Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant prokurorui nukentėjusiosios, privačios kaltintojos D. P. atstovui advokatui Laimiui Platūkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios, privačios kaltintojos D. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes neįrodyta, kad ji padarė veiką, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios D. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, proceso išlaidos nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. B. buvo kaltinama tuo, kad ji 2015 m. spalio 18 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje po R. B. žinute: „Vakaro skaitiniai: www.kgbveikla.lt/lt/alytus visokių įdomybių, personažų yra čia. Ir su kai kuriais dažnai gatvėje prasilenkiu“ parašė komentarą: „Jo... vienas toks „personažas“ net (duomenys neskelbtini) komisijon (duomenys neskelbtini) kniaziaus ir Co įsūdytas“. Tuo G. B. kaltinama tuo, kad viešai, per visuomenės informavimo priemonę, paskleidusi tikrovės neatitinkančią informaciją, pateikė apie D. P. negatyvų ir šmeižikišką vertinimą, kaltino kolaboravimu su KGB, taip sumenkindama kaip (duomenys neskelbtini) komisijos narės ir kaip žmogaus autoritetą, griovė pasitikėjimą ja, pažemino jos garbę ir orumą.Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje ištirti įrodymai ir nustatytos aplinkybės neleidžia pripažinti, kad G. B. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti D. P. arba galinčią pakirsti pasitikėjimą ja, nes jokie konkretūs faktai ir įvykiai ar asmens savybės nebuvo nurodyti nei žinutėje, nei komentare.Apeliaciniame skunde nukentėjusioji, privati kaltintoja D. P. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendį ir pripažinti G. B. kalta pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, iš G. B. D. P. naudai priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat proceso išlaidas.Skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis priimtas neteisingai ir nevisapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, padarius klaidingą išvadą dėl aplinkybių, kurios nebuvo visiškai ir objektyviai ištirtos byloje, pažeidus procesinės teisės normas ir netinkamai jas pritaikius.Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai socialinio tinklo „Facebook“ nepripažino visuomenės informavimo priemone, kadangi šiame socialiniame tinkle pateikiamos ir skleidžiamos informacijos kiekis ir informacijos vartotojų skaičius yra gerokai didesnis nei kad visų kitų visuomenės informacijos priemonių kartu sudėjus. Pažymima, kad žinynas „Vikipedija“ apibrėžia, jog socialinis tinklas „Facebook“ turi daugiau kaip 1 milijardą vartotojų, kurie bent kartą prisijungia per dieną. Čia vartotojai gali talpinti įvairią informaciją, įkelti nuotraukų, straipsnių, paveikslėlių, video failų, taip pat keičiasi žiniomis ir bendrauja kitomis formomis. Anot apeliantės, pagal šiame tinkle skleidžiamos informacijos esmę ir turinį, jis negali būti laikomas tik bendravimo priemone. Jame atsispindi, apžvelgiami, analizuojami, vertinami ir svarbūs visuomeninio gyvenimo įvykiai. Tik šioje visuomenės informavimo priemonėje, skirtingai nei kitose, kiekvienam vartotojui yra suteikiama galimybė pareikšti ir išsakyti nuomonę bei skleisti informaciją betarpiškai. Teismas nepagrįstai susiaurino visuomenės informavimo priemonės sampratą, iš jos eliminuodamas socialinį tinklą „Facebook“. Tvirtinama, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 punkte įtvirtintoje visuomenės informavimo sampratoje visuomenės informavimo priemonių sąrašas nėra baigtinis. Todėl teismas tokiomis savo nuostatomis tarsi pateisina ir įteisina galimybę socialinio tinklo „Facebook“ vartotojams skleisti bet kokio turinio informaciją ir komentarus, įskaitant šmeižiamojo ar įžeidžiančio turinio ir pobūdžio. Pabrėžiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus bei kitą informaciją visose visuomenės informavimo priemonėse, tačiau niekam nesuteikiama teisė skleisti ir išsakyti negatyvią, šmeižiamojo pobūdžio informaciją ir nuomonę, neatitinkančią tikrovės. Teikiama informacija, nuomonė ar komentarai turi būti maksimaliai korektiški ir atitikti tikrovę.Skunde cituojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laivių apsaugos konvencijos 10 straipsnis ir pažymima, kad asmens saviraiškos laisvė ir teisė skleisti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu, o BK 154 straipsnis, kaip tik ir numato baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas asmens garbei ir orumui.Skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju G. B. patalpintą komentarą galėjo skaityti ir kiti asmenys, ir kad šis komentaras buvo paskleistas. Teismas taip pat pripažino, kad vertinant komentaro turinį visumoje, tikėtina, kad tai kalbama apie (duomenys neskelbtini) komisijos narę D. P..Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pakankamo pagrindo minimą komentare asmenį susieti vien tik su KGB bendradarbiavusiais asmenimis, skunde pažymima, kad internetinė svetainė www.kqbveikla.lt sukurta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, vykdant Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. priimtą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymą. Tai oficiali valstybės institutų iniciatyva sukurta svetainė buvusių KGB bendradarbių liustracijai. Joje skleidžiama viešojo pobūdžio informacija, skelbiami archyviniai dokumentai, informuojantys apie KGB tikslus ir siekius, struktūrinių padalinių funkcijas, planus, ataskaitas, jiems vadovavusius asmenis, operatyvinius planus ir jų rezultatus, agentūrinį tinklą ir agentų verbavimo metodus. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, šios svetainės tikslai nėra nukreipti į asmenis, nukentėjusius nuo LSSR KGB veiklos, šioje svetainėje, jeigu ir yra duomenų apie nukentėjusiuosius asmenis, tai šie duomenys yra išvestiniai ir yra netiesiogiai nurodyti KGB oficialiuose dokumentuose ar ataskaitose bei aptinkami fragmentiškai. Skundo autorės nuomone, šiuo atveju tiek R. B. žinutė, tiek G. B. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, patalpinta svetainės www.kqbveikla.lt kontekste, ir tai negali būti vertinama kaip bendravimas, dialogas, nuomonių pasikeitimas ar diskusija tarp dviejų ir daugiau privačių asmenų. Bet kuris vidutinio išsilavinimo ir išprusimo asmuo, tik perskaitęs svetainės www.kqbveikia.lt. titulinį lapą, susidarys nuomonę, kad šioje svetainėje kalbama apie bendradarbiavusius (kolaboravusius) su LSSR KGB struktūromis asmenimis, bet ne nuo šių struktūrų nukentėjusius asmenis. Būtent tokią nuomonę ir susidarė D. P. pažįstantys asmenys, komentarą „(duomenys neskelbtini)?“ parašiusi žurnalistė V. D. bei pradinės informacijos autorius R. B., dėl ko pastarasis komentarus svetainėje vėliau pašalino. Anot apeliantės, G. B. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija D. P. atžvilgiu paskleista per visuomenės informavimo priemonę ir išsakyta viešai, kaltinamosios komentuojamas straipsnis susijęs su kolaboravimu KGB struktūroje, taigi, kaltinamosios G. B. veika, kvalifikuotina pagal BK 154 straipsnio 2 dalį.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiosios, privačios kaltintojos atstovas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėja prašė skundą atmesti.Nukentėjusiosios, privačios kaltintojos D. P. apeliacinis skundas atmetamas.BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismui pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nukentėjusioji, privati kaltintoja D. P. teigia, kad G. B. padarė BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, todėl prašo priimti apkaltinamąjį nuosprendį.Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas G. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas, jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju G. B. veiksmuose nėra visų BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pagal BK 154 straipsnį atsako tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Vienas iš šmeižimą kvalifikuojančių požymių, įtvirtintų BK 154 straipsnio 2 dalyje, yra asmens šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Be to, šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Taigi vien objektyviai tikrovės neatitinančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias šios informacijos savybes – neatitikimą tikrovės, žeminantį pobūdį – ir norint paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-104-303/2016).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė, kad G. B. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje po R. B. žinute: „Vakaro skaitiniai: www.kgbveikla.lt/lt/alytus visokių įdomybių, personažų yra čia. Ir su kai kuriais dažnai gatvėje prasilenkiu“ įrašydama komentarą: „Jo... vienas toks „personažas“ net (duomenys neskelbtini) komisijon (duomenys neskelbtini) kniaziaus ir Co įsūdytas“, paskleidė komentarą apie asmenį, kurį galima atpažinti kaip D. P.. Iš 2014 m. gruodžio 9 d. Seimo kanceliarijos pranešimo, taip pat viešai internete skelbiamos informacijos apie (duomenys neskelbtini) komisijos struktūrą, jos narius matyti, kad Seimas 2014 m. gruodžio 4 d., atsižvelgdamas į Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento teikimą, antrai 5 metų kadencijai paskyrė D. P. (duomenys neskelbtini) komisijos nare (t. 1, b. l 46, 48, 54-63). Nukentėjusioji, privati kaltintoja D. P. parodė, kad ji tapo (duomenys neskelbtini) komisijos nare Savivaldybių asociacijos prezidento, (duomenys neskelbtini) miesto mero R. M. siūlymu, kuris viešoje erdvėje vadinamas „kniaziumi“ (t. 1, b. l 93-94). Iš internetinės informacijos išrašų matyti, kad galimai (duomenys neskelbtini) miesto meras vadinamas „kniaziumi“, „caru“ (t. 1, b. l. 64-66, 79-80). Kad (duomenys neskelbtini) miesto meras R. M. yra ir Savivaldybių asociacijos prezidentas, kuris internetinėje erdvėje vadinamas „caru“ ir „kniaziumi“ nurodė ir liudytojai R. B., V. D., J. N. (t. 1, b. l. 95-96, 96-97, 98-99). Be to, liudytojai R. B., J. N. ir A. M. patvirtino, kad G. B. komentaras buvo suprastas kaip parašytas apie D. P.. Liudytojas R. B., perskaitęs nurodytą komentarą, suprato, kad rašoma apie D. P., o liudytojoms J. N. ir A. M. jų pažįstami asmenys pasakė, jog parašytas komentaras apie D. P. (t. 1, b. l. 95-96, 97-98, 98-99). Tuo tarpu liudytoja V. M.-D. po G. B. paskelbtu komentaru pati įrašė komentarą „(duomenys neskelbtini)?“ (t.1, b. l. 5).Nukentėjusiosios, privačios kaltintojos D. P. apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. B., įrašydama aptariamą komentarą, paskleidė informaciją, kad D. P. nuslėpė apie bendradarbiavimą su KGB struktūromis, kas neatitinka tikrovės ir žemina nukentėjusiosios, privačios kaltintojo orumą, ją niekina ir gali pakirsti pasitikėjimą ja, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pakankamo pagrindo komentare minimą asmenį susieti vien tik su KGB bendradarbiavusiais asmenimis, nepagrįsta. Anot apeliantės, internetinės svetainės www.kqbveikla.lt tikslai nėra nukreipti į asmenis, nukentėjusius nuo LSSR KGB veiklos, todėl bet kuris vidutinio išsilavinimo ir išprusimo asmuo, tik perskaitęs svetainės www.kqbveikia.lt. titulinį lapą, susidarys nuomonę, kad šioje svetainėje kalbama apie bendradarbiavusius (kolaboravusius) su LSSR KGB struktūromis asmenimis, bet ne nuo šių struktūrų nukentėjusius asmenis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiais skundo teiginiais. Pažymėtina, kad iš byloje esančių internetinės svetainės www.kqbveikla.lt išrašų matyti, kad šioje svetainėje skelbiama informacija ir archyviniai dokumentai ne tik apie LSSR KGB struktūrą, veiklos kryptis ir metodus, jai vadovavusius ir dirbusius bei bendradarbiavusius asmenis, bet ir apie sovietinio režimo priešininkus (t. 1, b. l. 50-53, 100-105). O aptariamame G. B. komentare, taip pat ir R. B. žinutėje, po kuria išteisintoji įrašė šį komentarą, nenurodyta apie kokius konkrečius asmenis – bendradarbiavusius su KGB ar buvusius režimo priešininkus – kalbama. Tuo tarpu, pačios D. P. subjektyvus vertinimas, kad kiekvienas perskaitęs svetainės www.kqbveikia.lt. titulinį lapą, susidarys nuomonę, kad šioje svetainėje kalbama apie bendradarbiavusius (kolaboravusius) su LSSR KGB struktūromis asmenimis, bet ne nuo šių struktūrų nukentėjusius asmenis, yra jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida, o jomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Kolegija vertina, kad šios aplinkybės, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog aptariamu G. B. komentaru buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti D. P. ar pakirsti pasitikėjimą ja.Nors apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai socialinis tinklas „Facebook“ nepripažintas visuomenės informavimo priemone, tačiau pirmosios instancijos teismas motyvuodamas tokią išvadą nurodė, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintoje visuomenės informavimo priemonės sampratoje nėra tiesioginės nuorodos į socialinius tinklus ir jų paskyras. Be to, jau anksčiau kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog G. B. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti D. P. ar pakirsti pasitikėjimą ja, todėl aplinkybė, ar socialinis tinklas „Facebook“ laikytinas visuomenės informavimo priemone, šiuo atveju nėra reikšminga.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnyje, įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas bei aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai išteisino G. B. pagal BK 154 straipsnio 3 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nukentėjusiosios, privačios kaltintojos D. P. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios, privačios kaltintojos D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.