- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-482-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00700-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- BUAB „Damba“
- Atsakovas
- UAB „Beltranza“
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-482-730/2015
2015 m. balandžio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės BUAB „Damba“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Damba“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, ieškinį atsakovei UAB „Beltranza“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais ab initio ieškovės BUAB „Damba“ nuo 2012-10-01 iki 2012-10-29 įvykdytus piniginius mokėjimus atsakovės UAB „Beltranza“ naudai, kurių suma 229989,60 Lt, pripažinus negaliojančiais piniginius mokėjimus, taikyti restituciją ir iš atsakovės UAB „Beltranza“ ieškovės BUAB „Damba“ naudai priteisti 119656,50 Lt, priteisti iš atsakovės 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2013-01-23 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-795-265/2013 iškėlė bankroto bylą UAB „Damba“, kuri įsiteisėjo 2013-02-02. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivita“. Teismas minėta nutartimi įpareigojo UAB „Damba" valdymo organus perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. UAB „Damba" vadovas per teismo nustatytą terminą neperdavė bankroto administratoriui nei turto, nei dokumentų, todėl ieškovas grindžia ieškinį iš trečiųjų asmenų gautais dokumentais. BUAB „Damba" bankroto administratoriui tapo žinoma, kad nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. spalio 29 d. be jokio teisinio pagrindo UAB „Damba" perleido pinigines lėšas (229989,60 Lt) UAB „Beltranza", mokėjimo paskirtyje nurodant – skola. Bankroto administratorius 2013 m. gegužės 30 d. ir 2013 m. birželio 17 d. raginimais prašė atsakovės grąžinti 229989,60 Lt dydžio sumą BUAB „Damba". Atsakovė 2013 m. birželio 25 d. pateikė paaiškinimą ir nurodė, kad 2012 m. spalio 30 d. ieškovė BUAB „Damba“ ir atsakovė UAB „Beltranza“ pasirašė tarpusavio atsiskaitymų patvirtinimą, iš kurio matyti, kad atsakovė yra padengusi ieškovės skolų už 435500,81 Lt, o ieškovė atsakovei yra grąžinusi tik 367366,50 Lt dydžio sumą. Ieškovės skolą sudaro 68134,31 Lt. Ieškovė reiškia ieškinį CK 6.66 str. pagrindu, nes mano, kad 2012 m. spalio 30 d. sutarties sudarymo metu ieškovė turėjo daug pradelstų skolų kreditoriams, kurių pagrindu ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Mokėjimų pavedimo atlikimo metu ieškovė turėjo didelių finansinių įsipareigojimų UAB „Lex bonum", AB „TEO LT", VĮ „Šiaulių regiono keliai" ir kitiems kreditoriams, kurių 71868,12 Lt dydžio finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti ieškovės bankroto byloje. Mano, kad ieškovė, nepaisydama pradelstų skolų dydžio kitiems kreditoriams, prieš pat bankroto bylos iškėlimą iš atsiskaitomosios sąskaitos pervedė 229889,60 Lt dydžio sumą atsakovei UAB „Beltranza", tokiu buvo suteikdama prioritetą UAB „Beltranza" kitų kreditorių atžvilgiu. Šie atlikti mokėjimai pažeidė visų ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus bei sumažino visų kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 3815,00 Lt advokato išlaidų atsakovės naudai, nustatė, jog ieškovė minėtą sumą privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės atsiskaitymas su atsakove nepažeidė ieškovės ir jos kreditorių interesų dėl to, jog ieškovės turtui buvo taikytas turto areštas (kreditoriai UAB „RKR”, UAB ”Tekoda”, UAB „Skuodo riešutas”, UAB „Feltura" ir J. P.), kadangi paskutinis atsiskaitymas su atsakove buvo 2012-10-29, o J. P. inicijuotos laikinosios apsaugos priemonės taikytos vėliau, t.y. 2012-12-07, todėl negalima pažeisti kreditorių teises, kai areštas taikytas po atsiskaitymo praėjus mėnesiui. Atsiskaitymo su atsakove metu buvo įregistruoti turto areštai, siekiant užtikrinti UAB „RKR”, UAB ”Tekoda”, UAB „Skuodo riešutas”, UAB „Feltura" reikalavimų įvykdymą, tačiau atsiskaitymas su atsakove nepažeidė nustatytų ribojimų ir šių kreditorių interesų, nes UAB „RKR” ir UAB ”Tekoda” bankroto byloje nėra pareiškę kreditorinių reikalavimų, kas patvirtina, kad minėti kreditoriai jokių reikalavimo teisių neturi ieškovei, su jais yra atsiskaityta, arba jie perleido turimas savo reikalavimo teises. UAB „Skuodo riešutas" ir UAB „Feltura" reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas konkretus turtas: UAB „Skuodo riešutas" 9663,75 Lt reikalavimo įvykdymui areštuotas atsakovės garažai (duomenys neskelbtini), kurių vertė neabejotinai didesnė nei reikalavimo suma, o UAB „Feltura" 11442,19 Lt reikalavimo įvykdymui buvo areštuotas traktorius, kurio vertė 30000 Lt. Dėl šių priežasčių atsiskaitymas su atsakove negalėjo pažeisti kreditorių interesų, nes prievolių vykdymas (išieškojimas) buvo nukreiptas į konkretų turtą, o nustatyti ribojimai nedraudė ieškovei atsiskaityti su kreditoriais. Nagrinėjamoje byloje nenustačius įmonės kreditorių teisių ginčijamų sandorių pažeidimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad mokėjimo pareigą perkėlusi, mokėjimą atlikusios ir jį priėmusios šalys buvo nesąžiningos. Esant šioms aplinkybėms teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, kad sutarties šalys buvo nesąžiningos šalims vykdant tarpusavio atsiskaitymą, o taikyti nesąžiningumo prezumpciją (CK 6.67 straipsnis) teismas, pagal byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo. Iš ieškovės teismui pateikto 2014-03-03 prašymo Klaipėdos apygardos teismui dėl kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo, galima spręsti apie ieškovės kreditorinių reikalavimų dydį bankroto bylos iškėlimo dienai ir komplikuotą įmonės finansinę padėtį, buvusią iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šie duomenys neįrodo įmonės faktinio nemokumo ginčo sandorio sudarymo metu. Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB “Damba” priimta 2013-01-23, o tarpusavio atsiskaitymas šalių pasirašytas 2012-10-29 t.y. gerokai iki bankroto bylos iškėlimo, ir tarpusavio atsiskaitymo aktas atitiko sutarties šalių valią bei neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms ir nepažeidė kitų kreditorių interesų. Teismui sprendžiant klausimą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, ieškovės nurodytos ieškinio senaties termino priežastys, t.y. kad įmonėje vyko administratoriaus vadovo pakyčiai, bankrutuojančios įmonės vadovas neperdavė laiku dokumentų, todėl užsitęsė administratoriaus veikla, nelaikytinos svarbiomis ir sudarančiomis prielaidas šiam terminui atnaujinti, konstatavo, jog ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, kadangi teismas, pažeisdamas procesines teisės normas, visapusiškai neištyrė ir nevertino visų byloje pateiktų faktinių aplinkybių ir įrodymų bei nenustatė esminių bylos aplinkybių, dėl ko nebuvo nustatytas actio Pauliana instituto taikymo sąlygų egzistavimas.Nevertinta aplinkybė, jog ginčo sandorio sudarymo metu apeliantė turėjo kitų kreditorių, kurie iškėlus bankroto bylą pateikė bankroto administratoriui prašymus patvirtinti jų finansinius reikalavimus. Ginčo sandorių sudarymo metu apeliantė turėjo pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų AB TEO LT, UAB „Feltura“, VĮ „Šiaulių regiono keliai“, UAB „Skuodo riešutas“, todėl kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.Įrodymai apie ieškovės nemokumą įvertinti aplaidžiai.Dėl nesąžiningumo. A. P. laikotarpiu nuo 2011-01-14 iki 2012-10-15 buvo UAB „Damba“ direktorius ir turėjo 64,4 proc. akcijų, be to ėjo ir UAB „Beltranza“ vadovo pareigas bei jam priklausė UAB „Beltranza“ akcijos, kas pagrindžia, kad A. P. buvo gerai žinoma sunki apeliantės padėtis. Taip pat egzistuoja atsakovo nesąžiningumo prezumpcija.Ieškinio senaties termino pradžia laikoma 2013-06-25, kuomet UAB „Damba“ bankroto administratorius gavo dokumentus, susijusius su ginčo sandoriais, todėl ieškinys pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino.UAB „Damba“ ir atsakovės nesiejo jokie teisiniai imperatyvai sudaryti ginčo sandorius.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė iš dalies atsiskaitydama su atsakove nesudarė galimybės gauti atsiskaitymą pirmiau už kitus kreditorius, nes kreditoriai pareiškę reikalavimus bankroto byloje, atsiskaitymo su atsakove metu arba nebuvo kreditoriai, arba taip pat buvo gavę atsiskaitymą iš dalies kaip ir atsakovė, arba turėjo galimybes gauti atsiskaitymą iš ieškovės turto. Tai liudija, jog apeliantės turtinė padėtis nebuvo bloga. Daliniai mokėjimai visiems kreditoriams nereiškia kreditorių interesų pažeidimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės nesąžiningumą. Ieškovė pareiškė ieškinį, praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi bankroto byla ieškovei iškelta 2013-01-23, visi mokėjimai atlikti atsakovei per kredito įstaigas, bankus. Banko sąskaitų savininkui mokėjimų informacija yra viešai prieinama, todėl apie atsiskaitymą su atsakove ieškovės administratorius galėjo sužinoti iš karto po nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovei, įsiteisėjimo. Nebuvo būtina, kad papildomus dokumentus pateiktų ieškovės vadovas ar tretieji asmenys.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CPK 6.66 straipsnio pagrindu, restitucijos taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2013-01-23 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-795-265/2013 iškėlė bankroto bylą UAB „Damba” (b. l. 11-12, I tomas). Minėta nutartimi bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivita“. BUAB „Damba" bankroto administratoriui iš 2013-05-15 ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašo tapo žinoma, kad 2012 m. spalio 1 d. - 2012 m. spalio 29 d. laikotarpiu UAB „Damba" perleido pinigines lėšas (229989,60 Lt) UAB „Beltranza" (b. l. 13-14, I tomas), todėl 2013 m. gegužės 30 d. ir 2013 m. birželio 17 d. raginimais prašė atsakovės grąžinti 229989,60 Lt dydžio sumą BUAB „Damba" (b. l. 15-16, I tomas). Atsakovė 2013 m. birželio 25 d. pateikė paaiškinimą ir nurodė, kad 2012 m. spalio 30 d. ieškovė BUAB „Damba“ ir atsakovė UAB „Beltranza“ pasirašė tarpusavio atsiskaitymų patvirtinimą, iš kurio matyti, kad atsakovė yra padengusi ieškovės skolų už 435500,81 Lt, o ieškovė atsakovei yra grąžinusi tik 367366,50 Lt dydžio sumą. Ieškovės skolą sudaro 68134,31 Lt (b. l. 17, 30-31, I tomas). Iš 2013-06-03 turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad UAB “ Damba” turtui buvo taikytas areštas pagal kreditorių reikalavimus - UAB „RKR” nuo 2011-02-23 (ekskavatoriui, piniginėms lėšoms, arešto mastas 16092,81 Lt), UAB ”Tekoda” nuo 2011-03-10 (dviem transporto priemonėms, garažams, arešto mastas 12971,71 Lt), UAB „Skuodo riešutas” nuo 2011-04-22 ir 2011-06-07 (dviem garažams, arešto mastas 9028,75 Lt ir 9663,75 Lt), UAB „Feltura" nuo 2011-06-21 (ekskavatoriui, piniginėms lėšoms, arešto mastas 11442,19 Lt), UAB “LEX BONUM” nuo 2012-12-03 (visam turtui), J. P. nuo 2012-12-07 (garažams, arešto mastas 12000,00 Lt) (b. l. 19-24, I tomas). Tarpusavio atsiskaitymų patvirtinimą tarp BUAB „Damba“ ir UAB „Beltranza“ pasirašė A. P. kaip abiejų juridinių asmenų direktorius (b. l. 30-31, I tomas). Iš AB “Swedbank” išrašų apie atsiskaitymus matyti, kad UAB „Beltranza" vykdė mokėjimus už UAB „Damba” (b. l. 54-62, I tomas). Iš antstolio A. Selezniovo kontoros, antstolių A.R. Žičkuvienės ir V. Daugirdienės raštų matyti, kad UAB „Beltranza" dengė UAB „Damba” įsiskolinimus (b. l. 110-112, I tomas). 2012-12-19 UAB „Damba“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad nuo 2012-12-20 iš įmonės direktoriaus pareigų atleistas A. P. ir paskirtas Rusijos Federacijos pilietis S. M. (b. l. 32, 106-107, I tomas). Pagal 2012-10-15 Dokumentų priėmimo – perdavimo aktą A. P. naujam UAB „Damba“ akcininkui perdavė dokumentus pagal sąrašą (b. l. 109, I tomas).
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesines teisės normas, visapusiškai neištyrė ir nevertino visų byloje nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų bei nenustatė ir nepasisakė dėl visų actio Pauliana sąlygų.
Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Litimpeks bankas“ v. UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-424/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Ortofina“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009;2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010;2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos
Apeliaciniame skunde teigiama, jog ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Damba“ turėjo pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų AB TEO LT, UAB „Feltura“, VĮ „Šiaulių regiono keliai“, UAB „Skuodo riešutas“, kas pagrindžia, jog kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šios būtinos actio Pauliana sąlygos.
Kreditorius, siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikiamais savo teisių gynybos būdais, tam turi įrodyti teisinį pagrindą – turimą neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Kasacinio teismo konstatuota, kad ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovė buvo neįvykdžiusi prievolių kreditoriams arba įvykdžiusi jas netinkamai. Faktą, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2012-10-29 atliktų mokėjimų metu turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, patvirtina į bylą pateikta BUAB „Damba“ kreditorinių reikalavimų detalių duomenų lentelė (b. l. 61-62, II tomas), iš kurios matyti, jog iki 2012-10-01, tai yra pirmojo mokėjimo atsakovei atlikimo dienos, ieškovė turėjo įsiskolinimų kreditoriams už 40747,34 Lt. Kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovė turėjo pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams papildomai patvirtina ir tai, jog praėjus mažiau nei mėnesiui po paskutinio mokėjimo atsakovei, 2012-11-27 Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovės UAB „Lex Bonum“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Damba“, kuris patenkintas 2013-01-23 nutartimi. Anksčiau minėtas aplinkybes taip pat pagrindžia po bankroto bylos iškėlimo Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-23 nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorinių finansinių reikalavimų sąrašas 57014,66 Lt (klaida ištaisyta 2013-07-12 nutartimi) sumai. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pateiktų įrodymų, kadangi byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog atliekant ginčijamus atsiskaitymus ieškovės kreditoriai turėjo neabejotinų ir galiojančių reikalavimo teisių skolininkei.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
Nagrinėjamoje byloje apeliaciniame skunde bankroto administratorius savo reikalavimus įrodinėja aplinkybėmis, kad ieškovė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu.
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį „kitaip“ pažeidžiamos kreditoriaus teisės, jei: 1) skolininkas sudaro sandorį kuris, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; 2) kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl sudaryto sandorio, pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdoma kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 29, 2008 m.).
Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ v. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, bylos Nr. 3K-3-47/2013; kt.). Sprendžiant dėl UAB „Damba“ faktinio nemokumo ginčijamų sandorių sudarymo metu, svarbus aplinkybių dėl įmonės finansinės padėties, prievolių masto ir jų (ne)vykdymo ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu aiškinimas ir byloje esančių įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2013).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įrodymų byloje apie faktinį ieškovės nemokumą ginčijamų mokėjimų atlikimo metu nėra. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada.
Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ar ginčijamų atsiskaitymų sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, svarbu tai, jog Klaipėdos apygardos teismas 2013-01-23 nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, nustatė, jog iš 2011-03-31 balanso matyti, kad ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2010-12-31 siekė 872720,00 Lt, įmonės turto vertė buvo 1847417,00 Lt. Kadangi įmonė tiek 2009 m., tiek 2010 m. dirbo nuostolingai, o už 2011 m. ieškovė balanso nebuvo pateikusi, teismui buvo pagrindas išvadai padaryti, jog mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra pradelsti, dėl ko konstatavo, jog įmonė yra nemoki ir jai iškelta bankroto byla. UAB „Damba“ pajamų ir išlaidų suvestinė laikotarpiu nuo 2011-11-05 iki 2013-02-02, sudaryta vadovaujantis atsiskaitomųjų sąskaitų išrašais patvirtina, jog ieškovė minėtu laikotarpiu pajamų gavo mažiau nei turėjo išlaidų (b. l. 60, II tomas). Atsakovės pateikti įrodymai, jog ji laikotarpiu nuo 2011-08-05 iki 2012-10-30 savo sąskaita apmokėjo ieškovės kreditoriams 435500,81 Lt (b. l. 50-51, II tomas) taip pat patvirtina aplinkybę, jog ginčo sandorių sudarymo metu ieškovė buvo finansiškai nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Ta aplinkybė, kad ieškovei bankroto byla iškelta praėjus trims mėnesiams po ginčijamų atsiskaitymų atlikimo, bei atsižvelgiant ieškovės pajamų ir išlaidų balansą nuo 2011-11-05 iki 2013-02-02, bei tai, jog pati atsakovė vykdė įsipareigojimus už ieškovę kreditoriams nesudaro pagrindo abejoti, jog sandorių sudarymo metu ieškovė faktiškai buvo nemoki, finansinė padėtis buvo sunki.
Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditorių teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, pažymėta, kad kol skolininkui neiškelta bankroto byla, įstatyme nenustatyta bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika, nes kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių. Jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokus skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas daryti išvadą, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ v. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, bylos Nr. 3K-3-47/2013). Taigi, kasacinio teismo praktika, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais, tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. UAB „Drustila“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-400/2013; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. BUAB „Domus Rex“, bylos Nr. 3K-3-513/2014). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, esant ginčui dėl tokių sandorių, svarbu, jog sandoris nepažeistų kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti tokį sandorį sudaryti tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.
Kaip anksčiau nustatyta, ieškovė ginčijamų atsiskaitymų metu faktiškai buvo nemoki, turėjo įsipareigojimų ne tik atsakovei, bet ir kitiems kreditoriams, kurių reikalavimų terminai jau buvo suėję (b. l. 61-62, II tomas), užuot vykdžiusi įsipareigojimus visiems kreditoriams proporcingai, įmonė didžiausia dalimi atsiskaitė su atsakove UAB "Beltranza". Atlikus ginčijamus mokėjimus, buvo gerokai sumažintas ieškovės turtas ir jų metu buvusių kreditorių galimybė gauti savo reikalavimo tenkinimą. Bendrovė, žinodama apie savo nemokumą, ginčijamais mokėjimais atsiskaitydama didžiausia dalimi su atsakove nepagrįstai suteikė būtent šiam kreditoriui pirmenybę gauti reikalavimo tenkinimą prieš kitus kreditorius. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei buvo suteiktas prioritetas, taip pažeidžiant kitų kreditorių teises.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nustatyti du CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kurių bent vieno pakanka pripažinimui, jog buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės. Ieškovė, nors ginčijamus atsiskaitymus atliko, kaip nustatyta jau būdama faktinio nemokumo būklėje, jais dar labiau ir ženkliai pablogino savo mokumą. Būdama faktiškai nemoki, ginčijamais 2012-10-01 - 2012-10-29 mokėjimais atsiskaitydama didžiąja dalimi su atsakove, suteikė nepagrįstą pranašumą vienam iš kreditorių. Toks bendrovės veiksmų vertinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tokie veiksmai pripažįstami pažeidžiančiais nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis su kitais kreditoriais sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. UAB „Grand SPA Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-20/2013).
Dėl sandorio privalomumo
Apeliaciniame skunde teigiama, jog UAB „Damba“ ir atsakovės nesiejo jokie teisiniai imperatyvai sudaryti ginčo sandorius. Pirmosios instancijos teismas dėl šios būtinos actio Pauliana sąlygos nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą.
Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000).
Tačiau turi būti atsižvelgiama į tai, kad ir įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengimo eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitant su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu. Pranašumo vienam kreditoriui teikimas yra draudžiamas pagal baudžiamuosius įstatymus, taip pat vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, tai net ir esant susiklosčiusioms svarbioms faktinėms aplinkybėms skolininkas turi vadovautis įstatymais ir pagal juos spręsti dėl būtinumo sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
Nagrinėjamoje byloje jokių sąlygų dėl ginčijamų mokėjimų privalomumo nenustatyta. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2011-08-05 iki 2012-10-30 savo sąskaita apmokėjusi ieškovės skolas (435500,81 Lt) kreditoriams, įgijo teisinį pagrindą reikalauti, kad ieškovė sumokėtų skolas, kadangi ieškovės skolos atsakovei pagrįstos 2012-10-30 tarpusavio atsiskaitymų patvirtinimu, tačiau įrodymų, jog atsakovė turėjo pareigą vykdyti ieškovės prievoles kitiems kreditoriams, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė taip pat neprivalėjo atlikti ginčijamų atsiskaitymų atsakovei, priešingas aplinkybes patirtinančių įrodymų byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė įvykdė ieškovės prievoles kitiems kreditoriams nelaikytina tuo imperatyvu, sukėlusiu bendrovei neišvengiamą teisinę pareigą atlikti mokėjimus, o atlikti mokėjimai, nedengiant ar dengiant tik nedideles kitų kreditorių reikalavimo dalis, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai.
Dėl sandorio šalių sąžiningumo
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis), kad sutarties šalys buvo nesąžiningos šalims vykdant tarpusavio atsiskaitymą, o taikyti nesąžiningumo prezumpciją (CK 6.67 straipsnis) teismas, pagal byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada.
CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu minėto straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jo interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ „Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007, 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. bankrutuojanti AB „Alytaus tekstilė“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-15/2010; 2014 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „SG auto“ v. UAB „Marisa“, bylos Nr. 3K-3-317/2014; kt.).
Iš VĮ Registrų centras juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, jog UAB „Damba“ direktorius ginčijamų mokėjimų atlikimo metu buvo A. P. (b. l. 95, I tomas). Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, jog 2012-12-19 nutarta nuo 2012-12-20 į UAB „Damba“ pareigas paskirti S. M. (b. l. 32, I tomas). Šalių sudarytą tarpusavio atsiskaitymų patvirtinimą pasirašė A. P. kaip abiejų tiek UAB „Damba“, tiek UAB „Beltranza“ direktorius (b. l. 30-31, I tomas). Esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog A. P. kaip abiejų juridinių asmenų vadovui turėjo būti žinoma apie ieškovės finansinę padėtį bei apie tai, jog sandoris pažeis kreditorių interesus, juo labiau dar ir todėl, jog nuo pat 2011-08-05 iki 2012-10-30 UAB „Beltranza“ vykdė ieškovės prievoles kreditoriams.
Įmonių bankroto įstatymo (redakcijos galiojusios ginčijamų mokėjimų atlikimo metu) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. Kreditorės UAB „Lex Bonum“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei Klaipėdos apygardos teisme gautas 2012-11-27, vadinasi kreditorius, vadovaudamasis ĮBĮ nuostatomis, mažiausiai prieš mėnesį, tai yra 2012 m. spalio mėnesį, informavo UAB „Damba“ apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Atsižvelgiantį tai, jog ginčijami mokėjimai atlikti 2012 m. spalio mėnesį, o A. P. jų atlikimo metu buvo abiejų šalių vadovas, jam akivaizdžiai turėjo būti žinoma tiek apie ieškovei ketinamą iškelti bankroto bylą, tiek apie ieškovės finansinę padėtį.
Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusi UAB „Kseda“ v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-84/2013). Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 6.67 straipsnio 7 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, kai skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.). UAB „Damba“ akcininkų sąraše nurodyta, jog A. P. 2011-01-04 įsigijo 4877 vienetus akcijų, tai sudaro 64 procentus visų įmonės akcijų (b. l. 104, I tomas). Taigi, atliekant ginčijamus mokėjimus, A. P., būdamas UAB „Beltranza“ direktoriumi, buvo ne tik UAB „Damba“ vadovas, bet ir turėjo UAB „Damba“ 64 procentus akcijų, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog egzistuoja sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija, kuri nagrinėjamoje byloje nėra paneigta.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesiniame įstatyme įtvirtintas įrodymams ir įrodinėjimui keliamas taisykles dėl ko neteisingai vertino, jog byloje esančių įrodymų pagrindu, nėra pagrindo taikyti nesąžiningumo prezumpciją (CPK 185 straipsnis, CK 6.67 straipsnis).
Dėl senaties termino
Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, nepagrįsta, kadangi ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia laikytina 2013 m. birželio 25 d., kuomet UAB „Damba“ bankroto administratorius gavo dokumentus, susijusius su ginčo sandoriais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu.
Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio terminus. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir tai, kad šios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK, tiek kiti įstatymai. ĮBĮ įpareigoja įmonės, kuria iškelta bankroto byla, administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme bei nustato, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas). Nors ĮBĮ nustatyta, jog, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip penkiolikos dienų laikotarpį nuo tokios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas), ši įstatymo nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taikylės ir nedaro šio termino priklausomo nuo įpareigojimo perduoti įmonės turtą ir dokumentus iki teismo nutartyje nustatyto laikotarpio pabaigos. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši – atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius. Minėta, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 254-264).
Kaip nustatyta, UAB „Damba“ bankroto byla iškelta 2013-01-23 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013-02-02. Klaipėdos apygardos teismas minėta nutartimi ieškovės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų terminą perduoti bankroto administratoriui visus dokumentus ir turtą pagal balansą (b. l. 11-12, I tomas). Bankroto administratoriaus 2013-05-10 prašymas skirti ieškovės vadovui baudą už dokumentų neperdavimą patvirtina, jog ieškovei 2013 m. gegužės mėnesį dar nebuvo žinoma apie ginčijamus sandorius. Ieškovei tapo žinoma apie ginčijamus sandorius tik 2013-07-01 gavus iš UAB „Beltranza“ paaiškinimą apie sudarytus sandorius bei reikalavimų perleidimo sutartis, tarpusavio atsiskaitymo patvirtinimą, banko išrašus (b. l. 17, I tomas). Taigi šios bylos atveju nustačius, kad įmonės dokumentai administratoriui dar nėra perduoti iki šios dienos, o apie ginčijamus atsiskaitymus ieškovei tapo žinoma 2013-07-01, kai atsakovė perdavė įrodymus, susijusius su atsiskaitymais, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2013-07-01. Kadangi ieškinys teisme pareikštas 2014-05-22, yra pagrindas daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kadangi vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines (CK 6.66 straipsnis, 6.67 straipsnis) ir procesines (185 straipsnis) teisės normas ir nepagrįstai nustatė, jog nėra actio Pauliana ieškinio taikymo ir jo tenkinimo sąlygų, todėl nepagrįstai ieškinį atmetė, dėl ko priimtas teismo sprendimas naikintinas ir byloje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
Dėl restitucijos taikymo
Dėl nustatytų CK6.66 straipsnio sąlygų viseto yra pagrindas pripažinti ginčijamus BUAB „Damba“ 2012 m. spalio 1 d. – 2012 m. spalio 29 d. atsakovei UAB „Beltranza“ atliktus mokėjimus negaliojančiais ir spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo.
Pagal kasacinio teismo praktiką actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis – kompensavimas: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Litimpeks bankas“ v. UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-710/2002; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Ortofina“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.).
Kai CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius, tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomi šio straipsnio 4 dalyje nustatyti sandorio pripažinimo negaliojančiu teisiniai padariniai tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi UAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs actio Pauliana instituto taikymo ypatumas yra tas, kad kreditoriaus reikalavimu sandorio pripažinimas negaliojančiu teisinius padarinius sukelia kreditoriui tik tokiu mastu (apimtimi), kokiu būtina kreditoriaus reikalavimą patenkinti. Tuo atveju, kai ieškinį actio Pauliana pagrindu pareiškia įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorius, vykdydamas jam įstatymu nustatytą pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas), bankrutuojanti įmonė yra ginčijamo sandorio šalis, o ieškiniu siekiama apginti ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir jos kreditorių teises. Tai lemia, kad tokiais atvejais sandorio pripažinimas negaliojančiu teisinius padarinius sukelia viso sandorio apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014).
Ieškovė prašė taikyti restituciją patvirtintų BUAB „Damba“ finansinių reikalavimų dydžio ir BUAB „Damba“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2013 m. liepos 16 d. metu patvirtintų administravimo išlaidų sąmatos apimtyje (119656,50 Lt). Iš informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog ieškinio pateikimo dienai Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-222-265/2015 buvo patvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų 71868,12 Lt sumai. Iš BUAB „Damba“ 2013-07-16 pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo nustatyta, kad kreditorių susirinkime nutarta patvirtinti 50000,00 Lt + PVM administravimo išlaidų sumą iki bendrovės pabaigos. Pažymėtina, jog nagrinėjamojoje byloje neįmanoma tiksliai nustatyti visų ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų sumos, kadangi byla, kurioje ieškovei iškelta bankroto byla nėra užbaigta ir nepriimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Ieškovės kreditorių skaičius bei kreditorinių reikalavimų dydis gali keistis (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos apygardos teisme 2015-02-13 patvirtintas ieškovės kreditoriaus reikalavimas 68134,31 Lt sumai, dėl minėtos nutarties pateiktas atskirasis skundas). Todėl taikius restituciją tokia apimtimi, kokia yra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma bei administravimo išlaidų sąmata, gali būti pažeisti kreditorių interesai, kadangi lėšų suma bus grąžinta į bendrą turto masę ir Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka bus naudojama visų (tiek esamų, tiek būsimų) ieškovės kreditorių reikalavimų tenkinimui, todėl yra galima situacija, kad kreditorių reikalavimai bus nepatenkinti ar patenkinti tik nedidele dalimi.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bylose, kuriose nagrinėjami ginčai susiję su bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesais (kaip yra ir nagrinėjamu atveju), vyrauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010). Kadangi teismas yra saistomas ieškovo nubrėžtų teisminio nagrinėjimo ribų ir gali jas peržengti tik tam tikros kategorijos bylose, kuriose vyrauja viešasis interesas, o šiuo atveju byloje egzistuoja viešasis interesas, sąlygojantis aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant bylą, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, bei nustačius, jog yra visos CK 6.66 straipsnio sąlygos ir pripažinus negaliojančiais ab initio ieškovės UAB "Damba" 2012 m. spalio 1 d. - 2012 m. spalio 29 d. laikotarpiu įvykdytus piniginius mokėjimus atsakovės UAB "Beltranza" naudai, kurių suma 229989,60 Lt, yra pagrindas viršyti ieškovės reikalavimą dėl restitucijos taikymo apimties ir taikyti restituciją visa ginčijamų mokėjimų apimtimi, priteisti ieškovės BUAB „Damba“ naudai iš atsakovės 229989,60 Lt, kadangi ieškiniu siekiama apginti ne tik jos kreditorių, bet ir bankrutuojančios įmonės teises, kuri yra ginčijamo sandorio šalis. Dėl to atkuriant skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinant skolininką į ankstesnę turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama ne tik į kreditorių, bet ir į sandorio šalies – skolininko interesus, kas sudaro pagrindą atkurti pažeistą skolininko mokumą visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014).
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovei iš atsakovės yra pagrindas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-05-23 nutartimi paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Ieškinį patenkinus, remiantis CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė byloje pateikė prašymą priteisti iš atsakovės patirtas ir įrodymais pagrįstas kelionės išlaidas - 827,89 Lt (b. l. 90-95, II tomas), kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikta, todėl iš atsakovės priteistinos tinkamais įrodymais pagrįstos 827,89 Lt kelionės išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnis).
Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 5600,00 Lt/1622,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiais ab initio ieškovės BUAB "Damba" 2012 m. spalio 1 d. įvykdytą mokėjimą 53997,00 Lt sumai, 2012 m. spalio 29 d. įvykdytus mokėjimus 20000,00 Lt sumai, 100000,00 Lt sumai, 30000,00 Lt sumai, 25992,60 Lt sumai atsakovės UAB "Beltranza" naudai, kurių bendra suma 229989,60 Lt/66609,59 Eur.
Taikyti restituciją - priteisti iš atsakovės UAB "Beltranza" 229989,60 Lt/66609,59 Eur ieškovės BUAB "Damba" naudai.
Priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 229989,60 Lt/66609,59 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės UAB "Beltranza" 827,89 Lt/239,77 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Beltranza“ 5600,00 Lt/1622,00 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2014-05-23 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.