Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir M. B. įpareigotas: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš M. B. priteista nukentėjusiajam V. K. 102 Eur turtinei žalai, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, įpareigojant M. B. pagal susitarimą 102 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam sumokėti iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą sumokėti iki 2022 m. gruodžio 1 d., o 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam pradėti mokėti ne vėliau kaip nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., kiekvieną mėnesį mokant ne mažiau kaip 100 Eur.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš M. B. 1 309, 72 Eur turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Iš M. B. priteistos 8,96 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. B. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. sausio 26 d. apie 21.00 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia kumščiais sudavė ne daugiau, kaip 6 kartus V. K. į veidą, taip padarydamas jam abipusio apatinio žandikaulio kūno lūžimą bei dešinės pusės smilkinio apatinio žandikaulio sąnario išnirimą, dėl to V. K. sirgo ilgesnį, nei 10 dienų, laikotarpį, taip sukėlė V. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismas, pripažinęs M. B. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, įvertino kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus.

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. K. prašo skirti M. B. griežtesnę bausmę. Nurodo, kad M. B. išvadų nedaro, rašo žinutes, kad žalos neatlygins, nors teisme sutiko ją atlyginti, vartoja necenzūrinius žodžius. Nuteistasis teisme su viskuo sutiko ir prieš teismą įsidarbino tik dėl to, kad pagerintų savo charakteristiką.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą ir nurodytus argumentus, nurodė, kad nuteistasis žalos neatlygino ir ją atlyginti nežada. Prokurorė nukentėjusiojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kadangi, skiriant bausmę, bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Nuteistasis nuomonės dėl nukentėjusiojo skundo neišreiškė. Nuteistojo gynėjas nukentėjusiojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Nukentėjusiojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pabloginti nuteistojo, išteisintojo taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, bet ne daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Šios baudžiamojo proceso nuostatos ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina imperatyvą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nuosprendį skundžia nukentėjusysis V. K., prašydamas skirti nuteistajam M. B. griežtesnę bausmę, kadangi jis nuosprendžiu priteistos žalos neatlygino ir atlyginti nežada. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, nuteistojo prašymą dėl nuteistajam paskirtos bausmės griežtinimo laiko pagrįstu.

7. Nuteistasis M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo. Už šį nusikaltimą pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šios bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, atidėtas 1 metams. Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuteistasis buvo įpareigotas dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje, taip pat visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nors BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ne tik laisvės atėmimo iki 3 metų bausmė, bet ir laisvės apribojimo bei arešto bausmės, teisėjų kolegija nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais bausmės skyrimo motyvais bei sprendimu paskirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, neturi pagrindo.

8. Bylos duomenimis, nuteistajam M. B. šis teistumas nėra pirmas. Praeityje jis buvo teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį), jam buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės (2 t., b. l. 9–9). Taip pat baustas ir administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, tarp jų ir už padarytus esant apsvaigus nuo alkoholio (2 t., b. l. 21–26), paskirtų baudų nemoka. Naują tyčinį nusikaltimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, M. B. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios (veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas) ir viena atsakomybę lengvinanti (prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi) aplinkybės. Aptarti duomenys teikia pagrindą išvadai, kad nuteistasis iš savo elgesio išvadų nedaro, keisti savo elgesį nėra linkęs, už tyčinius smurtinius nusikaltimus ankstesniais nuosprendžiais taikytos švelnesnės bausmės nebuvo veiksmingos, nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė ir tuo pačiu patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad švelnesnės arešto ar laisvės apribojimo bausmės skyrimas nebuvo efektyvus.

9. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, atidėdamas šios bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu, baudžiamojo įstatymo pažeidimo taip pat nepadarė. Nors nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika vis tik priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltę nuteistasis pripažino, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad dėl įvykio gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, susitarė su juo dėl žalos atlyginimo (2 t. b. l. 83, 84), nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė (6 mėnesiai) neviršija BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino (ne daugiau, kaip ketveri metai). Įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat tai, kad laisvės atėmimo bausmė nuteistajam skiriama pirmą kartą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant ir paskiriant baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus. Taigi, paskiriant nuteistajam mažesnę, už vidurkį, laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidedant minimaliam BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui, BK 54, 61, 75 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo, todėl šiuo aspektu griežtinti nuteistajam skirtą bausmę (paskiriant ilgesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę, panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą ar nustatant ilgesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą) pagrindo nėra.

10. Kaip nurodyta pirmiau, nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo griežtinti nuteistajam M. B. paskirtą bausmę ir, nors tokio prašymo nekonkretizuoja, iš skundo motyvų matyti, kad prašymas dėl bausmės griežtumo yra susijęs su nuteistojo pareiga atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kurios nuteistasis M. B., nors ir būdamas susitaręs su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo tvarkos ir terminų, nevykdo.

11. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 dalis, teismas, be kita ko, paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Baudžiamojo poveikio priemonių rūšys nurodytos BK IX skyriaus 67 straipsnio 2 dalyje, kurios 4 punkte, kaip galima skirti baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su žalos atlyginimu, nurodytas turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas. Šią baudžiamojo poveikio priemonę teismas skiria tada, kai nusikalstama veika buvo padaryta žala asmeniui, nuosavybei ar gamtai ir ši žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą (BK 69 straipsnio 1, 3 dalys).

12. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, jomis siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 67 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas arba pašalinimas, be to, padeda įgyvendinti atkuriamąjį teisingumą, ją taikant kaltininkas turi realiai švelninti nusikalstamos veikos, kuria nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, padarinius, dėti savo pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą, to nevengti. Taigi, šia priemone, be kita ko, siekiama labiau užtikrinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta kaltininko nusikalstama veika padaryta žala. Skirdamas BK 67 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas turi ją individualizuoti, be kita ko, atsižvelgdamas tiek į nukentėjusiojo interesą garantuotai gauti žalos atlyginimą, tiek į kaltininko turtinę padėtį, atlygintinos žalos dydį, kartu ir realias kaltininko galimybes atlyginti žalą ar tik jos dalį per tam tikrą terminą ir kt. Paskyrus realiai neįgyvendinamą ar proporcingumo principo neatitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, jos tikslų visuma nebus įgyvendinta.

13. Būtina pažymėti ir tai, kad kai baudžiamojo poveikio priemonė paskiriama pagal BK 75 straipsnį atidedant bausmės vykdymą, baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis sietina su probacijos tikslais, t. y. užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Baudžiamojo poveikio priemone nustatyti įpareigojimai, draudimai ir kt. tokiu atveju įeina į probacijos sąlygų visumą, kurių probuojamasis privalo laikytis ir kurių laikymasis ar nesilaikymas sukuria tam tikras teisines pasekmes. Pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio nuostatas, jei probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu, be kita ko, įvykdė baudžiamojo poveikio priemones, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo laikas, jis laikomas atlikusiu bausmę; jeigu probuojamasis dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo <...> baudžiamojo poveikio priemonių, <...> teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti; jei probuojamasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų <...> baudžiamojo poveikio priemonių, <...> teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

14. Teisėjų kolegija, aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, nukentėjusiojo apeliacinio skundo prašymą bei jį pagrindžiančius argumentus, daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, paskiriant nuteistajam su žalos atlyginimu susijusią baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kaip nurodyta pirmiau, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis): sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam mažesnę, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėdamas, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo ir nukentėjusiojo 2022 m. liepos 14 d. susitaikymo protokole išreikštą nuteistojo ir nukentėjusiojo poziciją (nuteistasis atsiprašė, nukentėjusysis sutiko dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį), tačiau be pagrindo nepaskyrė nuteistajam su žalos atlyginimo užtikrinimu susijusios baudžiamojo poveikio priemonės. Iš tikrųjų, pirmiau nurodytame susitaikymo protokole nuteistojo išsakyta pozicija dėl padaryto nusikaltimo (prisipažino ir gailėjosi), sutikimas atlyginti padarytą žalą, nukentėjusiojo atsiprašymas, paties nukentėjusiojo požiūris dėl galimybės netaikyti nuteistajam baudžiamosios atsakomybės (nukentėjusysis atleido, neprieštaravo, kad M. B. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turi reikšmės bausmės individualizavimui. Tačiau bausmės, kurios turinį, atidėjus vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu, sudaro teismo skirti draudimai ir įpareigojimai, paskirtis gali būti užtikrinta tik nuteistajam faktiškai patiriant teismo skirtų draudimų bei įpareigojimų sukeliamas pasekmes.

15. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir tuo pačiu įpareigodamas nuteistąjį atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą pagal nuteistojo ir nukentėjusiojo sudarytą susitarimą, neabejotinai siekė užtikrinti ir nukentėjusiojo interesą, kad jam padaryta žala būtų atlyginta, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, siekiant labiau užtikrinti nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimą, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui yra skiriama BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, be kita ko, skatina nuteistąjį stengtis per teismo nustatytą laikotarpį atlyginti žalą, su žalos atlyginimu susijusios savo pareigos nevengti, kadangi teismo skirtų įpareigojimų, tarp jų ir susijusio su žalos atlyginimu, nevykdymas gali būti pagrindas spręsti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą. Taigi, šis įpareigojimas kartu skatina nuteistąjį ir tinkamai vykdyti jam skirtą bausmę.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad nuteistojo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta žala, kurios jis, be kita ko, neginčijo, į paties nuteistojo proceso pirmosios instancijos teisme metu išreikštą poziciją dėl civilinio ieškinio pripažinimo bei įsipareigojimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, į nukentėjusiojo interesą gauti realų žalos atlyginimą, BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas padės užtikrinti nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą bei pasiekti bausmės tikslus. Nors nukentėjusiojo apeliaciniame skunde, kaip minėta, nėra konkretizuojamas prašymas dėl bausmės griežtinimo, skundo motyvai suponuoja, kad prašymas griežtinti bausmę yra siejamas būtent su nuteistojo įpareigojimu atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios su įpareigojimu atlyginti žalą, paskyrimas nelaikytinas išėjimu už apeliacinio skundo ribų ar nuteistojo padėties pabloginimu labiau, negu to prašoma nukentėjusiojo apeliaciniame skunde.

17. Atskirai pažymėtina, kad nors nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala, taip pat jis patyrė proceso išlaidas dėl teisinės pagalbos, BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė siejama išskirtinai tik su turtinės žalos atlyginimu ar pašalinimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nustatyta ir šiuo atveju nėra ginčijama, kad dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų nukentėjusysis patyrė 102 Eur turtinę žalą dėl gydymui reikalingų medikamentų pirkimo, vykimo į gydymo įstaigas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (2 t., b. l. 65–71). Taigi dėl nuteistojo pareigos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, abejonių nekyla. Įvertinus tai, kad turtinė žala nėra didelė, įpareigojimas šią žalą atlyginti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, kuris šiuo atveju yra 1 metai, nebūtų adekvatus, aiškiai neatitiktų nukentėjusiojo intereso, kad žala jam būtų atlyginta savalaikiai, atsižvelgus į paties nuteistojo 2022 m. liepos 14 d. susitaikymo protokole išreikštą sutikimą 102 Eur turtinę žalą atlyginti iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (2 t., b. l. 82), t. y. per 17 dienų, teisėjų kolegija nustato, kad BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam, turi būti įvykdyta per 1 mėnesį nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 19 d.

18. Konstatavus, kad yra pagrindas paskirti nuteistajam su turtinės žalos atlyginimu susijusią baudžiamojo poveikio priemonę, keistina ir nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio ta apimtimi, kiek tai susiję su įpareigojimu atlyginti turtinę žalą per nuosprendyje nurodytą terminą. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį, įpareigojo nuteistąjį M. B. nukentėjusiajam padarytą 102 Eur turtinę žalą atlyginti pagal jų sudarytą susitarimą iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodė, kad žalos, taip pat ir turtinės, nuteistasis nėra atlyginęs, pats nuteistasis jokių paaiškinimų dėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedavė, objektyvių duomenų, kad šią pareigą nuteistasis jau būtų įvykdęs, bylos medžiagoje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistajam paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą – kartu yra nustatomas ir šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas, pirmiau nurodyta nuosprendžio dalis naikinama. Tokio sprendimo priėmimas nelaikytinas išėjimu už apeliacinio skundo ribų, kadangi nuosprendžio dalies, kuria nuteistasis įpareigotas 102 Eur turtinę žalą atlyginti pagal susitarimą su nukentėjusiuoju iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., panaikinimą šiuo atveju sąlygoja nukentėjusiojo skundo reikalavimo griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę tenkinimas.

19. Apibendrinant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs nuteistąjį M. B. kaltu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, taip pat pagrįstai paskyręs jam laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjęs, vis tik bausmę individualizavo netinkamai, be pagrindo netaikydamas nuteistajam BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės. Tai nulėmė, kad nuteistajam buvo paskirta neteisinga bausmė. Konstatavus šią išvadą, Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

20. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. spalio 10 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą M. B., kurias sudaro 93,33 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

21. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą, kuris tenkinamas. Nuteistasis M. B. nuosprendžio neskundė. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl nuteistajam M. B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas, kuris dalyvavo 2022 m. spalio 5 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (2 t., b. l. 118–120). Nuteistasis apie galimybę išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (2 t., b. l. 113–115). Duomenų apie nuteistojo M. B. turtinę padėtį byloje nėra, jų nepateikė ir nuteistasis, todėl konstatuoti sunkią finansinę padėtį, dėl kurios asmuo nesugebėtų sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nors pagal bylos medžiagą nuteistasis nedirba, vis tik nesant duomenų apie nuteistojo pastangas įsidarbinti ar objektyvios galimybės dirbti nebuvimą dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių, taip pat įvertinus duomenų apie sunkią turtinę padėtį nebuvimą bei nuteistojo jauną amžių (nuteistasis gimęs (duomenys neskelbtini) m.), M. B. turi realią galimybę sumokėti valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurių suma nėra itin didelė. Konstatavus šią išvadą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškotinos iš nuteistojo M. B..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nukentėjusiojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. liepos 27 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. B. įpareigotas pagal susitarimą su nukentėjusiuoju V. K. 102 Eur (vieno šimto dviejų eurų) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam sumokėti iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant nuteistąjį M. B. nukentėjusiajam V. K. padarytą 102 Eur (vieno šimto dviejų eurų) turtinę žalą atlyginti per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 19 d.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo M. B. 93,33 Eur (devyniasdešimt tris eurus 33 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir išaiškinti nuteistajam, kad šias išlaidas jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.