- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- 2A-303-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01780-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- M. D.
- Ieškovas
- P. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus ir Egidijaus Mockevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-353-948/2020 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei M. D. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas: 1) pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-276-100/2008 ir iš M. D. priteisti R. D. išlaikymą po 180 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-07-01 iki vaiko pilnametystės; 2) nustatyti R. D. gyvenamąją vietą su ieškovu; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį. Su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, tačiau išlaikymui gali skirti tik po 30 Eur.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje. Prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų nepareiškė.
Šalies argumentai
Ieškovas posėdžio metu ieškinį palaikė. Teigė, kad dukra pas jį gyvena nuo rugpjūčio 27 d., o prieš tai ji mėnesį atostogavo pas vyresniąją seserį. Iš jo gaunamos pensijos atskaitomas apie 70 Eur dydžio išlaikymas dukrai. Moka tokio paties dydžio išlaikymą ir kitam vaikui. Pragyventi iš gaunamos pensijos lieka 190 Eur. Prie dukters R. poreikių tenkinimo prisideda ir jos vyresnioji sesuo. Dukrai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Ieškovas nurodė, kad planuoja pradėti dirbti, kad galėtų tinkamai pasirūpinti dukters poreikių tenkinimu. Prašo ieškinį tenkinti, dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio palieka spręsti teismui.
Atsakovė posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Neprieštaravo, kad dukters R. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Nesutiko su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Jos gaunamas pajamas sudaro tik 122 Eur dydžio pašalpa, jau 10 metų kaip registruota darbo biržoje. Kaime, kuriame gyvena, darbų moterims nėra, o susiradus darbą mieste, būtų problemos su susisiekimu. Sveikatos problemų neturi. Iš ieškovo gaunamą išlaikymą pervedė dukrai į jos sąskaitą. Dukters išlaikymui yra pajėgi skirti tik 30 Eur dydžio sumą.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nusprendė pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-276-100/2008 ir nustatyti R. D. gyvenamąją vietą su ieškovu P. S. ir iš M. D. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai R. D. po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-07-01 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistas vaiko išlaikymui lėšas pavesti valdyti uzufrukto teise ieškovui P. S.. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsakovė prieštaravimų, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškovu, nepateikė. Teigiamą išvadą šiuo klausimu pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAĮT prie SADM) Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS), nurodydamas, kad šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu nepažeis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į paties nepilnamečio vaiko išreikštą nuomonę, teismas sprendė, kad ieškovo prašymas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo pagrįstas.
Pareiga teikti vaikui išlaikymą negali būti pateisinama gaunamomis minimaliomis pajamomis, atsakovė turi pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių pakaktų augantiems vaiko poreikiams tenkinti, tačiau šiuo atveju, atsižvelgus tiek į nustatytus vaiko poreikius, tiek į esamą vaiko tėvo turtinę padėtį, teismas sprendė, kad ieškovo prašomas priteisti 180 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis šiuo metu neadekvatus atsakovės turtinei padėčiai ir pažeistų atsakovės turtinius interesus, ji nėra finansiškai pajėgi mokėti tokio dydžio išmokas.
Duomenų, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų ir būtų nedarbinga ar iš dalies darbinga, byloje nėra. VTAS pateiktoje išvadoje nurodyta, kad atsakovė neturi motyvacijos keisti savo gyvenimo būdo, nesiima jokių veiksmų gerinti savo šeimos finansinės padėties (neieško darbo, linkusi gyventi iš gaunamų socialinių išmokų), niekur nėra dirbusi ir gavusi darbo užmokesčio, socialinė pašalpa 2019 m. buvo skirta tik nuo gegužės mėnesio, kadangi M. D. pusę metų neatvyko į seniūniją pasirašyti ant siuntimo atlikti visuomenei naudingos veiklos, neatidirbus šių darbų, jai buvo nepaskirta ir socialinė pašalpa.
Atsižvelgus į abiejų bylos šalių pajamų ir išlaidų santykį, jų vaiko amžių (duomenys neskelbtini), į tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, siekiant išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, išlaikymas vaikui priteistas po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė M. D. prašo panaikinti 2020 m. sausio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-353-948/2020 ir ieškovo P. S. ieškinį atmesti, išreikalauti iš VTAS išvadą apie dabartinę R. D. gyvenamąją vietą ir išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) r. PK duomenis apie R. D. policijos iškvietimą 2019 m. gruodžio mėnesį. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pasikeitė faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-353-948/2020. Nurodė, kad 2020 m. sausio 17 d. šalių duktė R. grįžo pas atsakovę į namus ir pasakė, kad nenori gyventi su tėvu P. S., nes jis dažnai vartoja alkoholį, nepagarbiai elgiasi su ja, ją gąsdina, skaičiuoja „maisto kąsnius“, dažnai bei ilgam laikui išvyksta į (duomenys neskelbtini) pas savo draugę palikdamas R. su seserimi, girtas triukšmauja, dėl to jam buvo iškviesta policija.
Ieškovas P. S. atsiliepimo į atsakovės M. D. apeliacinį skundą nepateikė.
VTAS 2020 m. kovo 3 d. pateikė išvadą dėl atsakovės M. D. apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2-353-948/2020. Išvadoje nurodoma, kad 2020 m. sausio 17 d. R. D. išvyko gyventi pas motiną M. D.. Jai išvykus buvo susisiekta su VVTAĮT prie SADM Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Kupiškio rajone V. M., kuri patikino, kad R. D. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini), susitaikė su mama, jų santykiai normalizavosi. Buvo išklausyta R. D. nuomonė, kuri išreiškė norą ir toliau gyventi su mama. Skyriaus specialistai bendravo su P. S., kuris išreiškė nuomonę, jog neatsisako vykdyti savo kaip tėvo pareigų, tačiau neprieštaraus dukters nuomonei ir norui gyventi su mama, todėl VTAS sutiko su apeliantės M. D. argumentais, kad situacija iš esmės yra pasikeitusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo ir įrodymų išreikalavimo
Bendroji taisyklė dėl įrodymų pridėjimo yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37–38 punktai).
Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė R. D. surašytą prašymą dėl gyvenamosios vietos nustatymo su mama. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai pateiktu ir prašomu pridėti prie bylos įrodymu, sprendžia, kad jis pagrindžia naujas faktines aplinkybes, įvykusias po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, tačiau turi įtakos sprendžiant šalių ginčą, todėl jis prie bylos pridėtinas.
Be to, atsakovė apeliaciniu skundu prašė išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) r. PK duomenis apie R. D. policijos iškvietimą 2019 m. gruodžio mėn. CPK 199 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, tačiau apeliaciniu skundu tokių aplinkybių atsakovė nenurodė, nėra aišku, kokias aplinkybes šie įrodymai patvirtina, todėl atsakovės prašymas išreikalauti įrodymus netenkintinas.
Dėl ginčo esmės
Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).
Vertinant vaiko nuomonės svarbą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui. Nuoseklus, stiprus vaiko noro reiškimas taip pat gali būti svarbus vertinant nacionalinio teismo motyvų pakankamumą ir svarbumą Konvencijos 8 straipsnio prasme. Tačiau šio Teismo praktikoje kartu pažymima, kad vaiko noras yra tik vienas reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (G. v. Lithuania, no. 20739/05, 27 July 2010, § 38). Analogiškos nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje: vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Kiekvienoje byloje būtina individualizuoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).
Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsižvelgė į tai, kad atsakovė prieštaravimų, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškovu, nepateikė, įvertino teigiamą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą šiuo klausimu, kurioje nurodyta, kad šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu nepažeis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų. Teismas atsižvelgė į paties nepilnamečio vaiko išreikštą nuomonę ir tenkino ieškinio dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į tuo metu buvusias faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog R. D. 2020 m. sausio 17 d. išvyko gyventi pas motiną M. D., ir į kartu su atsakovės apeliaciniu skundu pateiktą R. D. prašymą dėl gyvenamosios vietos nustatymo su mama. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadą, kurioje nurodoma, kad R. D. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini), susitaikė su mama, jų santykiai normalizavosi, kad R. D. išreiškė norą ir toliau gyventi su mama bei kad ieškovas P. S. bendraudamas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi išreiškė nuomonę, jog neatsisako vykdyti savo kaip tėvo pareigų, tačiau neprieštaraus dukters nuomonei ir norui gyventi su mama. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant aiškiam vaiko apsisprendimui gyventi su motina M. D., ieškovui neteikiant prieštaravimų dėl dukros išreikšto noro, ieškinio reikalavimas dėl naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių negali būti tenkinamas, todėl sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu naikintinas ir atmestinas ieškovo reikalavimas dėl dukros R. D. gyvenamosios vietos nustatymo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atmetus ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu P. S., atmestinas ir reikalavimas priteisti iš atsakovės M. D. dukros R. D. išlaikymui po 180 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-07-01 iki vaiko pilnametystės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
1. Šalys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti P. S. ieškinį atsakovei M. D. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.