Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis

2023-10-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-161-1068/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-06
Bylos Nr.
II-161-1068/2023
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00049-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos AVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-161-1068/2023Teisminio proceso Nr.4-25-3-00049-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.10.4 (S)
ROIK: 2321588576.PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 6 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,

dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui V. K. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje, naudojant vaizdo ir konferencijų platformą zoom, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2023 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9382-2023 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas 2023 m. liepos 29 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-5486-2023 E. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad E. M. 2023 m. liepos 29 d., 12.59 val., Kretingos r. sav., magistraliniame kelyje Šiauliai – Palanga, 120 km., vairavo transporto priemonę – automobilį Mercedes-Benz ML 320 CDI 4 Matic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,80 prom. girtumas (+-0,017 prom.). Po paklaidos nustatytas 0,78 prom. girtumas. Tokiais veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas 2023 m. rugpjūčio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-9382-2023 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti ir nenustačius sunkinančių aplinkybių, E. M. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje skyrė 800 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, draudimą vairuoti transproto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn. (b. l. ).

Žemesnės instancijos teismas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose 2023 m. rugsėjo 5 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto asmens E. M. skundas, kuriuo jis prašo pakeisti Nutarimo dalį, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė ir administracinio poveikio priemonės neskirti arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

Šalies argumentai

Skunde E. M. nurodo, kad alkoholį vartojo liepos 28 dieną vakare, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui liepos 29 dieną 12.59 vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, paskirtą 800 Eur baudą sumokėjo. Nusižengimą padarė užmiestyje, automobilį vairavo nedideliu, leistinu greičiu. Važiuojant tokiu greičiu galima tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir pastebėti visus eismo dalyvius. Automobilį vairavo trumpą atstumą, šviesiu paros metu, žinomoje vietovėje. Jam nustatytas lengvas 0,80 (0,78 po paklaidos) promilių neblaivumas. Nuo pat pradžių prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nevengė atsakomybės. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį, nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Sustabdžius jį vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių - nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Kartu važiavo žmona, kuri buvo visiškai blaivi ir tęsė kelionę po patikros. Dėl piniginės nuobaudos paskyrimo patyrė finansinę naštą. Išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo. Iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus nusižengimo, turi virš 19 metų vairavimo stažą. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, vaiku, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Jo vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio gyvenimo būdo išraiška. Pilnu etatu dirba su nuosavu krovininiu kelių transportu pagal individualią veiklą ir pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Darbo funkcijų atlikimui būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Darbdavio charakterizuojamas kaip kruopštus, sąžiningas, ramaus būdo, nekonfliktiškas ir pareigingas darbuotojas. Netekęs teisės vairuoti, netektų darbo, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Dėl sveikatos būklės kitą darbą susirasti būtų sudėtinga. Turi neįgalumą, augina mažametį sūnų, kuris lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą ir krepšinio treniruotes (duomenys neskelbtini) centriniame stadione. Teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti vaiko saugų patekimą į mokymo įstaigą ir treniruotes. Sveikatos priežiūros tikslais svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, vykstant į VšĮ “Palangos asmens sveikatos priežiūros centras“ ir kitas medicinos įstaigas, sekti sveikatos sutrikimus, išsirašyti būtinus vaistus. Netekęs teisės rizikuoja padidėjusiu krūviu širdžiai ir padidėjusiu kraujospūdžiu, tai apsunkintų jo sveikatos būklę. Netekus teisės vairuoti, netektų visų uždirbamų pajamų, liktų tik neįgaliojo išmoka, kuri siekia 176,86 Eur. Paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. ANK 34 str. 6 d. nustatyta, kad teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje, kur taikytos ir aiškintos ANK 34 str. 6 d. įtvirtintos teisės normos, suformuluota, kad jos gali būti taikomos kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų bylojančių asmens naudai, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės. Tokie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas, asmeninio pobūdžio aplinkybės - darbo pobūdis, mažamečio vaiko auginimas, asmeniniai sveikatos sutrikimai, administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-53-2014; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-57-360/2017), finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn, bei kita. Įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę, ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta pagal įstatymą sankcijoje numatyta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra teisinga.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į E. M. skundą, kuriame nurodo, kad su E. M. skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pažymi, kad E. M., vairuodamas automobilį Mercedes- Benz, staiga sustojo ir apsikeitė vietomis su keleivės vietoje sėdėjusia žmona. Tai patvirtina vaizdo įrašas, pavadinimu PSS-20230729-124205UTC+0300. Šie duomenys paneigia skunde nurody­tas aplinkybes, kad E. M. nuo pat pradžių prisipažino padaręs pažeidimą, nevengė atsakomybės, prieš sės­damas už vairo nesijautė neblaivus. E. M., pamatęs poli­cijos pareigūnus ir siekdamas išvengti atsakomybės, susikeitė vietomis su keleivės vietoje sėdėjusia žmona, tai tik įrodo, kad E. M. jautėsi ir žinojo, kad yra neblaivus ir negalėjo vai­ruoti transporto priemonės. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad E. M. veikė tiesiogine tyčia. Negali būti laikoma išskirtine aplinkybė, jog E. M. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių dėl padaryto nusižengimo, rizi­ką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas ad­ministracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus. Būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už save ir savo šeimos narius, E. M. privalėjo būti itin rūpestingas ir atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčius kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nuo­bauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų/ administracinių nusižengimų bylose Nr. 2-AT-4/2011, 2AT- 7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Skunde nurodoma, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga 10 metų sūnų nuvežti į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, kuri nuo namų nutolusi vos 100 metrų ir E. M. vykti į VšĮ “Palangos asmens sveikatos priežiūros centras“ (nuo namų nutolęs apie 1,9 km.). E. M. nepagrindžia jokiais dokumentais dėl būtinumo vykti į gydymo įstaigas. Pa­brėžtina, kad Palangos mieste puikiai išvystytas susisiekimas viešuoju transportu. E. M. žmona turi teisę vairuoti transporto priemones ir gali pasirūpinti sūnaus saugiu patekimu į krepšinio treniruotes. E. M. skunde nurodo, kad vairuodamas automobilį nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tačiau pažymėtina, kad tokių galimų pa­sekmių buvo išvengta ne dėl E. M. apsisprendimo, o dėl policijos pareigūnų taikytų priemonių. Skunde nurodomi argumentai nepaneigia tikimybės, kad jeigu E. M. ne­būtų sustabdytas policijos pareigūnų ir dėl neblaivumo nebūtų nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, neabejotinai būtų važiavęs ir toliau, tokiu elgesiu keldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams. Vien tai, kad buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Skunde E. M. teigia, jog praeityje nebuvo baustas už vairavimą apsvaigus, tačiau nėra pagrindo teigti, kad padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra visiškai atsitiktinis. E. M. administracine tvarka baustas už važiavimą mokamais valstybinės reikšmės keliais, nesumokėjus kelių naudojimo mokesčių, vairavo transporto priemone neužsisegęs saugos diržų ir kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors šie nusižengimai nėra itin šiurkštūs, tačiau parodo, kad E. M. yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių ir daryti naujus, pavojingesnius teisės pažeidimus. Skunde nurodytose pavyzdi­nių nutarčių faktinės aplinkybės nėra tapačios ar iš esmės panašios nagrinėjamai situacijai, nes tiek administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, tiek ir pačių pažeidėjų asmenybės charakteristi­kos nėra analogiškos, todėl vadovautis pateikta teismų praktika nėra pagrindo. Kiekvienoje byloje administracinė nuobauda taikoma individualiai, įvertinus būtent toje byloje nustatytas faktines apli­nkybes. E. M. skunde nurodomos labiau įprastos, niekuo neišsiskiriančios aplinkybės, kurios nepaneigia skundžiamo nutarimo pagrįstumo bei nesudaro pagrindo dar labiau švelninti E. M. paskirtą minimalų administracinio poveikio priemonės terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas atstovas V. K. teismo posėdyje prašė E. M. skundo netenkinti ir palikti Nutarimą galioti be pakeitimų. Papildomai paaiškino, kad E. M. prašymas dėl minimalios nuobaudos skyrimo buvo tenkintas iš dalies. Teismui pateiktas skundas analogiškas kaip ir institucijai. Šis atvejis išskirtinis tuo, kad E. M. suvokė, kad iš vakaro jo vartotas alkoholis įtakojo jo vairavimą, todėl ir buvo atliktas vairuotojo pasikeitimas. Prioritetas yra visuomenės interesas ir saugus eismas. E. M. galėjo įsigyti alkoholio kiekio matuoklį, pasitikrinti prieš vairuojant. E. M. nuolat daro KET pažeidimus, jie nešiurkštūs, bet skiriamos nuobaudos jam įtakos nedaro. Negalima konstatuoti, kad jis pavyzdingas eismo dalyvis. Institucija įvertino, kad anksčiau jis nėra baustas už analogišką nusižengimą, todėl buvo taikyta švelniausia įstatymu numatyta skiriama bauda, taikytas minimalus teisės vairuoti teisės atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

E. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai, asmeniškai, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė, prašymų atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <…>, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad E. M. 2023 m. liepos 29 d., 12.59 val., Kretingos r. sav., magistraliniame kelyje Šiauliai – Palanga, 120 km., vairavo transporto priemonę – automobilį Mercedes-Benz ML 320 CDI 4 Matic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,78 prom. girtumas (įvertinus alkoholio matuoklio paklaidą). Tokiais veiksmais E. M. pažeidė KET 14 punktą. E. M. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėtį. Jo veika kvalifikuota teisingai. Už nusižengimo padarymą E. M. skirta minimali administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonė. Įstatymas imperatyviai reguliuoja ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos sankcijos skyrimą, todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nagrinėjamu atveju yra privalomas.

E. M. skundu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir administracinio poveikio priemonės neskirti arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

E. M. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Kad transporto priemonę vairavo neblaivus, pripažįsta ir pats E. M.. E. M. nustatytas 0,78 promilių neblaivumas viršija beveik dvigubai leistiną ribą, nuo kurios asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam. E. M. teigia, kad pažeidimą padarė dėl neatsargumo, nes alkoholį vartojo iš vakaro ir prieš sėsdamas vairuoti jautėsi blaivus, t. y. tinkamai neįvertino savo galimybių vairuoti transporto priemonę, dėl jo padaryto pažeidimo niekas nenukentėjo, jis vairavo atsargiai, leistinu greičiu, kitų KET nepadarė ir sustabdytas buvo tik dėl policijos vykdomos priemonės. Šie pažeidėjo skundo argumentai, teismo nuomone, niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ir/ar pažeidėjo kaltės, o E. M. veiksmai, pamačius policijos pareigūnų pajėgas ir pasikeitus su sutuoktine vairuotojo vieta, įrodo, jog buvo abejonių dėl vairavimo galimybių ir blaivumo būklės, ir sėsdamas prie vairo E. M. elgėsi pavojingai bei rizikavo, tačiau rizika nepasiteisino, būklė, leidžianti vairuoti, buvo nepagrįstai pervertinta. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia ir vien pats faktas, kad pažeidėjas sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena (tolimesni veiksmai dėl pasikeitimo vairuotojo vietomis tai ir patvirtina) įvertinus ir nustatytą neblaivumo laipsnį (0,78 promilės) rodo, jog administracinį nusižengimą E. M. padarė tyčia. Alkoholio vartojimo iš vakaro, o ne tą pačią pažeidimo dieną, vertinti pažeidėjo naudai nėra jokio pagrindo. Kiekvienas asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus. Asmeninis subjektyvus savijautos vertinimas nelaikytinas tinkamu pareigos sulaukti pilno išsiblaivimo momento įgyvendinimu. Kiekvienam asmeniui yra prieinamas alkotesterio įsigijimas, tačiau E. M. jokių priemonių įvertinti savo galimą neblaivumo laipsnį nesiėmė. Todėl aplinkybė, kada pažeidėjas vartojo alkoholį, nelemia situacijos išskirtinumo. Padaryto nusižengimo pavojigumui neturi reikšmės ir E. M. nurodomos aplinkybės, kad automobilį vairavo užmiestyje, dienos metu, leistinu greičiu, nuvažiavo trumpą atstumą, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Iš policijos pateikto vaizdo įrašo matyti, jog eismas, kur buvo sustabdytas automobilis, kuriuo važiavo E. M., buvo intensyvus, todėl nepriklausomai nuo E. M. subjektyvaus veiksmų vertinimo, jo apsvaigimo būsena buvo pavojinga ir draudžianti vairuoti transporto priemonę dėl potencialiai didesnės rizikos eismo saugumui ir galimų sunkių, skaudžių ir nepataisomų pasekmių. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Įstatymas numato atsakomybę ne už pasekmių nesukėlimą, o už veiksmus. Jei vairuodamas neblaivus E. M. būtų sukėlęs pasekmes, jis atsakytų dėl kito, sunkesnio pažeidimo. Tai, kad pažeidėjas turi ilgą vairavimo stažą ir nėra padaręs analogiškų pažeidimų necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai. Turėdamas ilgą vairavimo stažą, E. M. turėjo suprasti ir įvertinti vairavimo esant neblaiviam pavojus, bet vis tiek nesilaikė KET reikalavimų, nors turėjo elgtis itin atsakingai ir nedaryti nusižengimų, juolab, kad kartu važiavo sutuoktinė, kuri galėjo vairuoti ir toliau tęsė kelionę.

Be to, padaryto KET pažeidimo negalima vertinti ir kaip atsitiktinio. Nuo 2020 m. E. M. sistemingai baudžiamas už įvairius KET pažeidimus (baustas net penkis kartus), skundžiamo nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Akivaizdu, jog ankstesni E. M. padaryti KET pažeidimai rodo neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą bei leidžia daryti išvadą apie jo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

Skunde nurodomos aplinkybės, jog E. M. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, gailėjosi, nėra baustas už analogiško ar panašaus pobūdžio nusižengimą, turi šeimą, dirba, gerai charakterizuojamas ir kt., yra reikšmingos individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tačiau nesudaro pagrindo jų švelninti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Nurodytas aplinkybes Nutarimą priėmusi institucija įvertino E. M. skiriant administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, kurios paskirtos minimalaus dydžio ir teismo nuomone nėra teisinio pagrindo dar kartą į jas atsižvelgti, ir tuo pačiu pagrindu trumpinti administracinio poveikio priemonės terminą ar jos neskirti. E. M. paskirta administracinio poveikio priemonė nėra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui. Baudos sumokėjimas šiuo atveju yra dėsninga Nutarimo įvykdymo sąlyga, kuri pažeidėjui sukelia finansinius nuostolius ir yra natūrali teisės pažeidimo pasekmė.

E. M. skunde išdėstė aplinkybes dėl jam ir jo šeimai kilsiančių neigiamų pasekmių, atėmus teisę vairuoti transporto priemones. Šios aplinkybės nelaikomos pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Sutiktina, kad dėl paskirtos nuobaudos E. M. bus sunkiau ir nepatogiau vykdyti įsipareigojimus šeimai, atlikti darbo funkcijas bei vykdyti ūkinę veiklą, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl sveikatos, šeiminių, darbo pobūdžio ir kt., turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. E. M. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant darbines funkcijas, ūkinę veiklą bei tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, sveikata, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini jo teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, atsiliepime į E. M. skundą Institucija bei atstovas pagrįstai teisme nurodė, kad tiek pažeidėjo sūnaus ugdymo įstaigos, tiek sveikatos priežiūros įstaiga nuo gyvenamosios vietos nutolusios tokiu atstumu, kurį galima įveikti pėsčiomis arba viešuoju transportu, kuris Palangos mieste puikiai išvystytas. Taip pat E. M. žmona turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl gali pasirūpinti tiek sūnaus saugiu patekimu į krepšinio treniruotes bei esant poreikiui pažeidėjo pristatymu į medicinos įstaigą.

Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels E. M. papildomų nepatogumų bei neigiamų pasekmių, kurias tikėtina patirs ir jo šeimos nariai, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė, tai yra paties E. M. veiksmų rezultatas ir nesudaro pagrindo švelninti atsakomybę, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Neteisinga būtų, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Paskirta nuobauda sukeliami nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.

E. M. skunde nurodo teismų sprendimus, kuriuose panašiais atvejais administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nuobaudos buvo sušvelnintos. Atkreiptinas dėmesys, kad priimdami sprendimus teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Skunde gausiai išvardinti pirmos instancijos teismų sprendimai, nor ir priimti analogiško pobūdžio bylose, nėra precedentai ir teismas, priimdamas sprendimas, neturi teisinio pagrindo jais remtis ar taikyti. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismas pažymi, kad skunde nurodyti sprendimai nėra analogiški nagrinėjamam atvejui, todėl neįpareigoja teismo jais remtis savo sprendime. Nurodytuose Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 266-919/2019 ir 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-470-383/2020 teismas vertino pažeidėjo veiką, kai nustatytas neblaivumas buvo žymiai mažesnis nei nustatytas E. M., todėl šių sprendimų aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai situacijai. Skunde nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai bylose Nr. 2AT-56-689/2018, 2AT-8-719/2019, 2AT-25-648/2019, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-53-2014, Klaipėdos apygardos teismo byloje Nr. ATP-57-360/2017 nėra tapatūs, nes jose nagrinėtas ne ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, tik byloje Nr. 2AT-6-628/2019, tačiau ir joje pasisakyta, kad administracinio poveikio priemonė paskirta pagrįstai ir tinkamai. Taigi, skunde nenurodyta teismų praktika, kuri būtų pagrindas išvadai, kad ir šiuo atveju yra susiklosčiusi visiškai analogiška situacija ir yra pagrindas tenkinti pažeidėjo skundą. Kiekvienos bylos duomenys vertinami individualiai, visus byloje surinktus duomenis įvertinant kompleksiškai ir nė vienam nesuteikiant išskirtinės reikšmės.

Įvertinus byloje esančių faktinių duomenų visumą, skunde nurodomas aplinkybes, konstatuotina, jog aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą E. M. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra, todėl E. M. skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9382-2023 (ROIK: 2321588576) nepakeistą ir E. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė