- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-1026-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02589-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- UAB „Ridevis“
- Ieškovas
- UAB „CTrent“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1026-123/2014
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. birželio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Ridevis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „CTrent“ ieškinį atsakovei UAB „Ridevis“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo priteisti iš atsakovės 16 251 Lt skolos, 7,28 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio turto, lėšų areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-10 nutartimi ieškovės UAB „CTrent“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei UAB „Ridevis“ priklausančio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, o jo nesant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą, pareiškimo reikalavimo ribose – už 16 251 Lt. Nustatė, kad reikalavimo suma juridiniam asmeniui laikytina didele, kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis, kiti kreditoriniai įsipareigojimai, jos pozicija. Konstatavo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali imtis veiksmų, siekdama paslėpti turimą turtą, perleisti tretiesiems asmenims ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Ridevis“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-10 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti. Mano, kad pateikiami finansiniai dokumentai patvirtina gerą atsakovės finansinę padėtį, o tai paneigia tikimybę dėl galimo ieškovei palankaus sprendimo neįvykdymo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš esmės pažeidžiami atsakovės interesai, nes yra ribojamos jos konkuravimo rinkoje galimybės, daroma žala įmonės reputacijai. Nurodo, kad nuomojamas patalpas ieškovė įsigijo 2013-11-21, ir tik nuo šios dienos tapo nuomojamų patalpų savininke ir įgijo teisę reikalauti mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi jam priklausančiomis patalpomis. Tačiau ieškovė jau 2013-11-05 pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, kurioje prašė sumokėti už patalpų nuomą. Mano, kad preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimus, negalima daryti net tikėtinos išvados, kad tokio dydžio ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas. Nurodo, kad UAB „Ridevis“ finansinė padėtis yra gera ir stabili – pardavimo pajamos 2012 m. siekė 1 065 273 Lt, bendrasis pelnas – 531 227 Lt, įmonės turtas sudarė 578 990 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 267 713 Lt. Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl 16 251 Lt sumos priteisimo iš atsakovės nėra didelis ir UAB „Ridevis“ būtų pajėgi patenkinus ieškinį įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.
Atsižvelgiant į įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2396/2013; 2010-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai dėl patalpų, esančių Tiekėjų g. 31A, Kretingoje, nuomos. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė tik iš dalies atsiskaitė pagal 2013-12-12 PVM sąskaitą faktūrą ir neapmokėjo 2014-02-24 PVM sąskaitos faktūros. Nagrinėjamu atveju preliminariai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, yra pagrindo išvadai, kad PVM sąskaitos faktūros gali būti pagrindu skolai priteisti, byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
Apeliantė nurodo, kad nuomojamas patalpas ieškovė įsigijo 2013-11-21, ir tik nuo šios dienos tapo nuomojamų patalpų savininku ir įgijo teisę reikalauti mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi jam priklausančiomis patalpomis. Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, ieškovė dar 2013-11-05 atsakovei buvo išrašiusi PVM sąskaitą faktūrą, kurią, ieškovės paaiškinimu, atsakovė apmokėjo 2013-11-08, ieškovė reikalauja priteisti skolą pagal 2013-12-12 ir 2014-02-24 PVM sąskaitas faktūras, todėl preliminariai vertinat ieškinio reikalavimus, nėra pagrindo išvadai, kad išnagrinėjus bylą iš esmės ieškinys negalėtų būti patenkintas.
Apeliantė nurodo, kad UAB „Ridevis“ finansinė padėtis yra gera ir stabili, todėl ieškovės pareikštas reikalavimas dėl 16 251 Lt sumos priteisimo iš atsakovės nėra didelis. Kaip matyti iš atsakovės UAB „Ridevis“ 2013-12-31 balanso (b. l. 32), įmonė iš viso turėjo 673 101 Lt vertės turto: 85 246 Lt vertės ilgalaikio turto ir 587 855 Lt trumpalaikio turto. Nurodoma, kad per vienerius metus gautinos sumos sudaro 304 431 Lt, tačiau nėra pateikta patikimų duomenų, pagrindžiančių atsakovės realias galimybes atgauti visą ar dalį šios sumos. Įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro net 413 081 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos – 103 876 Lt. Iš viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 516 957 Lt, kai turimo turto – 673 101 Lt, todėl įvertinus atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykį, negalima daryti išvados, kad atsakovės finansinė padėtis yra tokia gera, kad nėra pagrindo ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Konstatuotina, kad ieškovės pareikštas 16 251 Lt dydžio reikalavimas pripažintinas pakankamai didele suma atsakovei vertinant ne tik absoliučiu dydžiu, bet ir atsižvelgiant į atsakovės finansines galimybes įvykdyti tokį reikalavimą. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191/2009). Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai (CPK 185 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad savo teises ir teisėtus interesus apeliantė gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydama teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdama alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdama reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdama laidavimą, garantiją, įkeisdama turimą turtą), nurodydama konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jai neigiamų pasekmių (CPK 146, 148 str.).
Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.