- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- e2-886-459/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00161-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elektrobalt“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Apastata“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Apasteel“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.2Laidavimas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrobalt“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apastata“ dėl skolos iš laiduotojo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Apasteel“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elektrobalt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Apastata“ 44 961,73 Eur skolą, 1 625,36 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad:
1.1. 2016 m. rugsėjo 8 d. ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Apasteel“ pasirašė Ilgalaikės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2016-161 bendrąsias sąlygas. Siekdami bendradarbiavimo bendrosios dalies sąlygų pagrindu, ieškovė ir trečiasis asmuo 2018 m. gegužės 9 d. pasirašė Ilgalaikės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2016-161 specialiąsias sąlygas. Vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. birželio 7 d. ieškovė pardavė trečiajam asmeniui įvairių prekių pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Tačiau trečiasis asmuo neatsiskaitė su ieškove pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir susikaupė 46 961,73 Eur skola. Ieškovė, vadovaudamasi ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principais, sutiko, kad trečiasis asmuo šią skolą sumokėtų dalimis, o trečiasis asmuo savo prievolių įvykdymą sutiko užtikrinti kito asmens – atsakovės laidavimu.
1.2. 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškovė su trečiuoju asmeniu pasirašė skolos likvidavimo sutartį, kuria patvirtino, kad trečiojo asmens skola ieškovei yra 46 961,73 Eur, ir susitarė, kad skola bus grąžinama dalimis ir numatytais terminais. Taip pat ieškovė su atsakove pasirašė Laidavimo sutartį Nr. V-7, kuria atsakovė laidavo už trečiojo asmens prievoles pagal sutartį ne didesne nei 47 000 Eur suma. Tačiau trečiasis asmuo ir toliau vengė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus pagal skolos likvidavimo sutartį ir nesumokėjo dalinių skolos grąžinimo įmokų (po 5 000 Eur) sutartyje numatytais terminais. Tik 2019 m. spalio 17 d. pervedė į ieškovės sąskaitą 2 000 Eur.
1.3. Kadangi trečiasis asmuo nevykdė savo skolinių įsipareigojimų pagal skolos likvidavimo sutartį, ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo priėmimo dėl skolos priteisimo solidariai iš trečiojo asmens ir atsakovės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš atsakovės ir trečiojo asmens solidariai 44 961,73 Eur skolos, 43,82 Eur delspinigių ir 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (45 005,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos. Tačiau atsakovė pateikė prieštaravimus, nurodydama, kad Klaipėdos apygardos teismui trečiasis asmuo pateikė prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o ją iškėlus bus stabdomas skolininko prievolių vykdymas, ir paprašė teismo įsakymą panaikinti. Esant tokioms aplinkybėms ieškovė nebeteikė ieškinio trečiajam asmeniui dėl skolos priteisimo, ir teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi teismo įsakymą panaikino ir pareiškimą grąžino ieškovei. Nepaisant aplinkybės, kad 2020 m. vasario 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas iškėlė trečiajam asmeniui restruktūrizavimo bylą, atsakovei, kaip laiduotojai, išlieka pareiga įvykdyti prievolę už trečiąjį asmenį.
1.4. Laidavimo sutarties 1.1 punkte numatyta, kad atsakovė laiduoja už skolininko prievoles pagal sutartį ne didesne nei 47 000 Eur suma. Šiuo atveju trečiojo asmens skola ieškovei yra 44 961,73 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pagal įstatymą (CK 6.81 straipsnis), tiek pagal laidavimo sutartį (1.1 ir 2.1.3 punktus) atsakovo atsakomybė su skolininku yra solidarioji, todėl ieškovė turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę tiesiogiai iš laiduotojo. Vadovaujantis 2019 m. rugsėjo 23 d. skolos likvidavimo sutarties 7 punktu, trečiajam asmeniui pradelsus 10 dienų sumokėti skolos grąžinimo įmoką, skaičiuojami 0,03 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigiai skaičiuojami tik iki Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties priėmimo, nes nuo tos dienos įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis iškelti trečiajam asmeniui restruktūrizavimo bylą. Taip pat delspinigiai skaičiuojami nepažeidžiant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyto 6 mėnesių senaties termino iki kreipimosi į teismą dienos. Kadangi ieškinys teikiamas 2020 m. balandžio 23 d., delspinigiai laikantis senaties termino skaičiuojami ne anksčiau kaip nuo 2019 m. spalio 27 d. Bendra prašomų priteisti delspinigių suma sudaro 1 625,36 Eur. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis).
2. Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad prievolė, už kurią ji laidavo, būtų įvykdyta ar pasibaigusi kitu būdu. Pažymėjo, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui įtakos už jį laidavusio asmens teisių ir pareigų apimčiai, kurie mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikytini ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju, yra suformulavęs vienodus išaiškinimus, kad bankroto bylos iškėlimas yra juridiškai reikšmingas faktas, sukeliantis materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių: nutrūksta sutartiniai santykiai, tarp jų – ir laidavimo, kaip šalutinės prievolės; nepriklausomai nuo sutartinių terminų, nutrūksta netesybų ir palūkanų skaičiavimas; fiksuojama neįvykdytų prievolių apimtis; kreditorius įgyja teisę reikšti finansinį reikalavimą tiek skolininkui jo bankroto byloje, tiek laiduotojui. Kasacinis teismas, aiškindamas Įmonių bankroto įstatymo ir laidavimą reglamentuojančias Civilinio kodekso nuostatas, pažymėjo, kad, kreditoriui nepasinaudojus teise pareikšti reikalavimą bankroto byloje, reikalavimas neišnyksta, tačiau tai gali lemti, jog jo nebus įmanoma įgyvendinti bankroto byloje, jei teismas neatnaujins termino šiam reikalavimui pareikšti. Laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia, kad kreditorius gali reikšti reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos reikšti reikalavimo pagrindinio skolininko bankroto byloje (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.68 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-?-537/2011).
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė tenkinti ieškinį ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais, papildomai pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, kuria į restruktūrizuojamo trečiojo asmens kreditorių sąrašą įtraukta ieškovė ir patvirtintas jos 44 961,73 Eur finansinis reikalavimas, tai reiškia, kad prievolė yra galiojanti ir neįvykdyta, todėl mano, kad ieškinys yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tuo, kad laidavimas yra pasibaigęs, kadangi pasibaigė pagrindinė prievolė. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Apasteel“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 26 d. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi buvo patvirtintas trečiojo asmens kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kreditorių sąraše ieškovė kaip kreditorė nėra nurodyta, jos kreditinis reikalavimas neįtrauktas. Ieškovė nepateikė kreditinio reikalavimo teismui nustatytu terminu, todėl ieškovės reikalavimo teisė į trečiąjį asmenį pasibaigė, tai reiškia, kad pasibaigė pagrindinė prievolė. Iš laiduotojo negalima reikalauti to, ko negalima reikalauti iš pagrindinio skolininko, kadangi priešingu atveju būtų iškreipta laidavimo esmė ir laiduotojas iš esmės taptų pagrindiniu skolininku vietoje asmens, už kurį laiduota.
5. Triplike atsakovė pažymėjo, kad nesutinka su ieškinyje ir dublike keliamais reikalavimais ir palaiko savo atsiliepime nurodytus argumentus, kadangi ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2011–2014 m., o triplike pateikiami teiginiai yra nepagrįsti, kadangi jie paremti teismų praktika, suformuota aiškinant nebegaliojantį teisinį reglamentavimą. Nurodo, kad trečiojo asmens prievolė ieškovei yra pasibaigusi Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje numatytu pagrindu – kreditoriui nepateikus reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, todėl pasibaigė ir laidavimo prievolė.
6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai pažymėjo, kad ieškovei pateikus Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, kuria į restruktūrizuojamo trečiojo asmens kreditorių sąrašą įtraukta ieškovė ir patvirtintas jos 44 961,73 Eur finansinis reikalavimas, atsakovės argumentas, kad prievolė yra pasibaigusi, tapo nebeaktualus, tačiau nurodė, kad ieškinys atsakovei yra pateiktas jau po restruktūrizavimo bylos trečiajam asmeniui iškėlimui, todėl skolininkui galioja specialusis teisinis reguliavimas. Remiantis Juridinio asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsniu nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos skolininkui draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, o kadangi laiduotojas atsako ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, tai ir iš jo negali būti reikalaujama padengti skolą anksčiau nei iš skolininko. Pagrindo teigti, kad skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo savo prievolę, nėra, nes sutarties vykdymas yra nulemtas restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taip pat nurodė, kad ieškovė pagal laidavimo sutartį nepateikė atsakovei raštiško reikalavimo įvykdyti prievolę, taigi nebuvo laikomasi laidavimo sutartyje numatytos tvarkos ir neatitinka skolininkės restruktūrizavimo byloje patvirtintas ieškovės kreditinio reikalavimo ir šioje byloje reiškiamo reikalavimo dydis.
7. Trečiasis asmuo UAB „Apasteel“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
8. Remdamasis byloje pateiktais įrodymais, teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. ieškovė ir trečiasis asmuo pasirašė Ilgalaikės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2016-161 bendrąsias sąlygas. 2018 m. gegužės mėnesio 9 d. tos pačios šalys pasirašė Ilgalaikės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2016-161 specialiąsias sąlygas. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. birželio 7 d. ieškovė pardavė trečiajam asmeniui įvairių prekių pagal išrašytas keturias PVM sąskaitas faktūras. 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškovė su trečiuoju asmeniu pasirašė Skolos likvidavimo sutartį, kuria patvirtino, kad trečiojo asmens skola ieškovei yra 46 961,73 Eur, ir susitarė, kad skola bus grąžinama dalimis ir numatytais terminais – iki 2019 m. rugsėjo 28 d. sumokės 5 000 Eur, iki 2019 m. spalio 4 d. – 5 000 Eur, iki 2019 m. spalio 11 d. – 5 000 Eur, iki 2019 m. spalio 18 d. – 5 000 Eur, iki 2019 m. spalio 25 d. – 5 000 Eur, iki 2019 m. spalio 31 d. – 5 000 Eur, iki 2019 m. lapkričio 8 d. – 5 000 Eur, iki 2019 m. lapkričio 15 d. – 5 000 Eur, iki 2019 m. lapkričio 22 d. – 5 000 Eur, iki lapkričio 22 d. – 1 961,73 Eur (Skolos likvidavimo sutarties 3 punktas). Taip pat tą pačią dieną 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškovė su atsakove pasirašė Laidavimo sutartį Nr. V-7, kuria atsakovė laidavo už trečiojo asmens prievoles pagal sutartį ne didesne nei 47 000 Eur suma (Laidavimo sutarties 1.1 punktas).
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal Skolos likvidavimo sutartį ir nesumokėjo dalinių skolos grąžinimo įmokų (po 5 000 Eur) sutartyje numatytais terminais, tik 2019 m. spalio 17 d. pervedė ieškovei 2 000 Eur , todėl ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo priėmimo dėl skolos priteisimo solidariai iš trečiojo asmens ir atsakovės. Remiantis informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4843-734/2020, kuriuo nutarė išieškoti iš atsakovės ir trečiojo asmens solidariai 44 961,73 Eur skolos, 43,82 Eur delspinigių ir 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (45 005,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos, tačiau atsakovei pateikus prieštaravimus ir nurodžius, jog Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamas trečiojo asmens prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir tokiu atveju būtų stabdomas skolininko prievolių vykdymas, ieškovė nebeteikė ieškinio trečiajam asmeniui dėl skolos priteisimo, ir 2020 m. sausio 6 d. nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas ir pareiškimas grąžintas ieškovei.
10. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi iškėlė trečiajam asmeniui restruktūrizavimo bylą, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi į restruktūrizuojamo trečiojo asmens kreditorių sąrašą įtraukė ieškovę ir patvirtino jos 44 961,73 Eur finansinį reikalavimą.
11. Byloje duomenų apie atsakovės įsipareigojimų įvykdymą nėra (CPK 176–179 straipsniai).
Dėl laiduotojo atsakomybės apimties skolininkui iškėlus restruktūrizavimo bylą
12. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl laiduotojo (atsakovės) atsakomybės apimties skolininkei (trečiajam asmeniui) iškėlus restruktūrizavimo bylą.
13. Ieškovė pateikė įrodymus, kad skolininkės prievolė yra galiojanti ir neįvykdyta, ir teigia, kad tiek pagal įstatymą (CK 6.81 straipsnis), tiek pagal laidavimo sutartį (1.1 ir 2.1.3 punktai) atsakovo atsakomybė su skolininku yra solidarioji, todėl ieškovė turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę tiesiogiai iš laiduotojo.
14. Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovei yra pateiktas jau po restruktūrizavimo bylos trečiajam asmeniui iškėlimo, skolininkui galioja specialus teisinis reguliavimas. Remiantis Juridinio asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsniu, nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos skolininkui draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, o kadangi laiduotojas atsako ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, tai ir iš jo negali būti reikalaujama padengti skolą anksčiau nei iš skolininko. Su šiais atsakovės argumentais teismas nesutinka.
15. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė yra tai, kad, skolininkui neįvykdžius prisiimtos prievolės arba ją įvykdžius netinkamai, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas – prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais. Pagal CK 6.76 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).
16. Pagal laidavimo sutartį, laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiradimą tik tuo atveju, jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (CK 1.66 straipsnio 1 dalis, 6.30 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
17. Jeigu kitaip nenustatyta laidavimo sutartyje, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6. straipsnio 4 dalis). Esant laidavimui, yra dvi prievolės: pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, ir šios pagrindinės prievolės akcesorinė (papildoma, šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkė (trečiasis asmuo) nevykdė savo prievolių ieškovei, prisiimtų pagal 2019 m. rugsėjo 28 d. Skolos likvidavimo sutartį, t. y. skolininkė nesumokėjo dalinių skolos grąžinimo įmokų (po 5 000 Eur) sutartyje numatytais terminais, tik 2019 m. spalio 17 d. pervedė ieškovei 2 000 Eur. Kad skolininkė tinkamai nevykdė savo prievoles ieškovei, patvirtina ir tai, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo priėmimo dėl skolos priteisimo solidariai iš trečiojo asmens ir atsakovės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4843-734/2020, kuriuo nutarė išieškoti iš atsakovės ir trečiojo asmens solidariai 44 961,73 Eur skolos, 43,82 Eur delspinigių ir 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (45 005,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos. 2019 m. lapkričio 21 d. atsakovei buvo įteiktas teismo įsakymas. 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovė pateikė prieštaravimus, nurodydama, kad Klaipėdos apygardos teismui trečiasis asmuo pateikė prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o ją iškėlus bus stabdomas skolininko prievolių vykdymas, šiuo pagrindu teismo įsakymas buvo panaikintas, o ieškovei nepateikus ieškinio, pareiškimas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
19. Laidavimo sutarties 2.1.4 punkte nustatyta, kad, skolininkui tinkamai nevykdant visų ar dalies piniginių prievolių pagal sutartį, ieškovė pateikia laiduotojui raštišką reikalavimą, kuriame nurodoma skolininko ieškovei neįvykdyta prievolė pagal sutartį. Nagrinėjamu atveju 2019 m. lapkričio 21 d. atsakovei įteiktas teismo įsakymas vertintinas kaip tinkamas ieškovės raštiškas reikalavimas atsakovei, kuriame konkrečiai nurodyta skolininkės (trečiojo asmens) neįvykdyta prievolė. Atsakovė apie savo pareigą įvykdyti prievolę už trečiąjį asmenį buvo tinkamai informuota, tačiau savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal laidavimo sutartį, nevykdė.
20. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo tinkamai nevykdė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir paskolos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė su ieškove, todėl kreditorė (ieškovė) įgijo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinė skolininkė ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis; taip pat žr. minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą, pareikšdama kreditorės reikalavimą restruktūrizavimo byloje ir pareikšdama ieškinį šioje byloje laiduotojui.
21. Priešingai, nei teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovas, Klaipėdos apygardos teismui, nagrinėjančiam trečiojo asmens restruktūrizavimo bylą Nr. eB2-594-730/2020, 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patvirtinus ieškovės finansinį reikalavimą, solidarioji laiduotojo (atsakovės) akcesorinė prievolė nesimodifikavo. Laidavimo, kaip vieno iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, esmė ir tikslas lemia tai, jog skolininko finansinės padėties pablogėjimas ar teisinio statuso pasikeitimas negali lemti laiduotojo atsakomybės sumažėjimo ar apribojimo, kadangi kitaip būtų paneigta paties laidavimo esmė ir paskirtis ir pažeisti kreditoriaus interesai. Laiduotojas, sudarydamas laidavimo sandorį, prisiima tam tikrą riziką, jog skolininko padėtis gali pasikeisti ir skolininkui gali pasunkėti galimybės įvykdyti prisiimtas prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-876/2014). Laiduotojo atsakomybei neturi įtakos ir nemodifikuoja jos apimčių vien skolininką liečiantys veiksniai, tokie kaip bankrotas ar restruktūrizavimas. Šias procedūras reglamentuojantys specialieji įstatymai yra nukreipti vien į skolininko, bet ne į laiduotojo asmenį ir nekeičia tarp kreditoriaus ir skolininko egzistuojančios prievolės sąlygų bei turinio. Bankroto ir (ar) restruktūrizavimo įstatymų nuostatų perkėlimas į laidavimo institutą (kai laiduotojas nebankrutuoja ar nėra restruktūrizuotas) reiškia ne ką kita, o laidavimo instituto paneigimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-876/2014). Esant galiojančiai kreditoriaus reikalavimo teisei laiduotojui, atsiradusiai dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindiniam skolininkui, pagrindinio skolininko prievolių vėlesnis modifikavimas, susijęs su šių prievolių vykdymo sustabdymu, atidėjimu ar išdėstymu, neturi įtakos laiduotojo prievolių vykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1179/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-446-450/2020). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo (pagrindinė skolininkė) savo sutartines prievoles kreditorei pažeidė dar iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo (ieškovė dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą kreipėsi dar 2019 m. lapkričio 18 d., o nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priimta tik 2020 m. vasario 5 d., įsiteisėjo 2020 m. kovo 26 d.), daro išvadą, jog restruktūrizavimo bylos iškėlimas nagrinėjamu atveju nedaro jokios įtakos atsakovės (laiduotojos) atsakomybės pagal laidavimo sutartį apimčiai.
22. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra leistini (CPK 178, 185 straipsniai, 424 straipsnio 1 dalis). Atlikus šių įrodymų tyrimą, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovės sumokėti skolą, nes ji yra prisiėmusi įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 44 961,73 Eur skola (kuri yra patvirtinta kaip finansinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje), įvykdant prievolę už trečiąjį asmenį UAB „Apasteel“ (CK 1.5 straipsnis, 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.76 straipsnis, 6.81 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.260 ir 6.261 straipsniai, CPK 177 ir 178 straipsniai, 185 straipsnis).
Dėl delspinigių priteisimo
23. Ieškovė ieškiniu taip pat reikalauja priteisti 1 625,36 Eur delspinigių, nurodo, kad juos apskaičiavo tik iki Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties priėmimo, nes nuo tos dienos įsiteisėjo 2020 m. vasario 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis iškelti trečiajam asmeniui restruktūrizavimo bylą. Taip pat delspinigiai skaičiuojami nepažeidžiant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyto 6 mėnesių senaties termino iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad reikalavimą dėl delspinigių priteisimo kildina iš laidavimo sutarties.
24. Atsakovė neginčija delspinigių apskaičiavimo dydžio ir (ar) tvarkos, tačiau su reikalavimu dėl delspinigių priteisimo nesutinka, nes, jos manymu, ji, kaip laiduotoja, neturi mokėti kreditorei daugiau, negu turėtų mokėti pagrindinė skolininkė (restruktūrizavimo byloje patvirtintas tik 44 961,73 Eur kreditinis ieškovės reikalavimas).
25. Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
26. Laidavimo sutarties 2.1.4 punkte šalys numatė, kad, skolininkui tinkamai nevykdant visų ar dalies piniginių prievolių pagal sutartį, ieškovė pateikia laiduotojui (atsakovei) raštišką reikalavimą, kuriame nurodoma skolininko ieškovei neįvykdyta prievolė pagal sutartį. Kaip jau buvo nustatyta šio sprendimo 19 punkte, 2019 m. lapkričio 21 d. atsakovei įteiktas teismo įsakymas vertintinas kaip tinkamas ieškovės raštiškas reikalavimas atsakovei, kuriame konkrečiai nurodyta skolininkės (trečiojo asmens) neįvykdyta prievolė. Atsakovė apie savo pareigą įvykdyti prievolę už trečiąjį asmenį buvo tinkamai informuota, tačiau savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal laidavimo sutartį, nevykdė, nors laidavimo sutarties 2.1.5 punkte numatyta, kad laiduotojas per 10 kalendorinių dienų nuo ieškovės rašytinio reikalavimo gavimo dienos privalo įvykdyti visas skolininko neįvykdytas pinigines prievoles pagal sutartį, neviršydamas laidavimo sumos. Laidavimo sutarties 2.1.6 punktu šalys susitarė, kad jeigu laiduotojas per šios sutarties 2.1.5 punkte nustatytą terminą (10 kalendorinių dienų) neįvykdo savo prievolių, t. y. nesumoka arba nevisiškai sumoka sumas, nurodytas ieškovės pranešime, laiduotojas (atsakovė) įsipareigoja mokėti po 0,03 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Siekdamos išvengti bet kokių neaiškumų, šalys aiškiai susitaria, kad šiame laidavimo sutarties punkte nustatyti delspinigiai neįskaičiuojami į laidavimo sumą ir gali ją viršyti.
27. Teismas pažymi, kad, remiantis atsakovės su ieškove pasirašytos laidavimo sutarties 2.1.6 punktu, ieškovės reikalaujami delspinigiai neįskaičiuojami į laidavimo sumą ir gali ją viršyti, todėl atsakovės argumentai, kad ji, kaip laiduotoja, neturi mokėti kreditorei daugiau, negu turėtų mokėti pagrindinė skolininkė, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šalys susitarė dėl asmeninės atsakovės, kaip laiduotojos, atsakomybės už tai, jeigu ji prievolės nevykdys geruoju ir kreditorius dėl to turės kreiptis į teismą. Be to, pažymėtina, kad ieškovės bendra kartu su delspinigiais reikalaujama iš atsakovės suma yra 46 587,03 Eur (44 961,73 Eur skola + 1 625,36 Eur delspinigiai) ir ši suma neviršija laidavimo sutarties 1.1 punkte numatytos 47 000 Eur sumos.
28. Atsižvelgiant į tai, kad šalys dėl asmeninės atsakovės kaip laiduotojos atsakomybės ir delspinigių mokėjimo susitarė laidavimo sutartimi, delspinigių apskaičiavimas yra pateiktas ieškinyje lentelėje dėl skolos, bet atsakovė prieštaravimų dėl delspinigių apskaičiavimo nepateikė, atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį ir taip pažeidė LR CK 6.200 straipsnio, LR CK 6.205 straipsnio reikalavimus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu, o kasacinio teismo praktika ir teisės aktai nustato, kad prievolių nevykdantys skolininkai privalo kompensuoti dėl prievolių nevykdymo kreditoriaus patiriamus nuostolius, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 625,36 Eur delspinigių.
Dėl procesinių palūkanų
29. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 46 587,03 Eur (44 961,73 Eur skola + 1 625,36 Eur delspinigiai) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
31. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius jos turėtas 1 815 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę ir 924 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį, iš viso 2 739 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, ieškovės prašymas tenkintinas, iš UAB „Apastata“ priteistina 2 739 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Elektrobalt“ (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrobalt“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apastata“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrobalt“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš uždarosios akcinės bendrovės „Apastata“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 44 961,73 Eur skolą, 1 625,36 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (46 587,03) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 739 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.