Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Apastata“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrobalt“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apastata“ dėl skolos iš laiduotojos priteisimo, trečiasis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Apasteel“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.5. Delspinigiai skaičiuojami tik iki Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties priėmimo, t. y. iki nutarties iškelti trečiajam asmeniui restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė 2020 m. lapkričio 16 d. trečiojo asmens restruktūrizavimo plano bei Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties kopijas.

17. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad šie įrodymai yra susiję su pradinės skolininkės teisinio statuso pasikeitimu bei ieškovės pareikšto reikalavimo laiduotojai pagrįstumu, šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19. Apeliantės teigimu, pareiga vykdyti prievoles pagal Laidavimo sutartį atsiranda tik ieškovei išsiuntus rašytinį pranešimą registruotu paštu atsakovei, tačiau rašytinio reikalavimo atsakovė nėra gavusi, o teismo įsakymas negali būti traktuojamas tinkamu rašytiniu reikalavimu laiduotojai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė (trečiasis asmuo) tinkamai ir laiku nevykdė sutartinių įsipareigojimų ieškovei pagal 2019 m. rugsėjo 28 d. skolos likvidavimo sutartį, t. y. skolininkė nemokėjo skolos grąžinimo įmokų po 5 000 Eur sutartyje numatytais terminais. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo solidariai iš trečiojo asmens ir atsakovės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4843-734/2020, kuriuo nutarė išieškoti iš atsakovės ir trečiojo asmens solidariai 44 961,73 Eur skolą, 43,82 Eur delspinigius ir 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (45 005,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos. Minėtas teismo įsakymas buvo išsiųstas tiek skolininkei, tiek laiduotojai ir 2019 m. lapkričio 21 d. buvo įteiktas atsakovei.

21. Iš Laidavimo sutarties 2.1.4 punkto matyti, kad skolininkei tinkamai nevykdant visų ar dalies piniginių prievolių pagal skolos likvidavimo sutartį ieškovė pateikia laiduotojai rašytinį reikalavimą, kuriame nurodoma skolininkės ieškovei neįvykdyta prievolė pagal sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes bei šalių sudarytos Laidavimo sutarties nuostatas, sprendžia, kad atsakovei 2019 m. lapkričio 21 d. įteiktas 2019 m. lapkričio 18 d. teismo įsakymas, kuriame konkrečiai nurodyta skolininkės (trečiojo asmens) neįvykdyta prievolė ir jos dydis, vertintinas kaip tinkamas ieškovės rašytinis reikalavimas atsakovei įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė apie savo pareigą įvykdyti prievolę už trečiąjį asmenį buvo tinkamai informuota, tačiau savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal Laidavimo sutartį, nevykdė, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

22. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas sutartinių prievolių įvykdymo terminas tuo pagrindu, jog pagrindinei skolininkei iškelta restruktūrizavimo byla. Atsakovė nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi patvirtino UAB „Apasteel“ restruktūrizavimo planą, pagal kurį antros eilės kreditorių reikalavimų, tarp kurių ir ieškovės reikalavimas, vykdymo terminai yra 2022 – 2024 m., t. y. pagrindinės skolininkės UAB „Apasteel“ prievolės vykdymo terminai yra modifikavęsi ir skolininkė nėra praleidusi prievolių įvykdymo terminų ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės skolininkės prievolė iškėlus jai restruktūrizavimo bylą modifikavosi, o laiduotoja atsako ta pačia apimtimi, kaip ir UAB „Apasteel“, skolos ieškovei grąžinimo terminai yra 2022 – 2024 m., todėl ieškovė neturi pagrindo prievolės įvykdymo reikalauti dabar. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškovė su trečiuoju asmeniu pasirašė Skolos likvidavimo sutartį, kuria patvirtino, kad trečiojo asmens skola ieškovei yra 46 961,73 Eur, ir susitarė, kad skola bus grąžinama dalimis ir numatytais terminais. Taip pat 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškovė su atsakove pasirašė laidavimo sutartį Nr. V-7, kuria atsakovė laidavo už trečiojo asmens prievoles pagal Skolos likvidavimo sutartį ne didesne nei 47 000 Eur suma (Laidavimo sutarties 1.1 punktas). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal Skolos likvidavimo sutartį ir nesumokėjo dalinių skolos grąžinimo įmokų (po 5 000 Eur) sutartyje numatytais terminais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4843-734/2020, kuriuo nutarė išieškoti iš atsakovės ir trečiojo asmens solidariai 44 961,73 Eur skolos, 43,82 Eur delspinigių ir 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (45 005,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi iškėlė trečiajam asmeniui restruktūrizavimo bylą, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi į restruktūrizuojamo trečiojo asmens kreditorių sąrašą įtraukė ieškovę ir patvirtino jos 44 961,73 Eur finansinį reikalavimą. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą laiduotojai (atsakovei) dėl skolos priteisimo.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovės, laidavusios už trečiojo asmens prievoles, pagal Skolos likvidavimo sutartį mokėtiną sumą. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus, kad kreditorė yra saistoma trečiojo asmens restruktūrizavimo byloje patvirtintame plane nustatytų prievolės vykdymo tvarkos ir terminų, laiko nepagrįstais ir sprendžia, jog tokie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumo ir teisingumo.

25. Pagal laidavimo sutartį, laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiradimą tik tuo atveju jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (CK 1.66 straipsnio 1 dalis, 6.30 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

26. Jeigu kitaip nenustatyta laidavimo sutartyje, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6. straipsnio 4 dalis). Esant laidavimui, yra dvi prievolės: pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės akcesorinė (papildoma, šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės.

27. Aplinkybę, kad skolininkė restruktūrizuojama UAB „Apasteel“ tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių ieškovei patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-4843-734/2020 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės ir laiduotojos. Byloje nėra ginčo dėl trečiojo asmens skolos fakto ir dydžio ieškovei. Skolininkei (trečiajam asmeniui) UAB „Apasteel“ Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi paliko nepakeistą, iškelta restruktūrizavimo byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei 2019 m. rugsėjo 23 d. skolos likvidavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė su ieškove, todėl kreditorė (ieškovė) įgijo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinė skolininkė ir laiduotoja bendrai, tiek bet kuri iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą, pareikšdama kreditorės reikalavimą restruktūrizavimo byloje ir pareikšdama ieškinį šioje byloje laiduotojai.

28. Priešingai nei nurodo apeliantė, Klaipėdos apygardos teismui iškėlus pagrindinei skolininkei restruktūrizavimo bylą Nr. eB2-594-730/2020, 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patvirtinus ieškovės finansinį reikalavimą bei 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi patvirtinus restruktūrizavimo planą, kuriame nustatyti ieškovės finansinio reikalavimo įvykdymo tvarka ir terminai, solidarioji laiduotojos akcesorinė prievolė nesimodifikavo. Laidavimo, kaip vieno iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, esmė ir tikslas lemia tai, jog skolininkės finansinės padėties pablogėjimas ar teisinio statuso pasikeitimas negali lemti laiduotojos atsakomybės sumažėjimo ar apribojimo, kadangi kitaip būtų paneigta paties laidavimo esmė ir paskirtis bei pažeisti kreditorės interesai. Laiduotoja, sudarydama laidavimo sandorį, prisiima tam tikrą riziką, jog skolininkės padėtis gali pasikeisti ir skolininkei gali pasunkėti galimybės įvykdyti prisiimtas prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-876/2014). Laiduotojos atsakomybei neturi įtakos ir nemodifikuoja jos apimčių vien skolininkę liečiantys veiksniai, tokie kaip bankrotas ar restruktūrizavimas. Šias procedūras reglamentuojantys specialieji įstatymai yra nukreipti vien į skolininkės, bet ne laiduotojos asmenį ir nekeičia tarp kreditorės ir skolininkės egzistuojančios prievolės sąlygų bei turinio. Bankroto ir (ar) restruktūrizavimo įstatymų nuostatų perkėlimas į laidavimo institutą (kai laiduotoja nebankrutuoja ar nėra restruktūrizuota) reiškia ne ką kita, o laidavimo instituto paneigimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-876/2014). Esant galiojančiai kreditorės reikalavimo teisei laiduotojai, atsiradusiai dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindinei skolininkei, pagrindinės skolininkės prievolių vėlesnis modifikavimas, susijęs su šių prievolių vykdymo sustabdymu, atidėjimu ar išdėstymu, neturi įtakos laiduotojos prievolių vykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1179/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-446-450/2020). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 27 punkte nustatytas aplinkybes, kad trečiasis asmuo restruktūrizuojama UAB „Apasteel“ (pagrindinė skolininkė) savo sutartines prievoles kreditorei pažeidė dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, sprendžia, jog restruktūrizavimo bylos iškėlimas nagrinėjamu atveju nedaro įtakos apeliantės (laiduotojos) atsakomybės pagal Laidavimo sutartį apimčiai.

29. Apeliantė nesutinka su ieškovės apskaičiuotu delspinigių dydžiu, argumentuodama, kad laiduotoja atsako ta pačia apimtimi kaip ir pradinė skolininkė, t. y. ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės papildomų delspinigių. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.

30. Bylos duomenys patvirtina, kad Laidavimo sutarties 2.1.6 punktu šalys susitarė, kad jeigu laiduotoja per sutarties 2.1.5 punkte nustatytą terminą (10 kalendorinių dienų) neįvykdo savo prievolių, t. y. nesumoka arba nevisiškai sumoka sumas, nurodytas ieškovės pranešime, laiduotoja (atsakovė) įsipareigoja mokėti po 0,03 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Siekdamos išvengti bet kokių neaiškumų, šalys aiškiai susitarė, kad minėtame Laidavimo sutarties punkte nustatyti delspinigiai neįskaičiuojami į laidavimo sumą ir gali ją viršyti. Taigi, ieškovė pagrįstai delspinigius skaičiavo ir pagal Laidavimo sutarties nuostatas. Kaip matyti, Laidavimo sutartimi šalys susitarė dėl laiduotojos atsakomybės, jei ji nevykdys savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai ir laiku, t. y. Laidavimo sutartyje numatyti delspinigiai siejami su laiduotojos prievolių (ne)vykdymu numatytu terminu.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi Laidavimo sutarties nuostatas bei ieškovės pateiktą delspinigių apskaičiavimą, sprendžia, kad ieškovė pagrįstai laiduotojai laiku ir tinkamai neįvykdžius sutartinės prievolės skaičiavo delspinigius pagal Laidavimo sutartį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Laidavimo sutartimi susitarta, kad delspinigiai neįskaičiuojami į laidavimo sumą ir gali ją viršyti (Laidavimo sutarties 2.1.6 punktas), todėl apeliantės argumentas, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės papildomų delspinigių, atmestinas kaip prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams (CPK 178 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo 2019 m. rugsėjo 23 d. Skolos likvidavimo sutarties 7 punkte susitarė, kad jeigu pagrindinė skolininkė (trečiasis asmuo) laiku nevykdo sutartinių įsipareigojimų, ji įsipareigoja mokėti po 0,03 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų sutarčių nuostatas, sprendžia, kad ieškovė pagrįstai delspinigius skaičiavo iki 2019 m. lapkričio 18 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-4843-734/2020 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės ir laiduotojos pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. skolos likvidavimo sutarties nuostatas, o po minėto teismo įsakymo išdavimo ir reikalavimo laiduotojai įvykdyti prievoles ieškovė pagrįstai delspinigius skaičiavo pagal Laidavimo sutarties nuostatas.

32. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

35. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

36. Ieškovė UAB „Elektrobalt“ ir trečiasis asmuo restruktūrizuojama UAB „Apasteel“ nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.