- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-184-826/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02589-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pran.), Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- UAB „CT rent“, UAB „CTrent“
- Atsakovas
- UAB „Ridevis“
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-184-826/2016
Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-02589-2014-2)
2016 m. vasario 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „CT rent“ apeliacinį skundą dėl 2015 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „CTrent“ ieškinį atsakovei UAB „Ridevis“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Ridevis“ priešieškinį ieškovei UAB „CTrent“ dėl be pagrindo sumokėtų lėšų priteisimo bei negautų pajamų atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 4 706,61 Eur skolą už patalpų nuomą, 24530,81 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo 2014-03-05 iki 2015-06-30, 4 061,00 Eur papildomų nuostolių, 2709,74 Eur patirtų išlaidų, 8 000,00 Eur planuojamų negauti pajamų, susijusių su įmonės veikla, 7,28 procento procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji 2013-09-23 varžytynių protokolu Nr. 1 buvo pripažinta varžytynių laimėtoja ir 2013-11-21 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo negyvenamąsias patalpas – dirbtuves bei dirbtuvių patalpas su administracinėmis patalpomis, esančias (duomenys neskelbtini), Kretingoje. Įsigijus nurodytą nekilnojamąjį turtą paaiškėjo, kad šiose patalpose veiklą vykdė atsakovė. Atsakovės direktorius B. P. ieškovei nurodė, kad atsakovė patalpas nuomojasi nuo 2010-10-31 iš BUAB „Estora“ bankroto administratoriaus ir žino, kad ieškovė įsigijo nurodytas patalpas. Kadangi atsakovė naudojosi patalpomis prieš ieškovei jas įsigyjant, taip pat ir po 2013-11-21 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl ieškovė pateikė atsakovei 2013-11-05 PVM sąskaitą faktūrą 5256,60 Eur sumai, kurią atsakovė apmokėjo 2013-11-08, ir nustatė laikotarpį iki 2014-01-30 išsikelti iš patalpų. Ieškovei įvertinus, kad atsakovė iki 2014-01-30 patalpų neatlaisvins, ji 2013-12-12 atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą 5 256,60 Eur sumai, kurioje nurodė apmokėjimo terminą – iki 2013-12-17, ir nustatė laikotarpį iki 2014-04-30 išsikelti iš patalpų. 2014-01-15 atsakovė pervedė ieškovei 1 737,72 Eur. Ieškovė liko skolinga atsakovei 4706,61 Eur. Ieškovė nurodo, kad bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė, šalys nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo, teismas ieškovei pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl ji negalėjo vykdyti veiklos. Dėl šių aplinkybių ieškovė patyrė žalos, negavo planuojamų pajamų, o jos veikla dėl atsakovės kaltės tapo nuostolinga. Nuo 2014-03-05 iki 2015-06-30, vertinant susidariusius nuomos santykius, ji negavo papildomų 24 530,81 Eur pajamų ir patyrė 4 061 Eur nuostolių. Be to, ieškovė, remiantis su UAB „Storent“ sudaryta sutartimi, patyrė 143,73 Eur žalą, 38,50 Eur išlaidas, susijusias su advokato teikiamomis paslaugomis, 1 492,75 Eur išlaidas už draudimo paslaugas, 732,47 Eur išlaidas už UAB „Tele2“ teikiamas paslaugas, 302,29 Eur išlaidas už UAB „Kretingos vandenys“ teikiamas paslaugas ir nuo 2014-03-05 negavo 8 000,00 Eur planuojamų pajamų, susijusių su patalpų eksploatavimu, savo veiklai vykdyti.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 252,32 Eur skolą, 3943,99 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 8915,16 Eur negautų pajamų atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priteistos sumos nuo priešieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji su BUAB „Estora“ bankroto administratoriumi sudarė susitarimą, kurio pagrindu naudojosi negyvenamosiomis patalpomis – dirbtuvėmis bei dirbtuvių patalpomis su administracinėmis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, ir jose vykdė ūkinę veiklą. Nurodytas patalpas 2013-11-21 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš BUAB „Estora“ įsigijo ieškovė, kuri 2013-11-05, t. y. iki 2013-11-21 pirkimo–pardavimo sutarties tarp BUAB „Estora“ ir ieškovės sudarymo, pateikė jai PVM sąskaitą faktūrą 5 256,60 Eur sumai, paaiškindama, kad tai yra išankstinis mokėjimas už naudojimąsi ieškovei priklausančiomis patalpomis už tris mėnesius. Ieškovė atsakovei nurodė, kad neapmokėjusi pateiktos sąskaitos atsakovė nebegalės naudotis patalpomis ir jos bus užrakintos. Nenorėdama neigiamų pasekmių ji 2013-11-08 sumokėjo ieškovei prašomą sumą. Nepasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui, t. y. 2013-12-12, atsakovei buvo pateikta PVM sąskaita faktūra 5256,60 Eur sumai. Atsakovė, manydama, kad nepagrįstai reikalaujama sumokėti mokestį už naudojimąsi patalpomis, sumokėjo ieškovei tik dalį sumos, t. y. 1 737,72 Eur. Tačiau nepaisydama to, kad ji sumokėjo nuomos mokestį už daugiau nei tris mėnesius, ieškovė 2014-02-14 užrakino patalpas, kuriose liko atsakovei priklausantys darbo įrankiai ir statybinė technika. Susigrąžinti užrakintus daiktus ieškovė jai leido tik po 2014-07-10 įvykusio teismo posėdžio. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė vienašališkai nustatė 1 752,20 Eur nuomos mokestį per mėnesį už naudojimąsi patalpomis, kas sudaro 1,68 Eur/kv. m. Tokia nuomos mokesčio kaina yra gerokai didesnė ir neatitinka vidutinių rinkos kainų už panašių bei toje pačioje vietovėje esančių komercinių patalpų nuomą. Pagal 2014-03-15 nuomos sutartį Nr. 14/02-28 atsakovė išsinuomojo kitas patalpas už 1,04 Eur/kv. m. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl patalpų nuomos mokesčio, manytina, kad maksimali mokėtina suma už naudojimąsi ieškovei priklausančiomis patalpomis yra 1,04 Eur/kv. m. Kadangi atsakovė naudojosi 1044,87 kv. m patalpomis, ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti 1089,41 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Atsakovė nurodo, kad už naudojimąsi patalpomis ji privalo atsiskaityti už laikotarpį nuo 2013-11-21 iki 2014-02-14, t. y. 2 mėnesius ir 24 dienas, todėl ieškovė turėjo pagrindą reikalauti sumokėti 3 050,33 Eur. Ji ieškovei sumokėjo 6 994,32 Eur, todėl 3 943,99 Eur yra laikytina ieškovės be pagrindo įgytomis lėšomis. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad 2014-02-14 ieškovė savavališkai, iš anksto jai nepranešusi, užrakino patalpas, kuriose liko atsakovės darbo įrankiai ir statybinė technika. Tokiu būdu buvo sutrikdyta įmonės veikla, ji nebegalėjo tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų bei nežinodama, kada bus grąžinti jai priklausantys daiktai, – sudaryti naujų rangos sutarčių. Atsakovė nurodė, kad užrakintose patalpose taip pat liko ir jai priklausantis ekskavatorius ATLAS 1602, kurį atsakovė nuomodavo tretiesiems asmenims. Taigi dėl ieškovės veiksmų ji laikotarpiu nuo 2014-02-14 iki 2014-07-10 negalėjo naudotis ekskavatoriumi ir jo nuomoti. Pažymi, kad ekskavatorius ATLAS 1602 buvo remontuojamas, remontas užtruko dvi savaites, todėl atsižvelgiant į tai, kad ekskavatorius remonto metu negalėjo būti naudojamas, bei į tai, kad žiemos laikotarpiu jis įprastai nėra naudojamas, pripažintina, kad atsakovė ekskavatorių ATLAS 1602 realiai galėjo pradėti naudoti nuo 2014-03-10, t. y. 4 mėnesius. Ekskavatoriaus valandos nuomos kaina yra 26,07 Eur, todėl bendra negautų pajamų suma yra 13 032,90 Eur, iš jos išskaičiuotinas 1 230,22 Eur darbo užmokestis ekskavatoriaus vairuotojui už keturis mėnesius bei 2887,51 Eur išlaidos kurui. Atsakovė nurodė, kad ji ieškovės prašymu išnuomojo jai ekskavatorių CASE 8 valandų laikotarpiui ir 2014-01-08 ieškovei buvo pateikta PVM sąskaita faktūra 252,32 Eur sumai, kurios ieškovė yra neapmokėjusi.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės atsakovei 2 146,54 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 252,32 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 398,86 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2014-05-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 243,15 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovės valstybei 969,74 Eur žyminio mokesčio ir 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš atsakovės valstybei 3,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Ginčo šalys sutaria, kad ieškovė išnuomojo atsakovei negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kretingoje, o atsakovė jomis naudojosi, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už suteiktas nuomos paslaugas. Siekiant įvertinti ginčo šalių reikalavimų pagrįstumą, visų pirma, svarbu nustatyti tarp jų susiklosčiusių nuomos teisinių santykių pradžią bei pabaigą. 2010-11-08 tarp atsakovės ir BUAB „Estora“ sudarytas susitarimas dėl turto pasaugos, kuriuo atsakovė įsipareigojo saugoti neatlygintinai BUAB „Estora“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingoje, o BUAB „Estora“ sutiko, kad atsakovė, iki turtas pagal kreditorių sprendimus bus parduodamas, gali laikyti savo įrangą bei naudotis nurodytomis patalpomis. 2013-11-21 tarp ieškovės ir BUAB „Estora“ sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsigijo nebaigtą statyti prekybos pastatą, dirbtuvės patalpas su administracinėmis patalpomis, dirbtuvių patalpas, transformatorinės pastatą, betono mazgą su maišykle, kitus statinius. BUAB „Estora“ bankroto administratorius įsipareigojo pranešimu informuoti atsakovę apie jos pareigą atlaisvinti patalpas, tačiau savo pareigos neįvykdė, todėl ieškovei 2013-11-21 nuosavybės teise įsigijus patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kretingoje, jomis vis dar naudojosi bei jose veiklą vykdė atsakovė. Nors ieškovė PVM sąskaitą faktūrą atsakovei už patalpų nuomą pateikė 2013-11-05, tačiau ji tik nuo 2013-11-21 įgijo teisę reikalauti nuomos mokesčio, nes tik tuomet pradėjo patalpas valdyti ir nuomoti. Pažymėjo, kad ieškovė 2013-11-05 PVM sąskaitoje faktūroje, kurią pateikė atsakovei, nurodė, jog atsakovės išsikraustymo laikotarpis yra iki 2014-01-30, o atsakovė 2014-11-08 mokėjimu nurodė, kad mokėjimo paskirtis – „už patalpų nuomą (duomenys neskelbtini), laikotarpis nuo 2013-11-01 iki 2014-01-30“. Taigi, ieškovė išreiškė valią sudaryti terminuotą nuomos sutartį iki 2014-01-30, o atsakovė su ieškovės pasiūlymu sutiko. 2013-12-12 ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą 5256,60 Eur sumai, nurodydama išsikraustymo laikotarpį iki 2014-04-30, o atsakovė 2014-01-05 mokėjimo pavedimu pervedė ieškovei 1737,72 Eur. Taigi nesuėjus šalių sutartam negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kretingoje, nuomos terminui, išreiškė valią terminui pasibaigus, t. y. po 2014-01-30, tęsti nuomos teisinius santykius iki 2014-04-30. Tačiau ieškovė 2014-02-14 pranešimu informavo atsakovę, kad dirbtuvės patalpos su administracinėmis patalpomis yra užrakinamos, bei 2014-02-20 raštu informavo, kad nuo 2014-02-20 užrakinamos visos ieškovei priklausančios patalpos. Ieškovė savo veiksmais nuo 2014-02-14 užkirto kelią atsakovei įgyvendinti savo kaip nuomininkės teises, t. y. valdyti bei naudotis ginčo patalpomis. Taigi nuomos teisiniai santykiai tarp ginčo šalių susiklostė 2011-11-21, kadangi nuo 2014-02-14 atsakovė negalėjo patekti į nuomojamas patalpas, jų valdyti bei naudotis, jose vykdyti savo veiklą, dėl to atsakovė turi prievolę atsiskaityti su ieškove už suteiktas negyvenamųjų patalpų nuomos paslaugas laikotarpiu nuo 2013-11-21 iki 2014-02-13. Tarp šalių kilo ginčas ir dėl nuomos dydžio, tačiau teismas konstatavo, kad nėra pagrindo mažinti nuomos mokestį iki 1,04 Eur/kv. m, nes atsakovė būtent tokio dydžio mokestį mokėjo, sutiko su juo. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 4 847,78 Eur nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2013-11-21 iki 2014-02-13 ir konstatavęs, jog atsakovė permokėjo ieškovei 2146,54 Eur, šią sumą priteisė atsakovei iš ieškovės. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 4 706,61 Eur skolą, nurodydama, kad šią skolą sudarė 3 620,25 Eur skola už negyvenamųjų patalpų nuomą bei 1 086,36 Eur skola už atliktus vidaus ir lauko elektrotechnikos darbus. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4 706,61 Eur skolą už patalpų nuomą, tačiau nenurodo aplinkybių, susijusių su skola už nurodytus darbus. Įvertinęs, kad prašoma priteisti suma nesikeitė, teismas konstatavo, jog į 4 706,61 Eur sumą ieškovė įtraukė ir 1086,36 Eur už atliktus vidaus ir lauko darbus. Tačiau ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių nustatyti, kokiu tikslu buvo atlikti nurodyti darbai, ar šių darbų atlikimą sąlygojo atsakovės veiksmai. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu atlikti nurodytus remonto darbus, atsakovė taip pat nedalyvavo pasirašant 2014 metų vasario mėnesio atliktų darbų aktą bei priimant atliktus darbus. Teismas taip pat atmetė reikalavimą priteisti 24 530,81 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2014-03-05 iki 2015-06-30, 4 061 Eur papildomų nuostolių, 2 709,74 Eur patirtų išlaidų, 8 000 Eur planuojamų negauti pajamų, susijusių su įmonės veikla. Ieškovė nenurodė konkrečių aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, bei nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė neįvardijo atsakovės neteisėtų veiksmų, nenurodė, kokiu būdu yra apskaičiuotos jos negautos pajamos bei prašomi priteisti papildomi nuostoliai, kokiu būdu ieškovė planavo gauti nurodytas pajamas. Be to, ieškovė nenurodė, kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir jos patirtų nuostolių (žalos). Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 8000 Eur planuojamų negauti pajamų, nes negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos, todėl ieškovė turi pareigą nurodyti, kokiu būdu ji šias pajamas planavo gauti, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovė užrakinusi patalpas ir neleidusi į jas patekti atsakovei turėjo visas galimybes patalpomis disponuoti ir gauti iš to pajamų, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad dėl atsakovės veiksmų ji negalėjo naudotis patalpomis. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 2709,74 Eur patirtų išlaidų, nes konstatavo, kad pranešimai apie susidariusius įsiskolinimus buvo teikiami ieškovei. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kokiu pagrindu susidarė nurodyti įsiskolinimai, už kurį laikotarpį, todėl ieškovės reikalavimas nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti 38,50 Eur išlaidas, susijusias su advokato teikiamomis paslaugomis. Pagal ieškovės pateiktą 2015-02-25 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1-331183 nustatyta, kad antstolis A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/00704, vykdomoje pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-01-16 teismo įsakymą Nr. eL2-263-325/2015 dėl 540,98 Eur skolos išieškojimo iš UAB „CTrent“ išieškotojo advokato padėjėjo M. M. naudai, apskaičiavo 38,50 Eur vykdymo išlaidas. Atsižvelgus į tai, kad nurodytos 38,50 Eur išlaidos yra patirtos dėl to, jog ieškovė nustatytu terminu neįvykdė savo prievolės trečiajam asmeniui, tačiau ne dėl atsakovės veiksmų, ieškovės reikalavimas vertintinas kaip nepagrįstas. Teismas tenkino priešieškinio reikalavimą dėl 252,32 Eur skolos priteisimo, nes nustatė, kad atsakovė išnuomojo ieškovei ekskavatorių CASE, o ieškovė už jo nuomą nesumokėjo. Teismas atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti 8915,16 Eur negautų pajamų, kurios susidarė dėl to, kad dėl ieškovės veiksmų atsakovė negalėjo atsiimti ekskavatoriaus ir jo nuomoti. Teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė ekskavatoriaus nuomos paslaugas teikė nuo 2012 metų birželio mėnesio iki 2012 metų gruodžio mėnesio bei 2014 metų rugsėjo–spalio mėnesiais, duomenų apie tai, kad atsakovė gavo pajamas už ekskavatorių nuomos paslaugas 2013 metais bei 2014 metų sausio mėnesį, byloje nėra. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, jog laikotarpiu nuo 2014-02-14 iki 2014-07-10, t. y. tuomet, kai ji negalėjo valdyti ir naudotis ekskavatoriumi ATLAS 1602, ji turėjo realią galimybę sudaryti ekskavatoriaus ATLAS 1602 nuomos sutartį bei iš to gauti pajamų.
Šalies argumentai
Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Apeliantė nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant ieškovės atstovui ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Ieškovei dieną prieš teismo posėdį paskambino neprisistatęs teismo darbuotojas ir nurodė, kad posėdis perkeliamas iš 10 val. į 13 val. Ieškovės atstovas atvyko nauju nurodytu laiku, tačiau paaiškėjo, jog posėdis nebuvo perkeltas. Teismas privalėjo įsitikinti, ar ieškovei iš tiesų buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį. Be to, teismas neįvertino ir to, kad ieškovė 2015-07-02 patikslino ieškinį, tačiau nė vienas iš jos atstovų nebuvo davęs paaiškinimų dėl patikslinto ieškinio. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo, nes neteisingai konstatavo, jog ieškovė turi teisę į nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2013-11-21 iki 2014-02-13. Ieškovė patalpas iš varžytynių nusipirko 2013-09-23 ir nuo to momento įgijo teisę į nuomos mokestį iš atsakovės. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas tik formalizuoja sandorį. Atsakovė taip pat žinojo, kad nuo 2013-09-23 ieškovė įsigijo patalpas. Teismas neteisingai nurodė, kad nuomos sutartis baigėsi 2014-02-13, kai ieškovė užrakino patalpas, nes ieškovė privalėjo tai padaryti, kadangi artėjo nuomos sutarties termino pabaiga, o atsakovė net neketino atlaisvinti patalpų. Ieškovė sudarė atsakovei visas galimybes naudotis patalpomis, tai patvirtina su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai, kurių ieškovė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Teismas nepagrįstai atmetė ir ieškinio reikalavimą dėl skolos už remonto darbus priteisimo kaip neįrodytą, nes remonto darbus buvo būtina atlikti po atsakovės naudojimosi patalpomis. Teismas nepagrįstai nepriteisė ir 24 530,81 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2014-03-05 iki 2015-06-30, 4 061 Eur papildomų nuostolių, nes ieškovė buvo pateikusi visus šiuos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Ieškovė negalėjo vykdyti jokios veiklos jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose dėl atsakovės vilkinimo ginčą spręsti taikiai. Nepagrįstai atmestas reikalavimas dėl 2 709,74 Eur (už ieškovei teiktas paslaugas) priteisimo, nes teismui buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Atsakovės priešieškinis taip pat patenkintas nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, ji tyčia nedalyvavo teismo posėdyje ir pateikė jokiais įrodymais nepagrįstą versiją apie tai, kad teismo darbuotojas jai nurodė, kad pakeista posėdžio data. Bylos nagrinėjimas ir taip užsitęsė, o ieškovės atstovai jį dar labiau vilkino. Teismas prieš pradėdamas bylą nagrinėti įsitikino, kad ieškovei tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė teisę į nuomos mokesčio priteisimą įgijo nuo 2013-11-21, nes varžytynių metu ieškovė pinigų už patalpas nemokėjo ir nuosavybės teisę įgijo tik po turto perdavimo sumokėjus pinigus. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė žinojo, kad atsakovė turtą įsigijo 2013-09-23, nes sandorio įsigijimo aplinkybių ir to, kad sutartis sudaryta tik 2013-11-21, atsakovė nežino. Teismas teisingai nustatė nuomos santykių pradžią ir pabaigą ir tik už šį laikotarpį nustatė mokėtiną sumą. Atsakovei nuo 2014-02-14 nebegalėjus patekti į patalpas, ieškovė aktyviai kliudė atsakovei pasiimti daiktus ir nė karto atsakovei nepranešė, kad ši netinkamai naudojosi patalpomis. Ieškovė nepagrįstai prašė priteisti išlaidas ir už elektros darbus, nes patalpose, kuriomis naudojosi atsakovė, elektros niekada nebuvo, o atsakovė elektrą subnuomojo iš UAB „Kretingos grūdai“. Atsakovė elektros darbų neatliko, o tik nustatė elektros laidų techninę būklę. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokie atsakovės neteisėti veiksmai sąlygojo elektros instaliacijos sugadinimą. Apeliantė nuostolių atsiradimą sieja su jai taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tačiau tokiu atveju ji šį klausimą turėtų kelti ne kartu su ieškiniu, o prašyti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, apeliantė nuostolių dydžio apskritai neįrodė. Ieškovė turėjo galimybes vykdyti veiklą patalpose, nes atsakovė jose veiklos nebevykdė ir patekti į jas nebegalėjo. Atsakovė neprivalo atlyginti ir ieškovės nuostolių, kurie susidarė apeliantei netinkamai vykdant sutartis su trečiaisiais asmenimis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, kai pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, ir dėl to jas būtina nustatyti. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti, todėl nėra pagrindo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).
Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priimti naujus įrodymus: įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, raštus atsakovei dėl daiktų atsiėmimo ir atsakovės atsakymus, kad daiktus atsiėmė, taip pat atsakovės raštą UAB „Kretingos grūdai“ dėl elektros energijos tiekimo.
CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė nedalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme metu, nors jai buvo pranešta tinkamai ir negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, bei įvertinus tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliantės pateikti nauji įrodymai priimtini.
Apeliantė nurodo, teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant ieškovės atstovui ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Ieškovei dieną prieš teismo posėdį paskambino neprisistatęs teismo darbuotojas ir nurodė, kad posėdis perkeliamas iš 10 val. į 13 val. Ieškovė atvyko nauju nurodytu laiku, tačiau paaiškėjo, jog posėdis nebuvo perkeltas. Teismas privalėjo įsitikinti, ar ieškovei iš tiesų buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį. Be to, teismas neįvertino ir to, kad ieškovė 2015-07-02 patikslino ieškinį, tačiau nė vienas iš jos atstovų nebuvo davęs paaiškinimų dėl patikslinto ieškinio. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. CPK 246 str. 1 d. nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose).
Ieškovei apie 2015-08-20 teismo posėdį buvo pranešta 2015-07-07 (t. 2, b. l. 128), tačiau iki pat posėdžio dienos ieškovė neinformavo teismo apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį, nenurodė jokių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, neteikė prašymų atidėti teismo posėdį. Įvertintina ir tai, kad byloje buvo paskirtas teismo posėdis ir 2015-07-02, į jį ieškovė atvyko, teikė patikslintą ieškinį. Ieškovės pateikta versija apie tai, kad jai dieną prieš 2015-08-20 posėdį skambino neprisistatęs teismo darbuotojas ir nurodė pasikeitusį teismo posėdžio laiką, vertintina ne tik kaip nepagrįsta, bet ir neįtikinama. Dėl to pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės prašymą bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant, pagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės. Tai, kad ieškovė ar jos atstovas nebuvo davę paaiškinimų dėl patikslinto ieškinio, nereiškia, kad buvo neatskleista bylos esmė. Apeliantė buvo pateikusi visus procesinius dokumentus bei juos patvirtinančius įrodymus, ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodė visas reikšmingas aplinkybes, nepateikė jokio prašymo iki 2015-08-20 dėl papildomų svarbių įrodymų pridėjimo ar esminių paaiškinimų pateikimo. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo ieškovei nedalyvaujant. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeista apeliantų teisė būti išklausytiems ar procesinės teisės normos, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1d.).
Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo, nes neteisingai konstatavo, jog ieškovė turi teisę į nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2013-11-21 iki 2014-02-13. Ieškovė patalpas iš varžytynių nusipirko 2013-09-23 ir nuo to momento įgijo teisę į nuomos mokestį iš atsakovės. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas tik formalizuoja sandorį. Atsakovė taip pat žinojo, kad nuo 2013-09-23 ieškovė įsigijo patalpas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad nuomos sutartis baigėsi 2014-02-13, kai ieškovė užrakino patalpas, nes ieškovė privalėjo tai padaryti, kadangi artėjo nuomos sutarties termino pabaiga, o atsakovė net neketino atlaisvinti patalpų.
Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė patalpas, kurių dalį iš jos nuomojosi atsakovė, nusipirko 2013-09-23 varžytynėse, t. y. buvo pripažinta varžytynių laimėtoja (t. 1, b. l. 8). Pagal CK 6.421 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu arba kitokiu įprastu veiksmu. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu aukcione parduotas nekilnojamasis daiktas, tai per dešimt dienų nuo pardavimo pardavėjas ir pirkėjas turi sudaryti įstatymų reikalaujamos formos sutartį. Nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tik 2013-11-21 (t. 1, b. l. 11–14), nes ieškovei buvo pratęstas terminas sumokėti daikto įsigijimo kainą. 2013-11-21 pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punkte šalys sutarė, kad ši sutartis yra ir perdavimo–priėmimo aktas ir kad nekilnojamojo daikto nuosavybė ieškovei pereina nuo 2013-11-21 sutarties pasirašymo. Ši sutarties nuostata atitinka CK 6.393 str. 4 d. įtvirtintą normą apie nekilnojamojo daikto nuosavybės perėjimo momentą. Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą sutarties sudarymo momentas daiktą nusipirkus aukciono būdu nebūtinai sutampa su daikto perėjimo pirkėjo nuosavybėn momentu. Kadangi ieškovė nuosavybės teisę į pastatus įgijo tik 2013-11-21, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tik nuo šio momento ieškovė įgijo teisę reikalauti nuomos mokesčio.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nuomos mokesčio iš atsakovės gali reikalauti tik nuo 2013-11-21 iki 2014-02-13, t. y. iki tada, kai atsakovė dėl ieškovės veiksmų nebegalėjo patekti į nuomojamas patalpas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2014-02-14 ieškovė informavo atsakovę, jog jos nuomojamos patalpos yra užrakinamos, o nuo 2014-02-20 ieškovė užrakino visas jai priklausančias patalpas, kurias įsigijo iš varžytynių (t. 1, b. l. 61–62). Taigi faktiškai atsakovė, kaip nuomininkė, išsinuomotu daiktu galėjo naudotis tik iki 2014-02-13. Ieškovė teigia, kad privalėjo tai padaryti, nes artėjo nuomos sutarties termino pabaiga, o atsakovė net neketino atlaisvinti patalpų. Iš ieškovės atsakovei siųstų sąskaitų faktūrų už patalpų nuomą nustatyta, kad ieškovė nuo 2013-11-05 siuntė atsakovei sąskaitas už nuomą ir nurodydavo išsikraustymo terminą (t. 1, b. l. 34–35), atsakovė apmokėdama sąskaitas išreiškė savo sutikimą tęsti nuomos santykius. Paskutinis nuomos sutarties terminas pagal 2013-12-12 sąskaitą buvo 2014-04-30. Atsakovė šią sąskaitą apmokėjo tik iš dalies 2014-01-05. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent dėl šios priežasties ieškovė nutarė nutraukti nuomos santykius nesulaukusi 2014-04-30 ir užrakino atsakovės naudojamas patalpas. Taigi nuomininkui faktiškai nebegalint naudotis nuomojamu daiktu, jam nebelieka pareigos mokėti nuomos mokesčio (CK 6.498 str. 3 p.). Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad ji sudarė atsakovei visas galimybes naudotis patalpomis, tai patvirtina su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai, kurių ieškovė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Iš apeliantės pateiktų įrodymų akivaizdu, kad ji leido atsakovei pasiimti jai priklausančius daiktus iš nuomojamų patalpų, bet atsakovei nebuvo suteikta galimybė naudoti patalpas nuomos sutarties pagrindu.
Apeliantė taip pat mano, kad teismas nepagrįstai atmetė ir ieškinio reikalavimą dėl 1086,36 Eur skolos už remonto darbus priteisimo kaip neįrodytą, nes remonto darbus buvo būtina atlikti po atsakovės naudojimosi patalpomis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei UAB „Elevest“ 2014-02-24 išrašė sąskaitą faktūrą 1 086,36 Eur (3 751 Lt) sumai (t. 1, b. l. 40). Ieškovė šią sąskaitą peradresavo ir nurodė apmokėti atsakovei (t. 1, b. l. 38–39). Ieškovė nurodė, kad dėl netinkamo atsakovės naudojimosi patalpomis buvo būtina atlikti elektros instaliacijos remonto darbus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog atsakovė netinkamai eksploatavo patalpas ir dėl to buvo būtini elektros instaliacijos remonto darbai. Tuo labiau kad ir UAB „Elevest“ pateiktame atliktų darbų akte nurodyta, kad atlikta pastato ir požeminių tinklų patikra, o visi darbai atlikti atsakovei jau nebesinaudojant patalpomis bei neinformavus jos apie neva padarytą žalą. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad elektros instaliacijos patikra atlikta būtent atsakovės nuomojamose patalpose, nes atsakovė nuomojosi tik dalį ieškovei priklausančių patalpų (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija atmesdama apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ir 24 530,81 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2014-03-05 iki 2015-06-30, 4 061 Eur papildomų nuostolių, nes ieškovė buvo pateikusi visus šiuos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, pažymi, kad apeliantė nenurodė jokių šį skundo argumentą pagrindžiančių motyvų, o tik apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie sprendimo neteisingumą ir teiginiu, kad ji negalėjo vykdyti jokios veiklos jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose dėl atsakovės vilkinimo ginčą spręsti taikiai. Ieškovė, užrakinusi patalpas ir nebeleidusi jomis naudotis atsakovei, turėjo visas galimybes disponuoti patalpomis savo nuožiūra ir vykdyti jose veiklą, nepaisant šalių ginčo teisme. Ieškovės teisė naudotis patalpomis nebuvo apribota ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 nutartimi, kuria buvo taikytas areštas ieškovės turtui (t. 2, b. l. 44–45). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tiksliai, detaliai ir aiškiai nurodė motyvus, kuriais remiantis buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai nebekartotini. Tuo labiau kad apeliantė nenurodė jokių pagrįstų nesutikimo su sprendimu argumentų, nors ši apeliantės pareiga nustatyta CPK 306 str. 1 d. 4 p.
Apeliantės manymu, nepagrįstai atmestas reikalavimas dėl 2709,74 Eur (už ieškovei teiktas paslaugas) priteisimo, nes teismui buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Sutiktina su skundo teiginiu, kad byloje buvo pateikti įrodymai apie ieškovės išlaidas už jai teiktas paslaugas, tarp jų net ir telefono ryšio paslaugas, kuriomis naudojosi ieškovė. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad sąskaitos ieškovei buvo išrašytos už trečiųjų asmenų paslaugas, tačiau nėra jokių duomenų, kad šias išlaidas ieškovė patyrė dėl atsakovės kaltės (CPK 178, 185 str.). Ieškovė teigdama, kad už šių išlaidų susidarymą atsakinga atsakovė, privalėjo nurodyti tai pagrindžiančius argumentus bei pateikti juos patvirtinančius įrodymus, o ne apsiriboti teigimu apie turėtas išlaidas, kurias, jos manymu, turi atlyginti atsakovė.
Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad atsakovės priešieškinis dėl be pagrindo priteistų 2 146,54 Eur lėšų ir 252,32 Eur skolos patenkintas nepagrįstai, tačiau nepateikiama absoliučiai jokių tokio teiginio motyvų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į jau šioje byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė turi teisę į nuomos mokestį tik už laikotarpį nuo 2013-11-21 iki 2014-02-13, į tai, jog buvo konstatuota, kad atsakovė permokėjo ieškovei priklausantį nuomos mokestį, atsakovei neskundžiant teismo sprendimo dalies dėl nuomos mokesčio dydžio pagrįstumo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino priešieškinio dalį ir priteisė atsakovei iš ieškovės be pagrindo įgytas lėšas. Teismas išsamiai ir aiškiai motyvavo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas priešieškinis bei konstatuota, jog ieškovė turi atsiskaityti su atsakove už ekskavatoriaus nuomą, o apeliantei nenurodžius jokių pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo motyvų nėra pagrindo papildomai atkartoti teisingų teismo argumentų bei motyvų.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrėsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo 400,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai sumokėti. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytos sumos (928,07 Eur), todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 400,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Ridevis“ iš ieškovės UAB „CTrent“ 400,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.