Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Iš A. Z. V. Ž. priteista 800 (aštuoni šimtai) Eur laidojimo išlaidų ir 8 000 Eur (aštuoni tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. Z. D. Ž. priteista po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki D. Ž. pilnametystės, taip pat 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. Z. S. Ž. ir S. Ž. priteista po 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. Z. Valstybinio socialinio fondo valdybos Panevėžio skyriui priteista 950, 98 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų 98 centus), išmokėtų našlaičiams D. Ž. ir S. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

A. Z. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis tyčia nužudė A. Ž., t. y. 2020 m. balandžio 11 d., apie 1.00 val. nakties, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 1.55 val. adresu: (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo viduje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti – tyčia sudavė kietais bukais daiktais ne mažiau kaip du smūgius A. Ž. į veidą, padarydamas jam muštines žaizdas kaktos dešinėje pusėje ir nosies nugarėlėje, taip pat smogė pastarajam peiliu į galvą, veidą, kaklą, krūtinę, rankas, padarydamas 26 trauminiais poveikiais durtinius-pjautinius sužalojimus: durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės dešinėje pusėje, durtines-pjautines žaizdas kakle, krūtinės dešinėje ir kairėje pusėje, pjautines žaizdas kaktoje, kairiame paakyje, nosies nugarėlėje, kairiame ir dešiniame skruoste, apatinėje lūpoje, kaklo dešinėje pusėje, dešiniame žaste, abiejose alkūnėse, dešiniame rieše. Dėl durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje su dešinio plaučio ir krūtininės aortos sužalojimu, sukėlusio nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną, A. Ž. įvykio vietoje mirė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliantas už A. Ž. nužudymą nuteistas nepagrįstai, nes ši byla yra sufalsifikuota.

Apskųstuoju nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu už kito žmogaus nužudymą, tačiau įvykio vietoje nebuvo rasti: kietas bukas daiktas, kuriuo buvo sužalotas nužudytasis, 100 Eur, plastikinis naminės degtinės butelis, nuteistojo mėlynas bluzonas, nužudytojo striukė, kurią vėliau rado S. Z. (buvusi sutuoktinė), kai jai buvo grąžinti namo raktai. Taip pat nebuvo rasti ir pirštų atspaudai ant peilio, kuriuo nukentėjusysis buvo nužudytas. Teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo įvertinti šiuos faktus, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo ir A. Z. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

Teisėjų kolegija, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, iš naujo dar kartą įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad priešingai, negu skunde nurodo apeliantas, apskųstasis teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra motyvuotas. Jame, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai ir, remiantis jų visumos analize, padarytos bylos įrodymų turiniui neprieštaraujančios logiškos išvados dėl A. Z. kaltės. Šios išvados pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. A. Z. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį apygardos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

BK 129 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas nužudė kitą žmogų.

Skunde A. Z. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu, ginčija nustatytas faktines aplinkybes, kad A. Ž. nužudė būtent jis, ir tvirtina, jog liko neįvertintos aplinkybės, kurios patvirtina jo nekaltumą dėl šio nusikaltimo padarymo. Tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti.

Šių apelianto nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teismo patikrinti bylos įrodymai.

Taigi, pirmosios instancijos teismas A. Z. 2020 m. balandžio 11 d. apklausoje apie įvykio aplinkybes duotus parodymus įvertinęs atskirai ir kitų įrodymų visete, pagrįstai pripažino įrodymais pagrindžiančiais jo kaltę, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti, teismo patikrinti faktiniai duomenys, kuriais nustatytomis aplinkybėmis abejoti nėra pagrindo. Tai, kad tokiais atvejais teismas gali grįsti savo išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, pripažįstama ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-172-788/2017).

Šioje byloje A. Z. buvo sulaikytas įvykio vietoje. Įvykio vieta apžiūrėta kelis kartus. Iš įvykio vietos paimti objektai, daiktai, reikšmingi tyrimui, taip pat įtariamojo rūbai ir visa tai perduota tirti ekspertams.

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros 2020 m. balandžio19 d. protokolo matyti kad įvykio vietoje 2020 m. balandžio 14 d. detaliai apžiūrėtos sienos, daiktai ir baldai esantys virtuvėje. Vizualinei apžiūrai naudota: „baltos“ šviesos šaltinis, mėlynos spalvos spindulių (420-470nm) bei infraraudonųjų spindulių alternatyvios šviesos šaltiniai. Apžiūros metu rastos rudos spalvos dėmės patikrintos preliminariu kraujo nustatymo testu „Hemastix“ ir gauta teigiama reakcija, parodanti, kad rudos spalvos dėmės yra kraujas. Šios apžiūros metu nustatyta, kad ant fotelio stovinčio prie įėjimo durų, yra daugybiniai, kraujo pėdsakai. Ant fotelio nugarinės atramos yra braukimo dėmė, kurios dydis 200×160 mm, ir įsigėrusi dėmė, kurios dydis yra 60×35 mm. Taip pat ant nugarinės atramos, ties sėdimąja dalimi įsigėrusi dėmė, kurios dydis yra 300×280 mm dydžio dėmė. Ant dešiniojo porankio, ties nugarine atrama yra įsigėrusios dėmės, kurių dydis 120×35 mm ir 140×90 mm. Ant kairiojo porankio, priekinės dalies yra įsigėrusi dėmė, kurios dydis 110×65 mm. Ant kairiojo porankio, ties nugarine atrama yra grupė tiškalų bei nutekėjimai, kurių bendras dydis 190×130 mm. Ant sėdimosios dalies priekinės dalies, ties kairiuoju porankiu, yra įsigėrusi dėmė, kurios dydis 70×40 mm. Atstūmus fotelį, po juo rastas sudžiūvusio kraujo klanas. Greta fotelio, stovinčio prie įėjimo durų, esantis stalas yra užtiestas spalvota plastikine danga. Ant stalo yra sudėti įvairūs daiktai. Tarp šių daiktų margas puodelis, ant kurio išorinės apatinės dalies, dugno, ąselės rastos kraujo dėmės. Apžiūrėjus stalo dangą, ant jos rasti daugybiniai kraujo tiškalai, išsidėstę įvairaus dydžio ir krypties grupėmis. Nustatyta, kad ant stalo rėmo ir stalo kojos, nuo fotelio pusės, ant stalo plastikinės dangos, esančios prie sienos, vidinės pusės yra kraujo tiškalai, ant grindų matosi daugybiniai lašai. Apžiūrėjus sieną, virš fotelio ir aplink elektros rozetę taip pat rasti kraujo tiškalai. Tiškalų lašai turintys didžiausia informacinę vertę buvo sužymėti ir išmatuoti. Apžiūrėjus virtuvės duris į prieangį, ant jų vidinėje pusėje rasti kraujo tiškalai, kurių lašai turintys didžiausia informacinę vertę sužymėti (1 t., b. l. 31–32, 34–46).

Iš 2020 m. gegužės 11 d. papildomos apžiūros protokolo matyti, kad papildomas įvykio vietos tyrimas atliktas 2020 m. gegužės 6 d. Papildomai apžiūrėti namo kambariai, jų langai ir juose esantys daiktai. Namo vidus užfiksuotas 3D lazeriniu skeneriu. Papildomai kambarių ir juose esančių daiktų vizualinei apžiūrai buvo naudota: „baltos“ šviesos šaltinis bei alternatyvios šviesos šaltiniai: mėlynos spalvos (420-470nm), violetinės spalvos (395-426nm) ir infraraudonųjų spindulių (700-900nm). Apžiūrint violetinės spalvos, 980x470 mm dydžio rankšluostį, kuris kabėjo miegamajame prie šildymo sienelės ant virvutės, rastos rudos spalvos nevienodo intensyvumo dėmės, panašios į kraują. Dėmės ant rankšluosčio, išsidėsčiusios 220x240 mm plote. Patikrinus dėmes preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, gauta teigiama reakcija, rodanti, kad rudos spalvos dėmės yra kraujas. Iš intensyviausios dėmės ant rankšluosčio buvo padaryta iškarpa su kraujo pėdsakais, kuri buvo supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „Policija Nr. S33044“. Taip pat ant miegamajame prie šildymo sienelės rasto tamsios spalvos megztinio aptiktos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Patikrinus dėmes ant megztinio preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, gauta neigiama reakcija, rodanti, kad rudos spalvos dėmės nėra kraujas. Virtuvėje ant dviviečio fotelio yra geltonos spalvos užtiesalas, kurio dalis yra užkišta tarp fotelio dalių. Ant užtiesalo gerosios pusės 650 mm nuo dešiniojo krašto ir 400 mm nuo apatinio krašto buvo aptikta 9x10 mm dydžio dėmė, panaši kraują. Patikrinus dėmę preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, gauta teigiama reakcija, rodanti, kad rudos spalvos dėmė yra kraujas. Iš dėmės buvo padaryta iškarpa su kraujo pėdsakais, kuri buvo supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „Policija Nr. S33043“. Ištraukus užtiesalą iš fotelio tarpo tarp nugarinės ir sėdimosios dalies, ant užtiesalo išvirkščiosios pusės 260 mm nuo kairiojo krašto ir 260 mm nuo viršutinio krašto, 90x120 mm dydžio plote aptiktos rudos spalvos, nevienodo intensyvumo, įvairaus dydžio dėmės, panašios į kraują. Patikrinus dėmes preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, gauta teigiama reakcija, rodanti, kad rudos spalvos dėmės yra kraujas. Iš intensyviausios dėmės padaryta iškarpa su kraujo pėdsakais, kuri buvo supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „Policija Nr. S33042“. Toliau atliekant apžiūrą, ant durų staktos iš virtuvės į kambarį, buvo rastas rankos pėdsakas. Rankos pėdsakas rastas kairėje staktos pusėje 1500 mm nuo grindų. Pėdsakas rudos spalvos, panašus į kraują. Patikrinus rankos pėdsaką sudarančią medžiagą preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemasix“. Gauta neigiama reakcija, rodanti, kad rudos spalvos pėdsaką sudaranti medžiaga nėra kraujas. Pėdsakas buvo nufotografuotas. Kitų bylai reikšmingų pėdsakų neaptikta (t. 1, b. l. 58–60, 62–73).

Aptartų įvykio vietos apžiūros protokolų duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad konkrečiu atveju įvykio vieta buvo ištirta išsamiai, t. y. užfiksuoti visi kraujo pėdsakai, išmatuoti jų kampai, ėminiai paimti iš kelių vietų pagal skirtingą pėdsakų susidarymo mechanizmą, daiktai nufotografuoti įvairiais rakusais. Nors apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog nebuvo ištirtas įvykio vietos apžiūros metu rastas dubuo su rausvu skysčiu, nes jame kruvinas rankas galėjo nusiplauti tikrasis žudikas, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojais apklausti įvykio vietos ir lavono apžiūros 2020 m. balandžio 11 d. protokolą surašę V. A. ir R. Č. parodė, kad skystis dubenyje nebuvo panašus į kraują, todėl mėginys iš jo nebuvo paimtas (t. 1, b. l. 13–14, 16–29; t. 8, b. l. 8–11, 32–33).

Taigi, byloje nėra pagrindo manyti, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo neužfiksuoti reikšmingi pėdsakai, kurie būtų paneigę nuteistojo kaltę patvirtinančius įrodymus. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekant įvykio vietos apžiūras buvo pažeistos metodinės rekomendacijos, taikomos surenkant nusikaltimo pėdsakus. Todėl abejoti aptartų faktinių duomenų objektyvumu ir informatyvumu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

Skunde apeliantas teigia, kad buvo pažeistos įvykio vietos apsauginės plombos, tačiau toks jo aiškinimas prieštarauja įvykio vietos apžiūros protokolo duomenims ir specialisto V. K. paaiškinimams teisme, jog namo vidinės durys buvo užrakintos ir vidinių kambario durų plombos nebuvo pažeistos. Specialistas paaiškino, kad įvykio vietai apsaugoti naudojamos plombos nėra skirtos specialiai plombuoti durims, metalui, medžiui ir pan. Kadangi išorinės durys mėnesį buvo veikiamos lauko sąlygų, plomba galėjo tiesiog „atkibti“, tačiau tai nereiškia, kad ji buvo pažeista (t. 6, b. l. 80–90). Tokie specialisto paaiškinimai yra logiški, atitinka įvykio vietos apžiūrų protokolų duomenis ir neleido teismui manyti ir spręsti, kad nebuvo išsaugoti bei ištirti duomenys, patvirtinantys kitų asmenų dalyvavimą nusikaltimo padaryme.

Specialisto 2020 m gegužės 25 d. išvadoje Nr. IBPS-V-1184194-20 nurodyta, kad nuo pėdsakų Nr. 5 ir Nr. 10, rastų ant marškinėlių, paimtų 2020 m. balandžio 11 d. iš A. Z., rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Ž. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. Ž. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 6x10-22. Ant pateiktų tirti tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 11, Nr. 12, su nuoplovomis, padarytomis 2020 m. balandžio 16 d. atliekant tyrimą pagal 2020 m. balandžio 15 d. užduotį Nr. IBPS-S-202286-20, nuo pėdsakų Nr. 3 ir Nr. 11, rastų ant kelnių, paimtų 2020 m. balandžio 11 d. iš A. Z., rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Ž. genotipu. Ant pateiktų tirti iškarpų, tiriant pažymėtų Nr. 1–3, padarytų 2020 m. balandžio 23 d. atliekant tyrimą pagal 2020 m. balandžio 15 d. užduotį Nr. IBPS-S-202286-20, iš dėmių Nr. l, Nr. 11, Nr. 13, rastų ant marškinėlių, paimtų 2020 m. balandžio 11 d. iš A. Z., rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Ž. genotipu. Ant pateiktų tirti iškarpų, tiriant pažymėtų Nr. 4, Nr. 5, padarytų 2020 m. balandžio 23 d. atliekant tyrimą pagal 2020 m. balandžio 15 d. užduotį Nr. IBPS-S-202286-20, iš dėmių Nr. l, Nr. 5, rastų ant kelnių, paimtų 2020 m. balandžio 11 d. iš A. Z., rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Ž. genotipu (t. 2, b. l. 145–156).

Specialisto 2020 m. birželio 5 d. išvadoje Nr. IBPS-V-1311169-20 nustatyta, kad ant tirti pateiktų A. Z. marškinėlių ir kelnių, esantys žmogaus kraujo pėdsakai susidarė: artimo kontakto metu tarp dviejų paviršių, kurių vienas yra kruvinas (ant marškinėlių kraujo pėdsakai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 12, ant kelnių kraujo pėdsakai Nr. 1–4, Nr. 7, Nr. 9, Nr. 11–14, Nr. 16); – aktyvių rūbus dėvėjusio asmens veiksmų metu smūgiuojant arba duriant (ant marškinėlių kraujo pėdsakai Nr. l, Nr. 4, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 11, ant kelnių kraujo pėdsakai Nr. 5, Nr. 6, Nr. 8, Nr.10, Nr. 15, Nr. 17) į kraujo šaltinį (žmogaus kūną) bei užsimojant kruvinu įrankiu (ant marškinėlių Nr. 13). Tarp kraujo šaltinio (žmogaus kūno) ir kelnių apatinės dalies (žemiau kelnių kelių horizontalios siūlės) buvo kliūtis, nes žemiau horizontalios siūlės kraujo pėdsakų neaptikta (t. 2, b. l. 164 –195).

Specialisto 2020 m. birželio 15 d išvadoje Nr. IBPS-V-1390517-20 konstatuota, kad ant fotelio esantys žmogaus kraujo pėdsakai susidarė statinio ilgalaikio sąlyčio metu tarp fotelio ir kraujo šaltinio (žmogaus kūno), dinaminio sąlyčio metu kraujuotam galvos plaukuotos dalies paviršiui kontaktuojant su foteliu bei aktyvių veiksmų metu smūgiuojant arba duriant į kraujo šaltinį; ant stalo ir grindų esantys žmogaus kraujo pėdsakai susidarė aktyvių veiksmų metu smūgiuojant arba duriant į kraujo šaltinį bei užsimojant kruvinu įrankiu. Pėdsakų susiformavimo kryptis nuo fotelio link stalo. Kraujo pėdsakai ant puodelio rodo, kad puodelis jų susidarymo metu buvo kitoje vietoje nei jis rastas apžiūros metu. Ant grindų esantis kraujo klanas susiformavo dideliam kraujo kiekiui prasisunkus per fotelio kairįjį galinį kampą. Ant sienos už fotelio esantys žmogaus kraujo pėdsakai susidarė aktyvių veiksmų metu smūgiuojant arba duriant į kraujo šaltinį, kai kraujo šaltinis buvo 800–1100 mm aukštyje nuo grindų ir 1100–1300 mm atstumu nuo durų staktos krašto. Ant durų į prieangį esantys žmogaus kraujo pėdsakai susidarė judant kruvinam įrankiui, kai nuo kruvino įrankio atsiskyrę kraujo lašai buvo nusviesti ant durų paviršiaus. Tiškalų kryptis nuo fotelio durų link. Ant užtiesalo esantis vienas kraujo pėdsakas susidarė be išorinės jėgos poveikio, kitas statinio sąlyčio metu tarp kraujuoto paviršiaus ir užtiesalo. Ant rankšluosčio ir megztinio esantys žmogaus kraujo pėdsakai susidarė statinio sąlyčio metu tarp kraujuoto paviršiaus ir objekto paviršiaus (t. 3, b. l. 6–52).

Iš specialisto 2020 m. liepos 31 d. išvados Nr. IBPS-V-1818654-20 matyti, kad smūgiai, dėl kurių prasidėjo kraujavimas, buvo suduoti nukentėjusiajam sėdint fotelyje. Kaltininkas buvo atsisukęs priekiu į nukentėjusįjį ir stovėjo šalia fotelio bei keitė padėtį judėdamas tik tarp fotelio priekio ir dešinės jo pusės (t. 3, b. l. 58–69).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti išvadas surašę specialistai V. K. ir M. S. jas patvirtino ir papildomai paaiškino, kad ant A. Z. marškinėlių ir kelnių buvo rasti dviejų rūšių kraujo pėdsakai: tiškalai ir kontaktiniai pėdsakai. Kontaktiniai pėdsakai ant A. Z. drabužių atsirado ne nuteistąjį paguldžius ant grindų, o marškinėliams prisilietus prie ant kelnių esančio pėdsako. Specialistai pažymėjo, kad ant tirti pateiktų A. Z. drabužių dominavo tiškalai, kurie atsirado smūgiuojant peiliu. Pavyzdžiui, tiškalas ant marškinėlių apykaklės galo rodo, kad įvykio metu buvo užsimota, nes užsimojant kraujo lašas atsiskiria nuo įrankio, kuriuo smūgiuojama, ir tai yra išskirtinis požymis, paneigiantis, kad buvo stovima šalia ar pan. Po foteliu rastas kraujo klanas ir kraujo nutekėjimas sutapo su klanu, esančiu ant grindų, o tai rodo, kad fotelis, kuriame buvo rastas nukentėjusysis, nebuvo pajudintas vykios vietos apžiūros metu ir nebuvo keista jo padėtis. Visi pėdsakai, rasti ant stalo, durų, sienų ir ant fotelio, atitiko vieną bendrą pėdsakų susiformavimo kompleksą. Nukentėjusysis smūgius gavo sėdėdamas fotelyje, o ne gulėdamas, kaip parodymų patikrinimo vietoje teigė nuteistasis. Kraujo pėdsakai ant rankų, ant fotelio, antakių patvirtina, kad po smūgių jis padėties nekeitė, jis nebuvo perneštas ar kitur paguldytas, viskas vyko labai mažame plote ir tokioje padėtyje jis buvo tuo metu, kai tiško kraujas (t. 6, b. l. 80–90). Tam neprieštarauja specialisto išvadoje Nr. M 178/2020(04) nustatytos aplinkybės ir teismo eksperto J. S. paaiškinimai teisme, kad A. Ž. viršutinėje kūno dalyje ir išsklaidytose įvairiose vietose: tiek veide, tiek rankose, tiek krūtinėje buvo rastos 26 durtinės-pjautinės žaizdos, o mirtį sukėlęs sužalojimas buvo padarytas vienu stipriu smūgiu peiliu, kuris ir buvo rastas nukentėjusiojo žaizdoje, bei ant kurio, priešingai, negu nurodoma skunde, rasta ne tik A. Ž., bet ir A. Z. biologinių pėdsakų, iš kurių ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 2, b. l. 93–95, 103–105.107–109; t. 6, b. l. 111–118). Šias specialistų išvadas ir paaiškinimus papildo įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, taip pat liudytojo J. Š. parodymai, kad jie su kolega įėję į namo vidų ir pamatę fotelyje žmogų su peiliu krūtinėje, prieš A. Z. naudodami kovinius veiksmus, jį paguldė tambūre ant grindų, kur nebuvo jokių kraujo pėdsakų (t. 6, b. l. 111–118). Taigi, vertindamas šiuos faktinius duomenis pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad nužudytojo kraujo pėdsakai ant nuteistojo kelnių ir marškinių atsirado ne A. Z. žalojant A. Ž., o kitu būdu, kaip tvirtina pats nuteistasis.

Nors nagrinėjamu atveju A. Z. aiškina, kad neatsimena, jog jis peiliu žalojo A. Ž., tačiau byloje atlikti specialių žinių reikalaujantys tyrimai, juos vertinant visų pirmiau aptartų objektyvių bylos faktinių duomenų kontekste, neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos faktines aplinkybes, kad būtent A. Z., smūgiuodamas peiliu į nukentėjusiojo galvą, veidą, kaklą ir krūtinę, padarė kūno sužalojimus, sukėlusius A. Ž. mirtį. Įvykio vietoje rastų nužudytojo kraujo pėdsakų išsidėstymas ant objektų, jo kraujo pėdsakai ant A. Z. marškinėlių bei sportinių kelnių neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytą A. Ž. žalojimo mechanizmą, kuris sutampa su nužudytojo kūne teismo specialistų išvadomis patvirtintais sužalojimais. Marškinėliai, ant kurių rasta A. Ž. kraujo, buvo apžiūrėti teisme ir A. Z. patvirtino, kad marškinėliai yra jo. Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus Body kameros vaizdo įrašus, pasitvirtino, kad A. Z. įvykio metu vilkėjo tuos pačius teisme apžiūrėtus „Polo“ tipo marškinėlius, ant kurių ir buvo rasti nužudytojo kraujo pėdsakai (t. 6, b. l. 111–118).

Visi aptarti bylos įrodymai gauti teisėtais būdais, BPK nustatyta tvarka yra patikrinti. Šie įrodymai, sujungus juos į vieningą loginę seką bei įvertinus kaip visumą, neabejotinai pagrindžia apygardos teismo išvadą, kad tarp smurtinių A. Z. veiksmų – smūgių peiliu į nustatytas A. Ž. kūno vietas, tame tarpe į krūtinę, ir kilusių mirtinų padarinių – A. Ž. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. A. Z., būdamas suaugęs, normaliai protiškai išsivystęs, turintis pakankamai gyvenimo patirties žmogus, smūgiuodamas peiliu 26 kartus nukentėjusiajam A. Ž., puikiai suvokė, kad taip veikdamas gali nukentėjusiojo sveikatai sukelti ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes.

Pasirinktas kūno žalojimui pavojingas įrankis, nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis rodo, kad šioms pasekmėms kilti buvo reali tikimybė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis mirtinų pasekmių nesiekė, nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Nors nuteistasis, matydamas, kad A. Ž. mirė, iškvietė policijos pareigūnus, tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, jog jis siekė išvengti mirtinų pasekmių, bei nepaneigia nustatyto kūno žalojimo būdo, pasirinkto kūnui žaloti įrankio pavojingumo, suduotų smūgių skaičiaus į gyvybei svarbias kūno vietas. Visa tai tvirtina tiesioginės tyčios buvimą jo veiksmuose, tačiau nagrinėdama bylą pagal nuteistojo skundą teisėjų kolegija negali sunkinti A. Z. teisinės padėties, pripažindama, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Todėl esant šiai teisinei situacijai daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. Z. tyčia nenustatytais daiktais suduodamas du smūgius ir peiliu 26 smūgius A. Ž. į nustatytas kūno vietas, padarė sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis mirė ir taip tyčia jį nužudė. Šie nuteistojo nusikalstami veiksmai sudaro objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir skunde akcentuojama aplinkybė, kad įvykio vietoje nebuvo rastas kietas bukas daiktas, kuriuo buvo sužalotas nužudytasis, nes teisiamajame posėdyje ekspertas J. S. paaiškino, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant tiesioginius smūgius tiek nenustatytais daiktais, tiek ir rankomis (t. 6, b. l. 111–118). Be to, specialisto išvadoje Nr. M 178/2020(04) A. Ž. nustatytos muštinės žaizdos kaktos dešinėje ir nosies nugarėlėje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir jos įtakos jo mirčiai neturėjo (t. 2, b. l. 93–95).

Skunde nuteistasis tvirtina, kad jis negalėjo nužudyti A. Ž., nes jo rankos įvykio metu nebuvo sužalotos ir suteptos krauju. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepaneigia pirmiau aptartų įrodymų, patvirtinančių A. Z. kaltę dėl nužudymo padarymo, visumos. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis po A. Ž. nužudymo įvykio vietoje buvo vienas ir turėjo galimybę nusiplauti rankas. Tam neprieštarauja ten rasto rankšluosčio iškarpos tyrimas, kurio metu ant tiriamosios rankšluosčio dalies buvo nustatytas A. Z. kraujas (t. 3, b. l. 76–79). Nors nuoplovose nuo A. Z. rankų kraujo nerasta, tačiau rasta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, o specialisto išvada Nr. G 448/2020(04) patvirtino, kad ant nuteistojo plaštakos buvo nustatytas nubrozdinimas, kuris galėjo būti padarytas įvykio metu (t. 4, b. l. 68). Vertinant specialistų išvadas, kad ant nukentėjusiojo A. Ž. rankų buvo rasti ir gynybai būdingi sužalojimai, neatmestina, jog A. Z. plaštakoje nustatytas nubrozdinimas galėjo būti padarytas įvykio vietoje nuteistojo smurtinių veiksmų metu.

Pirmosios instancijos teismo atlikto A. Z. veiksmų teisinio įvertinimo taip pat nekeičia skunde nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusiojo A. Ž. striukė, kurią neva rado nuteistojo buvusi sutuoktinė įvykio vietoje, tyrimui buvo pateikta vėliau, nes atlikus šio objekto tyrimą, ant jos reikšmingų bylai pėdsakų nebuvo rasta. Be to, teismo posėdyje specialistai V. K. ir M. S. kategoriškai tvirtino, kad jie, atlikdami įvykio vietos apžiūrą ir stumdydami baldus, striukės, kuri buvo vėliau pateikta tirti, negalėjo nepastebėti (t. 6, b. l. 111–118). Tokiam jų aiškinimui neprieštarauja įvykio vietos apžiūrų metu fotoaparatu užfiksuoti duomenys. Taigi, aplinkybė, kad nuteistojo buvusi sutuoktinė po įvykio apžiūros pateikė nužudytojo striukę, nepatvirtina, jog nebuvo išimti ir įvertinti visi reikšmingi A. Z. kaltei ar nekaltumui pagrįsti reikšmingi bylos faktiniai duomenys.

Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą teisiamajame posėdyje tikrino skunde A. Z. nurodytas aplinkybes, kad, tiriant nusikaltimo įvykį, galimai dalyvavo kinologai, kurie kažką fotografavo ir galėjo užfiksuoti nuteistojo kaltę paneigiančius įrodymus, tačiau šie apelianto samprotavimai nepasitvirtino, nes Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė informaciją, kad registruojant šioje byloje tiriamą nusikaltimą, pagal policijos registruotų įvykių registrą kinologas į procesinius veiksmus nebuvo įtraukas (t. 6, b. l. 152). Tai paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šiai informacijai tikrinti imtis kitų baudžiamojo proceso įstatyme numatytų veiksmų.

Nuteistasis A. Z. tvirtina, kad jo paties nusikaltimo įvykio aplinkybių vertinimui įtakos galimai turėjo suvartotas alkoholis, kuris galėjo būti apnuodytas, sumaišytas su vaistais ir jam sukelti haliucinacijas. Šiuos nuteistojo argumentus neabejotinai paneigia bylos faktiniai duomenys. Liudytojas V. Ž. patvirtino, kad jie visi trys, t. y. A. Ž., V. Ž. ir A. Z. įvykio vakarą vartojo tą pačią valstybinę degtinę, tačiau jis jokių haliucinacijų nepatyrė ir nejuto apsinuodijimo požymių (t. 6, b. l. 2–14). Atlikus mirusiojo A. Ž. kraujo tyrimą, jo kraujyje narkotinių, nuodingų ar stipriai veikiančių kitų medžiagų (amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų) taip pat nebuvo rasta (t. 2, b. l. 93–95; t. 6, b. l. 111–118).

Bylos duomenimis A. Z. neturėjo psichinės sveikatos sutrikimų, jis piktnaudžiavo alkoholiu. Patikrinus po įvykio nuteistojo organizme rasta 2,48 promilės alkoholio. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad labai sunkų nusikaltimą jis padarė būdamas pakaltinamas, tačiau apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamų veiksmų padarymui, todėl pagrįstai šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia ir į ją atsižvelgė, skirdamas jam bausmę.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2013, Nr. 2K-165-648/2015 ir kt.). Formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Nagrinėdamas bylą, tirdamas byloje esančius įrodymus ir juos vertindamas, pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nepažeidė.

Nuteistasis nuosekliai viso proceso metu kėlė įvairias versijas dėl tariamų A. Ž. nužudymo aplinkybių, tendencingai siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas tikrino visas gynybos keltas versijas ir pagrįstai jas atmetė kaip prieštaraujančias objektyviems bylos faktiniams duomenims. Taigi, tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs A. Z., nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės yra nepagrįstos.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis teisingai nustatė A. Ž. nužudymo aplinkybes.

Dėl paskirtos bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Už BK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto labai sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; nusikalstamos veikos stadiją; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinęs visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas A. Z. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Apygardos teismas, nustatydamas A. Z. bausmės dydį, atsižvelgė, kad jis, veikdamas netiesiogine tyčia, padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamus padarius, nes visuomenė neteko savo nario, žmona – vyro, vaikai – tėvo. Byloje nėra A. Z. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis inkriminuotą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad A. Z. yra anksčiau teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui, yra priklausomas nuo alkoholio, veda asocialų gyvenimo būdą, seniūno apibūdinamas neigiamai.

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, įvertinęs nurodytas A. Z. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrė teisingą, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančią bausmę, kuri nėra aiškiai pergriežta.

Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių prieštaravimų dėl A. Z. paskirtos bausmės – 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo – dydžio ar jos pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl šio klausimo plačiau nepasisako.

Dėl byloje išspręstų civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, o CK 6.284 straipsnyje numatyta, kad mirus fiziniam asmeniui, teisę į žalos atlyginimą įgyja asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą.

Pirmosios instancijos teismas iš A. Z. V. Ž. (nukentėjusiojo sutuoktinei) priteisė 800 Eur laidojimo išlaidų ir 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, D. Ž. (nužudytojo nepilnamečiam sūnui) priteisė po 200 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki jo pilnametystės, taip pat 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, S. Ž. ir S. Ž. (nužudytojo suaugusiems vaikams) priteisė po 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o Valstybinio socialinio fondo valdybos Panevėžio skyriui – 950, 98 Eur, išmokėtų našlaičiams D. Ž. ir S. Ž..

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi baudžiamojo proceso ir materialinės civilinės teisės normų reikalavimų (BPK 115 straipsnis; CK 6.250, 6.284 straipsniai). Teismo nukentėjusiesiems ir civiliniam ieškovui priteistų turtinės ir neturtinės žalų dydžiai adekvatūs nuteistojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltiems padariniams, atitinka nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, protingumo ir teisingumo principų kriterijus. Remiantis formuojama kasacinio teismo praktika, bylose, susijusiose su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, vidutiniškai priteisiama nuo 14 940 Eur iki 20 046 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-57-697/2018, 2K-147-628/2019 ir kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimai neprieštarauja Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Apeliantas skunde nenurodo jokių argumentų dėl nesutikimo su nukentėjusiesiems priteistos turtinės bei neturtinės žalos dydžiais, todėl teisėjų kolegija dėl šių klausimų plačiau nepasisako.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas nuteistajam A. Z. paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktą gynėją.

Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. spalio 11 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam A. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 129,06 Eur išlaidų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nuteistasis turi turto, yra darbingas. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 129,06 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus ir 6 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.