Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 80 MGL (4 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas E. V. sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 6 d. 05.35 val. iki 2020 m. birželio 6 d. 17.00 val. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir E. V. paskirta galutinė - 58 MGL (3 900 Eur) dydžio bauda.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą E. V. nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. V. išieškota konfiskuotinos transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini) xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 30 280 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent: 2020 m. birželio 6 d. apie 3.01 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo J. L. priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini) xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (apsvaigęs nuo alkoholio), kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,04 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Nagrinėjamu atveju E. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metų, konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimas. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad E. V. padarė šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir sukėlė autoįvykį, būdamas 2,04 promilių neblaivus. Pažymėjo, kad byloje duomenų apie tai, jog transporto priemonės savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai atlikti, nėra, todėl J. L. automobilis nekonfiskuojamas, iš nuteistojo išieškant automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Dėl bausmės

9. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam E. V. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apygardos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkančia proporcingumo principo reikalavimų. Vien tai, kad apelianto vertinimu, jam turėjo būti skirta švelnesnė bausmė, nesuteikia pagrindo švelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba teigti, kad nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra per griežta.

10. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę E. V., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas 6 kartus, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už KET pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nėra nustatyta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Tuo remiantis, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę, nekreipė dėmesio į aplinkybę, kad apeliantas prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, kadangi į šią aplinkybę buvo atsižvelgta ir ji įvertinta kitų byloje esančių aplinkybių visumoje.

11. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas paskyrė jam per griežtą baudą už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Su šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog įstatymų leidėjas už nesunkaus nusikaltimo padarymo yra numatęs nustatomos baudos dydį nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Nagrinėjamu atveju E. V. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą teismas skyrė 120 MGL dydžio baudą, gerokai mažesnę, nei vidurkis. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad įstatymų leidėjas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatęs ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes.

Dėl konfiskuotino turto vertės

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019, 2K-100-648/2019).

17. Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. V. automobilį „(duomenys neskelbtini) xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jo draugui J. L., tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, o automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostata (nustatančia, be kita ko, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą), nusprendė iš E. V. išieškoti minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotino automobilio vertę teismas nustatė remdamasis VšĮ „E.“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašu, kuriame nurodyta, kad 2013 metų gamybos automobilio „(duomenys neskelbtini) xDrive“ kaina su PVM yra 29 690 (t. 1 b. l. 54) Eur bei Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2020 m. birželio 12 d. pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio rinkos vertė 30 870 Eur (t. 1 b. l. 57).

18. Apelianto vertinimu, automobilio vertė nagrinėjamu atveju turėtų būti nustatoma remiantis automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi, esančia byloje. Pažymėtina, kad bylos medžiagoje tokia sutartis nėra pateikta, tačiau iš PVM sąskaitos-faktūros serija ATK Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020 m. gegužės 20 d. J. L. iš UAB ,,A.“ įsigijo automobilį ,,(duomenys neskelbtini) LD“ už 14 459,50 Eur (t. 1 b. l. 27). Pažymėtina, kad PVM sąskaita-faktūra, kurioje nurodyta automobilio įsigijimo kaina, yra vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymai, ir tik įvertinus jų visumą, nustatoma konfiskuotino turto rinkos vertė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad daikto kaina nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, kuri sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau daikto kaina dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai – tiek objektyvūs, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir pan. Įvertinus tai, nustatant automobilio rinkos vertę, vadovautis tik automobilio įsigijimo dokumentuose nurodyta automobilio kaina būtų neobjektyvu ir neteisinga. Įteisinus tokį konfiskuotino turto vertės nustatymą, būtų sudarytos prielaidos kaltininkams piktnaudžiauti, siekiant išvengti gresiančio konfiskuotino turto tikrą vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo arba net visiškai išvengti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, dirbtinai mažinti konfiskuotino turto vertę (pvz., po nusikaltimo padarymo sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje būtų nurodoma akivaizdžiai mažesnė, nei tikroji daikto vertė daikto kaina).

19. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju automobilio vertė jo įsigijimo metu neatspindi jo tikrosios rinkos vertės. Sutiktina su apeliantu, jog VšĮ „E.“ pateikti duomenys yra tik orientacinio pobūdžio ir nebūtinai jie atspindi realią konfiskuotino automobilio vertę, tačiau, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo atliekamas individualus transporto priemonės vertinimas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagrįstai buvo remtasi vidutine automobilio rinkos verte. Nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent minėtame VšĮ „E.“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina, t. y. verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu bei Vilniaus teritorinės muitinės nurodyta automobilio rinkos kaina. Pažymėtina, kad jokių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu panaudota transporto priemonė turi kokių nors esminių trūkumų ar defektų, dėl ko būtų pagrindas itin mažinti jo vertę, nėra. Kartu akcentuojama, jog apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nustatyta konfiskuotino automobilio rinkos verte, kuri, kaip minėta, nustatyta įvertinus visų įrodymų, reikšmingų vertės nustatymui, visetą. Nors nuteistasis teigia, kad buvo suklaidintas ikiteisminio tyrimo metu dėl duomenų apie automobilio vertę, pateikimą, tačiau šiuos duomenis jis galėjo teikti ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka. Vertinama, kad teismo sprendimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas. Priešingu atveju kaltininkas išvengtų baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių. Esant išdėstytiems argumentams, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas konfiskuotino automobilio vertės nustatymo būdas yra tinkamas ir atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, BPK nuostatos nebuvo pažeistos, todėl sumažinti konfiskuotino turto vertę nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Dėl draudimo naudotis specialia teise

20. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016,2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baudimas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

21. Skunde E. V. nurodo, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemonę, jis galimai praras darbą. Atsakydama į šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, jog BK 281¹ straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė asmuo, kurio darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų atėmimą dirbti šį darbą. Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Akcentuotina ir tai, kad nuteistojo interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties. Įvertintina ir tai, kad E. V. yra jauno amžiaus, todėl, kolegijos vertinimu, paskirtoji baudžiamoji poveikio priemonė nepagrįstai nesuvaržys ir neapsunkins jo galimybės įsidarbinti, dirbant kitas specialybes, net jei išties praras savo darbo vietą. Įvertintina ir tai, kad E. V. naktį, (duomenys neskelbtini) miesto centre, esant vidutiniam girtumo laipsniui, vairavo transporto priemonę, taip keldama grėsmę tiek savo paties, tiek visuomenės sveikatos, turto saugumui, juo labiau, kad nuteistasis atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) miesto vienoje iš žiedinių sankryžų stovintį paminklą. Tuo remiantis, visuomenės sveikatos, saugumo, kaip vienų iš svarbiausių Konstitucinių vertybių, užtikrinimas, neatsakingo tolimesnio vairavimo užkardymas yra būtinas, atimant teisę vairuoti transporto priemones.

22. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas E. V. draudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, skyrė 4 metams. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios E. V. padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantas turėjo 2 galiojančias administracines nuobaudas, praeityje baustas už transporto priemonės vairavimą, esant sunkiam girtumo laipsniui, o nagrinėjamu atveju vairavo, esant vidutiniam girtumo laipsniui, padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, apgadino svetimą turtą, todėl kolegijos vertinimu, pagrįstai nustatytas didesnis, nei vidutinis šios teisės atėmimo terminas. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-25-489/2017). Nustačius trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.

23. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. lapkričio 3 d. ir lapkričio 17 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad E. V. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 115,56 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). E. V. nepateikė jokių duomenų, kad jo materialinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, kad baudžiamoji byla nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

24. Teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiamo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant galutinę E. V. paskirtą bausmę, buvo padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, t. y. neteisingai nurodyta, kad į paskirtą bausmę įskaičius sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 6 d. 05.35 val. iki 2020 m. birželio 6 d. 17.00 val. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, E. V. skirti galutinę 58 MGL (3 900 Eur) dydžio baudą, nors turėjo būti nurodyta: „skirti galutinę 78 MGL (3 900 Eur) dydžio baudą“, kadangi iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistajam buvo skirta 120 MGL dydžio bauda už nusikalstamos veikos padarymą, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta 1/3 ir skirta 80 MGL dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, vietoj 58 MGL ištaisyti į 78 MGL ir visą pastraipą ištaisyti taip: ,,Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti E. V. sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 6 d. 05.35 val. iki 2020 m. birželio 6 d. 17.00 val. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir E. V. paskirti galutinę 78 MGL, t. y. 3 900 Eur (trijų tūkstančio devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Iš nuteistojo E. V. priteisti valstybei 115, 56 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 56 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.