Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) R. I., Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tuo D. P. kaltino G. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji G. B. kaltės nepripažino ir parodė, kad R. B. pažįsta kaip laikraščio „Alytaus gidas“ redaktorių. Socialinio tinklo „Facebook“ R. B. paskyroje pamačiusi žinutę „Vakaro skaitiniai: (duomenys neskelbtini) visokių įdomybių, personažų yra čia. Ir su kai kuriais dažnai gatvėje prasilenkiu“ parašė komentarą. Tačiau šiame komentare neturėjusi omenyje D. P. ir (duomenys neskelbtini) mero R. M. sąsajų. Rašiusi visai apie kitą asmenį, kurio įvardyti nenorinti. D. P. pažinojo, bet su ja neturėjo jokių ryšių, nebendravo, nebuvo konfliktinių santykių. Ar kas dar ką nors rašė po jos komentaru, nesidomėjo. Žino, kad šis jos komentaras buvo labai greitai ištrintas. Internetine svetaine (duomenys neskelbtini) domisi, dažnai joje naršo, nes jos tėvai buvo tremtiniai. Šioje svetainėje rašoma apie įvairius asmenis, tiek bendradarbiavusius su KGB, tiek nukentėjusius, skelbiami įvairūs KGB dokumentai, pažymos. Minimo komentare „personažo“ nesiejo su bendradarbiavimu KGB veikloje. Su pareikštu byloje civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti, nesutinkanti. Prašo ją išteisinti bei priteisti iš D. P. jos bylinėjimosi išlaidas, turėtas dėl vertėjo ir advokato paslaugų.

Nukentėjusioji D. P. parodė, kad antrą kadenciją esanti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narė. Prieš G. B. neturinti jokių priešiškų nusiteikimų. Perskaičiusi internete socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje po R. B. žinute G. B. komentarą, atpažino, kad tai kalbama apie ją. Šiuo komentaru buvo mestas kaltinimas neva ji nuslėpusi apie bendradarbiavimą su KGB struktūromis. Dirbanti labai atsakingose pareigose, todėl to pasėkoje gali būti prarastas pasitikėjimas ja. Jos tėvai buvo politiniai tremtiniai, todėl tai skaudžiai įžeidžia ją ir kaip žmogų, jaučia kaltinimą Tėvynės išdavyste. Po šio komentaro parašymo jaučiasi nejaukiai susitikdama su giminėmis, bendradarbiais ir kitais pažįstamais. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare tapusi Savivaldybių asociacijos prezidento, (duomenys neskelbtini) mero R. M. siūlymu. Viešoje erdvėje (duomenys neskelbtini) meras vadinamas „k.“. Dažnai sugrįžtanti į Alytų, todėl ją galima sutikti. Taigi, iš G. B. parašyto komentaro buvo aišku, kad kalbama apie ją. Internetine svetaine (duomenys neskelbtini) labai nesidomi, bet supranta, kad joje rašoma apie asmenis, bendradarbiavusius su KGB, talpinama informacija KGB veiklos išviešinimui. Mano, kad tuo buvo siekiama pakenkti jos reputacijai. Prašė priteisti iš G. B. neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas R. B. parodė, kad naršydamas internete sužinojo, jog atnaujinta svetainėje (duomenys neskelbtini) skelbiama informacija, todėl nutarė pasidomėti. Šioje svetainėje apie nukentėjusius nuo KGB asmenis rašoma mažai, daugiausia apie KGB veiklą ir jos bendradarbius. D. P. paminėjimo toje svetainėje nepastebėjęs. Vėliau rašydamas komentarą „Facebook“ paskyroje nurodė minėtą svetainę ir užsiminė apie tai, kad kartais gatvėje susitinkantis kai kuriuos asmenis, turėdamas omenyje kadrinius KGB darbuotojus. Pastebėjo, kad į jo komentarą buvo rašomi komentarai, taip pat ir G. B.. Perskaitęs jos komentarą suprato, kad ji rašo apie D. P., kuri tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Buvo deleguota (duomenys neskelbtini), kurios prezidentu yra (duomenys neskelbtini) meras R. M., viešoje erdvėje dažnai vadinamas „k.“, „c.“. Perskaičius komentarą negalima kategoriškai teigti, kad G. B. D. P. tiesiogiai sieja su KGB veikla, bet tokios sąsajos įžvelgtinos. Nenorėdamas, kad toliau vystytųsi diskusija, savo pagrindinį komentarą neužilgo ištrynęs, gal net tą patį vakarą.

Liudytoja V. D. parodė, kad kartais pasidomi, kas rašoma internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) Tai įdomu kaip žurnalistei ir smalsu kaip žmogui. Šioje svetainėje skelbiama daug archyvinės medžiagos apie KGB veiklą, jos dokumentai. „Facebook“ tinklalapyje pastebėjo, kad jos pažįstamos G. B. ir D. P. kažko pykosi, grasino atsakomybe. Perskaičius komentarus jai nesusidarė įspūdis, kad kalbama apie KGB veiklą. Jai girdėta, kad viešoje internetinėje erdvėje (duomenys neskelbtini) meras vadinamas „c.“, „k.“. Iš R. B. komentaro nesuprato, apie kokį asmenį jis kalba.

Liudytoja A. M. parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusiąją pažinojo kaip buvusias bendradarbes, vėliau kartu su D. P. dirbo dienraščio „Respublika“ redakcijoje. Buvęs ilgametis laikraščio skaitytojas jai paskambino ir pranešė, kad negražiai apie D. P. rašoma „Facebook“ svetainėje. Neva ji dalyvavo KGB veikloje, o dabar dirbanti Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje. Įėjusi į „Facebook“ tinklalapį tokio komentaro nerado. Tuomet paskambino D. P.. Ji patvirtino, jog skaitė. Iš nupasakoto komentaro turinio mananti, jog būtų galima atpažinti, kad rašoma apie D. P., nes ji vienintelė iš (duomenys neskelbtini), kad ji kaltinama bendradarbiavimu su KGB.

Liudytoja J. N. parodė, kad pati internete nenaršanti, bet apie rašytus komentarus, susijusius su D. P., jai pranešė dukros draugė. Sužinojo, jog komentare parašyta, kad D. P. dalyvavo KGB veikloje. Tarp pažįstamų buvo diskutuojama, ar iš tikrųjų taip galėjo būti, kokios tokios informacijos ištakos. Buvo pas D. P. nuvažiavę ir minėtus komentarus aptarinėjo. Jai taip pat žinoma, kad (duomenys neskelbtini) vadinamas „k.“. Tai labai tapatu „c.“.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Išraše iš internetinio puslapio (b. l. 10) matyti, kad R. B. parašė žinutę: “Vakaro skaitiniai: (duomenys neskelbtini) Visokių įdomybių, personažų yra čia. Ir su kai kuriais dažnai gatvėje prasilenkiu.“. Į tai sekė G. B. komentaras: „Jo... vienas toks „personažas“ net (duomenys neskelbtini)“ ir V. M. – D. komentaras: „d.?“.

2015-12-08 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu (b. l. 13-15) nutrauktas pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl D. P. pareiškime policijai minimų faktų, nurodant, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, aplinkybės turi būti tiriamos ir vertinamos pareiškėjai tiesiogiai kreipiantis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas (b. l. 23) patvirtina, kad D. P. pripažinta nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu.

Pažymėjimas (b. l. 24) patvirtina, kad D. P. yra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narė.

Pažymėjimai (b. l. 25, 26) patvirtina, kad B. P. buvo neteisėtai represuotas ir įkalintas, J. P. – ištremta.

Internetinės informacijos išrašuose (b. l. 46, 48, 49, 54-63) nurodyta, kad 2014-12-09 Seimo plenariniame posėdyje prisiekė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narė D. P.. Seimas D. P. šios komisijos nare antrai kadencijai paskyrė atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) R. M. teikimą.

Internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) išrašuose (b. l. 50-51, 52-53) nurodyta, kad svetainėje skelbiama informacija ir archyviniai dokumentai apie LSSR KGB struktūrą, veiklos kryptis ir metodus, jai vadovavusius ir dirbusius bei bendradarbiavusius asmenis.

Internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) išrašuose (b. l. 100-105) matosi, kad šioje svetainėje skelbiama informacija bei archyviniai dokumentai apie LSSR KGB priešininkus.

Internetinės informacijos išrašuose (b. l. 64-66, 79-80) matosi, kad viešoje erdvėje galimai (duomenys neskelbtini) vadinamas „k.“, „c.“.

Gimimo akto išrašas (b. l. 76, 77) patvirtina, kad D. P. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai yra B. P. ir J. P..

Ikiteisminio tyrimo medžiagos baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-59972-15 dokumentais nustatyta:

Pradėto ikiteisminio tyrimo pažymoje (b. l. 2) nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje.

Išraše iš internetinio puslapio (b. l. 5) matyti, kad R. B. parašė žinutę: “Vakaro skaitiniai: www.kgbveikla.lt/lt/alytus Visokių įdomybių, personažų yra čia. Ir su kai kuriais dažnai gatvėje prasilenkiu.“. Į tai sekė G. B. komentaras: „Jo... vienas toks „personažas“ net (duomenys neskelbtini)“ ir V. M. – D. komentaras: „d.?“.

2015-12-08 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu (b. l. 24-26) nutrauktas pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl D. P. pareiškime policijai minimų faktų, nurodant, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, aplinkybės turi būti tiriamos ir vertinamos pareiškėjai tiesiogiai kreipiantis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti asmenys, rašę komentarus.

Šių byloje surinktų įrodymų pagrindu turi būti sprendžiama, ar G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.

BK 154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šmeižimas yra tai, kas paskleidė apie žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 154 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Taigi, BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam trečiajam asmeniui. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką pabrėžia, kad svarbu nustatyti, ar tekste, pasisakymuose, kurie buvo paviešinti, buvo reiškiama nuomonė apie kitą asmenį ar dėstomi aiškiai neteisingi faktai, t. y. skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija. Nurodyta, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, bet ar tokia informacija tuo pačiu ir žemina kito asmens garbę ir orumą.

G. B. kaltinama paskleidusi tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, per visuomenės informavimo priemonę. Tačiau socialinis tinklas „Facebook“ nėra visuomenės informavimo priemonė, jo pagrindinė paskirtis yra bendravimo, o ne informacijos skleidimo, skatinimas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 67 punkte įtvirtintą visuomenės informavimo priemonės sampratą, ja laikoma laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Taigi, šiame įstatyme nėra tiesioginės nuorodos į socialinius tinklus, šiuo atveju tokius kaip „Facebook“ ar jų paskyras. Atsižvelgiant į šią įstatyminę nuostatą nepripažintina, kad G. B. parašytas komentaras į R. B. žinutę socialiniame tinkle „Facebook“ buvo paskleistas per visuomenės informavimo priemonę.

Informacijos paskleidimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Informacija gali būti paskleidžiama žodžiu, raštu, vaizdiniais perduodant ją vienam žmogui personaliai ar neapibrėžtam jų ratui įvairiais būdais. Nagrinėjamu šioje baudžiamojoje byloje atveju G. B. savo komentarą patalpino socialiniame tinkle „Facebook“, todėl jį buvo galima skaityti ir kitiems asmenims. Atsižvelgiant į šią nustatytą aplinkybę galima būtų pripažinti, kad komentaras buvo paskleistas.

G. B. teigė, kad rašydama komentarą: „Jo... vienas toks „personažas‘ net (duomenys neskelbtini)“ omenyje turėjo ne D. P., o kitą asmenį, kurio nenorinti įvardinti. Bet visumoje vertinant komentaro turinį tikėtina, kad tai kalbama apie Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narę D. P., kurią į šias pareigas pasiūlė (duomenys neskelbtini) meras R. M.. R. M. yra visuomenėje gerai žinomas žmogus kaip aktyvus politikas ir viešojoje erdvėje dažnai įvardijamas įvairiais vadovo sinonimais – „k.“, „c.“. Tai patvirtina pateikti internetinių svetainių puslapių išrašai ir apklausti teisme liudytojai. Kad minimą asmenį atpažino kaip D. P., patvirtina tai, jog po paskelbtu komentaru buvo liudytojos V. M. – D. komentaras: „d.?“. Taigi, G. B. komentare galima atpažinti asmenį, apie kurį kalbama.

Toliau būtina nustatyti, ar minėtame komentare paskleista informacija apie D. P. yra neatitinkanti tikrovės ir galinti paniekinti ar pažeminti ją arba pakirsti pasitikėjimą ja. D. P. teigė, kad ją vadinant toks „personažas“ jos nežeidžia, bet jos kaip asmens atpažinimas komentare ir sąsaja su R. B. žinutėje paminėta internetine svetaine (duomenys neskelbtini) meta kaltinimą neva ji bendradarbiavusi su KGB struktūromis. Tačiau nei R. B. žinutėje, nei G. B. komentare nepasisakoma nieko konkrečiau apie kokius personažus kalbama. Teismo posėdžio metu tiek iš kaltinimo pusės, tiek iš gynybos pusės buvo pateikti internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) išrašai, kurie patvirtina, kad šioje svetainėje skelbiama informacija ir archyviniai dokumentai apie LSSR KGB struktūrą, veiklos kryptis ir metodus, jai vadovavusius ir dirbusius bei bendradarbiavusius asmenis, o taip pat informacija bei archyviniai dokumentai apie LSSR KGB priešininkus. Tuo taip pat gali įsitikinti ir kiekvienas išsamiau ir daugiau panaršęs nurodytoje svetainėje. Tai paliudijo ir teisme apklaustas liudytojas R. B.. Taigi, nėra pakankamo pagrindo minimą komentare asmenį susieti vien tik su KGB bendradarbiavusiais asmenimis.

Aptarti įrodymai ir nustatytos aplinkybės neleidžia pripažinti, kad G. B. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti D. P. arba galinčią pakirsti pasitikėjimą ja, nes jokie konkretūs faktai ir įvykiai ar asmens savybės nebuvo nurodyti nei žinutėje, nei komentare. Pačios D. P. socialiniame tinkle „Facebook“ patalpintų žinutės ir komentarų turinio subjektyvus vertinimas laikytinas tik spėjimais ir prielaidomis ir tai negali būti įrodymais, kurie galėtų pagrįsti, jog G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnyje – šmeižimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Įvertinus bylos nagrinėjimo teisme metu surinktus įrodymus ir nustatytų aplinkybių visumą bei vadovaujantis baudžiamojoje teisėje galiojančiu principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamųjų naudai), konstatuotina, jog nebuvo surinkta pakankamų objektyvių, nenuginčijamų įrodymų, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, todėl G. B. turi būti išteisinta (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Privati kaltintoja D. P. prašė iš kaltinamosios G. B. priteisti 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą bei advokato atstovavimo išlaidas. Prašymas netenkinamas, nes priimamas išteisinamasis nuosprendis, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kaltinamoji G. B. taip pat prašė priteisti iš privačios kaltintojos D. P. jos patirtas proceso išlaidas, susijusias advokato darbo apmokėjimu bei vertimo paslaugomis. Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Kadangi nagrinėjamoje byloje procesas pradėtas pagal privačios kaltintojos D. P. skundą, o kaltinamoji G. B. išteisintina, todėl prašymas priteisti proceso išlaidas kaltinamosios naudai tenkinamas. Prašomos priteisti išlaidos: 300 eurų advokato darbui apmokėti ir 19,36 eurų dėl vertimo paslaugų (b. l. 126-128), nėra didelės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

G. B. išteisinti neįrodžius, kad ji padarė nusikalstamą veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, požymių.

D. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą, advokato atstovavimo išlaidų nepriteisti.

Priteisti G. B. naudai iš D. P. 319,36 eurų proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.