Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė O. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: (i) nutraukti santuoką, sudarytą tarp O. L. ir S. S., įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo S. S. kaltės; (ii) ieškovei palikti pavardę – (duomenys neskelbtini); (iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys pragyveno kartu daugiau negu (duomenys neskelbtini) metų, tačiau tarpusavio santykiai nesusiklostė. Iš pradžių šeiminis gyvenimas santuokoje buvo sklandus, tačiau ilgainiui pašlijo, nes atsakovas ėmė iš esmės pažeidinėti savo kaip sutuoktinio pareigas. Atsakovo charakteris tapo gana impulsyvus ir tai ypač išryškėjo namuose. Atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, dėl to tapdavo agresyvus, nevaldomas, jo elgesys tapo sunkiai nuspėjamas ir nekontroliuojamas. Atsakovas taip pat naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovę. Tai lėmė, kad santuoka yra faktiškai iširusi. Ieškovė dėjo visas pastangas išsaugoti santuoką, bandė kalbėtis su atsakovu ir kartu ieškoti būdų pašalinti priežastis, sunkinančias šalių bendrą gyvenimą, stengėsi jį remti bei suprasti. Tačiau atsakovas nekreipė dėmesio, nedėjo pastangų išsaugoti šeimos, todėl būtent dėl atsakovo elgesio išsaugoti santuokos nėra galimybių. Ieškovė su atsakovu tarėsi santuoką nutraukti bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, tačiau dėl nuolatinio atsakovo girtavimo susitarti nepavyko, jis atsisakė pasirašyti parengtus dokumentus, nors anksčiau ir buvo sutikęs. Ieškovė yra tvirtai įsitikinusi, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – dėl jo elgesio, nepriimtino teisės ir moralės požiūriu: piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, naudoto psichologinio smurto. Šalys neturi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto, neturi kreditorių, neturi nepilnamečių vaikų. Ieškovė save pilnai išlaiko, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini).

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė prašo pakeisti ieškinio reikalavimą ir santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Visos problemos prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini) m., kai pradėjo ryškėti didžiausios šeimos problemos - atsakovo alkoholio vartojimas ir atsakovo naudojamas psichologinis smurtas prieš ieškovę. Ieškovė savo kaltę taip pat pripažįsta ir nurodo, kad nemėgino spręsti šeimos problemų. Šalys yra atitolę emociškai ir fiziškai, jų santuoka yra nutrūkusi. Ieškovė jaučia, kad abi šalys nesistengė viena dėl kitos. Ieškovė nori atsiriboti nuo atsakovo, nes ją supa netinkama aplinka, kurioje yra psichologiškai sunku. Ieškovės sveikata yra prasta, ji sunkiai vaikšto, yra patyrusi insultą, todėl jos noras yra kuo greičiau nutraukti santuoką. Jokio dalintino turto šalys neturi, kreditorių (bendrų ir asmeninių) neturi, nepilnamečių vaikų neturi, išlaikymo vienas kitam neprašo. Ieškovė bandė santuoką nutraukti bendru santuokinių sutikimu, tačiau atsakovas dokumentų nepasirašė.

4. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, nors apie bylą ir paskirtą teismo posėdį jam buvo žinoma. Atsakovas neprašė bylos nagrinėjimą atidėti, dėl to teismas bylą išnagrinėjo, atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė O. L. ir atsakovas S. S. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Kreipdamasi į teismą, ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, tačiau teismo posėdyje pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir prašymą teismui patikslinto, prašydama santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovo elgesys santuokos metu tapo impulsyvus, sunkiai nuspėjamas ir nekontroliuojamas, buvo naudojamas psichologinis smurtas prieš ieškovę. Atsakovas taip pat piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė taip pat įžvelgia ir savo kaltę dėl santuokos žlugimo, nes nebandė spręsti šeimos problemų.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.544 straipsniai). Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas sutuoktinio atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

7. Nagrinėjamu atveju ieškovė pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek pateiktame ieškinyje, tiek teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, jo elgesys yra impulsyvus, nenuspėjamas, jis naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovę. Ieškovės kaltė pasireškia tuo, kad nemėgimo spręsti šeimoje iškilusių problemų. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad šalys yra fiziškai ir emociškai nutolę. Šias ieškovės nurodomas aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra. Atsakovas prieštaravimų nepareiškė. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abi šalys netinkamai vykdė savo kaip santuokinių pareigas – atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, kas lėmė, kad jo elgesys tapo nenuspėjamas, impulsyvus, o ieškovė nebandė spręsti šeimoje iškilusių problemų. Atsakovė savo kaltę pripažįsta visiškai, o atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, taip pat nesinaudojo galimybe įrodinėti, kad santuoka būtų iširusi tik dėl ieškovės kaltės. Teismo vertinimu, atsižvelgus į ieškovės ieškinyje ir teismo posėdyje nurodomas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių santuoka yra iširusi, nėra prasmės skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti, dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, todėl šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

8. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovės prašymu bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

9. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnis).

Dėl turto padalijimo

10. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, CK 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui nurodė, kad jokio dalintino bendro turto sutuoktiniai neturi. Šias aplinkybes taip pat patvirtina bylos įrodymai ir vieši registrų duomenys apie ginčo šalių (ne)turimą registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones. Pažymėtina, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (pagal (duomenys neskelbtini)), butas, adresu (duomenys neskelbtini) (pagal (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, adresu (duomenys neskelbtini) (pagal (duomenys neskelbtini). Tai yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir nutraukiant santuoką tarp šalių nedalinama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

11. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, atsakovas buvo pasyvus visame procese, pasyvus privalomojoje mediacijoje, nesiekė išspręsti ginčo taikiai, dėl to yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo tiek ieškovės, tiek valstybės naudai visas patirtas išlaidas.

12. Ieškovė prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas atstovavimo išlaidoms atlyginti ir prideda (duomenys neskelbtini) sąskaitą – faktūra už teisines paslaugas ir dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje, kurios bendra suma yra 250 Eur. Be to, ieškovė sumokėjo 145 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 395 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Teismas patyrė 20,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai (100 proc. reikalavimų), teismas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteisia iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės O. L., (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei O. L. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui S. S. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 395 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 20,18 Eur (dvidešimt eurų aštuoniolika eurocentų) pašto išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.