Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Natašai Dobrijan, dalyvaujant ieškovo UAB „Baldus“ atstovams V. V. ir advokato padėjėjai Alinai Bissekerskajai-Ruzgei, atsakovei L. K. ir jos atstovui advokato padėjėjui Stasiui Survilai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baldus“ ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl avansinio užmokesčio ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje ir pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir motyvais, priešieškinį prašė atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas palaikė priešieškinio reikalavimus priešieškinyje ir pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir motyvais, ieškinį prašė atmesti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Z. C. nurodė, kad jis dirba ieškovo baldų gamybos įmonėje meistru. Paaiškino, kad kriauklės baldai buvo paruošti sausio mėnesio pradžioje, vėliau jie buvo perdaryti, sumažinti tarpeliai, pakeistas gylis. Teigė, kad lankėsi atsakovės bute du kartus, tai buvo rudenį.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju K. Ž. nurodė, kad atliko parketo klojimo darbus atsakovės bute. Paaiškino, kad po naujųjų metų, jam dirbant buvo atvežta ir pastatyta sveitainėje vonios spintelė. Teigia, kad tuo metu vonia nebuvo apkrauta niekuo, ko nebūtų galima iš karto išnesti ir atlaisvinti patalpa.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. G. nurodė, kad yra atsakovės pusbrolis. Paaiškino, kad būtent jis prižiūrėjo atsakovės buto įrengimo procesą, rekomendavo darbuotojus (išskyrus baldininką). Nurodė, kad jau lapkričio gale pasiūlė atsakovei keisti baldininką, tačiau ji teigė negalinti to padaryti, kadangi buvo sumokėjusi avansą. Vėliau į butą buvo pristatyta vonios spintelė, ji buvo netinkama ir buvo pasiūlyta, kad baldininkas broką ištaisys savo sąskaita. Patvirtino, kad gruodžio viduryje bute vyko santechnikos įrengimo darbai, grindų klojimas ir dažymo darbų užbaigimas, visi kiti remonto darbai jau buvo užbaigti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl likusios kainos už vonios baldus sumokėjimo bei vartojimo rangos sutarties šalies – užsakovės teisės reikalauti, nustačius pagamintų baldų trūkumus, nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus.

LR CPK 12 straipsnyje yra nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, įrodymų nepateikimas per nustatytą terminą sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o ieškinys netenkinamas.

Iš byloje esančios medžiagos (šalių elektroninio susirašinėjimo) nustatyta, kad 2016-10-12 šalys žodžiu susitarė, kad ieškovas pagal atsakovės atsiųstus brėžinius, per vieną mėnesį nuo avansinio apmokėjimo gavimo dienos, pagamins, pristatys ir įrengs atsakovės bute vonios baldus (e.b.l. 127,167, t.1). Rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Šalys susitarė, kad kaina už minėtų baldų pagaminimą, pristatymą ir įrengimą sudarys 1200 Eur (e.b.l. 130, t.1). Atsakovė 2016-10-24 pervedė ieškovui 400 Eur dydžio avansą ir 2016-10-25 sulaukė ieškovo patvirtinimo, kad baldai pradėti gaminti (e.b.l. 171-173, t.1). Šalių sutartas 1 mėnesio baldų pagaminimo terminas suėjo 2016-11-25, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiai dienai baldai pagaminti nebuvo. 2016-11-14 ir 2016-11-21 atsakovė elektroniniais laiškais kreipėsi į ieškovą, teiraudamasi apie baldų gamybą (e.b.l. 131,133, t.1), vyko spalvos derinimas. 2016-12-02 atsakovė nusiuntė ieškovui galutinį pasirinktos spalvos pavyzdį (e.b.l. 164, t.1). 2016-12-20 atsakovė dar kartą kreipėsi į ieškovą, ketindama išsiaiškinti, kada bus montuojami vonios baldai ir kokie yra ieškovo pagamintos spintelės išmatavimai (e.b.l. 139, 140, t.1), į ką ieškovas nurodė, jog gali tai padaryti sekančią dieną, t.y. 2016-12-21 ir nurodė, kad pagamintos spintelės aukštis su stalviršiu yra 855 mm ir paklausė atsakovės, kokio aukščio stalviršio bortelio atsakovei reikia. Be to, 2016-12-22 ieškovas, atsakydamas į atsakovės jam 2016-12-02 siųstą laišką, nurodė, kad Becker neturi jos atsiųstų dažų ir reikia rinktis kitą dažų kodą (e.b.l. 165, t.1). Taigi, įvertinus visų paminėtų aplinkybių ir juos patvirtinančių įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentu, kad nei šalių sutartu terminu – 2016-11-25, nei praėjus mėnesiui laiko po numatyto baldų pagaminimo ir pristatymo termino, ieškovas nebuvo įvykdęs savo prievolės pagaminti ir sumontuoti vonios baldus ir ši prievolė nebuvo įvykdyta ne dėl atsakovės kaltės. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad baldai negalėjo būti pagaminti laiku, nes ieškovui nebuvo pateikta informacija, būtina baldų projektavimui bei gamybai ir atsakovė nebuvo išsirinkusi baldų spalvos, kadangi byloje esantis šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog visa būtina informacija, reikalinga baldų gamybai (brėžiniai, baldų išmatavimai), buvo pateikta ieškovui dar 2016 metų spalio mėnesį, o galutinė dažų spalvą – 2016-12-02.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2017 m. sausio pradžioje ieškovas pristatė į atsakovės butą vieną pagamintą vonios baldą – vonios spintelę, kurios išmatavimai neatitiko šalių aptartųjų išmatavimų ir ji, atsakovės teigimu, buvo pagaminta nekokybiškai. Atsakovė 2017-01-08 nusiuntė ieškovui elektroninį laišką, kuriame nurodė spintelės trūkumus ir teiravosi, ar ieškovas pataisys spintelę (e.b.l. 144, t.1), ieškovas sutiko tai padaryti ir atvykęs į atsakovės butą išsivežė spintelę. 2017-01-12 ieškovas atsakovei pateikė sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), bendrai 1645,60 Eur sumai (su PVM), su nurodymu apmokėti ją iki 2017-01-15. Į minėtą sąskaitą buvo įtraukta 750 Eur už spintelę kriauklei, 300 Eur už spintą į nišą, 130 Eur už spintelę virš WC, 80 Eur už plokštę ant WC, 100 Eur už spintelės kriauklei perdarymą (skaičiuojant 50 proc. išlaidų). Atsakovė 2017-01-13 elektroniniu laišku informavo ieškovą apie susitarimo nutraukimą ir pareikalavo grąžinti jos sumokėtą 400 Eur avansą, o 2017-01-20 ir 2017-02-24 išsiuntė ieškovui pretenzijas su reikalavimu grąžinti avansinį mokėjimą ir padengti išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (e.b.l. 149, 152-162, t.1). Teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad jis negalėjo sumontuoti vonios baldų dėl atsakovės kaltės, nes nebuvo atlaisvintos vonios patalpos, kadangi byloje surinkti įrodymai (elektroninis šalių susirašinėjimas, liudytojų K. Ž. ir J. G. paaiškinimai) patvirtina, kad pagrindiniai remonto darbai bute buvo baigti, vyko santechnikos ir parketo klojimo darbai ir vonios patalpa nebuvo užimta ar apkrauta taip, kad nebūtų galima montuoti vonios baldų.

Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė vartojimo rangos sutarties teisiniai santykiai, t. y. ieškovas pagal atsakovės užsakymą įsipareigojo pagaminti vonios baldus ir juos sumontuoti, perduoti darbo rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo atliktą darbą (baldus ir montavimą) priimti ir atsiskaityti su ieškovu. Šalys taip pat susitarė, kad vonios baldų ir jų sumontavimo darbų bendra kaina bus 1200 Eur. Kaip jau buvo minėta ankščiau, byloje nustatyta, kad ieškovas savo įsipareigojimų neįvykdė, t.y. praėjus vienam mėnesiui nuo avansinio užmokesčio gavimo, nuo 2016-10-25 iki 2016-11-25 įsipareigojęs pagaminti, pristatyti bei sumontuoti atsakovės bute vonios baldus, šio susitarimo neįvykdė. Be to, nors ieškovas 2017 metų sausio pradžioje ir pagamino tik vieną spintelę iš visų turėtų pagaminti baldų, tačiau spintelę pagamino nekokybiškai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovei prašant sudaryti rašytinę sutartį, ieškovo atstovas vengė tai padaryti, reikalaudamas papildomai pateikti duomenis ir specifikaciją, kurie ieškovui buvo iš anksto žinomi (e.b.l. 142, t.1). Taip pat pažymėtina, kad įsipareigojęs pašalinti spintelės trūkumus savo lėšomis, ieškovas atsakovei pateikė sąskaitą, reikalaudamas ją apmokėti ir įtraukdamas PVM mokestį, kuris šalių nebuvo aptartas bei trūkumų šalinimo darbus, nors buvo įsipareigojęs juos pašalinti savo sąskaita. Pažymėtina, kad reikšdamas reikalavimą priteisti iš atsakovės 1245,60 Eur už pagamintus darbus, ieškovas nepateikė teismui jokių neginčytinų, įstatymo leistinų įrodymų apie tai, kad minėti baldai iš tiesų yra pagaminti. Iš byloje esančio antstolio Mindaugo Dabkaus 2017-10-30 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), seka, kad 2017-10-30 UAB „Baldus“ dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), antstoliui buvo parodyta viena pagaminta spintelė, kurios aukštis 71,6 cm., gylis 54,3 cm. ir plotis 139,5 cm. bei keletas MDF plokščių. Teismo vertinimu, minėtas į bylą pateiktas įrodymas niekaip nepatvirtina ieškovo teiginio apie tai, jog atsakovės užsakyti baldai yra pagaminti, priešingai – vienintelės pagamintos spintelės išmatavimai neatitinka atsakovės brėžinyje nurodytų išmatavimų, ši spintelė yra be stalviršio (teismo posėdžio metu ieškovo atstovas V. V. paaiškino, jog negali tiksliai pasakyti, kur yra spintelės stalviršis, galimai jis yra pas kitus gamintojus), o atskiros antstolio aprašytos ir nufotografuotos plokštės negali būti laikomos tinkamai pagamintais ir sumontuotais baldais. Kadangi ieškovas savo įsipareigojimo nustatytu terminu pagaminti ir sumontuoti atsakovės bute vonios baldus, neįvykdė (iš keturių numatytų spintelių pagamino tik vieną ir tai su trūkumais), ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1245,60 Eur įsiskolinimo už nurodytų baldų gamybą ir montavimą negali būti tenkinamas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinami ir išvestiniai reikalavimai dėl 8,87 Eur palūkanų, 50 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

LR CK 6.672 str. reglamentuojama, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas kaip rangovas, besiverčiantis baldų gamybos verslu įsipareigojo atsakovei (fiziniam asmeniui) jos šeimos poreikių tenkinimui atlikti tam tikrą darbą - pagaminti vonios baldus. Tad įvertinus tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius, manytina, kad jie vertintini kaip vartojimo rangos teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja LR CK 6.672 str. - 6.680 str. nuostatos. Nors rašytinės sutarties dėl baldų gamybos šalys taip ir nesudarė, tačiau, įvertinus šalių susirašinėjimo visumą, matyti, kad buvo detaliai tariamasi dėl darbų apimties, terminų ir kainos. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (LR CK 6.663 str.).

LR CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per LR CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš LR CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui pateikus tik vieną iš visų turėtų pagaminti baldų ir tai su atsakovės nurodytais trūkumais, atsakovė pareikalavo ieškovo šiuos trūkumus neatlygintinai pašalinti. Ieškovas, išsiveždamas spintelę, sutiko tai padaryti, tačiau vėliau, net neparodęs kaip buvo pašalinti trūkumai, įtraukė šiuos darbus į 2017-01-12 sąskaitą ir pareikalavo atsakovės apmokėti ją iš anksto.

Įstatyme nurodyti užsakovo teisių gynybos būdai, vadovaujantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, mutatis mutandis turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2012-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, išaiškino, kad įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai neturi būti diferencijuojami, todėl esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, o ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo teisių gynimo būdą.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė savo pažeistų teisių gynimo būdu pasirinko sutarties nutraukimą ir sumokėto avanso grąžinimą, tai pagrindžiant rangovo – ieškovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu – vonios baldų nepagaminimu, vienintelės pagamintos spintelės trūkumais. Pažymėtina, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir ne visai esminiai daikto trūkumai gali būti pagrindu vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (LR CK 6.363 straipsnio 7 dalis 4 punktas ). Pasinaudojimas tokiu teisių gynimo būdu nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu. Taip pat pažymėtina, kad LR CK 6.680 straipsnyje nustatyta, jog jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti LR CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, yra paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Įvertinus tai, kad atsakovė jau bandė ginti savo kaip pirkėjo teises, reikalaudama neatlygintinai pašalinti netinkamai pagamintos spintelės trūkumus, tačiau ieškovas, nors ir sutikęs tai padaryti bei išsivežęs spintelę, pareikalavo atsakovės sumokėti ne tik už trūkumų ištaisymą, bet ir už kitus nepagamintus ir nesumontuotus baldus, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad atsakovės pasirinkta LR CK 6.334 straipsnio 1 d. 4 punkte numatyta teise atsisakyti sutarties, kai daiktų nepagaminimas, o vieno iš jų netinkamos kokybės pagaminimas, yra esminis sutarties pažeidimas, buvo protingas ir proporcingas jos pažeistų teisių gynimo būdas, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Nustačius, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė sutarties, ji turi teisę į sumokėto ieškovui 400 Eur dydžio avanso grąžinimą.

Skolininkas pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (LR CK 6.261 str., 6.210 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, jis privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo 400 Eur dydžio sumos, kurią 2016-10-25 į ieškovo sąskaitą įmokėjo atsakovė, todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 8,85 Eur dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2016-10-25 iki 2017-03-09 yra pagrįstas ir tenkintinas.

LR CK 6.249 str. 4 d. numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (2 p.) bei protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (3 p.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė, bandydama atgauti patirtus nuostolius ne teismo tvarka, patyrė 150 Eur dydžio išlaidas, susijusias su konsultavimu bei pretenzijų ieškovui rengimu (e.b.l. 161, 162, t.1), todėl šis atsakovės reikalavimas taip pat yra tenkintinas ir atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 150 Eur dydžio ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.

LR CK 6.37 str. 2 d. nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., tenkinamas atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Visi kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (LR CPK 185 str.).

Sutinkamai su LR CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė pateiktu prašymu prašo atlyginti jai 1550 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, šios išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl jos yra priteisiamos iš ieškovo atsakovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir LR CPK 259, 269-271, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti.

Priteisti atsakovei L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Baldus“ (j.a.k. 303138867), 400 Eur (keturis šimtus eurų) avansinio užmokesčio, 8,85 Eur (aštuonis eurus 85 ct) palūkanų, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 6 (šešių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 558,85 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1550 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.