- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-1345-480/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16340-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- G. S.
- Kategorijos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui G. S. dėl sumokėto avanso pagal preliminarią sutartį ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo G. S. 12 500,00 Eur negrąžintą avansą, 605,00 Eur išieškojimui ne teismo tvarka patirtus nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas preliminari pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje buvo numatyta, kad bendra minėto turto pirkimo–pardavimo kaina - 182 500,00 Eur.
3. Preliminarios sutarties 2.1. punktu šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę minėto turto pirkimo–pardavimo sutartį ne vėliau, kaip iki 2022 m. rugsėjo 25 d. Sudarius preliminarią sutartį, ieškovas, išreikšdamas ketinimą pirkti anksčiau minėtą turtą, sumokėjo atsakovui 12 500,00 Eur avansą grynaisiais. Dėl atsakovo nebendradarbiavimo ir nesavalaikio pirkimo dokumentų paruošimo, pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą nebuvo sudaryta. 2022 m. rugsėjo 23 d. ieškovas išreiškė pastabas dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties turinio, t. y. prašė pakoreguoti sąlygas, kurios visiškai neatitiko ieškovo teisėtų interesų, tačiau atsakovas piktybiškai nesutiko koreguoti sutarties sąlygų bei sutarties pasirašymo dieną.
4. Atsakovui laiku nepasirūpinus reikalingais dokumentais bei laiku nepateikus ieškovui turto pirkimo–pardavimo sutarties projekto susipažinimui, vėliau nesutikus koreguoti prieštaringų sutarties sąlygų bei perduoti ieškovui raktus sutarties pasirašymo dieną ir dėl to praleidus terminą sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas neabejotinai turi pagrįstą teisę reikalauti grąžinti jo sumokėtą avansą. Atsakovas sąmoningai ir tikslingai vengė sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, nes galimai planavo parduoti turtą kitiems potencialiems pirkėjams už didesnę kainą. Ieškovas prašė ištrinti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties kelis punktus (7.1.3. - 7.1.5. punktus), kurie tiesiogiai prieštaravo minėtos sutarties 5.2. - 5.3. punktams. Atsakovas nesutiko nei pašalinti prieštaraujančių punktų, nei perduoti turto raktų. 2022 m. rugsėjo 23 d. išsiskirsčius iš notaro biuro, atsakovas atsiuntė pranešimą, kad kviečia pasirašyti su notaru pakoreguotos sutarties 2022 m. rugsėjo 26 d., t. y. pasibaigus preliminariai sutarčiai. Ieškovas nematė prasmės pratęsti preliminarios sutarties termino, todėl visiškai pagrįstai 2022 m. rugsėjo 26 d. turėjo teisę nebesudaryti pirkimo–pardavimo sutarties.
Šalies argumentai
5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovui sumokėjus avansą, kitą dieną po preliminarios sutarties sudarymo kreipėsi į teismą dėl leidimo parduoti turtą. 2022 m. rugsėjo 21 d. gavus teismo leidimą, iš karto informavo ieškovą, jog galima sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas nesutiko su atsakovo pasirinktu notaru ir pareiškė, jog pagrindinę sutartį galės pasirašyti tik pas ieškovo sutartą notarą dėl tos priežasties, kad atsakovas siekia apgauti ar pasielgti nesąžiningai. Kadangi ieškovo notaras negalėjo priimti artimiausiu laiku, todėl buvo susitarta su ieškovu, jog sutarties sudarymas bus vykdomas Kauno miesto 8-ąjame notarų biure pas notarą 2022 m. rugsėjo 23 d. 10.00 val. 2022 m. rugsėjo 22 d. notaras pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pateikė susipažinimui, kurią atsakovas nedelsiant persiuntė ieškovui. Kitą dieną atvykus pas notarą sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovas pareiškė, jog sutartis yra netinkama ir jos pasirašyti negali. Tiek atsakovas, tiek notaras sutiko sutartį koreguoti, paprašė ieškovo įvardinti punktus, kurie jam netinka. Ieškovas turto pirkimo–pardavimo sandorio metu elgėsi neracionaliai ir emocionaliai. Atsakovas informavo, jog turto raktus galės pateikti nedelsiant po sandorio sudarymo, kadangi iš turto reikėjo susirinkti daiktus bei name buvo nepilnamečių vaikų. Nesutikęs su atsakovo sąlygomis ieškovas nutraukė turto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą.
6. Atsakovas visą laiką užtikrino sklandų pirkimo–pardavimo procesą. Atsakovas nevengė pareigų, stengėsi užtikrinti sklandų ir teisingą turto pardavimo–pirkimo procesą, o ieškovas vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovo prašymas grąžinti avansą yra visiškai nepagrįstas, prieštarauja tiek preliminarios sutarties sąlygoms, tiek CK numatytoms normoms, tiek Lietuvos teismų praktikai. Susirašinėjimo medžiaga tik parodo, kad atsakovas atrašo į sms žinutes, rašo elektroninius laiškus, komunikuoja su notarų biuru. Nei notarui atsiuntus sutarties projektą susipažinimui 2022 m. rugsėjo 22 d. vakare, nei susitikus ryte atsakovo bute, ieškovas neužsiminė apie jam netinkančius punktus ir tik atvykus į notarų biurą pradėjo reikšti nepasitenkinimą pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi. jis net ir nebenorėjo sudaryti pagrindinės sutarties tik apie tai niekaip neinformavo atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. P. atsakovo G. S. naudai 4 317,62 Eur bylinėjimosi išlaidas. Grąžino atsakovui G. S. 200,00 Eur užstatą sumokėtą 2023 m. balandžio 6 d.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašomi priteisti 12 500,00 Eur yra ne nuostoliai pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet netesybos, kurios yra nustatytos šalių sutarimu preliminarioje sutartyje. Pirkėjas sudaręs preliminarią sutartį, pretenzijų dėl daikto kokybės neturėjo, įsipareigojo įsigyti turtą tokios būklės, kokios matė 2022 m. rugsėjo 23 d., tačiau vėliau poziciją pakeitė, ėmėsi veiksmų šalių sutartai turto kainai sumažinti, reiškė pretenzijas dėl galimų turto trūkumų, siekė susigrąžinti sumokėtą avanso sumą. Tokie pirkėjo veiksmai sudaro pagrindą išvadai, jog preliminarios sutarties neįvykdymą lėmė ne pardavėjo kaltė, o pirkėjo siekis įsigyti turtą kitomis, nei sutarta, sąlygomis.
9. Preliminarios sutarties 6.1. p. šalys susitarė, kad jeigu turto pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis preliminarioje sutartyje nustatytais terminais nesudaroma dėl pirkėjo kaltės, tai pirkėjas už įsipareigojimų nevykdymą palieka pardavėjui įmokėtą avansinę įmoką 12 500,00 Eur kaip minimalių pardavėjo nuostolių atlyginimas. Preliminari sutartis nebuvo įvykdyta dėl pirkėjo kaltės, t. y. jam atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, todėl pirkėjo sumokėtas avansas kaip minimalūs nuostoliai dėl to, kad nebuvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, lieka pardavėjui.
10. Pagrindinės sutarties sudarymo terminas nebuvo praleistas, kadangi šalys pas notarą atvyko 2022 m. rugsėjo 23 d. Pagrindinės sutarties sudarymo metu atsakovas buvo sutvarkęs bei pristatęs visus reikiamus dokumentus, kad notaras galėtų parengti sutartį, bei sutiko, kad pagrindinės sutarties sąlygos būtų koreguojamos, atsižvelgiant į ieškovo pastabas. Teismas nenustatė, jog atsakovas būtų pradėjęs derybas su ieškovu neturėdamas tikslo sudaryti pagrindinę sutartį ar būtų atlikęs kitus veiksmus, kurie galėtų būti teismo vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo kriterijų.
11. Teismas pripažino labiau tikėtina, kad pats ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį ne dėl to, kad prarado pasitikėjimą atsakovu ar kad pasibaigė sutarties sudarymo terminas, o dėl to, kad ieškovui nepavyko pasiekti, jog perkamas turtas būtų įsigytas kitomis, nei sutarta, sąlygomis. Nenustačius priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir pagrindinės sutarties nesudarymo kaip vienos iš būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, atsakomybė netesybų (kompensacijos) forma atsakovui negali būti taikoma.
12. Šalys preliminaria sutartimi susitarė pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2022 m. rugsėjo 25 d., įvertinus tai, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. tenka ne darbo dienai (sekmadienis), tai paskutinė termino diena pagrindinei turto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti – 2022 m. rugsėjo 26 d. (pirmadienis). Vien tai, kad šalys sutarė pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2022 m. rugsėjo 25 d. (nagrinėjamu atveju iki 2022 m. rugsėjo 26 d.), savaime nereiškia, kad šalys negalėjo pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti paskutinę sutarto termino dieną ir kad tai būtų vertinama, jog atsakovas nesilaikė įsipareigojimo. Nenustačius atsakovo (pardavėjo) kaltės dėl preliminarios sutarties nevykdymo, netenkino ir išvestinių reikalavimų dėl 605,00 Eur nuostolių bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. P. ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus, išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:
13.1. Notaro S. Z. liudijimas patvirtino, jog ieškovas savo aktyviais veiksmais siekė įsigyti turtą, pirkimo organizavimas nevyko sklandžiai ir operatyviai iš atsakovo pusės, tačiau teismas nepagrįstai to nevertino. Neatsižvelgta ir į kitų liudytojų paaiškinimus, iš kurių matyti, kad atsakovas akivaizdžiai nepagrįstai vengė perduoti raktus, o notarui pateikė išgalvotus pasiteisinimus dėl raktų perdavimo galimybių.
13.2. Teismas selektyviai pasirinko vieną aplinkybę dėl turto kainos derybų, kas nepatvirtina, jog ieškovas vengė sudaryti sandorį. Teismas padarė esminę fakto klaidą, kadangi ieškovas po 2022 m. rugsėjo 23 d. neįvykusio sandorio nereiškė atsakovui jokių pretenzijų nei dėl daikto trūkumų, nei dėl turto kainos. Derybos dėl kainos vyko iki preliminarios sutarties pasirašymo, tačiau nei po preliminarios sutarties sudarymo, nei iki notarinės sutarties sudarymo nevyko.
13.3. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų dėl ieškovo galimo nesąžiningumo. Pagrindinis sandoris neįvyko, nes šalys nesuderino tarpusavio valios, kilo konfliktas, dėl ko sandorio pasirašymo metu nebuvo aptarti visi sandorio punktai, sutartis nebuvo suderinta. Byloje nebuvo nustatytos ir įrodytos visos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos.
13.4. Ieškovas turėjo pagrįstą teisę reikalauti pašalinti tam tikras nuostatas iš pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties, nes jos prieštaravo sutarties 5.2. ir 5.3. punktams. Nepagrįsta teigti, jog ieškovas siekė sudaryti sandorį kitomis sąlygomis, nes pirminės sandorio sąlygos net nebuvo derintos su ieškovu, todėl sandorio pasirašymo metu sąlygos buvo ne keičiamos, o derinamos. Neaišku, kodėl teismas atsakovo atsisakymą perduoti raktus palaikė svariu.
13.5. 2022 m. rugsėjo 26 d. nebuvo niekaip derinta su ieškovu, atsakovas šią datą vienašališkai suderino su notaru, todėl akivaizdu, kad be ieškovo valios nustatant kitą sandorio datą, kai sandoris galėjo įvykti dar iki preliminarios sutarties termino pasibaigimo, pažeidė ne tik ieškovo teises, bet ir preliminarios sutarties nuostatas. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas galutinai prarado bet kokį pasitikėjimą atsakovu.
13.6. Teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovas, atlikdamas sandorį turėjo iš anksto užsakyti pinigus, ką ir padarė, todėl jam buvo itin svarbu sudaryti sandorį būtent 2022 m. rugsėjo 23 d. Kitu laiku ir kitą dieną to padaryti negalėjo, nes turėjo išvykti į kelionę. Atsakovo draugės liudijimas patvirtino, kad jis su drauge 2022 m. rugsėjo 26 d. vis dar buvo name, todėl akivaizdu, jog net ir po preliminarios sutarties pasibaigimo sandoris nebūtų įvykęs, nes atsakovas pilnai neišsikėlė.
13.7. Teismas neteisingai aiškino ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovo ieškinio dalykas yra avanso - kaip turto kainos dalies grąžinimas, o ne civilinės atsakomybės atsakovui taikymas, todėl ieškovas neturėjo jokios procesinės pareigos įrodinėti atsakovo kaltės.
13.8. Atsakovas jokia forma nepranešė, kad sumokėtas avansas yra įskaitomas į tariamus nuostolius (netesybas). Norint sumokėtą avansą pripažinti netesybomis, privalo būti atsakovo priešpriešinis vienarūšis reikalavimas taikyti netesybas, kai šiuo atveju atsakovas tokio reikalavimo nereiškė. Prašomas grąžinti avansas savaime automatiškai negalėjo tapti atsakovo tariamais nuostoliais be atskiro procesinio įrodinėjimo bei neatliekant įskaitymo pagal CK 6.131 str. nustatytą tvarką.
13.9. Teismas nevertino atsakovo (ne)sąžiningumo, nors sprendime cituoja, jog turi būti vertinamas šalių elgesys bei sąžiningumo kriterijai. Pats atsakovas už turto kainą siekė gauti didesnę kainą, kurią po pretenzijos nuleido. 2022 m. spalio 8 d. atsakovas turėjo jau kitą pirkėją, kuris jam palankesnis, nes susitarė nurodyti mažesnę kainą, kitą dalį apmokant grynaisiais.
Atsiliepimas
14. Atsakovas prašo atmesti ieškovo A. P. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo atsakovui apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė:
14.1. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Ieškovas su atsakovu nebandė susisiekti, apie pagrindinės sutarties sąlygų netinkamumą net neužsiminė ryte, kuomet buvo atvykęs pakartotinai apžiūrėti, nufotografuoti turtą dar kartą prieš jį įsigyjant. Atrodo, jog ieškovas net ir nebenorėjo sudaryti pagrindinės sutarties, tik apie tai niekaip neinformavo atsakovo, o tiesiog nutraukė jo sudarymą apkaltindamas tuo atsakovą.
14.2. Atsakovas visą preliminarios sutarties vykdymo laiką dėjo maksimalias pastangas, jog minėta sutartis būtų sudaryta. Pagrindinės sutarties įvykdymo organizavimas yra ne tik atsakovo atsakomybė, todėl ir ieškovas turėjo dėti pastangas bendradarbiauti ir siekti geranoriškai užbaigti sandorį bei pasirašyti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas akivaizdžiai siekė sumažinti turto kainą.
14.3. Ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, kodėl negalėjo sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties 2022 m. rugsėjo 26 d., tik melagingai teigė, jog turi išvykti į kelionę. Nors visą laiką ieškovas teigė, jog buvo pasiruošęs pirkti, tačiau jo veiksmai po preliminarios sutarties pasirašymo rodo, kad buvo visiškai priešingai.
14.4. Po neįvykusio sandorio ieškovas gavo SMS žinutę apie kitą paskirtą datą ir laiką sandorio sudarymui, todėl klaidingai teigia, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. data nebuvo su juo niekaip derinta. Tai buvo sekanti darbo diena po neįvykusio sandorio, be to, preliminarioje sutartyje nebuvo numatyta, jog atsakovas privalėjo suderinti su notaru. Paskutinė termino diena laikoma po ne darbo dienos einanti darbo diena, todėl ieškovo atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį 2022 m. rugsėjo 26 d. nėra priežastis grąžinti avansą ir laikyti sutartį nesudarytą dėl atsakovo kaltės.
Šalies argumentai
14.5. Ieškovo elgesys yra nesąžiningas, nes jo pridėti kelionės bilietai nurodo 2022 m. rugsėjo 27 d., 07.45 laiką ir Ryga-Berlynas kryptį, tačiau posėdžio metu teigė visai kitas detales. Visus privalomus dokumentus atsakovas sandorio sudarymo dieną turėjo ir buvo pilnai pasiruošęs sudaryti turto pirkimo–pardavimo pagrindinę sutartį, tačiau ieškovas nesiekė geranoriškai ir sąžiningai užbaigti turto pirkimo–pardavimo sandorio.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinė skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
22. Byloje nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. šalys sudarė preliminarią sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis), pagal kurią atsakovas G. S. (toliau – ir atsakovas) įsipareigojo parduoti gyvenamąjį namą (110,51 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu (3,15 a), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau namas su žemės sklypu – ir Turtas), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, o ieškovas A. P. (toliau – ir ieškovas arba apeliantas) – šį Turtą nupirkti už 182 500,00 Eur, sudarydami pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį iki 2022 m. rugsėjo 25 d. Bylos duomenys patvirtina, kad nei iki Preliminariojoje sutartyje nurodyto termino, nei jam pasibaigus šalių įvardyto Turto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Šalys šio fakto neginčija.
23. Preliminariosios sutarties 5.1 punktu šalys sutarė, kad per 1 darbo dieną po šios sutarties pasirašymo pirkėjas (t. y. ieškovas) sumoka pardavėjui (t. y. atsakovui) pavedimu 12 500 Eur (dvylika tūkstančių penki šimtai eurų) sumą grynaisiais (pastaba: taip nurodyta sutartyje). Byloje nustatyta, kad ieškovas sumokėjo grynaisiais atsakovui 12 500,00 Eur pagal Preliminariąją sutartį. Šalys šių aplinkybių neginčija. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškovo sumokėta 12 500,00 Eur suma prilyginama avansui.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė dėl sumokėto avanso pagal Preliminariąją sutartį grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendė, kad Preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta dėl pirkėjo kaltės, t. y. pirkėjui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, todėl remiantis šalių sudarytos Preliminariosios sutarties 6.1 punkto nuostatomis, pirkėjo sumokėtas avansas kaip minimalūs nuostoliai dėl to, kad nebuvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, lieka pardavėjui ir skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė.
25. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas neišanalizavus visos byloje esančios medžiagos, įrodymų, paremtas visiškai formaliomis ir paviršutiniškomis teismo išvadomis, netinkamai pritaikant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl turi būti panaikintas.
26. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009). Be to, teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto įrodymo ir/ar argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2011; kt.).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, tarp jų susijusių su įrodinėjimu, įrodymų vertinimu, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, susijusias su pagrindinės sutarties nesudarymu, nors ir neaptarė avanso paskirties, bet iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas preliminariosios sutarties nuostatų kontekste, ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neišsamiai ar neobjektyviai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 263 straipsnis).
29. Byloje kilo ginčas dėl sumokėto avanso pagal Preliminariąją sutartį grąžinimo, kai sutarties šalys įsipareigojo sudaryti, bet nesudarė pagrindinės sutarties dėl Turto pirkimo–pardavimo.
30. CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rūšių sutarčių elementų turinčią sutartį, nurodyti sąlygines sandorio sąlygas ir pan. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009).
31. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalys sudarė Preliminariąją sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui grynaisiais sumokėjo 12 500,00 Eur avansą, pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2022 m. rugsėjo 25 d., tačiau nei iki nurodyto termino, nei jam pasibaigus Turto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.
32. Preliminariosios sutarties 6.1 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jos sumokėta pardavėjui sutarties 5.1 punkte numatyta suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. ši suma liks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas. Pagal Preliminariosios sutarties 6.2 punktą, tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjas per 5 dienas nuo sutarties 2.1 punkte numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą sutarties 5.1 punkte numatytą sumą ir sumokėti 5.1 punkte nurodyto dydžio sumą, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjo nuostolius. Preliminariosios sutarties 6.3 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl aplinkybių ir priežasčių, nepriklausančių nuo šalių valios, t. y. nesant nei pirkėjo, nei pardavėjo kaltės ir šalys nesusitars termino pratęsimo, tai pardavėjas turės grąžinti jam sumokėtą sutarties 5.1 punkte numatytą sumą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pirkėjo rašytinio reikalavimo gavimo dienos.
33. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pavyzdžiui, pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, be kita ko, kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020).
34. Tiek aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti aktuali kasacinio teismo praktika, tiek Preliminariosios sutarties nuostatos leidžia daryti išvadą, kad pagal šalių sudarytos Preliminariosios sutarties sąlygas ieškovo sumokėtas 12 500,00 Eur avansas atliko ne tik mokėjimo bei atsiskaitymo, bet ir prievolės įvykdymo užtikrinimo, t. y. pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimo, funkciją.
35. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, kad kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021).
36. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių vertinimo Preliminariosios sutarties nuostatų kontekste, t. y. dėl vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – kaltės nustatymo. Pastebėtina, kad apeliantas tik deklaratyviai nurodo, jog byloje nebuvo nustatytos ir įrodytos visos jo civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau teisiškai pagrįstų argumentų šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikia ir jų nekonkretizuoja. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 22 pastraipa).
37. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Įstatymas įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi (CK 6.38 ir 6.200 straipsniai). Pažymėtina ir tai, jog pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida.
38. Šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 35 punktas).Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).
39. Plėtojamoje kasacinio teismo praktikoje civilinės atsakomybės pažeidus pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose taikymo klausimu laikomasi pozicijos, kad turi būti ginamas tikrumo interesas, o tam tikrais atvejais – ir lūkesčio interesas. Esant tokiai preliminariajai sutarčiai, kai derybų pažangos laipsnis yra aukščiausio lygmens, kai sukuriamas didžiausias pasitikėjimas tarp šalių ikisutartiniuose santykiuose ir kitai šaliai sukuriamas pagrįstas įsitikinimas, kad sutartis bus sudaryta, toks santykis yra artimas tam santykiui, kuris sukuriamas jau sudarius pagrindinę sutartį. Todėl tokioje situacijoje atsakomybės apimtis turėtų skirtis nuo tos, kuri galėtų būti taikoma šalims esant tik pradinėje derybų stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 31, 41 pastraipa).
40. Preliminarioje sutartyje nebuvo numatyta, kokie yra tiek būsimo pirkėjo, tiek būsimo pardavėjo organizaciniai veiksmai, terminai, kurie sukurtų prielaidas pagrindinės sutarties sudarymui (pvz:. suderinti ir sutarti datą, laiką notarų biure, pasirūpinti sutarties projekto parengimu ir kt.). Preliminarioje sutartyje taip pat nenumatyta galutinė atsiskaitymo už perkamą Turtą tvarka, Turto atlaisvinimo laikas, todėl spręstina, kad šalys dėl to turėjo susitarti sudarydamos pagrindinę sutartį. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pagrindinė pirkimo–padavimo sutartis galėjo būti sudaryta iki Preliminarioje sutartyje numatyto termino ir kad Preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta, atsakovo kaltės nėra. Atsakovas sandorio sudarymui 2022 m. rugsėjo 21 d. gavo teismo leidimą sudaryti buto pardavimo sandorį; gavęs leidimą, suderino ir sutarė datą, laiką – 2022 m. rugsėjo 23 d., 10 val. notarų biure pagrindinės sutarties sudarymui; 2022 m. rugsėjo 22 d. gavęs iš notaro pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį susipažinimui, nedelsiant ją persiuntė ieškovui; iki sudarant sandorį gavo žemės bendraturčių E. A. ir J. A. atsisakymą nuo pirmumo teisės pirkti; notarų biurui pateikė visus reikalingus dokumentus sandoriui sudaryti ir paskirtu laiku atvyko sudaryti sandorio; sutiko koreguoti pagrindinės sutarties sąlygas ir bandė derintis prie ieškovo sąlygų; po neįvykusio sandorio bandė komunikuoti su ieškovu ir dar kartą 2022 m. rugsėjo 26 d.,11.30 val. sutarė laiką notarų biure. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad ieškovas apie jam netinkamas pagrindinės sutarties sąlygas neinformavo atsakovo nei 2022 m. rugsėjo 22 d. gavęs sutartį, nei kitos dienos rytą prieš sandorio sudarymą atvykęs pakartotinai apžiūrėti Turtą ir užfiksuoti skaitiklių rodmenis. Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas nuo pat pradžių ėmėsi būtinų veiksmų siekiant parduoti Turtą, tačiau nesudaro pagrindo teigti, jog ir ieškovas darė viską, kad pagrindinis sandoris įvyktų.
41. Nors ieškovas akcentuoja, kad byloje nebuvo tiriami ir analizuojami jo kokie nors neteisėti veiksmai, o byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtina jo aktyvius veiksmus (Preliminariosios sutarties pratęsimas, pagrindinio sandorio datos ir vietos organizavimo iniciavimas, notaro paieškos, komunikavimas su notaru, pastangos susisiekti su atsakovu, raginant jį organizuoti Turto pardavimą, Turto apžiūrėjimas, rodiklių užfiksavimas, susipažinimas su pagrindinės sutarties projektu, pinigų užsakymas banke sandorio atlikimui ir kt.) sandoriui sudaryti bei įrodo, jog jis realiai siekė ir ketino įsigyti Turtą, tačiau taip teigdamas ieškovas nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Preliminariosios sutarties neįvykdymą lėmė ne pardavėjo kaltė, o kitos priežastys, t. y. pirkėjo siekis įsigyti Turtą kitomis, nei sutarta, sąlygomis.
42. Byloje esančių įrodymų visuma (rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai ir liudytojo notaro S. Z. parodymai (išklausyti 2023 m. balandžio 4 d. ir 2023 m. gegužės 24 d. vykusių teismo posėdžių garso įrašai)) leidžia daryti aukšto tikėtinumo išvadą, kad pagrindinė sutartis nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovo nepagrįsto vengimo ją sudaryti, kai sandorio sudarymo metu pas notarą šis pareikalavo perduoti Turto raktus, o atsakovui jų neperdavus, paaiškinant to priežastis (turi susirinkti daiktus ir paimti vaikus), ieškovas nutraukė Turto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą, išeidamas iš notarų biuro. Ieškovo paaiškinimai teisme taip pat leidžia daryti išvadą, kad jo tikslas buvo daryti spaudimą, siekiant sumažinti Turto kainą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas net ir tada, kai atsakovas, geranoriškai siekdamas suderinti abiejų šalių interesus, sutiko atlaisvinti Turtą dienos bėgyje per penkias valandas, po to – per dvi valandas, atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl jo veiksmai vertinami kaip šalių sudarytos Preliminariosios sutarties pažeidimas ir vengimas sudaryti pagrindinę sutartį. Toks ieškovo elgesys neatitinka rūpestingo ir atidaus pirkėjo elgesio standarto.
43. Tai, kad preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra priverstinai, nereiškia, jog pasibaigus joje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti šalys nebegali tokios sutarties įvykdyti laisva valia. Priešingai, teismų praktikoje pripažįstama šalių teisė pratęsti preliminariojoje sutartyje nustatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Taigi, nėra teisinio pagrindo teigti, kad pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti šios sutarties šalys jokiomis aplinkybėmis nebegali tokios sutarties vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019, 36 pastraipa).
44. Teisėjų kolegija, mutatis mutandis (liet.– su tam tikrais pakeitimais) vadovaudamasi CPK 74 straipsnyje įtvirtintomis procesinių terminų pabaigos nuostatomis, kad jeigu paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena, kai nagrinėjamu atveju 2022 m. rugsėjo 25 d. buvo sekmadienis, o po sekmadienio einanti darbo diena buvo pirmadienis 2022 m. rugsėjo 26 d., pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog vien ta aplinkybė, kad šalys sutarė pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2022 m. rugsėjo 25 d. (nagrinėjamu atveju iki 2022 m. rugsėjo 26 d.), savaime nereiškia, kad šalys negalėjo pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti paskutinę sutarto termino dieną ir kad tai būtų vertinama, jog atsakovas nesilaikė įsipareigojimo nustatytu terminu sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį ar kad dėl preliminariosios sutarties pažeidimo yra kaltas atsakovas. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų ir nenurodė svarių priežasčių, dėl ko pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta ir paskutinę termino dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 26 d. Nors apeliantas teigia, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. data su juo nebuvo derinta, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad apie naujai paskirtą datą, laiką sandoriui sudaryti ieškovas buvo informuotas SMS žinute, tačiau pats nebandė susisiekti nei su notaru, nei su atsakovu derinant datą, laiką, jeigu netiko paskirtas ir neatliko jokių veiksmų iš savo pusės, kad būtų sudaryta pagrindinė sutartis, t. y. nevykdė įstatymo leidėjo sutarties šaliai nustatytos pareigos būti aktyviai ir komunikuoti (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog aplinkybės, kad tą dieną ieškovas turėjo išvykti į kelionę (kelionė buvo numatyta 2022 m. rugsėjo 27 d.) ar kad terminas pagrindinei turto pirkimo–pardavimo sutarčiai buvo pasibaigęs, nelaikytinos svariomis tiek, kad šalys nebūtų galėjusios pasirašyti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties. Juolab, kad ieškovas visą laiką akcentavo, jog buvo pasiruošęs pirkti, tačiau jo veiksmai po Preliminariosios sutarties pasirašymo rodo, kad buvo visiškai priešingai.
45. Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo, kuris savo procesiniuose dokumentuose nuolat teikė melagingas aplinkybes, (ne)sąžiningumo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Vien tai, kaip bando įtikinti apeliantas, kad atsakovas iki Preliminariosios sutarties pasirašymo siekė gauti didesnę kainą už Turtą ir po pretenzijos ją nuleido, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo nesąžiningumą. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ieškovo nurodyti atsakovo veiksmai – buvimas name 2022 m. rugsėjo 26 d., kito pirkėjo turėjimas 2022 m. spalio 8 d., yra tik ieškovo prielaidos, o ne priežastys, kliudžiusios sudaryti pagrindinę sutartį.
46. Teisėjų kolegija, CK 6.165 straipsnio 4 dalies kontekste įvertinusi nustatytų bylos faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, jog ieškovo argumentai, kuriais jis remiasi įrodinėdamas atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį pagrįstumą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis buvo sąžiningas ikisutartinių teisinių santykių, susiformavusių pagal Preliminariąją sutartį, dalyvis ir kad jo atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta dėl pirkėjo (t. y. ieškovo) kaltės, t. y. pirkėjui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, todėl remiantis šalių sudarytos Preliminariosios sutarties 6.1. punkto nuostatomis, pirkėjo sumokėtas avansas kaip minimalūs nuostoliai dėl to, kad nebuvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, lieka pardavėjui.
47. Atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, įvertinusi įrodymus pagal įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikėtinumo principus, išnagrinėjusi skundžiamą sprendimą, jo turinį, motyvaciją, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso teisės normas, iš esmės tinkamai taikė ir materialinės teisės normas dėl civilinės atsakomybės taikymo už nepagrįstą vengimą ar atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. N. judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (H. v. F., judgment of 19 December 1997, R.s 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 pastraipa)
49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3dalis).
50. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
51. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 815,00 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytos sumos, yra pagrįstos, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovui (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.