- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- 2YT-2044-979/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui Sauliui Virbickui dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. K. pateikė skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0127/19/00031, kuriuo prašo tenkinti skundą ir panaikinti antstolio 2019 m. vasario 4 d. patvarkymą, paskirti antstoliui Sauliui Virbickui įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pagrindu 2 896 Eur dydžio baudą, kurios pusę skirti dėl antstolio neteisėtų veiksmų nukentėjusiam ir tebekenčiančiam L. K.. Nurodė, kad 2019 m. vasario 13 d. iš Lietuvos pašto atsiėmė registruotą siuntą siųstą adresu Vingio g. 6-31, Alytus, L. K. antstolio Sauliaus Virbicko 2019 m. vasario 4 d. patvarkymą Nr. 0127/19/00031, kuris pateikiamas, kaip atsakymas į pareiškėjo 2019 m. sausio 14 d. pareiškimą. Patvarkyme dėstomų antstolio nurodomų aplinkybių matyti, kad antstolis nėra pakankamai susipažinęs su pareiškėjo 2019 m. sausio 24 d. pareiškimu ir nesivadovauja Konstitucijos 28 straipsnio reikalavimais, jog kiekvienas įgyvendindamas savo teises ir laisves privalo: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Pareiškime buvo keliamas klausimas dėl būtent antstolio veiksmų tą vykdomąjį raštą priimti arba nepriimti vykdyti. Nurodo, kad antstoliui buvo žinoma, kad L. K. yra bendraatsakovis bankrutavusios individualios įmonės (toliau BIĮ) „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje ir todėl antstolis privalėjo atsisakyti priimti vykdymui dėl L. K. teismų išduodamus vykdomuosius raštus. 2019 m. sausio 24 d. pareiškime nėra pareikšta jokio reikalavimo dėl BIĮ „Talka“ tik nurodoma, jog jeigu antstolis tenkins vieno iš L. K. kreditorių piniginius reikalavimus (šiuo atveju BIĮ „(duomenys neskelbtini) piniginius reikalavimus) būtų pažeista kitų L. K. kreditorių reikalavimų patenkinimas. Kadangi antstolis piktybiškai nesilaiko ir piktnaudžiauja 2019 m. sausio 24 d. pareiškime jam išaiškintų ĮBĮ normų pirmumo taikymu, neteisėtai vadovaujasi 2019 m. vasario 4 d. patvarkyme pirmumo prieš ĮBĮ neturinčiomis CPK normomis, t. y. piktnaudžiauja antstoliui Valstybės suteiktomis teisėmis nesilaikydamas įstatymų - todėl antstolis turėtų ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalies pagrindu būti baudžiamas 2 896 Eur dydžio bauda, kurios pusė CPK 95 straipsnio pagrindu turėtų būti skirta nukentėjusiam nuo neteisėtų antstolio veiksmų L. K..
Antstolis Saulius Virbickas 2019 m. vasario 21 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko L. K. skundą ir persiuntė kartu su vykdomąją byla Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Nurodė, kad vykdomoji byla sustabdoma skolininkui iškėlus bankroto bylą. Turimomis žiniomis skolininkui L. K. bankroto byla nėra iškelta, todėl nesuprantamos jo keliamos pretenzijos dėl Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje L. K. IĮ bankroto byloje išduoto vykdomojo rašto, kuriame skolininku nurodytas L. K., ir kurį antstoliui vykdymui pateikė bankrutuojančios L. K. IĮ bankroto administratorius, vykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0127/19/00031. Vykdomojo rašto išdavimo klausimo sprendimas yra išimtinai teismo kompetencijoje, o antstolis neturi įgaliojimų revizuoti teismo sprendimų, o teismo išduotas vykdomasis raštas yra vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Vykdomajame rašte nurodyta, kad išieškotojas yra bankrutuojanti L. K. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Šį vykdomąjį raštą vykdymui pateikė bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius. Vykdomajame rašte kaip skolininkas yra nurodytas L. K.. Vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai atliekami tik L. K. atžvilgiu, todėl pareiškėjo teiginiai, kad vykdymo veiksmai yra atliekami bankrutuojančio įmonės atžvilgiu yra nepagrįsti. Šiuo atveju dėl vykdomojoje byloje Nr. 0127/19/00031 atliekamų veiksmų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai nepažeidžiami, kadangi išieškotojas, pateikęs prašymą atlikti veiksmus yra bankrutuojanti L. K. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o tai suponuoja išvadą, kad vykdymo veiksmai atliekami bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai, todėl yra pagrįsti ir teisėti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas L. K. pateikė atsiliepimą į antstolio 2019 m. vasario 21 d. patvarkymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas dar 2009 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi yra įtrauktas į bankrutuojančios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, kaip bendraatsakovis, todėl pagal CPK 40 - 43 straipsnių reikalavimus turi tokias pačias teises, kaip ir pagrindinis atsakovas - BIĮ „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, jog individualios įmonės savininkui net negali būti iškelta bankroto byla, kaip fiziniam asmeniui, kol nėra likviduota jo asmeninė individuali įmonė, nes ir jo individualios įmonės kreditoriai, ir savininko kreditoriai - savo kreditorinius reikalavimus privalo reikšti tik individualios įmonės bankroto byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Sauliaus Virbicko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0127/19/00031 pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1138-390/2017 dėl 484 954,24 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (484 954,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 870 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą išieškojimo iš skolininko L. K. išieškotojos bankrutavusios L. K. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi L. K. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla bei į bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą bendraatsakoviu buvo įtrauktas L. K..
Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio Sauliaus Virbicko 2019 m. vasario 4 d. patvarkymą, kuriuo antstolis Saulius Virbickas netenkino 2019 m. sausio 25 d. L. K. gauto elektroniniu paštu 2019 m. sausio 24 d. pareiškimo ir, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas nesutiko, kad antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, jo neperdavė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui bei reikalavo grąžinti iš banko sąskaitos nurašytas lėšas, panaikinti sąskaitos blokavimą. Nagrinėjamu skundu dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų pareiškėjas teigia, kad antstolis negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių (CPK 651 straipsnio 2 dalis) vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal CPK 651 straipsnio 3 dalį, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant, antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti. Šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose yra išvardytos konkrečios akivaizdžios kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas. Be jų, šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių, t. y. neišvardytų šio straipsnio 1–6 punktuose, kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pažymėtina, kad CPK 651 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai antstolis sprendžia, ar nėra kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus.
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad išieškotoja pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti 2018 m. gruodžio 28 d. Antstolis 2019 m. sausio 3 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-127-53 priėmė išieškotojos pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1138-390/2017.
CPK 586 straipsnio 1 dalį, antstolio vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomosios bylos pradėjimo vykdyti pagrindas yra Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimas, priimtas Nr. e2-1138-390/2017, kuriuo iš pareiškėjo kaip fizinio asmens L. K. pagal ieškovės (išieškotojos) bankrutavusios L. K. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl žalos atlyginimo. Nurodytu sprendimu iš pareiškėjo konstatavus pareiškėjo neteisėtus veiksmus būnant to juridinio asmens vadovo, kurio bankroto byloje pareiškėjas įtrauktas atsakovu, buvo priteistas žalos atlyginimas. Vadinasi antstoliui pateikto vykdomojo dokumento pagrindas yra ne individualios įmonės, o fizinio asmens prievolės užtikrinimas. Individuali įmonė ir jos savininkas po bankroto bylos iškėlimo įmonei savaime nepatenka į vienodą teisinę padėtį. Individualios įmonės, kaip juridinio asmens, bankroto procedūros negali būti tapatinamos su fizinio asmens bankrotu, įmonės savininko atžvilgiu negali būti taikomi analogiški ribojimai ir teisiniai padariniai, kurie taikomi bankrutuojančioms įmonėms. Individualios įmonės savininkas prievoles vykdyti savo kreditoriams gali ir iškėlus individualiai įmonei bankroto bylą, jei tuo nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, įstatyme nurodytas kliūtis priimti vykdomajam dokumentui vykdyti bei vykdomosios bylos duomenis, išieškotojos pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą, konstatuotina, kad antstolis 2019 m. sausio 3 d. patvarkymu teisėtai ir pagrįstai priėmė išieškotojos bankrutavusios L. K. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą vykdomąjį raštą vykdyti.
Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. sausio 25 d. L. K. elektroniniu paštu pateikė 2019 m. sausio 24 d. pareiškimą antstoliui Sauliui Virbickui, kuriuo nesutinka, kad antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, jo neperdavė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui bei reikalavo grąžinti iš banko sąskaitos nurašytas lėšas, panaikinti sąskaitos blokavimą. Antstolis Saulius Virbickas 2019 m. vasario 4 d. patvarkymu dėl pateikto pareiškimo reg. Nr. S-2019-840 L. K. 2019 m. sausio 25 d. pareiškimo netenkino ir jį išsiuntė L. K.. Iš 2019 m. sausio 25 d. L. K. pareiškimo turinio būtų galima spręsti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolio veiksmais, juo skundžia. CPK 510 straipsnio 4 dalyje numatyta, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Tačiau pareiškėjas L. K. šia įstatymo nuostata nepasinaudojo. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei pareiškėjas manė, jog antstolis pažeidė prieš tai minėtas procesinės teisės normas ir per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriėmė patvarkymo dėl pateikto skundo, pareiškėjas galėjo kreiptis tiesiogiai į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis Saulius Virbickas vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų bei galiojančios Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta neteisėtų antstolio veiksmų, pareiškėjo prašymas dėl baudos skyrimo antstoliui atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo L. K. skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.