- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-17
- Bylos Nr.
- e2YT-8200-1194/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00921-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Vaidas Paulauskas, Irina Lemežytė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens A. K. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K. po sutuoktinio V. K. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškėjo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos G. K. ir suinteresuotojo asmens A. K. tėvas V. K., gim. (duomenys neskelbtini). V. K. sutuoktinė, pareiškėjos G. K. ir suinteresuotojo asmens A. K. motina D. K. mirė (duomenys neskelbtini). D. K. su sutuoktiniu V. K. iki pat jo mirties kartu gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Sutuoktiniai gyveno jiems priklausančioje buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalyje. D. K. po sutuoktinio mirties liko gyventi tame pačiame bute, prižiūrėjo ir naudojosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iš karto po sutuoktinio mirties taip pat perėmė ir visą kilnojamąjį santuokoje su sutuoktiniu įgytą turtą: baldus, namų apyvokos daiktus, buvusius bute, niekur iš buto nebuvo išsikėlusi ir gyveno iki pat mirties. Kadangi tarp pareiškėjos, jos brolio suinteresuotojo asmens A. K. ir motinos buvo žodinis susitarimas, kad motina paveldi visą jos sutuoktinio turtą, pareiškėja ir suinteresuotasis asmuo nesikreipė į notarą dėl tėvui priklausiusio palikimo priėmimo. Nors D. K. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, gyvendama jai ir sutuoktiniui priklausiusioje buto dalyje, butą ir žemės sklypo dalį prižiūrėdama ir valdydama bei disponuodama jais kaip savo. Šią aplinkybę patvirtina ir faktas, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. Oficialiuoju testamentu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) patvarkė, kas ir kokiomis dalimis paveldės minėto buto bei žemės sklypo dalis, įskaitant ir jos sutuoktiniui tenkančią turto dalį. Po motinos D. K. mirties pareiškėjas ir suinteresuotasis asmuo kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir priėmė palikimą, tačiau notarė negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes D. K. nebuvo kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio V. K. mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. K. (toliau ir suinteresuotas asmuo) atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė savarankišką reikalavimą byloje ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. po tėvo V. K. mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. K. visą gyvenimą (iki tėvų mirties) gyveno su tėvais. Suinteresuotas asmuo A. K., po tėvo V. K. mirties aktyviais veiksmais 3 mėnesių laikotarpiu priėmė jo palikimą faktiškai jį valdydamas. Suinteresuotas asmuo ir iki tėvo mirties ir po tėvo mirties mokėjo visus kotedžo (duomenys neskelbtini), eksploatavimo mokesčius. Suinteresuotas asmuo nuosekliai ir visapusiškai rūpinosi, prižiūrėjo bei investavo į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šie įrodymai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo ne tik nuolatos gyveno minėtame objekte, bet ir atliko įvairius būtinus priežiūros, remonto bei pagerinimo darbus, tokiu būdu elgdamasis kaip faktinis šio turto valdytojas ir savininkas. Suinteresuotas asmuo A. K. tiek iki tėvo mirties, tiek ir po jo mirties nepertraukiamai gyveno ir nuolat naudojosi palikimą sudarančiu nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju kotedžu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), aktyviai rūpinosi palikimo turto priežiūra ir išlaikymu – nuolat ir savarankiškai mokėjo visus su turto eksploatavimu susijusius mokesčius: elektros energijos, vandens tiekimo ir nuotekų išvežimo, buitinių atliekų tvarkymo, fiksuoto ryšio paslaugų bei būsto draudimo įmokas. Šie veiksmai rodo aiškią ir aktyvią A. K. valią elgtis kaip teisėtam palikimo turto valdytojui. A. K. atliko daug reikšmingų investicijų į paveldėtą turtą, kas patvirtina jo aktyvų rūpinimąsi turto būkle. Jis inicijavo techninių sąlygų gavimą, pasirašė rangos sutartis dėl būsto remonto darbų, įskaitant stogo apšiltinimą, grindų restauravimą, nuotekų sistemos įrengimą ir langų keitimą. Šeimos vidaus susitarimai dėl turto paskirstymo ir finansinės pagalbos suteikimą pareiškėjai įsigyjant savo nuosavą būstą, aiškiai patvirtina, kad šeimos nariai, įskaitant mirusį V. K., laikė A. K. teisėtu būsimo paveldimo turto savininku. Šių susitarimų realus įgyvendinimas patvirtina ilgalaikį šeimos ketinimą, kurio įgyvendinimui A. K. vykdė aktyvius veiksmus po tėvo mirties.
Atsiliepimas
5. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą. Pareiškėja G. K. su A. K. reikalavimu nesutiko. Paaiškino, kad D. K. nurodytu 2012 m. balandžio 11 d. testamentu, kuris buvo sudarytas jau po sutuoktinio V. K. mirties, išreiškė valią palikti visą jai ir sutuoktiniui priklausiusią 0,05 ha žemės sklypo dalį, t. y. ji vertino, kad po sutuoktinio mirties priėmė savo sutuoktinio palikimą ir toliau juo laisvai disponavo. Kiek žinoma pareiškėjai, motina D. K. visada apmokėdavo tėvams tenkančios buto dalies mokesčius, niekada nebuvo našta sūnui ir jo nebuvo išlaikoma. Suinteresuotasis asmuo naudojosi tik jam priklausančia dalimi, kurioje pats gyveno su šeima, jis net nebūtų galėjęs naudotis tėvo dalimi, nes šia dalimi be pertraukos naudojosi išimtinai D. K., nes ji šioje buto dalyje gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki sutuoktinio mirties ir po sutuoktinio mirties iki pat savo mirties.
6. Suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, atsiliepimais į pareiškimą ir suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. K. paliktojo turto priėmimą valdyti.
7. Liudytoja notarė Daina Aliukonienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažinojo D. K., nes ji pas ją buvo atėjusi tvirtinti testamento, atlikti kitų notarinių veiksmų. D. K. buvo įsitikinusi, kad visas turtas santuokoje yra jos įgytas, kadangi turtas jos vardu ir ji faktiškai valdė turtą. Sakė, kad ten gyveno, faktiškai naudojosi turtu. Pasakojo, kad gyveno su sūnumi, santykiai su sūnumi blogi. Sakė, kad blogi santykiai su sūnumi ir norėjo, jog dukrai liktų dalėlė turto. Negalėjo tiksliai pasakyti, kada konkrečiai velionė sakė apie santykius su sūnumi ir dukra.
Šalies argumentai
8. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo kažkokio susitikimo žodžiu susitarti dėl tėvo turto paveldėjimo. Pareiškėjos nuomone, jos mama broliui pinigus už komunalinius mokesčius perduodavo grynaisiais, bet ji pati nematė, kad perduotų pinigus broliui. Kotedže nebuvo pasidalijimo tvarkos, pagal planą naudojosi vienu įėjimu, bet gyveno atskirai. Tėvai naudojosi dviem kambariais, virtuve ir holu, mama po tėvo mirties toliau taip ir naudojosi. Sklype turėjo lysvę. Nebuvo konkretaus atsidalijimo žemės sklypo. Mamos dalyje remonto tikrai brolis nedarė. Mama pirko malkas 10 metų laikotarpyje. Mama vedė savo atskirą ūkį, turėjo atskirą šaldytuvą. Brolis tvarkėsi savo dalį ir bendras patalpas. Brolis neprisidėjo prie mamos dalies tvarkymo.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai buvo sutarimas, jog namas jam liks, jis pradėjo investuoti į namą. Iki tėvo mirties jis padengė visas namo pagerinimo išlaidas, išskyrus kelis epizodus. Namuose nebuvo nustatyta jokių naudojimosi dalių, viską bendrai naudojo. Po tėvo mirties nesikreipė pas notarą, nes jis nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą. Kai sužinojo, kad reikia kreiptis į notarą, jau buvo praėjęs terminas. Jis iki pat mamos mirties galvojo, kad jam bus namas. Iki tėvų mirties visos namo išlaikymo išlaidos teko jam. Jis dengė visas išlaidas. Maistą mama pirko sau pati. Iš mamos nereikalavo pinigų namui išlaikyti. Nebuvo buto pasidalijimo, tik turėjo miegamuosius privačius, bet visur galėjo laisvai vaikščioti.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą. Nurodė, kad notarė patvirtino, jog šalių mama laikė, kad ji faktiškai valdė turtą. Pareiškėjos mama liko gyventi ginčo bute. Faktinis valdymas buvo nusistovėjęs, po tėvo mirties kambarių pasiskirstymas nepasikeitė. Negali pateikti įrodymų, kad mama mokėjo mokesčius, bet suinteresuotas asmuo ir iki tėvo mirties neprašė kompensuoti išlaidų, tai buvo kaip dovanojimo santykiai. Draudimo sutartis 2010 m. patvirtina, kad jis pripažino, kad čia jo išlaidos, o ne kaip palikimo priėmimą. Buvo susiklostęs bendraturčių santykiai kaip išlaiko ir naudojasi turtu. Niekas nepatvirtina, kad mama nepriėmė palikimo. Suinteresuotas asmuo nepradėjo daugiau mokesčių mokėti po tėvo mirties. 2012 m. suinteresuotas asmuo jau matė testamentą, kad visą dalį palieka (ir tėvo). Tai, kad 2011 m. suinteresuotas nežinojo, jog reikia pas notarą kreiptis, vertintų kritiškai. Tai rodo, kad buvo pripažinimas, jog turtą paveldi mama, konkliudentiniais veiksmais pripažino. Pareiškėja negali pateikti įrodymų, kad jos mama mokėto mokesčius, per ilgas laikotarpis praėjo. Suinteresuotas asmuo buvo suinteresuotas užtempti faktinį valdymo pripažinimą. Nebus nuskriaustas suinteresuotas asmuo, nes jam irgi paliko dalį. Byloje yra įrodymai, kad šalių mama gyveno buto dalyje ir po vyro mirties. Turto valdymas nepasikeitė, pareiškėjos mama ir toliau valdė tą dalį. Nė viena šalis nepateikė įrodymų, kad mokėjo mokesčius ir už tėvo dalį. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad sąskaitų duomenys nėra išlikę. Vien mokesčių mokėjimas nėra pagrindas pripažinti faktinį valdymą. Testamentu paliko visą turtą, ir jos ir tėvo, čia išreikšta jos valia buvo dėl faktinio valdymo. Pareiškėja nesikreipė dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, nes ji ir nenorėjo, toks buvo susitarimas. Suinteresuotas asmuo nesikreipdamas irgi pripažino, kad turtą mama priėmė. Nėra įrodymų, kad suinteresuotas asmuo mokėjo už visą butą. Ir iki tėvo mirties mokėjo už visą butą. Suinteresuotas asmuo po tėvo mirties ir toliau mokėjo kaip mokėjęs, o ne kaip priimdamas palikimą.
Atsiliepimas
11. Suinteresuoto asmens A. K. atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo savarankiškus reikalavimus, atmesti pareiškėjos reikalavimus. Suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, kad mokėjo mokesčius. Kiti įrodymai yra netiesioginiai, kurie įrodo, kad jis priėmė palikimą. Suinteresuotas asmuo pasakė, koks buvo šeimos susitarimas, ir pareiškėja su tuo sutiko. Nėra ginčijamas faktas, kad buvo susitarimas dėl tolimesnės nuosavybės tėvams mirus. Jis perleido butą, o tai ir patvirtina, kad buvo toks susitarimas. To neneigė pareiškėja. Nėra įrodymų, kad mama priėmė faktiškai valdydama turtą per tris mėnesius. Notarės parodymus reikia vertinti atskirai. Neaišku, ką notarė patvirtino. Notarė turėjo nusiteikimą liudyti pareiškėjos naudai. Notarė nesugebėjo paaiškinti, kaip velionė priėmė faktiniu valdymu palikimą. Galimai notarė tik po mamos mirties pradėjo aiškintis, kad buvo sutuoktinis. Kad turtas buvo velionės vardu, neturi reikšmės. Nėra ginčo, kad tėvų turtas jungtinė nuosavybė. Suinteresuoto asmens išsilavinimas neturi reikšmės. Tai, kad liko K. gyventi tame name, dar nereiškia, jog vyro palikimą priėmė faktiškai valdydama. Neturi reikšmės, kad mamos deklaruota gyvenamoji vieta buvo ginčo bute . Pareiškėja neginčija, kad mokesčiai buvo mokėti. Suinteresuotas asmuo įrodinėja, kad jis už viską mokėjo, pareiškėja turi įrodyti, kad buvo atskiros dalys ir už jas nemokėjo suinteresuotas asmuo ar kad mokėjo mama. Pareiškėja turėjo įrodinėti, kad buvo bendraturčių susitarimas. Mama turėjo atskirą kambarį, bet bendraturčių susitarimo dėl naudojimo nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkinamas, suinteresuoto asmens savarankiškas pareiškimas tenkinamas.
12. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
13. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
14. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
15. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
16. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. K. tėvas V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. K. motina D. K., mirė (duomenys neskelbtini). Po V. K. mirties niekas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė.
17. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0729 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 500/729 dalis ir buto su rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) 578/1000 dalis D. K. ir V. K. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes turtas buvo įgytas santuokos metu.
18. Pareiškėja nurodė, kad nors D. K. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, gyvendama jai ir sutuoktiniui priklausiusioje buto dalyje, butą ir žemės sklypo dalį prižiūrėdama ir valdydama bei disponuodama jais kaip savo. Pasak pareiškėjos, šią aplinkybę patvirtina ir faktas, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. Oficialiuoju testamentu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) D. K. patvarkė, kas ir kokiomis dalimis paveldės minėto buto bei žemės sklypo dalis, įskaitant ir jos sutuoktiniui tenkančią turto dalį. 2015 m. rugsėjo 2 d. Oficialiame testamente D. K. jai priklausančias 0,02 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0729 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jai priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu R-5 (29,06 kv. m), ir ½ dalį patalpų, pažymėtų indeksais G-1 (15,90 kv. m), R-4 (6,94 kv. m) ir R-19 (4,25 kv. m.), kurios priklauso butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), paliko G. K., jai priklausančias 0,05 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0729 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jai priklausančią visą likusią dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paliko A. K.. Pažymėtina, kad D. K., Registrų centro duomenimis, priklauso 500/729 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 0,05 ha. A. K. priklauso 229/729 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalys, t. y. 0,0229 ha. Visas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0729 ha. D. K. testamente savo vaikams paliko 0,07 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nors, kaip minėta, jai kartu su sutuoktiniu priklausė 0,05 ha sklypo, taigi palikta žemės sklypo dalis neatitinka Registrų centre nurodytų žemės sklypo dalių, kurios priklausė sutuoktiniams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad buto bendras plotas yra 255,44 kv. m, D. K. nurodė, kad palieka 42,605 kv. m. ploto buto dalį, kitos likusios buto dalies velionė konkrečiai nebuvo nurodžiusi, tik įvardijusi kaip likusią jai priklausančią dalį. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvams pagal 2001 m. spalio 10 d. Dovanojimo sutartį iš viso priklauso 147,74 kv. m viso bendro buto ploto (G-1 (15,90 kv. m), R-1 (6,51 kv. m), R-2 (3,96 kv. m), R-4 (6,94 kv. m), R-5 (29,06 kv. m), R-16 (9,86 kv. m), R-17 (7,91 kv. m), R-18 (1,19 kv. m), ½ dalis 2-1 (7,821 kv. m), 2-3 (16,19 kv. m), 2-5 (22,79 kv. m). Velionė testamente pasisakė tik dėl 42,605 kv. m. palikimo dukrai, ir konkrečiai nenurodė, kad likusi jai priklausanti 105,135 kv. m buto dalis lieka A. K., todėl teigti, kad testamentą D. K. sudarė įskaitydama ir jos sutuoktiniui tenkančią turto dalį, nėra pagrindo, nes iš minėto testamento nėra galimybės identifikuoti konkrečių buto dalių.
19. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad velionė buvo sudariusi ir dar vieną testamentą – 2012 m. balandžio 11 d., kuriuo jai priklausančią buto su rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) ir 0,005 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0729 ha, esančio (duomenys neskelbtini) paliko A. K., o minėto sklypo 0,02 ha paskyrė G. K.. Šiame testamente nėra detalizuota, kokią konkrečiai jai priklausančią buto dalį velionė palieka testamentu, todėl taip pat nėra pagrindo teigti, kad D. K. ir šiuo vėliau pakeistu testamentu pasisakė tiek dėl jai, tiek ir dėl jos sutuoktiniui tekusios buto dalies paveldėjimo. Testamente žemės sklypo dalys konkretizuotos ir velionė iš viso paliko 0,025 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0729 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, D. K. ir jos sutuoktiniui priklausė 0,05 ha žemės sklypo, ji testamente nurodė paliekanti 0,025 ha sklypo dalį, t. y. pusę. Šios aplinkybės rodo, kad D. K. 2012 m. sudarydama testamentą nelaikė, jog faktiškai paveldėjo ir savo sutuoktinio žemės sklypo dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos argumentai, kad jau 2012 m. testamente D. K. paliko tiek jai priklausančią, tiek ir velioniui sutuoktiniui priklausiusią turto dalį atmestini kaip neįrodyti. Nors liudytoja notarė Daina Aliukonienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. K. buvo įsitikinusi, kad visas turtas, įgytas santuokoje, yra jos, tačiau vien toks įsitikinimas nepagrindžia, kad D. K. priėmė sutuoktinio palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti, kaip jau minėta iš D. K. sudarytų testamentų tokios išvados daryti nėra pagrindo.
20. Pareiškėja taip pat nurodė, kad D. K. po sutuoktinio mirties liko gyventi tame pačiame bute, prižiūrėjo ir naudojosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iš karto po sutuoktinio mirties taip pat perėmė ir visą kilnojamąjį santuokoje su sutuoktiniu įgytą turtą: baldus, namų apyvokos daiktus, buvusius bute, niekur iš buto nebuvo išsikėlusi ir gyveno iki pat mirties.
21. Kai palikimą sudaro butas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
22. Nors pareiškėja nurodo, kad jos mama ir toliau gyveno toje pačioje buto dalyje, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, tačiau jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Pareiškėja nurodė, kad jos mama galimai grynaisiais pinigais prisidėdavo prie mokesčių už butui teiktas paslaugas sumokėjimo. Suinteresuotas asmuo A. K. su tokiais pareiškėjos argumentais nesutiko ir nurodė, kad komunalinius mokesčius jis mokėjo vienas. Pareiškėja nurodė, kad mama darė remontą jos gyvenamojoje buto dalyje, tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė. Taigi vien tik tolesnis D. K. gyvenimas jai ir sutuoktiniui priklausiusio buto dalyje po sutuoktinio mirties nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog tokiu būdu buvo aktyviai išreikšta D. K. valia priimti palikimą. Iš kasacinio teismo formuojamos praktikos taip pat matyti, kad palikėjo daiktų (kilnojamojo turto) paėmimas taip pat nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių.
23. Nepateikus įrodymų apie tai, kad D. K. rūpinosi sutuoktiniui priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl 2012 m. ir 2015 m. testamentų turinio, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimo ir pripažinti, kad D. K. siekė įgyti nuosavybėn palikėjo V. K. turtą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
24. Suinteresuotas asmuo pareiškė savarankišką reikalavimą byloje ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. po tėvo V. K. mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Suinteresuotas asmuo A. K. nurodė, kad tiek iki tėvo mirties, tiek ir po jo mirties nepertraukiamai gyveno ir nuolat naudojosi palikimą sudarančiu nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju kotedžu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo aktyviai rūpinosi palikimo turto priežiūra ir išlaikymu – nuolat ir savarankiškai mokėjo visus su turto eksploatavimu susijusius mokesčius: elektros energijos, vandens tiekimo ir nuotekų išvežimo, buitinių atliekų tvarkymo, fiksuoto ryšio paslaugų bei būsto draudimo įmokas. Šie veiksmai rodo aiškią ir aktyvią A. K. valią elgtis kaip teisėtam palikimo turto valdytojui. A. K. atliko reikšmingų investicijų į paveldėtą turtą, kas patvirtina jo aktyvų rūpinimąsi turto būkle. Šeimos vidaus susitarimai dėl turto paskirstymo ir finansinės pagalbos suteikimą pareiškėjai įsigyjant savo nuosavą būstą, aiškiai patvirtina, kad šeimos nariai, įskaitant mirusį V. K., laikė A. K. teisėtu būsimo paveldimo turto savininku.
25. Suinteresuoto asmens argumentai, susiję su šeimos susitarimais dėl šeimai priklausiusio turto perleidimo iki V. K. mirties nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes jais suinteresuotas asmuo paaiškina, kaip, jo nuomone, turtas turėjo būti padalintas ir niekaip nepagrindžia palikimui priimti faktiniu valdymu būtinų veiksmų, todėl teismas dėl jų nepasisako.
26. Suinteresuotas asmuo pateikė mokėjimų už suvartotą elektrą, buitinių nuotekų išvežimą, buitinių atliekų išvežimą, fiksuoto ryšio telekomunikacijos paslaugas, būsto draudimą lentelę ir banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius, kad lentelėje nurodytos sumos paslaugų teikėjams buvo sumokėtos. Ir nors pareiškėja argumentavo, kad tai neįrodo, jog suinteresuotas asmuo sumokėjo mokesčius ir už tėvui priklausiusią buto dalį, tačiau įrodymų, kad buvo mokama tik už suinteresuotam asmeniui priklausančio buto dalį į bylą nepateikė, paaiškino, kad tokie duomenys nėra išlikę. Vien pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad jos mama mokesčius galimai mokėjo suinteresuotam asmeniui grynaisiais pinigais už jai ir sutuoktiniui priklausiusią buto dalį nėra pagrįsti, todėl vertintini kritiškai. 2011 m. rugpjūčio 22 d. suinteresuotas asmuo sudarė Statybos rangos sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl stogo apšiltinimo ir dangos pakeitimo darbų atlikimo. 2013 metais suinteresuoto asmens užsakymu sudarytos lokalinės sąmatos dėl buitinės nuotekynės įrengimo (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario 1 d. su (duomenys neskelbtini) sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, 2015 m. sausio 21 d. sudaryta geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartis, 2018 m. rugpjūčio 30 d. Rangos sutartis dėl grindų šlifavimo, restauravimo darbų atlikimo, 2019 m. balandžio 2 d. Pirkimo-pardavimo sutartis dėl plastikinių langų įsigijimo. Taigi suinteresuotas asmuo nekilnojamuoju turtu rūpinosi ne tik 3 mėnesius po tėvo mirties, bet ir vėliau butas buvo tvarkomas, remontuojamas. Tokie A. K. veiksmai atitinka palikimo priėmimą faktiškai jį pradėjus valdyti.
27. Pareiškėja įrodymų, kad D. K. taip pat vykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigas ir įgyvendino teises į tą turtą (t. y. mokėjo mokesčius, saugojo turtą, rūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tarp pareiškėjos, suinteresuotojo asmens ir D. K. buvo susitarimas, kad V. K. palikimas lieka D. K., kaip jo sutuoktinei, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, jog nebuvo susitikimo žodžiu susitarti dėl tėvo turto paveldėjimo. Taigi pareiškėjos pozicija dėl susitarimo nėra nuosekli, be to, kaip jau minėta aukščiau, 2012 m. testamente, D. K. pasisakė tik dėl 0,025 ha žemės sklypo dalies, o ne, kaip teigia pareiškėja, 0,05 ha, t. y. visos jai ir sutuoktiniui priklausiusios žemės sklypo dalies.
28. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas suinteresuoto asmens pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. po tėvo V. K. mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
29. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas suinteresuotam asmeniui yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
31. Suinteresuotas asmuo prašė priteisti 2 202 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro prašymo teismui dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, kliento pateiktų dokumentų įvertinimas, Nekilnojamojo turto registro duomenų tikrinimas, pareiškimo su savarankiškai reikalavimais dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti parengimas, pareiškimo priedų parengimas, pateikimas teismui, atsiliepimo į pareiškimą parengimas – 1 410 Eur; kliento konsultavimas kontoroje, atsiliepimo į pareiškimą argumentų aptarimas, prašymo teismui dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas, pasiruošimas bylos nagrinėjimui; teismo posėdis Vilniaus regiono apylinkės teisme – 570 Eur, prašymo teismui dėl rašytinių įrodymų prijungimo parengimas, papildomas laikas ruošiantis bylos nagrinėjimui Vilniaus regiono apylinkės teisme Trakų rūmuose – 222 Eur. Atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, jos pagrįstos ir protingo dydžio, įvertinus bylos sudėtingumą, trukmę, atliktus procesinius veiksmus bei jų mastą, todėl teismas jų mažinti neturi pagrindo.
32. Pareiškėjos pareiškimą atmetus jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos G. K. pareiškimą atmesti.
Suinteresuoto asmens A. K. savarankišką reikalavimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo V. K. (gimė (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti. Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisiniams santykiams įforminti.
Priteisti iš pareiškėjos G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 202 Eur (du tūkstančius du šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.