- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-1620-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00509-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2044-979/2019 pagal pareiškėjo L. K. skundą dėl antstolio S. V. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas) L. K. skundė antstolio S. V. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0127/19/00031 ir prašė ir panaikinti antstolio 2019 m. vasario 4 d. patvarkymą bei paskirti antstoliui 2 896 Eur dydžio baudą, pusę baudos skirti pareiškėjui.
2. Skunde nurodė, kad antstolis 2019 m. vasario 4 d. patvarkymu atsakė į jo 2019 m. sausio 24 d. pareiškimą. Antstolis netinkamai įvertino pareiškimo turinį, nes privalėjo atsisakyti priimti vykdymui pareiškėjo atžvilgiu teismų išduotus vykdomuosius raštus, kadangi pareiškėjas yra bendraatsakovis L. K. individualios įmonės (IĮ) „Talka“ bankroto byloje. Dėl to antstoliui patenkinus išieškotojo reikalavimus, būtų pažeisti kitų pareiškėjo ir L. K. IĮ „Talka“ kreditorių interesai. Antstoliui turi būti skirta Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 18 straipsnio 1 dalies pagrindu bauda, kurios pusė, remiantis CPK 95 straipsnio nuostatomis, turėtų būti skirta pareiškėjui nukentėjusiam nuo neteisėtų antstolio veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Antstolis S. V. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį kartu su vykdomąją byla Alytaus apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdomoji byla sustabdoma skolininkui iškėlus bankroto bylą, tačiau jo turimomis žiniomis pareiškėjui bankroto byla nėra iškelta. Vykdomojoje byloje Nr. 0127/19/00031 išieškojimas iš pareiškėjo (skolininko) yra vykdomas pagal L. K. IĮ „Talka“ administratoriaus pateiktą vykdomąjį raštą, kuriame skolininku nurodytas pareiškėjas. Vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai atliekami tik pareiškėjo, o ne L. K. IĮ „Talka“ atžvilgiu. vykdymo veiksmai atliekami L. K. IĮ „Talka“ naudai, todėl yra pagrįsti ir teisėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
5. Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0127/19/00031 yra vykdomas Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu iš pareiškėjo ieškovės (išieškotojos) bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ naudai priteistas žalos atlyginimas.
6. Teismas nurodė, kad antstoliui nebuvo kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė išieškotojos bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ pateiktą vykdomąjį raštą vykdyti. Antstoliui pateikto vykdomojo dokumento pagrindas yra ne individualios įmonės, o fizinio asmens prievolės užtikrinimas. Teismo vertinimu individuali įmonė ir jos savininkas po bankroto bylos iškėlimo įmonei savaime nepatenka į vienodą teisinę padėtį. Individualios įmonės, kaip juridinio asmens, bankroto procedūros negali būti tapatinamos su fizinio asmens bankrotu, įmonės savininko atžvilgiu negali būti taikomi analogiški ribojimai ir teisiniai padariniai, kurie taikomi bankrutuojančioms įmonėms. Individualios įmonės savininkas prievoles vykdyti savo kreditoriams gali ir iškėlus individualiai įmonei bankroto bylą, jei tuo nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai.
7. Teismas nurodė, kad nenustačius neteisėtų antstolio veiksmų, atmetamas pareiškėjo prašymas dėl baudos skyrimo antstoliui.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas nepasisakė dėl skundo esminės aplinkybės, kad ĮBĮ normos turi pirmumo taikymą prieš CPK normas, dėl to vadovaujantis CPK normomis ir buvo priimta nepagrįsta nutartis;
1.2. Teismas nepasisakė ir dėl skunde nurodyto ir teismui privalomo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimo Nr. 33 15-ame punkte pateikiamo išaiškinimo, kad: „kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kurios turtas pagal Įmonių įstatymo 7 straipsnį yra neatskirtas nuo įmonininko turto, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas;
1.3. Antstolis neperduodamas vykdomojo rašto į bankroto bylą pažeidė ĮBĮ 18 str. 1 d.;
1.4. Individualios įmonės savininkui negali būti iškelta bankroto byla, kaip fiziniam asmeniui, kas reiškia, jog visi finansiniai reikalavimai privalo būti nagrinėjami tik jo individualios įmonės bankroto byloje;
1.5. Teismas pažeidė CPK 6 str. reikalavimą laikytis asmenų lygybės, nes nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi (c. b. Nr. B2-14-413/2019), o suteikė daugiau teisių antstolio patvarkymams ir L. K. IĮ „Talka“ vykdomajam raštui nei kitų kreditorių UAB „Gelvora“ bei UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ naudai išduotiems vykdomiesiems raštams.
9. Antstolis atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų – pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. Iš bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0127/19/00031 medžiagos nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje yra vykdomas 484 954,24 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (484 954,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 870 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą išieškojimo iš skolininko L. K. išieškotojos bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ naudai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi L. K. IĮ „Talka“ iškelta bankroto byla bei į bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ bankroto bylą bendraatsakoviu buvo įtrauktas pareiškėjas L. K.. Antstolis 2019 m. vasario 4 d. patvarkymu netenkino 2019 m. sausio 24 d. pareiškėjo pareiškimo, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti jo sąskaitos blokavimą ir grąžinti iš pareiškėjo sąskaitos nurašytas 1 277,11 Eur pinigines lėšas. Pareiškėjas skunde prašė panaikinti 2019 m. vasario 4 d. antstolio patvarkymą ir skirti antstoliui 2 896 Eur baudą ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalies pagrindu. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.
13. Apeliantas siekia, kad vykdomasis raštas, kurio pagrindu yra vykdomas išieškojimas iš apelianto L. K. išieškotojos bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ naudai būtų perduotas L. K. IĮ „Talka“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalies normas, nepasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad ĮBĮ normos turi taikymo pirmumą CPK atžvilgiu nagrinėjamu atveju, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo bankroto bylose“ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013, pateiktais išaiškinimais, neįvertino, kad antstolis pažeidė ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalį neperduodamas vykdomojo rašto L. K. IĮ „Talka“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
14. Apelianto teiginiai yra nepagrįsti dėl žemiau pateikiamų motyvų. Pagal ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalį, antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu antstolis per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali paskirti antstoliui iki 2 896 eurų baudą. Bankrutuojant neribotos civilinės atsakomybės įmonėms, kreditorių reikalavimus turi teisę reikšti ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir jos dalyvio (savininko) kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-357/2009; kt.). ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostata dėl vykdomųjų dokumentų perdavimo į bankroto bylą yra imperatyvaus pobūdžio, nenustatanti jokių išimčių.
15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, kurių tarpusavio teisinis santykis pasireiškia tuo, jog bankrutuojančios individualios įmonės savininkui kyla pareiga atsakyti už įmonės prievoles, tačiau bankrutuojančiai įmonei nekyla atsakomybė už jos savininko asmenines prievoles (CK 2.50 str. 4 d.). Individuali įmonė ir jos savininkas po bankroto bylos iškėlimo įmonei savaime nepatenka į vienodą teisinę padėtį. Kadangi individualios įmonės bankroto procedūros negali būti tapatinamos su fizinio asmens bankrotu, įmonės savininko atžvilgiu negali būti taikomi analogiški ribojimai ir teisiniai padariniai, kurie taikomi bankrutuojančioms įmonėms, todėl individualios įmonės savininkas prievoles vykdyti savo kreditoriams gali ir iškėlus individualiai įmonei bankroto bylą, jei tuo nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-554/2014).
16. Apeliantas iš esmės teisingai teigia, kad visi kreditoriai, tiek individualios įmonės, tiek šios įmonės savininkų, turi pareikšti savo reikalavimus įmonės bankroto byloje, nes individualios įmonės atsakomybė už prievoles yra specifinė. Tais atvejais, kai kreditorių reikalavimams patenkinti neužtenka įmonės turto, kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš įmonės savininko turto ĮBĮ 33 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai kreditoriai, kurių reikalavimai yra kilę iš sandorių, sudarytų ne su individualia įmone, o su jos savininku kaip privačiu fiziniu asmeniu, nepareiškia finansinių reikalavimų bankroto byloje, nereiškia, kad jų reikalavimo teisės skolininkui pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2009). Toks kasacinio teismo išaiškinimas leidžia daryti išvadą, kad individualios įmonės savininko kreditoriaus įstojimas į individualiosios įmonės bankroto bylą yra šio asmens teisė, o ne pareiga. Todėl po bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimo, individualios įmonės savininko kreditorius turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, t. y. kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo arba iškelti savarankišką civilinę bylą teisme.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sprendžiant klausimą dėl ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalies (ne)taikymo pagrįstumo nagrinėjamoje byloje svarbia laikytina aplinkybė, kad išieškotoja vykdomojoje byloje yra pati bankrutavusi L. K. IĮ „Talka“. Antstolio perduoto vykdomojo dokumento pagrindu įmonės bankroto byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl išieškotojo (kreditoriaus) finansinio reikalavimo patvirtinimo. Pagal ĮBĮ 3 straipsnį įmonės kreditoriais laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė negali būti kreditoriumi savo pačios bankroto byloje. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad vykdomasis dokumentas, kuriuo vykdomas išieškojimas iš bankrutuojančios (bankrutavusios) individualios įmonės savininko (skolininko) bankrutuojančios (bankrutavusios) individualios įmonės (išieškotojos) naudai negali būti perduotas šios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui remiantis ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo bankroto bylose“ yra metodinė medžiaga, todėl jo nuostatų pažeidimu negalima grįsti atskirojo skundo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2013).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009 ir kt.).
20. Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013, nustatytos faktinės aplinkybės ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. Šioje byloje išieškotojas (kreditorius) yra pati bankrutavusi įmonė. Apelianto nurodytoje byloje išieškotojas (kreditorius) yra ne pati įmonė, o kitas fizinis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste apelianto nurodyta nutartis nepripažintina turinčia precedento galią nagrinėjamai bylai.
21. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuostolių atlyginimo išieškojimas iš pareiškėjo L. K. išieškotojos L. K. IĮ „Talka“ naudai turi būti vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0127/19/00031, ir vykdomasis dokumentas negali būti perduotas išieškotojos L. K. IĮ „Talka“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Nenustačius antstolio neteisėtų veiksmų antstoliui negali būti skirta bauda už ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų neatlikimą.
22. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti antstoliui S. V. vykdomąją bylą Nr. 0127/19/00031.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.