Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2022 m. liepos 27 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

2020 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2021 m. liepos 12 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. sausio 26 d. apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia kumščiais sudavė ne daugiau kaip 6 kartus V. K. į veidą, taip padarydamas jam abipusio apatinio žandikaulio kūno lūžimą, bei dešinės pusės smilkininio apatinio žandikaulio sąnario išnirimą, dėl ko V. K. ilgai sirgo, ilgiau, nei 10 dienų laikotarpį, tokiu būdu sukėlė V. K.nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino. Parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2022 m. sausio 26 d., buvo neblaivus, kilo konfliktas su V. K. ir trenkė jam į veidą kumščiu 6 kartus. Įvykis vyko (duomenys neskelbtini). V. K. jo nepuolė. Gailisi dėl įvykio. Nukentėjusiojo atsiprašė. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, su juo sutinka. Nėra atlyginęs žalos jokios dalies. Sutinka su nukentėjusiojo ieškiniu. Susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo. Dirba, uždirba apie 800-900 Eur. Savo materialinę padėtį vertina normaliai. Neturi problemų su alkoholio vartojimu.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. sausio 26 d. apie 21.30 val., V. K. būnant pas savo brolį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jam nepažįstamas asmuo ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė į veido sritį. Kauno klinikose V. K. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis (1 t., b.l.11).

Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota vieta, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, tai yra bute - (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos niekas nepaimta, padarytos nuotraukos (1 t., b. l. 16-26).

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2022 m. sausio 26 d. apie 16.30 val., jis kartu su savo broliu D. S. atėjo pas pastarąjį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jie kartu su broliu kambaryje pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė alų. Po kurio laiko, tiksliai nepamena, galėjo būti 19-20 val., į butą atėjo brolio draugės D. B. brolis M. B.. Jis dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neprisimena, nes jau buvo nemažai išgėręs alaus. Jis nepamena, kad būtų kilęs kažkoks žodinis konfliktas su M. ar broliu D.. Jis M. kažko klausė, apie kažką kalbėjosi. Jam sėdint fotelyje, M. kumščiu sudavė jam į veidą apie 4-5 kartus. Kas vyko toliau, nepamena, nes buvo neblaivus, išgėręs apie 8 butelius po vieną litrą alaus. Kas jam iškvietė greitąją pagalbą nepamena. Kas vyko Kėdainių ligoninėje neprisimena. Pamena tik kaip atvežė jį į Kauno klinikas. Klinikose jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis keliose vietose. Jam 2022 m. sausio 28 d. buvo atlikta žandikaulio operacija, o 2022 m. vasario 3 d. išleistas gydytis į namus. Daugiau jokių sužalojimų nebuvo nustatyta. Jis oficialų pareiškimą rašyti atsisako, tik nori, kad kaltininkas M. atlygintų jam gydymo išlaidas. M. tą dieną matė tik antrą kartą, su juo jokių reikalų neturėjo, nebuvo jam skolingas ar kitaip susijęs (1 t., b. l. 38- 39). Papildomai apklaustas nukentėjusysis V. K. parodė, kad savo parodymus tvirtina ir papildo, kad 2022 m. sausio 26 d. apie 21.00 val., jam besėdint fotelyje, M. tyčia sudavė kumščiais jam ne mažiau kaip 6 kartus į abi veido puses. Jis atsimena, kad tuo metu kai M. jam kumščiais sudavė į veidą, vis liepė jam atsiprašyti savo brolio D.. Dėl žandikaulio lūžio jis dar vis gydosi, kadangi atsirado komplikacijų, po operacijos, po 7 savaičių, jam žandikaulis supūliavo ir buvo atlikta jam dar viena operacija. Byloje ieškinį reikš, jį pateiks vėliau, nori kad M. B. būtų nubaustas. Vėliau jis suprato, kad M. jį sumušė dėl to, kad anksčiau jis su savo broliu D. turėjo konfliktą ir pastarasis pasiskundė savo draugei DŽ., kuri yra M. sesuo, todėl M. B. mušdamas jį ir liepė atsiprašyti brolio D. (1 t., b. l. 45-46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 421/2022 (02) nurodyta, kad V. K.konstatuota abipusis apatinio žandikaulio kūno lūžimas ir dešinės pusės smilkininio apatinio žandikaulio sąnario išnirimas. V. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 64-65).

Tarp nukentėjusio V. K. ir kaltinamojo M. B. buvo atlikta akistata, kurios metu nukentėjęs ir kaltinamasis liko prie savo duotų parodymų (1 t., b. l. 75-77).

Liudytoja L. K. parodė, kad 2022 m. sausio 26 d. apie 22.00 val., į namus grįžo neblaivus jos vyras V. K.. Pastebėjo, kad jis yra sumuštas, todėl iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie sumuštą vyrą. Matė, kad V. reikalinga medikų pagalba. Medikams atvykus, jie įtarė dešinės pusės žandikaulio lūžį, todėl išvežė V. į Kėdainių priėmimo skyrių. Kiek V. K. jai pasakojo, tai jis buvo pas savo brolį D. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį ir išgertuvių metu buvo sumuštas ten buvusio kažkokio asmens, o dėl kokių priežasčių nenurodė ( 1 t., b. l. 114).

Liudytojas D. S. parodė, kad 2022 m. sausio 26 d. apie 16.30 val., jis kartu su savo broliu V. K. nusipirkę alaus atėjo pas jį į namus. Sėdėjo kambaryje ir gėrė alų. Apie 19.00 val., pas jį į namus atėjo jo draugės D. B. brolis M. B.. M. nuėjo į kitą kambarį ir kalbėjosi su jo motina V. S.. Ji šiuo metu yra po operacijos, sunkiai vaikšto, todėl guli lovoje kitame kambaryje. Jis toliau sėdėjo ir gėrė alų su broliu. Po kurio laiko atėjo M., taip pat išgėrė kelias stiklines alaus. Jo brolis V. pradėjo klausinėti M., ar jis sėdėjęs kalėjime, dar kažką klausė, tiksliai nepamena. Po to, M. nuėjo į kitą kambarį ir ten buvo, o jis su V. gėrė toliau. Brolis sėdėjo ant fotelio, o jis ant miegamos lovos. Jis kažką pasakė, dabar tiksliai nepamena ką, bet brolis pradėjo elgtis agresyviai. V. atsistojo kambario viduryje ir liepė jam ateiti iki jo, nes kaip pastarasis pasakė - "Aš tave turiu suspardyti". Jis sėdėjo toliau ant lovos ir nesikėlė. Kitame kambaryje buvęs M. atėjo pažiūrėti kas vyksta. M. priėjo prie V.. Jis matė kaip V. ranka užsimojo ir norėjo trenkti kumščiu M., tačiau nepataikė. M. nieko nelaukęs, kumščiu 2-3 kartus sudavė V. i veidą. V. nenukrito, stovėjo toliau, vėliau grįžo ir atsisėdo į fotelį. V. bėgo kraujas iš nosies. V. nusivalė kraują ir išsikvietė taksi, nes kaip suprato ruošėsi važiuoti namo. Jis brolį išleido pro duris. Nuo tos dienos daugiau brolio nematė. Vėliau sužinojo, kad broliui lūžo žandikaulis ir jį operavo. Nori papildyti tai, kad jo brolis V. K. neblaivus dažnai būna agresyvus, pradeda pats konfliktuoti. Pats prieš kelias savaites yra kvietęs policijos pareigūnus, nes negalėjo išprašyti neblaivaus brolio iš namų (1 t., b. l. 124-125). Papildomai apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad savo parodymus papildo, kad kai M. sudavė kumščiu V. į veidą, pastarasis liepė V. jo (D.) atsiprašyti, tačiau už ką V. turėjo jo atsiprašyti nesuprato, neatsimena. V. jo atsiprašė, o jis atsakė, kad atleidžia, tačiau M. B. pasakė, kad V. negerai atsiprašė, jo toks atsiprašymas neįtikino, todėl M. vėl kumščiu daugiau negu tris kartus sudavė V. į abi veido puses. M. sudavė kumščiu V. į veidą ne iškarto, o su pertraukomis. Tai yra, M. V. smūgiavo į veidą kas minutę. Laiką stebėjo ir fiksavo savo telefone. Smūgiavo vien dėl to, kad V. jo neįtikinimai atsiprašė. Po to, broliui pradėjo bėgti kraujas iš nosies. M. B. iki konflikto galėjo būti išgėręs apie 3 litrus alaus, o jo brolis V. dar daugiau. Jo sugyventinė D. B. konflikto nematė, nes į kambarį atėjusi nebuvo. Konflikto metu ji buvo kitame kambaryje, kambario durys buvo uždarytos. Tuo metu ji slaugė ir prižiūrėjo jo motiną po operacijos (1 t., b. l. 131-132).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, nurodė, kad sudavė nukentėjusiajam šešis kartus į veidą. Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai: nukentėjusysis patvirtino, kad 2022 m. sausio 26 d. apie 21.00 val., jam besėdint fotelyje, M. tyčia sudavė kumščiais jam ne mažiau kaip 6 kartus į abi veido puses. Jis atsimena, kad tuo metu kai M. jam kumščiais sudavė į veidą, vis liepė jam atsiprašyti savo brolio D.. Liudytojas D. S. patvirtino, kad matė, kaip M. B. priėjo prie V.. M. nieko nelaukęs, kumščiu 2-3 kartus sudavė V. i veidą. V. nenukrito, stovėjo toliau, vėliau grįžo ir atsisėdo į fotelį, jam bėgo kraujas iš nosies. Kai M. sudavė kumščiu V. į veidą, pastarasis liepė V. jo (D.) atsiprašyti. V. jo atsiprašė, o jis atsakė, kad atleidžia, tačiau M. B. pasakė, kad V. negerai atsiprašė, jo toks atsiprašymas neįtikino, todėl M. vėl kumščiu daugiau negu tris kartus sudavė V. į abi veido puses. M. sudavė kumščiu V. į veidą ne iškarto, o su pertraukomis. Tai yra, M. V. smūgiavo į veidą kas minutę. Smūgiavo vien dėl to, kad V. jo neįtikinimai atsiprašė. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastas nustatytas specialisto išvadoje, kurioje taip pat nurodoma, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu metu ir būdu. Taigi, kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais išvardintais rašytiniais įrodymais, kuriuos teismas ištyręs ir įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas M. B. nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą pasitvirtino. Įvertinus aptartų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kadangi suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingumą ir suprato, kad suduodamas smūgius į veido sritį, sužalos nukentėjusįjį bei to norėjo. Šiuo atveju veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius - nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitiko nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl abipusio apatinio žandikaulio lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimties parų laikotarpiui, ką patvirtino specialisto išvada.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis M. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. sausio 26 d. apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia kumščiais sudavė ne daugiau kaip 6 kartus V. K. į veidą, taip padarydamas jam abipusio apatinio žandikaulio kūno lūžimą, bei dešinės pusės smilkininio apatinio žandikaulio sąnario išnirimą, dėl ko V. K. ilgai sirgo, ilgiau, nei 10 dienų laikotarpį, tokiu būdu sukėlė V. K.nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo neteisėtus veiksmus bandė teisinti būtinąją gintimi, tačiau įvertinus visus aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad būtinosios ginties sąlygų nenustatyta. Pagal BK 28 straipsnį, būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tokiais veiksmais neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties aplinkybių konstatavimui būtina nustatyti, du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-313/2012, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018 ir kt.). Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis Nr. 2K-9-719/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad nukentėjusysis galimai užsimojo prieš kaltinamąjį, kaip pastarasis nurodė ikiteisminio tyrimo metu tačiau akivaizdu, kad toks nukentėjusiojo veiksmas nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio M. B. turėjo gintis. Kaip nustatyta byloje, nukentėjusysis buvo neblaivus. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo veiksmai nebuvo intensyvūs, nors kėsinimąsi ir būtų galima palaikyti akivaizdžiu (buvo pakelta ranka), tačiau realus pavojus kaltinamajam negrėsė, kėsinamasis nebuvo pavojingas, į jį buvo galima sureaguoti ir paprasčiausiu atsitraukimu, pabėgimu. Be to, M. B. smūgiavo nukentėjusiajam į veidą kumščiu su pertraukomis už netinkamą atsiprašymą. Taigi, būtinosios ginties situacijos šiuo atveju nebuvo.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamasis M. B. ir jo gynėjas pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko ir susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 82).

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam <...> asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu <...>, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1- 4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog net ir nustačius aukščiau aptartų sąlygų visumą, teismui suteikta tik diskrecija rinktis ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas konkrečiu atveju sprendžia ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. B. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju, susitarė dėl žalos atlyginimo. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus. Vertinant ar yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis daugiau nebedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas), teismas įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat jo elgesį iki ir po nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kitas aplinkybes.

Kaltinamasis M. B. ne kartą teistas ir būtent už nusikaltimus žmogaus sveikatai, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 6-9, 13-20), ne kartą baustas administracine tvarka, bauda nesumokėta (2 t., b. l. 21-26). M. B. padaryta nusikalstama veika yra ne tik pavojinga, tačiau ir kelianti grėsmę ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Jo smurtiniai veiksmai nėra laikytini mažareikšmiais. Ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės, M. B. nuo nusikalstamo ir netinkamo elgesio nesustabdė, jis požiūrio į netinkamą gyvenimo būdą, kriminalinį elgesį, nepakeitė, todėl daryti išvadą, kad M. B. gali kontroliuoti savo netinkamą elgesį ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų ateityje, nėra jokio pagrindo. Be to, nėra atlygintas Kauno teritorinės ligonių kasos 1309,72 Eur civilinis ieškinys, dėl šios žalos atlyginimo nėra pateiktas ir susitarimas.

Tai, kad analizuojamu atveju nukentėjusysis atleido kaltinamajam ir nustatytos kitos BK 38 straipsnyje 1 dalies 1-3 punktuose numatytos sąlygos, negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės M. B., kadangi nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, tačiau ir valstybei bei teisės saugomam interesui, todėl prašymas atmestinas.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Jis anksčiau ne kartą teistas ir būtent už nusikaltimus žmogaus sveikatai, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 6-9, 13-20), baustas administracine tvarka, bauda nesumokėta (2 t., b. l. 21-26), dirba (2 t., b. l. 27), registruotas Priklausomybės ligų priežiūros grupėje dėl sutrikimo vartojant narkotikus, Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neįrašytas (2 t., b. l. 33). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, ne kartą teistam kaltinamajam už smurtinius nusikaltimus skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis), nustatant mažesnį nei vidurkis bausmių dydį. Skirti švelnesnę sankcijoje numatytą bausmę nėra pagrindo, kadangi švelnesnės arešto, laisvės apribojimo bausmės nebuvo efektyvios.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, su civiliniu ieškiniu sutiko, susitarė dėl jo atlyginimo. Kaltinamasis nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, gailisi, kas rodo, jog kaltinamasis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, jo išreikštą nuoširdų gailėjimąsi ir pastangas keisti savo netinkamą elgesį, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl civilinių ieškinių.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 1 309,72 Eur žalą už nukentėjusiojo gydymą (1 t., b. l. 98-101). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam buvo suteiktos gydytojų konsultacijos, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, jis buvo gydomas Kauno klinikose stacionare, jam atlikta žandikaulio lūžio atvira repozicija ir kitos gydymo paslaugos. Nukentėjusiajam suteiktos paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai neabejotinai padarė Kauno teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų detalizacija (1 t., b. l. 100). Byloje įrodyta, jog ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Pripažinus kaltinamąjį kaltu, Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkinamas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Nukentėjusysis V. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 102,82 Eur turtinės, 5 000,00 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2 t., b. l. 63-75). Nurodė, kad kaltinamojo veiksmai jo atžvilgiu sukėlė jam sunkių sveikatos padarinių. Jam buvo padaryti kelių sričių žandikaulių lūžiai, taikytas chirurginis ir medikamentinis gydymas, atliktos 3 operacijos. Po operacijų galėjo valgyti tik skystą maistą per šiaudelį. Iki šiol valgo tik skystą ir lengvai kramtomą maistą. Atsinaujino panikos priepuoliai, geria dėl to vaistus, veidas barzdos srityje iki šiol nejautrus.

Bylos nagrinėjimo metu, 2022 m. liepos 14 d., buvo gautas susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis M. B. ir nukentėjusysis V. K. susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo, jog M. B. įsipareigoja 102 Eur (vieną šimtą du eurus) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam sumokėti iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., 300,00 Eur (trys šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą sumokėti iki 2022 m. gruodžio 1 d., o 5 000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam pradėti mokėti ne vėliau kaip nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., kiekvieną mėnesį mokant ne mažiau kaip 100 (vieną šimtą) eurų (2 t., b .l. 82).

Dėl turtinės žalos.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai ir atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais kaltininko veiksmais. Pažymėtina, jog nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).

Nukentėjusysis turtinę žalą grindžia, jog dėl įvykio metu padarytų sužalojimų turėjo pirkti medikamentus, vyko į gydymo įstaigas. Nukentėjusysis į bylą pateikė faktinius įrodymus apie jo realiai patirtas išlaidas, teismo posėdžio metu nurodė, jog turtinės žalos dydį suapvalina ir prašo priteisti 102 eurus. Kadangi turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo tyčinių neteisėtų veiksmų, teismas daro išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl 102,00 Eur turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais duomenimis, todėl tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam 102,00 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 2 dalimi) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, specialisto išvadoje jam konstatuotas abipusis apatinio žandikaulio kūno lūžimas ir dešinės pusės smilkininio apatinio žandikaulio sąnario išnirimas, todėl jau vien dėl to kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas ligoninės stacionare, operuotas ir vėliau išleistas gydytis ambulatoriškai į namus. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė slogius išgyvenimus, stiprų skausmą. Nerimas ir baimė bei prisiminimai apie sumušimą, kad ir praėjus laiko tarpui, jį neramina ir baugina. Po sumušimo iki dabar negali normaliai valgyti, kramtyti, net ir dabar dar kartais skauda veidą, valgant taip pat jaučia skausmą. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė ir didelį fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą.

Kaltinamasis su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, pateikė teismui susitarimą iš kurio matyti, kad susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos dydžio atlyginimo ir tvarkos. Bylos duomenimis, jis yra dirbantis, kaip pats nurodė, savo materialinę padėtį vertina normaliai, jo gaunamos pajamos yra apie 800-900 Eur. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į tai, kad kaltinamojo smurtiniai nusikalstami veiksmai buvo nukreipti ir į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį sveikatai, į vis dar išliekantį skausmą, taip pat atsižvelgiant kaltinamojo turtinę padėtį, į pateiktą kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimą dėl žalos atlyginimo dydžio ir tvarkos, nukentėjusiajam priteistina 5 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Kadangi bylos nagrinėjimo metu, 2022 m. liepos 14 d., buvo gautas susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis M. B. įsipareigoja 102 Eur (vieną šimtą du eurus) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam sumokėti iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., 300,00 Eur (trys šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą sumokėti iki 2022 m. gruodžio 1 d., o 5 000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam pradėti mokėti ne vėliau kaip nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., kiekvieną mėnesį mokant ne mažiau kaip 100 (vieną šimtą) eurų (2 t., b .l. 82), teismas tokia tvarka ir įpareigoja M. B. atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat išaiškinti nukentėjusiajam V. K. ir M. B., kad kaltinamajam nesumokėjus du mėnesius iš eilės žalos ar bylinėjimosi išlaidų, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos jam priteistos žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bendra tvarka.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 164), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 8,96 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusiojo atstovė advokatė Rima Šmigelskytė prašė priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti teisme. Iš teismui pateiktų 2022 m. gegužės 9 d., 2022 m. birželio 14 d., pinigų priėmimo kvitų (2 t., b. l. 75) matyti, kad nukentėjusysis advokatui už atstovavimą teisme sumokėjo 300 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje, nagrinėjant bylą teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiojo atstovė advokatė Rima Šmigelskytė, ji ruošė ir civilinį ieškinį, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 300 Eur suma yra protinga ir nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti M. B. šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš M. B. nukentėjusiajam V. K. 102 Eur (vieną šimtą du eurus) turtinės žalos atlyginimą, 5 000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą 300,00 Eur (trys šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Įpareigoti pagal susitarimą M. B. 102 Eur (vieną šimtą du eurus) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam sumokėti iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., 300,00 Eur (trys šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą sumokėti iki 2022 m. gruodžio 1 d., o 5 000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam pradėti mokėti ne vėliau kaip nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., kiekvieną mėnesį mokant ne mažiau kaip 100 (vieną šimtą) eurų.

Išaiškinti nukentėjusiajam V. K. ir M. B., kad kaltinamajam nesumokėjus du mėnesius iš eilės žalos ar bylinėjimosi išlaidų, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos jam priteistos žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bendra tvarka.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. B. 1 309, 72 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devynių eurų 72 ct) turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.

Priteisti iš M. B. 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.