Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Karlonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui S. V. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, nurodydama, kad prašomas padidinti išlaikymas yra būtinas tam, kad būtų patenkinti padidėję nepilnamečio vaiko poreikiai, pateikė medicininius dokumentus. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nereguliariai ir nelaiku sumokėdavo išlaikymą vaikui. Ieškovė teigia, kad vaikui reikalingos papildomos išlaidos dėl jo sveikatos būklės, specialios avalynės įsigyjimui. Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini), sportuoja (duomenys neskelbtini). Ieškovė neatskleidė, kokią sumą skiria vaiko išlaikymui, tačiau nurodė, kad jos pajamos siekia 550-600 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad turėjo santaupų, jas ir skiria šeimos poreikiams tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu, nurodydamas, kad galima padidinti periodinę išmoką, sutinka kiekvieną mėnesį mokėti po 140 eurų. Atsakovas nurodė, kad dirba ir jo vidutinės pajamos kas mėnesį sudaro apie 700 Eur. Vaikui nuperka avalynės, kartu lankėsi pas gydytoją. Su vaiku susitaręs, kad ir pilnamečiui vaikui mokės 140 Eur paramą iki mokysis (duomenys neskelbtini). Ieškovė anksčiau nesikreipė dėl papildomų išlaidų vaiko išlaikymui.

Institucija teikianti išvadą Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad I. B., gimusios (duomenys neskelbtini), šeima nėra įrašyta į Varėnos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimoje auga vienas nepilnametis vaikas - Ž. V.. VTAS susipažinęs su ieškiniu, atsiliepimu į ieškinį, patikrino administracinių nusižengimų registro duomenis dėl ieškovo, atsakovės ir jų nepilnamečio sūnaus registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus. Ieškovė ir atsakovas administracine tvarka nebausti, o Ž. V. baustas administracine tvarka dėl girtumo viešoje vieloje, pareigūnų įžeidimo, už viešosios tvarkos ir žmonių rimties trukdymą. VTAS nėra gavęs tiesioginės informacijos iš trečiųjų asmenų, kad I. B. netinkamai rūpintųsi savo sūnumi, pažeidinėtų vaiko teises ar teisėtus interesus. Nuo išlaikymo dydžio priteisimo teisme Ž. V. praėjo 7 metai. Tikėtina, kad suma reikalinga vaiko poreikiams tenkinti yra didesnė, nei išlaikymo priteisimo metu. Kaip nurodo ieškovė vaikas yra aktyvus, atsirado daug papildomų išlaidų: sportinė apranga, avalynė, sezoniniai drabužiai, maistas, ekskursijos. Šiuo metu reikalingos papildomos lėšos vaiko sveikatos problemoms. VTAS, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, vaiko amžių, teikia išvadą, kad tėvo mokamas išlaikymas yra nepakankamas, didesnis išlaikymo dydžio priteisimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

Teismo posėdyje Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė savo institucijos poziciją, nurodytą išvadoje, kad didesnis išlaikymo dydžio priteisimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad atsakovas S. V. yra Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Ž. V. motina yra ieškovė I. B.. 2010 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-72-770/2010 nepilnamečio sūnaus Ž. V. lėšų tvarkytoja šalių susitarimu iki vaiko pilnametystės yra paskirta ieškovė I. B.. 2010 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-72-770/2010 atsakovas S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigojo savo nepilnamečiam sūnui Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350,00 (tris šimtus penkiasdešimt) litų per mėnesį iki Ž. V. pilnametystės, nuo 2009 metų sausio 1 dienos.

Šiuo metu tėvo mokamas išlaikymas yra 101,37 euro, kuris buvo nustatytas teismo patvirtinta 2010-02-01 tarp šalių pasirašyta taikos sutartimi. Ieškovė prašo pakeisti 2010-02-01 Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimu civilinėje byloje priteisto išlaikymo dydį ir prileisti iš atsakovo sūnui išlaikyti po 190 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-01-01 iki jo pilnametystės (2017-04-27) bei nuo 2014-02-01 iki 2017-01-01 susidariusį 1320,68 eurų išlaikymo įsiskolinimą, atsižvelgiant į infliaciją ir minimalaus atlyginimo didėjimą.

Byloje šalys sutinka, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra padidėję ir jiems tenkinti yra reikalinga didesnė, negu 2010 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-72-770/2010 nustatyta 101,37 euro per mėnesį išlaikymo suma, tačiau šalys nesutaria kokia konkreti suma yra reikalinga nepilnamečio vaiko išlaikymui. Dėl 1320,68 Eur išlaikymo įsiskolinimo per 36 mėnesių laikotarpį šalių pozicijos yra priešingos, kadangi šalys skirtingai vertina pačio įsiskolinimo, kai jis jau yra priteistas, susidarymo galimybę.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) nepilnamečių vaikų poreikiams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Taigi išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-03-15, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010, 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kita vertus, teismų praktikoje pažymima, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010, 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; kt.). Minimalaus gyvenimo lygio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme (1990 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-618), t. y. minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo šiuo metu atitinka 1 bazinę socialinę išmoką (anksčiau -MGL), t. y. 38 Eur. Tačiau, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 straipsnio 3 d.). Taigi siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008; kt.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl vaiko išlaikymo orientacinis kriterijus, nustatant vaiko išlaikymo dydį, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio vieno vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 1000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008; 2012-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002; 2006-09-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad konstitucinė pareiga išlaikyti vaikus reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; kt.).

2017-03-20 Sodros duomenimis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2017-02-28 jis gavo vidutiniškai po 961 eurą per mėnesį, tačiau nei ieškovė, nei atsakovas nepilnamečiam vaikui Ž. V. priteistino išlaikymo padidinimo nemotyvuoja aplinkybėmis dėl atsakovo turtinės padėties esminio (ne)pasikeitimo, todėl teismas ieškinio reikalavimą priteisti didesnę išlaikymo sumą vertina tik nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimo (padidėjimo) kontekste, t. y. preziumuojant, kad atsakovas turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečiam sūnui iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, ieškinį motyvuodama išaugusiais sūnaus poreikiais. Byloje esanti 2017-01-12 kasos pajamų orderio kvito kopija patvirtina, kad Ž. V. sumokėjo 450 eurų už vairavimo kursus. Ž. V. už tai, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. apie 22:50 val., būdamas girtas, jam nustatytas 1,53 promilių girtumas, pasirodė viešoje vietoje Varėnos mieste, Čiurlionio gatvėje ir šlaistėsi, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę 2016 m. spalio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2.9.-533-547/2016 buvo nubaustas 8 eurų pinigine bauda.

Iš byloje esančių kasos apratų čekių, kitų mokėjimo dokumentų matyti, kad 2016, 2017 metais buvo įsigyta sporto, vyriškos avalynės, sporto drabužių, vaistų (gelių), Ž. V. 2015-12-07 patyrė traumą (delnakaulio lūžis su poslinkiu). Byloje nėra pateikta rašytinių dokumentų, patvirtinančių Ž. V. mokymąsi (duomenys neskelbtini), jo sportavimą ((duomenys neskelbtini)), konkrečias patirtas išlaidas gydymuisi.

Iš byloje pateiktų čekių galima spręsti, kad yra tenkinami didesni negu tik baziniai nepilnamečio vaiko Ž. V. poreikiai (be kasdienių išlaidų, buvo įsigytos ir kitos būtinos prekės (lova, „Dormeo“ prekės ženklo prekės, nauji drabužiai prekybos centre „Akropolis“), o taip pat kitos prekės: 799 litus kainavęs mobilusis telefonas, 492 eurus kainavusi veiksmo kamera (skirta montuoti ant galvos), nepilnametis sūnus 2016 m. vartojo savo ar kitų asmenų įsigytus alkoholinius gėrimus, kas yra neteisėta, t. y. iki šio ieškinio tenkinimo iš dalies (išlaikymo sumos padidinimo) ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, o ir pats atsakovas gera valia prisideda materialiai, kad būtų tenkinami šie didesni negu baziniai nepilnamečio vaiko poreikiai.

Ieškovė 2016-01-12 yra įsigijusi butą (duomenys neskelbtini), 2015 m. yra gavusi būsto paskolą iš banko (tai rodo jos neblogą finansinę padėtį ir mokumą). Ieškovės aiškinimai, kad tokiu būdu ji gerina vaiko turtinę padėtį yra pagrįsti iš dalies, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vaikas nebuvo įtrauktas bendraturčiu įgyjant nekilnojamąjį turtą ir šeimos interesai, vaikui tapus pilnamečiu ir savarankišku, galima teigti, kad pagerėja tiek, kiek jo motinos turtinė padėtis (tuo savarankiško turto neįgyja).

Teismas, atsižvelgdamas, į tai, kad ieškovė nei ieškiniu, nei rašytiniais dokumentais, nei teismo posėdžio metu detaliai nepagrindė nepilnamečio sūnaus poreikių būtent 380 eurų per mėnesį sumai per mėnesį (nepagrindė 190 eurų sumos priteisimo iš atsakovo), atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl vaiko poreikių ir faktinį jų tenkinimą abiejų tėvų lėšomis, sprendžia, kad yra pagrindas padidinti iš atsakovo priteistino išlaikymo sumą iki 150 eurų, tokią sumą mokant iki vaiko pilnametystės. Pats atsakovas yra pripažinęs 140 eurų sumą kaip pagrįstą ir reikalingą nepilnamečio sūnaus poreikiams.

Teismas laiko, kad 150 eurų per mėnesį iš atsakovo priteisiama (padidinama) išlaikymo suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, tuo pačiu užtikrindama visus išaugusius (palyginti su 2009 metais buvusiais) nepilnamečio Ž. V. poreikius.

Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.112 straipsnio 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 2 d. expressis verbis reglamentuojama, nuo kada būtent gali būti padidinimas priteisto išlaikymo dydis – nuo papildomų išlaidų atsiradimo. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tokio pobūdžio bylose yra prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), o tai lemia, kad teismas, nustatęs pagrindą padidinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, didesnio dydžio išlaikymą gali priteisti ne tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo 150 Eur/mėn. išlaikymas sūnui priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos teisme – 2017-02-02, kur papildomų išlaidų pagrįstumą yra įrodžiusi ieškovė. Išaiškintina, kad vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja ieškovė uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2016 konstatavo, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovės reikalavimas dėl 1320,68 Eur išlaikymo įsiskolinimo per 36 mėnesių laikotarpį yra atmetamas, kadangi išlaikymas (po 350 litų per mėnesį) tuo laikotarpiu jau buvo priteistas teismo ir nėra jokio pagrindo priteisti įsiskolinimą, kuris susidaryti negalėjo. Jeigu gera valia nevykdomas ir neišieškomas išlaikymo įsiskolinimas, tada tos pinigų sumos kaupiasi ir apskaičiuojamos kaip įsiskolinimas vykdymo procese ir turi būti išieškomos ir pervedamos vėliau, tačiau negali būti pakartotinai priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas.

CK 3.200 straipsnio prasmė, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

2010-02-12 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-72-770/2010 buvo patvirtinta ieškovės I. B. ir atsakovo S. V. taikos sutartis, pagal kurią tėvai susitarė dėl išlaikymo vaikui Ž. V., gim. 1999-04-27 dydžio pakeitimo, priteisto civilinėje byloje Nr.2-983/2002. Ieškovei pareiškiant šį ieškinį neegzistavo sąlyga, kad nebuvo vykdoma teisė į išlaikymo vaikui atsiradimą ir vykdymą, todėl negalėjo susidaryti ir įsiskolinimas, kitokio dydžio, negu jis buvo nustatytas teismo sprendimu. Nevykdant teismo nutarties dėl priteisto vaikui išlaikymo, sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo galėjo buvo vykdomas pagal vykdytiną dokumentą (įsiteisėjusią nutartį dėl išlaikymo dydždio nustatymo), vykdymo procese nustatyta tvarka ( CPK 586-593str., CPK 646 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. V. 2017-04-27 tapo pilnamečiu ir išlaikymo išieškojimas pagal 2010-02-12 nutartį baigėsi ( b.l. 6).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Nagrinėjamoje byloje išlaikymo suma yra padidinta nuo 101,37 Eur iki 150 Eur vietoje prašomų 190 Eur, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 17,50 Eur žyminio mokesčio, apvalinant pagal Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę.

Byloje nėra jokių rašytiniai dokumentų patvirtinančių, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo jas priteisti.

Nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 2,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios Vadovaujantis Teisingumo ir finansų ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 iš šalių nepriteisiamos, nes bylinėjimosi išlaidų suma neviršija 3 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 punktais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 259 straipsniu, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-02-12 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-72-770/2010 priteistą nepilnamečiui vaikui Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2017 m. vasario 2 d. iki sūnaus pilnametystės ((duomenys neskelbtini).

Priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.), arba pateikti per EPP sistemą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.