Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.8.8.; 2.6.14.4.;2.6.14.5.;3.2.6.1. 3.2.6.5.

2020 m. balandžio 10 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Z. ieškinį atsakovei I. B. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarė Snieguolė Kaplerienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė nutraukti 2007-01-18 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, priteisti jai iš atsakovės butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), o iš jos atsakovei 300 Eur kompensaciją. Nurodė, kad ji yra aukščiau nurodyto buto savininkė, tačiau šiemet sužinojo jo neturinti, nes sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią ji 2007-01-18 šį butą perdavė I. B.. Faktiškai šią sutartį sudarė manydama, kad tai laikina sutartis dėl buto priežiūros, nes 2007 metais išvykstant kelioms savaitėms į Maskvą pas dukterėčią buvo paprašiusi atsakovės laikinai prižiūrėti butą. Notarė sutarties sąlygų nevertė, o ji pasitikėjo atsakove. Tik 2019 m vasarį gavusi sąskaitą už šiukšlių išvežimą ir pamačiusi, kad joje buvo savininke nurodyta atsakovė, paskambino jai, o ši tepaaiškino, kad ieškovė bute gali gyventi iki gyvos galvos. Atsakovė pas ją lankėsi 2019-03-08, norėjo pasikalbėti, bet ji atsisakė, nes buvo sutrikęs širdies ritmas. Nors nesuprato sudariusi išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, tačiau prašo ją nutraukti dėl to, kad atsakovė nuo sutarties sudarymo iki šiol sutartį pažeidinėjo, t.y. neišlaikė, neskyrė ir iki šiol neskiria jai lėšų aprangai, maitinimui, vaistams. Ieškovė save išlaiko pati iš gaunamos 314,70 Eur pensijos (perka maistą, drabužius, vaistus, moka mokesčius už butą). Atsakovė tėra tris kartus (2015-04-29, 2019-09-20 ir 2017-03-28) palydėjusi ieškovę į VšĮ Vilniaus klinikinę ligoninę, todėl ieškovė, būdama sąžininga, siūlo ieškovei už tai 300 Eur kompensaciją.

A. I. Bondarčuk atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės elgesys (ji 2015-04-29, 2016-09-20 bei 2017-03-28 nakties metu pasijutusi blogai skambino atsakovei, o pastaroji savo transportu skubiai pas ją atvyko, kvietė jai greitąją medicinos pagalbą, vyko kartu su ja į ligoninę, lankė, pirko vaistus; ligoninėje ieškovė nurodė atsakovę kaip artimiausią asmenį, kuriam ligoninės personalas galėtų teikti informaciją apie sveikatos būklę bei kreiptis pablogėjus sveikatai) paneigia, kad ji nežinojo sudariusi rentos sutartį. Tokie santykiai sieja tik rentos sutarties šalis. Jos iniciatorė ir buvo ieškovė, ketinusi sudaryti testamentą atsakovės naudai, tačiau notarei patarus, sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Sutartis sudaryta dar 2007 m., todėl ieškovė negalėjo tik 2019 m. sužinoti, kad buto savininkė - atsakovė. Be to, ieškovė pretenzijų net 12 metų, t.y. iki 2018 m. pabaigos -2019 m. pradžios nereiškė, ginčo spręsti derybų keliu nebandė. Atsakovė pilnai vykdė išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje numatytas pareigas – lankė ieškovę jos gyvenamajame bute, teikė ieškovei slaugą ligos atveju, pirko vaistus, lankė ligoninėje, pirko maistą jai ir jos katinams, eidavo su ja į parduotuvę ir pirkdavo maisto produktus, duodavo grynų pinigų socialiniams ir buitiniams poreikiams tenkinti (per mėnesį apie 100-150 Eur), atveždavo iš savo sodo užaugintų vaisių ir daržovių, pasiimdavo atsakovę į sodybą, kur leido pasisodinti ieškovei gėlių ir daržovių. Šalys sutartyje nenumatė, kad atsakovė apmokės komunalinius mokesčius ir ieškovę visiškai materialiai išlaikys. Sutarties 4 p. numatė pareigą atsakovei teikti maistą, vaistus ir slaugą ligos atveju. Nepaisant to, atsakovė duodavo grynų pinigų, pirkdavo maisto produktų. Ieškovė pasijutusi blogai skambindavo būtent atsakovei, kuri nedelsdama kviesdavo greitąją medicinos pagalbą, vykdavo pas ieškovę, o su ir į ligoninę, bendravo su gydytojais, prižiūrėjo butą. Atsakovė savo lėšomis įstiklino atsakovės buto balkoną, nupirko naują viryklę ir ją pristatė ieškovei, tačiau ši jos nepriėmė, liepė išvežti. Atsakovės sutuoktinis už pastarosios pinigus du kartus keitė unitazą ieškovės bute, keitė bei remontavo vandens maišytuvus tiek virtuvėje, tiek vonioje. Bendradarbiavimo pareigos nevykdė būtent ieškovė, nes ji, atsakovei pas ją atvykus, kategoriškai atsisakė įsileisti ir bendrauti.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarė Snieguolė Kaplerienė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad prieš sandorio sudarymą bendravo su ieškove ir atsakove, išaiškino sandorio sudarymo prasmę ir pasekmes, t.y., jos pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti, o rentos mokėtojas prisiima pareigą suteikti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems rentos gavėjo poreikiams tenkinti. Ieškovė nei pateikdama notarei dokumentus sutarties rengimui, nei sutarties pasirašymo metu nenurodė jokių aplinkybių, neatskleidė ieškovės bei atsakovės tarpusavio įsipareigojimų buvimo (susitarimo dėl laikinos buto priežiūros), kurie galėjo sukelti abejonių dėl tikrosios ieškovės valios sudaryti ginčijamą sandorį. Notarė puikiai šneka rusų kalba, todėl su klientais, todėl su klientais, kuriems lengviau suprasti sandorio detales ir esmę rusų kalba, bendravo šia kalba. Tai pažymėta ir sutartyje. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo išversta ir balsiai perskaityta šalims rusų kalba. Ieškovė sutarties pasirašymo metu nepageidavo rašytinio sutarties vertimo į rusų kalbą, nepageidavo vertėjo dalyvavimo. Sutarties tekstas ieškovės buvo suprastas ir kaip atitinkantis jos valią ir tikruosius ketinimus bei pasirašytas.

Teismo posėdžio metu ieškovė E. Z. ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad iki 2019 m. atsakovę pažinojo kaip M. (jos pavardę B. išgirdo tik 2019 m.). Nors 2018 m. pranešime dėl mokesčio už šiukšles buto savininkė buvo įvardinta B., manė, kad tai klaida. Susirūpino tik 2019 m. pranešime vėl pamačiusi šią pavardę. Apie tai, kad ji nėra buto savininkė, jai yra sakę ir policijos pareigūnai, kai 2018 m. rugpjūtį, gavę pranešimą dėl katinų maitinimo, buvo atvykę, tačiau net ir tai išgirdusi netikėjo, kad atsakovė nesąžininga. Kai 2007 m. pasirašė sutartį, nemanė, kad tai rentos sutartis, kol 2019 metais jai artimi žmonės neišvertė. Jos neginčijo, nes nežinojo, ką daryti. Dabar prašo sutartį nutraukti. Teigė, kad 2018-05-17 gavo siuntimą į Kardiolitą. Gulint ligoninėje atsakovė, atėjusi į palatą, kai ieškovės nebuvo, pavogė jos buto raktus ir pasą. Policijai nepranešė. Vakare pastebėjusi, kad nėra raktų ir paso, paskambino atsakovei, kad ši atvežtų. Ji taip ir padarė (kitos dienos ryte). Prieš šį įvykį, 2018 m. gegužę, buvo davusi atsakovei buto raktus, kad ši galėtų jos nesant (gulint ligoninėje) pasirūpinti katinais. Namuose nebuvo 10 dienų. Atsakovė katinais pasirūpino. Gydymo įstaigose atsakovę nurodė kaip asmenį, kuriam pageidavo teikti informaciją, nes atsakove pasitikėjo. Mano, kad atsakovė sutarties nevykdė, nes, išskyrus kartą 2018 metais, pas gydytojus nelydėjo. Tėra kartą po operacijos paprašiusi parodyti kaip susiūta koja, pasisiūliusi išplauti virtuvę. Yra lankiusis pas atsakovę svečiuose. Pastaroji yra leidusi pasisodinti pas ją bulvių. Gyvena iš savo pensijos. Nuo 2018 m., kai pradėjo sirgti, vartoja vaistus, kurie per mėnesį kainuoja 50-60 Eur. Kadangi šie vaistai brangūs, jų perka mažiau, nei faktiškai reikėtų, nes kitaip neužtektų pinigų maistui. Mano, kad atsakovė turėtų pasidomėti, paklausti, ar užtenka pinigų. Atsakovės pinigų neprašė, nes ji pati turėjo finansinių problemų. Atsakovė nepirko nei maisto, nei drabužių, nei vaistų, nesveikino su gimtadieniu. Ji ateidavo 1-2 kartus per mėnesį, tačiau tuščiomis. 2007 m., prieš kelionę į Rusiją, buvo sugedęs šaldytuvas. Tuomet 100 Lt paskolino kaimynė. Kitaip būtų neužtekę pinigų kelionei. Kai buvo sugedusi skalbimo mašina, ją taip pat taisė pati. 2013 m. pardavė sodo sklypą. Gavo 4 850. Pirko linoleumą. Kitus pasiliko kaip santaupas. Šiuo metu nebeturi, išleido. Atsakovei šių pinigų nedavė. Kuomet buvo išvykusį pas giminaitę į Rusiją, jos bute nakvojo atsakovė. Apie 10 metų savo bute laiko penkis katinus, kuriuos paėmė iš gatvės. Jiems prižiūrėti pinigų užtenka. Maitina ir benames kates. Kadangi atsakovė tris kartus ją vežė iš ligoninės, sutinka jai sumokėti 300 Eur. Pripažįsta, kad atsakovė buvo atvykusi pas ją pasikalbėti, bet neįsileido, nes buvo aukštas kraujospūdis, norėjo pailsėti. Sutartis turi būti nutraukta, nes atsakovė ją apgavo dėl rentos sutarties pasirašymo. Buvo tikra, kad tai susitarimas dėl buto priežiūros. Gerai pažinojo atsakovės tėvus, todėl pasitikėjo ir pačia atsakove. Jei ieškinys būtų tenkintas, ja pasirūpintų kaimynai.

Teismo posėdžio metu ieškovės E. Z. atstovas Dimitrijus Fomkinas ieškinį palaikė. Nurodė, kad pavieniai ieškovės veiksmai, t.y. nuvežimas į ligoninę, kačių priežiūra ieškovei gulint ligoninėje, nelaikytini tinkamu sutarties vykdymu. Atsakovė jokio maisto, drabužių nepirko, pinigų nedavė, vaistus ieškovė pirko iš savo pensijos. Jų, dėl lėšų stygiaus, vartojo mažiau, nei turėjo. Atsakovės parodymus, kad ji su ieškove eidavo į greta esančią parduotuvę Maxima, paneigia liudytojų A. K. ir G. G. parodymai, kad jos atsakovės nematė, o ieškovė į parduotuvę ateidavo viena. Grynų pinigų palikimo ieškovei aplinkybės nepatvirtino nei vienas liudytojas, nes šias aplinkybes aiškino skirtingai. Abejonių kelia ir atsakovės paaiškinimai dėl dažno lankymosi pas ieškovę, nes liudytojomis apklaustos kaimynės teigė priešingai – prisiminė vos kartą kitą. Nors atsakovė teigė nuimdavusi pinigus iš sąskaitos ir duodavusi juos grynais ieškovei, tačiau jos sąskaitos išrašas rodo, kad pajamas ji gavo tik nuo 2016 m. gegužės mėnesio, jų gaudavo nedaug, o išgrynindavo ne kas mėnesį. Į bylą patiekti čekiai patvirtina, kad vaistus ieškovė pirko sau pati, be to, jų negalėjo pirkti pakankamai, nes trūko lėšų. Atsakovė savo teiginio, kad pirko vaistus ieškovei, nepatvirtino.

Teismo posėdžio metu atsakovė I. B. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad ieškovė norėjo parašyti testamentą, kad atsakovė ją prižiūrėtų, tačiau notarė pasiūlė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Jos esmė ieškovei buvo paaiškinta du kartus. Gydymo įstaigų dokumentuose pagal ieškovės pageidavimą neįvardindavo savęs rentos gavėja. Prižiūrėjo ieškovę, tačiau negalėjo tai daryti vien savo nuožiūra, nes kuomet ėmė jai dažniau skambinti, ieškovei nepatiko, todėl susitarė skambinti kartą per savaitę, trečiadienį 15 val., o atvažiuoti tik, kai ieškovė paprašys. Dėl santechnikos sutvarkymo ieškovė skambindavo tiesiogiai jos vyrui. Vežė ją į autobusą išvykstant į Latviją ir pasiėmė sugrįžus. Rūpinosi ieškove ir kai sutrikdavo jos sveikata. Ieškovės minimu atveju, kuomet paėmė buto raktus ir pasą, pažymėjo, kad tai padarė gydytojams paaiškinus, kad ieškovė bus reanimacijoje, todėl reikia paimti jo brangius daiktus. Ketino juos atvežti pagerėjus ieškovės sveikatos būklei, tačiau pasirodo, kad ieškovę išleido anksčiau. Jos daiktus atvežė ryte, kaip prašė ieškovė. 2007 metais ieškovė turėjo 17 katinų. Jai išvykus trims savaitėms į Rusiją, visus juos maitino. 2014 metais ieškovei gulint ligoninėje taip pat šėrė katinus. Rūpinosi ir ieškove ligoninėje. Tai darė ir 2015, 2016, 2017 metais, kuomet ieškovė turėjo sveikatos problemų. Ne visada galėjo tvarkyti ieškovės butą, nes ji kartais neleisdavo. Tai darė paprastai 2 kartus per mėnesį. Nuo 2019 m. vasario ieškovė nenorėjo bendrauti. Paskambino jai, paklausė “kodėl taip padarei“ ir nutraukė pokalbį. Atsakovė atvyko pas ieškovę, norėjo pasikalbėti, pasveikinti su kovo 8-ąja., tačiau ieškovė nenorėjo kalbėti, vos atidariusi duris, jas vėl užrakino. Daugiau nebendravo, neskambino. Iki šio įvykio ieškovė prašydavo pagalbos, prašydavo nupirkti ir atvežti kraiką, maisto katinams. Kurį laiką pirko maistą ir ieškovei (Žemaitijos pieną, sviestą, batoną), bet jai dažnai netikdavo, todėl tiesiog palikdavo pinigų. Maistui per mėnesį skirdavo apie 100 Eur (neįskaitant kraiko). Kai ieškovė gulėjo ligoninėje, pirko vaistus kraujo skystinimui. Nors 2014-2014 m. ji buvo registruota darbo biržoje, dirbo vyras, be to, pardavė tris sklypus, todėl skirti lėšų ieškovei galėjo ir tai darė. Grynus pinigus tiesiog palikdavo ant stalo. Yra pirkusi ir drabužių (ypač ieškovei gulint ligoninėje), tačiau pastaroji norėdavo savo rūbų ir pirktų dažniausiai nepriimdavo. Padovanotą chalatą tiesiog sukarpė ir paklojo katinams. Neskaičiavo, kiek išleido ieškovės aprūpinimui nuo 2007 m., tačiau tikrai ne 300 Eur, kuriuos sutinka kompensuoti ieškovė. Po 2019 m. vasario mėnesio skambučio ieškovė su ja nebendrauja.

Teismo posėdžio metu atsakovės I. B. atstovas advokatas Mindaugas Normantas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovei pinigų netrūko, skolintis nereikėjo, iš atsakovės pinigų neprašė, į parduotuvę ėjo pati, pati apsitvarkydavo namuose. Ieškovei nebuvo reikalinga nuolatinė slauga. Atsakovė ginčo sutarties sąlygas, numatytas sutarties 4 punkte, t.y. teikti maistą, vaistus, slaugą ligos atveju, vykdė. Ji ieškove rūpinosi netgi daugiau, nei tai numatė sutartis, t.y. savaitgaliais pasiimdavo ieškovę į sodybą, kur skyrė žemės plotelį daržovėms ir gėlėms pasisodinti, rūpinosi ieškovės katinais, kai ji gydėsi ligoninėje.

Liudytoja V. R. parodė, kad nuo 1980 m. yra ieškovės kaimynė, gyvena tame pačiame namo aukšte, toje pačioje laiptinėje. Bendrauja su E. Ji gyvena viena, niekas ja nesirūpina. Siūlė pagalbą, bet E. atsisakė. Yra mačiusi, kaip pas E. ateidavo I., tačiau nėra girdėjusi iš ieškovės, kad I. jai palieka pinigų. Nematė, kad kas prižiūrėtų ieškovės katinus. Jų prižiūrėti E. jos neprašė. Yra girdėjusi, kaip su ieškove ginčijosi vyriškis. E. niekada nesiskundė, kad ja nesirūpina. E. prieš 10 metų darė remontą, tuomet padėjo jai.

Liudytoja M. L. parodė, kad nuo 1980 m. yra ieškovės kaimynė (gyvena (duomenys neskelbtini)). Susitinka su ja koridoriuje, svečiuose buvo prieš pusę metų. Ieškovė labai judri, su niekuo nekonfliktuoja, labai sąžininga. Ji viską daro pati, gėdijasi prašyti pagalbos. Pasiūlius ką nors nupirkti, atsisako. Ieškovė visada pabrėžia, kad nori viską apžiūrėti, pačiupinėti pati. Tik pastarąjį mėnesį sutiko, kad maisto jai atneštų kaimynė. Ieškovė maitina katinus, turi lysvę. Į parduotuvę eina kasdien ryte. Niekada nematė ateinant atsakovės, niekada ieškovės niekas niekur nelydi. Matė, kaip kartą dingus E., atėjo dvi moterys, rakino jos buto duris. Jos pasakė, kad E. ligoninėje. Bute jos buvo labai ilgai. 2018 metais grįžusi iš ligoninės E. nieko nepasakojo. Buvo atvykusi jos dukterėčia M., kuri sakė, kad yra žmonės, kurie ieškove rūpinasi. 2018 metais ieškovė papasakojo apie nelaimę, t.y. kad jai neišaikino, ką ji pasirašė.

Liudytoja A. K. parodė, kad nuo 2015 m. dirba Maximoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja. Matė, kaip ieškovė ateina į parduotuvę. Tai darydavo kas antrą dieną. Visada būdavo viena. Ji surinkdavo vežimėlius, krepšius ir padėdavo parduotuvės personalui.Dabar ateina retai, dažniausiai iki pietų. Perka kiaušinių, taip pat vištienos kakliukus, šaldytą žuvį ir kitą maistą katėms.

Liudytoja G. G. parodė, kad nuo 2010 m. dirba Maximoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja. Ieškovė dažnai ateina į parduotuvę, sutvarko krepšius. Visada būna viena. Ji atkreipia dėmesį į save tuo, kad perka maistą laukiniams katinams.

Liudytoja L. P. parodė, kad 2018 m. pavasarį vyko pagal iškvietimą dėl kačiukų. Kieme sutiko ieškovę. Užėjo į butą, rado penkias kates. Atvykdavo pas ieškovę ir po to, maždaug kartą per mėnesį, atveždavo kraiko katinams. Vežė ieškovę pas gydytojus, sūnus važiavo išrašyti vaistų. 2018 m. atvežė ieškovę po operacijos iš ligoninės, nuėjo į parduotuvę, nes ieškovė sunkiai vaikščiojo. Kuo toliau, tuo padeda daugiau. Dabar atvažiuoja du kartus per savaitę. Atveža maisto jai ir katinams. Taip pat atvažiuoja ieškovės dukterėčia iš Maskvos, sutvarko butą. Ieškovė minėjo, kad pardavusi sodo sklypą, paskolino atsakovei pinigų. Ši žadėjo ja rūpintis, tačiau to nedaro. Atsakovės niekuomet pas ieškovę nematė. 2019 m. vasarį išvertė ieškovei sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos.

Liudytoja T. M. parodė, kad apie dešimt metų, t.y. 2017-2018 m., buvo atsakovės kaimynė (gyveno (duomenys neskelbtini)). Kai 2018 m. ieškovę operavo, kalbėjosi su atsakove. Ši pasakojo, kad nerimauja dėl ieškovės sveikatos. Ji užėjo į parduotuvę, nupirko pilną krepšį įvairių produktų ir nunešė į ligoninę. Atsakovė ir anksčiau yra minėjusi, kad prižiūri ieškovę, kad kaimynai skundėsi dėl kačių, kad duoda ieškovei pinigų, nes sunku įtikti su pirkiniais.

Liudytoja S. S. parodė, kad yra atsakovės kaimynė nuo 2013 m. (gyvena (duomenys neskelbtini)). Kuomet statė namą, matė, kaip pas I. dažnai atvažiuodavo E.. Irena jai pasakojo, kad prižiūri E.. Ji kelis metus sodino pas I. bulves, svogūnus. I. pasakojo, kad kvietė E. greitąją, kad ieškovei darytas šuntavimas. 2017 metais ieškovės jau nematė. Su pačia E. bendrauti neteko.

Liudytoja I. B. parodė, kad yra atsakovės kaimynė (gyvena (duomenys neskelbtini)), bendrauja su ja apie 5 metus. Žino, kad atsakovė prižiūrėjo ieškovę. Matė, kaip ieškovė apie trejus metus atvažiuodavo pas atsakovę, sodino daržą. Kartą vežė atsakovę į Antakalnio ligoninę. I. buvo nupirkusi vaistų. Atsakovė pasakojo, kad prižiūri ieškovę – vežą į ligoninę, perka vaistus, duoda pinigų. Paskutiniu metu I. pasakojo, kad su ieškove nesutaria, todėl ji pas ją neatvažiuoja.

Liudytoja A. B. parodė, kad yra atsakovės anyta. Prieš 20 metų I. tėvai turėjo sodą, ten ateidavo ir Ema. Irenos mamai mirus, sodą pardavė. Tuomet ieškovė iki 2017 metų atvažiuodavo pas atsakovę, sodindavo daržoves, o užauginus, išsiveždavo. Kai ieškovė ėmė sirgti, I. jai nuveždavo savo augintų daržovių. I. dažnai sakydavo, kad reikia katėms kraiką nuvežti, sutvarkyti, pas gydytojus dėl E. bėgdavo. E. neleido pastatyti viryklės, daryti remontą. Yra mačiusi, kaip I. duodavo pinigų (po 15-20 Eur) E. išvažiuojant iš sodo.

Liudytoja K. M. parodė, kad yra atsakovės dukra. Bent kartą per mėnesį važiuodavo su ja aplankyti E., veždavo daržoves, eidavo į Maximą, pirkdavo kraiką katinams, maistą, šaldytą žuvį. Jei ieškovė leisdavo, tvarkė butą. K. E. gulėjo ligoninėje, ji tvarkydavo butą. Ieškovė ne visada įsileisdavo, prieš tai turėjo būti suderinta. E. gulint ligoninėje mama davė pinigų vaistams kraujo skystinimui. Taip pat pirko maistą ir rūbus, šlepetes. Yra padovanoję E. chalatą, bet ši jį sukarpė, todėl stengiasi pirkti atsargiai. Kai pas E. negalėdavo važiuoti mama, važiavo ji, perduodavo po 20-50 Eur. K. E. gulėjo ligoninėje, davė buto raktus, kad paimtų svarbiausius daiktus, prižiūrėtų katinus.

Liudytoja V. B. parodė, kad yra atsakovės vyras. Pora kartų keitė pas ieškovę unitazą, maišytuvą, tvarkė elektros jungiklį. Be leidimo ieškovė neleisdavo nieko daryti. 3-4 kartus vežė ieškovę iš ligoninės. 4-5 metus ieškovė atvykdavo pas juos, sodindavo daržoves, turėjo savo lysves. Apie metus nebeatvyksta, nustojo bendrauti. Niekada nepriekaištavo, kad trūksta rūpesčio. Kai žmona skambindavo ieškovei, ši sakydavo neskambinti, paskambins pati, kai reikės. Remontavo pas ieškovę balkoną (tai kainavo apie 2 500-3000 Lt). Emai išvykus į Rusiją, norėjo pakeisti viryklę. Nupirko, pakeitė, tačiau E. nepatiko, todėl turėjo grąžinti. Virtuvėje keitė grindis, dažė sienas.

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė E. Z. iki 2007-01-18 buvo buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė (el.b.t. 1, l. 5). 2007-01-18 ji su atsakove I. M. (šiuo metu B.) sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovės nuosavybėn aukščiau nurodytą butą ir jo savininke yra iki šiol (t. 1, b.l. 5, 7-8). Butą šalys įkainojo 27 832,48 Eur (Sutarties 3 p.) Atsakovė įsipareigojo pilnai išlaikyti iki gyvos galvos E. Z., teikdama jai maistą, vaistus ir slaugą ligos atveju (Sutarties 4 p.).

Ieškovė prašė nutraukti sutartį, nes atsakovė nuo sutarties sudarymo iki šiol sutartį pažeidinėjo, t.y. neišlaikė, neskyrė ir iki šiol neskiria jai lėšų aprangai, maitinimui, vaistams. Teigė, kad sutartis turi būti nutraukta, nes atsakovė ją apgavo dėl rentos sutarties pasirašymo, ji manė, kad pasirašo laikinos buto priežiūros sutartį. Būtent šis pagrindas, nors neįvardijamas kaip pagrindas sutarčiai nutraukti, buvo plačiai vystomas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad apgaulė ar suklydimas yra savarankiški sandorio negaliojimo pagrindai, teismas klausė ieškovės dėl sandorio ginčijimo kuriuo nors iš šių pagrindų, tačiau ieškovė, nors pasilikdavo prie motyvų dėl sandorio sudarymo ją atsakovei apgavus, reikalavimo pripažinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia nepareiškė, reikalavimų nekeitė. Pažymėtina, kad ji viso bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujama advokato, t.y. profesionalaus teisininko, todėl teismas laiko, kad turėjo galimybės reikšti reikalavimą pripažinti sutartį negaliojančia. To nepadarius, teismas nagrinėja ieškinį laikydamas, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra galiojanti, ir vertindamas, ar yra pagrindas ją nutraukti dėl jos sąlygų esminio pažeidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.460 straipsnio 1 dalimi, pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos: aprūpinti gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimu, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo paties priežiūra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).

CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant paminėtame straipsnyje nurodytus kriterijus bei atsižvelgiant į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018).

Aiškindamas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat dėl kokių priežasčių liko neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018).

Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. iki kreipimosi į teismą ieškovė gyveno (ir šiuo metu gyvena) atsakovei pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perduotame bute (duomenys neskelbtini), ir nieko už tai atsakovei nemokėjo. Taigi ieškovei buvo užtikrinta teisė į gyvenamąją patalpą

Šalių sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 4 p. apibrėžė rentos mokėtojos įsipareigojimus, t.y. teikti maistą, vaistus ir slaugą ligos atveju. Kadangi slauga numatyta ligos atveju, teikti jos nuolat atsakovė neprivalėjo.

Ieškovė teigė, kad iš atsakovės nei maisto, nei vaistų negavo. Visa tai pirko pati. Pati remontavo butą bei mokėjo mokesčius.

Gyvendama (duomenys neskelbtini) name, ieškovė dažniausiai apsipirkdavo Maxima parduotuvėje, esančioje Dūkštų g. 1. Liudytojos, šios parduotuvės kasininkės A. K. ir G. G. parodė, kad nuolat, t.y. maždaug kas antrą dieną, matydavo ieškovę ateinant į šią parduotuvę ir perkant maistą. Ji visuomet būdavo viena.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė – senatvės pensininkė. Remiantis Sodros pažyma, kas mėnesį gauna 314,70 Eur (el.b.t.1, l. 15). Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio iki 2018 m. gruodžio jos pensija kito nuo 234 Eur iki 292 Eur (el.b.t.1, l. 12-15). Taigi ji gaudavo pajamas, kuriomis turėjo galimybę laisvai disponuoti ir tai darė – pirko maistą, vaistus, mokėjo komunalinius mokesčius už butą. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje nebuvo susitarimo, kad rentos mokėtoja sumokės už buto remontą, komunalinius mokesčius. Kadangi ji gavo pajamas, tai remontą atliko bei šiuos mokesčius mokėjo pati ir tai nelaikytina rentos mokėtojos sutarties pažeidimu, juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovei nepakako pajamų šiems mokesčiams padengti.

Sprendžiant dėl atsakovės pareigos teikti maistą vykdymo, pažymėtina, kad atsakovės paaiškinimus, jog ieškovei buvo sunku įtikti, dėl ko ji retai pati pirkto maisto produktus, patvirtino ieškovės iniciatyva apklausta liudytoja M. L., parodžiusi, kad ieškovė visada pabrėžė, kad nori viską apžiūrėti, pačiupinėti pati; pasiūlius ką nors nupirkti, atsisakydavo; tik pastarąjį mėnesį sutiko, kad maisto jai atneštų kaimynė. Aplinkybę, kad ieškovė atsisako kitų asmenų pagalbos, patvirtino ir kita jos kaimynė liudytoja V. R.. Darytina išvada, kad yra pagrindo tikėti atsakovės paaiškinimais, jog pati ieškovė nesutiko su faktiniu maisto ir drabužių pirkimu jai, o, kaip matyti iš atsakovės ir jos dukters liudytojos K. M. parodymų apie dovanoto chalato sukarpymą, dažnai jai nupirktų daiktų nevertino ir pagal tiesioginę paskirtį nenaudojo. Kita vertus, byloje esantis atsakovės sąskaitos išrašas patvirtina, kad ji, nors ir ieškovei paprastai pačiai pageidaujant apsipirkti, yra ne kartą pirkusi prekių greta ieškovės namų esančioje Maxima parduotuvėje (el.b.t.2, l. 22-38). Atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), t.y. pakankamai toli nuo ieškovės, todėl jai, neatvykstant pas E. Z., nebūtų jokio pagrindo apsipirkinėti šioje parduotuvėje. Labiau tikėtina, kad ji Dūkštų g. 1 esančioje Maxima parduotuvėje pirko prekių būtent ieškovei. Aplinkybė, kad šios parduotuvės kasininkės neprisimena mačiusios atsakovę šioje parduotuvėje, nepaneigia aukščiau nurodytos išvados, juo labiau, kad iš atsakovės sąskaitos matyti, kad apsipirkimai šioje parduotuvėje nebuvo dažni, o ieškovę jos įsidėmėjo daugiau dėl to, kad ji parduotuvėje lankėsi labai dažnai ir ne tik pirko prekes, bet ir surinkdavo vežimėlius, krepšius bei padėdavo parduotuvės personalui.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013).

Taigi, vertinant sutarties vykdymą, svarbu nustatyti, ar buvo pažeisti rentos gavėjos interesai ir ji dėl tokio sutarties vykdymo, koks buvo, nukentėjo, t.y. iš esmės negavo to, ko tikėjosi.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovei neužteko maisto ar pinigų jam, kad teko skolintis ar kad valgė produktus, neužtikrinančios visavertės mitybos. Byloje nėra ginčo, kad kol ieškovės sveikata leido jai dirbti darže (iki 2017 m.), atsakovė buvo skyrusi savo sklype plotelį žemės, kuriame ieškovė sodino daržoves, o užaugintas pasiimdavo sau (tai patvirtina tiek atsakovės paaiškinimai, tiek liudytojų S. S., I. B., A. B., V. B. parodymai. Kai sodinti negalėjo pati, užaugintų daržovių jai atveždavo atsakovė. Taigi ji ne tik rūpinosi, kad ieškovė turėtų ekologiškų maisto produktų, bet ir sudarė galimybes ieškovei būti gamtoje, pačiai užsiimti aktyvia veikla, sodinti ne tik daržoves, bet ir gėles, teikiančias ir emocinį malonumą, be to, paįvairinti kasdienybę pakeičiant aplinką ir bendraujant atsakovės šeimoje. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės pastangos pakeičiant viryklę, perkant drabužius, lankant ir tvarkant butą ieškovės nebuvo vertinamos (chalatą sukarpė, sumontuotą viryklę liepė išvežti, pernelyg dažnai skambinti neleido ir nustatė skambinimo laiką kartą per savaitę konkrečią dieną ir valandą), todėl atsakovė, gerbdama ieškovės norą viską rinktis pačiai, įkyriai nesiūlė nei daiktų, nei paslaugų, o duomenų, kad ieškovė ką nors nupirkti ar kuo nors jai padėti atsakovės prašė, bet ši atsisakė ir tuo padarė ieškovei žalą, nėra. Nors atsakovės sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2019-04-29 (el.b.t. 2, l. 22-38) patvirtina, kad ji, ypač laikotarpiu iki 2018-02-05, gaudavo nedideles (vos kelių šimtų eurų) pajamas, tačiau ji visgi pajamas gavo, be to, pajamų gaudavo ir jos vyras, todėl teikti išlaikymą ieškovei galėjo, juo labiau, kad bylos duomenimis jo didelio ir nereikėjo, nes pati ieškovė gavo pensiją, o didesnių poreikių iki 2018 metų net nebuvo. Nors byloje kilo ginčas dėl grynų pinigų perdavimo ieškovei, pastarajai teigiant jų iš atsakovės niekuomet negavus, o atsakovei teigiant juos duodavus, esminę reikšmę byloje turi tai, ar ieškovei dėl to trūko maisto. Kaip jau konstatuota aukščiau, maisto trūkumas viso ginčo sutarties vykdymo laikotarpiu, dėl kurio pareikštas ieškinys, nenustatytas.

Esminį argumentą, kad dėl per mažo rūpinimosi patyrė žalos, ieškovė nurodė tai, kad jai buvo išrašomi brangūs vaistai, kurių ji, dėl aukštos kainos, pirko ir vartojo dvigubai mažiau, nei faktiškai buvo skirta gydytojo.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei 2018-07-20 buvo išrašyti vaistai „Rivaroxabanum“, kurių kaina 96,90 Eur (el.b.t.2, l. 86). Duomenų, kad šiuos vaistus ieškovė įsigijo aukščiau nurodytu jų išrašymo laiku, byloje nėra. Vėliau šie vaistai už mažesnę sumą, t.y. 48,45 Eur, buvo ištašyti 2019-05-07 (el.b.t.2, l. 87). Tačiau šis laikotarpis yra jau po ieškinio pateikimo. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė 2018-11-08 pirko vaistą Harelto, kainavusį 109,22 Eur (el.b.t. 2, l. 85), taip pat pati pirko kitus, pigesnius vaistus (el.b.t.2, l.75-89). Šie duomenys rodo, kad ieškovė skyrė savo gaunamas pajamas sveikatos priežiūrai, vaistų pirkimui ir gydymuisi. Visgi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad reikiamų vaistų ji negalėjo nusipirkti pati. Nors ji teigė, kad brangių vaistų pirko mažiau, nei skyrė gydytojas, byloje nėra duomenų, kad ji informavo atsakovę apie tai, kad jai reikalingi brangūs vaistai ir neužtenka pinigų visam jų kiekiui nupirkti. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, kad ieškovė itin savarankiška ir priimdavo pagalbą tik tada, kai pati apie tai pranešdavo, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovė, nesant prašymo nupirkti vaistų, nevykdė vaistų pirkimo pareigos. Atkreiptinas dėmesys, kad teikdama paaiškinimus, ieškovė nurodė, kad pinigų vaistams 2018 m. trūko. Visgi ji patvirtino, kad jų visada užteko katinams, kurių nuo 2007 m. iki 2019 m. balandžio visuomet turėjo nemažiau nei penkis, be to, maitino ir benames kates. Įvertinus pastarąją aplinkybę, nesikreipimą į atsakovę su prašymu ar bent informavimu apie išrašytus brangius vaistus, atsakovės argumentai dėl lėšų vaistams trūkumo ir atsakovės pareigos pirkti vaistus nevykdymo vertinami kritiškai, juo labiau, kad atsakovės, jos dukters paaiškinimai ir sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė ar, jos pavedimu, pastarosios dukra, vaistus pirko prieš ieškovei atsigulant į ligoninę ir ją iš jos išrašius (el.b.t.2, l. 27, 28, 31) (vaistų pirkimo laikas atitinka ieškovės gydymosi laiką ir laiką prieš atsigulant į ligoninę).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pagal jai ieškovės suteiktą informaciją apie pastarosios sveikatos būklę nenupirko vaistų ar neskyrė trūkstamų lėšų jiems įsigyti ir dėl to ieškovė patyrė žalą.

Ieškovė teigė, kad atsakovė nevykdė ir trečiosios sutartimi prisiimtos pareigos – teikti slaugą ligos atveju. Pažymėtina, kad abi šalys, kaip matyti iš jų paaiškinimų, šią pareigą suprato kaip rūpinimąsi ieškove jos ligos metu.

Atkreiptinas dėmesys, kad teikdama paaiškinimus apie atsakovės rūpinimąsi jos sveikata, atsakovė buvo nenuosekli. Ji ieškinyje nurodė, kad atsakovė nevykdė slaugos teikimo pareigos, tačiau visgi sutiko sumokėti jai kompensaciją už palydėjimą tris kartus iš VšĮ Vilniaus klinikinės ligoninės, tokiu būdu pripažindama, kad visgi atsakovė rūpinosi ieškove. Posėdžio metu ieškovė teigė, kad atsakovė sutarties nevykdė, nes, išskyrus kartą 2018 metais, pas gydytojus nelydėjo, tačiau vėliau nurodė, kad buvo lydima tris kartus, iš visi jie neįskaitant aukščiau minėto 2018 metais. Darytina išvada, kad ieškovė atsakovės buvo lydima mažiausiai keturis kartus, kuriais vyko į ligonines 2015, 2016, 2017 ir 2018 metais.

Į bylą pateiktos VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydymo istorijos rodo, kad ligoninėje ieškovė gulėjo 2015, 2016, 2017, 2018 metais. Pažymėtina, kad tiek 2015 m., tiek 2016 m., tiek 2017 m. pareiškimuose dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ieškovė atsakovę yra nurodžiusi kaip asmenį, kuris turi teisę gauti informaciją apie ieškovės sveikatos būklę. Aplinkybė, kad nėra prierašo, jog ji rentos mokėtoja, reikšmės pildant duomenis gydymo įstaigoje reikšmės neturi. Remiantis atsakovės paaiškinimais, būtent ieškovei ji ir skambindavo, kai reikdavo iškviesti greitąją, nuvežti į ligoninę ar iš jos pasiimti. Liudytojos atsakovės kaimynės I. B., T. M. parodė, kad atsakovė nerimaudavo dėl ieškovės sveikatos, lankė ją ligoninėje, pirko lauktuvių. Be to, ir pati ieškovė pripažino, kad gulint ligoninėje davė ieškovei raktus, o šį prižiūrėjo jos butą, jame esančius katinus. Mačiusi atsakovę prie ieškovės buto durų pastarajai sergant parodė ir liudytoja ieškovės kaimynė V. R.. Aplinkybė, kad kaimynės atsakovės nematė dažnai, nepaneigia jos rūpinimosi, įvertinus tai, kad jos pačios pripažino, kad paprastai ieškovė pagalbos nepriimdavo, dažniausiai jos atsisakydavo, buvo labai savarankiška ir mėgo savimi rūpintis pati, juo labiau, kad pati kaimynė V. R. patvirtino, kad ieškovė jai dėl nesirūpinimo ja nesiskundė, o liudytoja M. L. parodė, kad ieškovės dukterėčia M. jai sakė, kad yra žmonės, kurie ieškove rūpinasi.

Liudytoja L. P. parodė, kad 2018 m. atvežė ieškovę po operacijos iš ligoninės, nuėjo į parduotuvę, nes ieškovė sunkiai vaikščiojo. Nors tikslių duomenų, kas ieškovę iš ligoninės atvežė namo, nėra, tačiau aplinkybė, kad ieškovei padėjo, ją lankė ir kiti asmenys, savaime nepaneigia netinkamo atsakovės sutarties vykdymo, nes nėra jokių duomenų, kad jei L. P. vežė ieškovę iš ligoninės ar ėjo pirkti maisto, tai darė dėl to, kad to nepadarė atsakovė. Savanoriškas prisidėjimas prie rūpesčio, pagalba kitam asmeniui nėra draudžiami ir esant išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai. Pažymėtina, kad pati ieškovė nurodė, kad tiek greitąją 2018 m. gegužę iškvietė, tiek į ligoninę ją lydėjo atsakovė. Ieškovei gulint ligoninėje atsakovė buvo kartu (tuomet ieškovė net manė, kad atsakovė pavogė jos buto raktus). Visgi teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos nebuvo 10 dienų (tai matyti ir iš 2015 m. gegužės mėn. ligos istorijos) ir tuo metu butą bei jame esančius katinus prižiūrėjo atsakovė (ieškovė nurodė negalinti paneigti, kad atsakovė tai darė). Taip pat ji atvežė ieškovei raktus vos tik ši paprašė.

Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis iki ieškinio pareiškimo galiojo daugiau nei dvylika metų. Per visą šį laikotarrpį ieškovė jokių pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo atsakovei nereiškė, nors šiuo metu teigia, kad ji sutarties nevykdė niekada. Ji nekelia reikalavimo nuginčyti sutartį, vadinasi, negali remtis tuo, kad tik 2019 m. vasarį sužinojo, kokią sutartį faktiškai sudarė, juo labiau, kad notarė nurodė, kad sutartį ir išvertusi, ir jos prasmę šalims paaiškinusi. Sutarties vykdymas ieškovę tenkino daugybę metų ir ieškinys pareikštas ne dėl to, kad 2019 m. vasarį sutartis tapo nevykdoma ar vykdymas iš esmės pasikeitė ir tapo netinkamas, o dėl ieškovės pačios sutarties esmės vertinimo.

Aukščiau nurodytų duomenų ir aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovė rūpinosi ieškove tiek, kiek tai objektyviai buvo būtina, tačiau jos pastangų ieškovė nevertino, nes ne tik nemėgo jos pirktų daiktų bet ir, kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, atsakovei esant artimiausiu ieškovei žmogumi, ji buvo apkaltinta raktų vagyste, nors pranešimo policijai nebuvo. Labiau tikėtina, kad atsakovė raktus ne pavogė, o paėmė rūpindamasi svarbiausiais ieškovės daiktais. Be to, raktus atsakovei duodavo ir pati ieškovė, kad prižiūrėtų jos katinus. Būtent ieškovė vienašališkai nutraukė bendravimą su atsakove, nepriėmė jos ir net nesikalbėjo, kai pastaroji atvyko pas ją 2019-03-08 ir siekė išsiaiškinti tarpusavio nesusipratimus. Ji, nors teigė, tuo metu buvus aukštą kraujospūdį, vėliau atsakovei nepaskambino ir nemėgino kitaip susisiekti, kad pokalbis įvyktų. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė ėmėsi nors menkiausių pastangų bendradarbiauti ir sutartį saugoti. Teismo vertinimu, bylos duomenys nesuteikia pagrindo ieškovės išdėstytais motyvais ieškinį tenkinti. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmetamas.

Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteisiamos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė šioje byloje patyrė 1 700 Eur atstovavimo išlaidų. Įvertinus suteiktų teisinių paslaugų apimtį, posėdžių kiekį ir laiką, bylos sudėtingumą, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, jos atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, todėl priteisiamos iš ieškovės.

Dėl procesinių doku1mentų siuntimo teismas patyrė 16.32 Eur pašto išlaidų. Jos priteisiamos iš ieškovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263-265, 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 700 Eur (tūkstantį septynis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 16,32 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB išvadai, kad atsakovė iš esmės pažeidė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, todėl pagrindo ją nutraukti SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus pašto išlaidas teismo turi būti pateiktas tai patvirtinantis įrodymas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.