudojimas vaiką verčiant išeiti bendrauti su tėvu nėra tinkamas sprendinys, tačiau tokios situacijos buvimas kaip tik pabrėžia tėvų pareigos bendradarbiauti ir jų įtakos vaikui aiškinant bendravimo su abiem tėvais svarbą siekiant, kad vaikas norėtų bendrauti su abiem tėvais.
29. Skolininkės bendro pobūdžio teiginiai apie tariamą tėvo agresiją, „šantažą“, psichologinį smurtą nepagrįsti įrodymais. CPK 178 straipsnis numato, kad šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia atsikirtimus. Bylos duomenys nepatvirtina, kad vaiko ir tėvo bendravimo metu vaikas yra nesaugus, kad tai kelia grėsmę ar neatitinka geriausių vaiko interesų, priešingai, VTAS vertinimuose grėsmė vaikui bendraujant su tėvu nenustatyta.
30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skolininkė nesiėmė organizacinių priemonių ir bei nevykdė kooperacijos pareigos, dėl ko realiai neįvyko teismo sprendimu nustatytas sūnaus ir tėvo bendravimas, todėl pirmosios instancijos teismas apeliantei teisėtai ir pagrįstai paskyrė baudą už teismo sprendimo nevykdymą nurodytomis dienomis (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininkę nuo baudos skyrimo, nenustatyta.
Dėl baudos skyrimo ir proporcingumo
31. CPK 771 straipsnio 6 dalis numato poveikio priemonę – baudą kaip priemonę skatinti skolininką vykdyti sprendimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam tikrais atvejais sankcija už nustatytos tvarkos nevykdymą gali būti efektyviausia priemonė pašalinti kliūtis sprendimo vykdymui ar net pagrįsti buvusį nevykdymą, kai kliūtys pašalinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
32. Atsižvelgiant į nustatytą teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą dvi dienas ir skolininkės organizacinį pasyvumą, pirmosios instancijos teismo pritaikyta bauda po 50 Eur už kiekvieną dieną (viso 100 Eur) laikytina tinkama ir proporcinga sprendimo tikslui užtikrinti (CPK 771 straipsnio 6 dalis.). Tokia suma atitinka prevencinę sankcijos paskirtį ir teismų praktikoje formuojamus skatinimo vykdyti sprendimą kriterijus.
Dėl kitų argumentų
33. Skolininkė atskirajame skunde prašo išaiškinti teismo sprendimą, motyvuodama, kad jis jai nesuprantamas. Kito teismo priimto procesinio sprendimo aiškinimas nėra apeliacinės instancijos teismo kompetencija (CPK 301 straipsnis). Vadovaujantis CPK 278 straipsniu, tais atvejais, kai šalys skirtingai interpretuoja sprendimo ar nutarties sąlygas arba jos yra neaiškios, šalys turi teisę kreiptis į sprendimą ar nutartį priėmusį teismą dėl jų išaiškinimo. Atsižvelgiant į tai, skolininkei išaiškinama teisė, esant tam pagrindui, kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį pirmosios instancijos teismą dėl sprendimo išaiškinimo įstatymo nustatyta tvarka.
Dėl procesinės baigties
34. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
36. Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja speciali CPK 593 straipsnio 5 dalis, kurioje numatyta, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023).
37. Byloje nustatyta, jog antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo šioje byloje išnagrinėtas CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Skolininkė pripažinta kalta dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nevykdymo ir jai paskirta bauda, su kuria nesutikdama ji pateikė atskirąjį skundą, o išieškotojas (apeliantas), vykdydamas pareigą pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, patyrė 202,07 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Išieškotojo ir skolininkės suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas. Todėl išieškotojui pripažįstama teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad šios išlaidos neturi būti priteistos, nes įrodymai apie jas nebuvo pateiktos pirminėje byloje, kadangi prašoma priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kuri suteikta bylą nagrinėjant ne pirmosios, bet apeliacinės instancijos teisme.
38. Bylos duomenys rodo, kad išieškotojo prašomos prieteisti 202,07 Eur išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (7 punktas, 8.16 punktai, CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti išieškotojui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 202,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.