- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- e2-689-516/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00404-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovė „Norvelita“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Efis“
- Kategorijos
- 3.1.3.2Civilinio proceso šalys ir jų teisės ir pareigos
- 3.1.9.1.3Bauda
- 3.1.9.2Teismo nuobaudos skyrimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovė „Norvelita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti paskirtą baudą, civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „Norvelita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Efis“ dėl pažeistų pirkėjo teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, FESSMANN GmbH und Co KG,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos ir Norvegijos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Norvelita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Efis“ priteisti 188 760 Eur, kuriais yra proporcingai mažinama netinkamai veikiančios įrangos pradinė pardavimo kaina, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi patenkinto atsakovės UAB „Efis“ prašymą dėl ekspertizės skyrimo, ekspertizę pavedė atlikti ieškovės pasiūlytam ekspertui Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Inžinerijos fakulteto Energetikos ir procesų inžinerijos katedros profesoriui daktarui I. T. (I. T.) ir atsakovės pasiūlytai ekspertei Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) Maisto ir technologijos katedros docentei daktarei A. Š..
3. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi patenkintas atsakovės prašymas – ieškovei paskirta 2 500 Eur bauda už tai, kad ieškovė savo veiksmais sutrukdė ekspertei A. Š. atlikti 2025 m. kovo 4 d. ir 2025 m. kovo 6 d. reikalingus veiksmus.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė prašymą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi paskirtą 2 500 Eur baudą.
5. Nurodė, kad ekspertė A. Š. į bylą yra pateikusi individualiai parengtą ekspertizės planą (dokumento registracijos Nr. DOK-2190), kuriame yra pateiktas rūkymo kamerų FESSMANN Ti3000 gamintojo rekomenduojamo rūkymo rėmo, kuriuos ekspertė A. Š. yra numačiusi naudoti atliekant bandomuosius rūkymus, brėžinys su konkrečiais išmatavimais. Ieškovė, patikrinusi atsakovės 2025 m. kovo 3 d. pristatytus rūkymo rėmus (palyginusi pristatytų rėmų išmatavimus su ekspertės A. Š. ekspertizės plane nurodytame rėmo brėžinyje pateiktais rūkymo rėmo išmatavimais), nustatė, kad rėmai neatitinka paties kamerų gamintojo nurodytų išmatavimų. Apie šį faktą ieškovė nedelsiant informavo ekspertę A. Š. ir atsakovės atstovą advokatą V. Z.. Ekspertė A. Š. pateikė tokį pranešimą: „Ačiū už informaciją ir man belieka tik apgailestauti, kad ekspertizė neįvyks, lauksime teismo nuomonės“. Ekspertė, matydama, kad atsakovės jau trečią kartą pristatyti rūkymo rėmai ir vėl neatitinka gamintojo rekomenduojamų rėmų išmatavimų, ne tik kad nereiškė kokių nors pretenzijų ieškovei, bet ir neužsiminė apie tai, kad pristatyti rėmai yra tinkami ekspertiniams veiksmams atlikti. Priešingai, būtent pati ekspertė priėmė sprendimą, kad ekspertizė nevyks ir tą apgailestaudama iškomunikavo šalių atstovams, kartu pripažindama, jog ekspertiniai veiksmai negali būti atliekami su atsakovės pristatytais rėmais, kurie neatitinka gamintojo nurodytų išmatavimų. Tik ieškovei pateikus prašymą skirti baudą atsakovei, atsakovės pasiūlyta ekspertė A. Š. 2025 m. kovo 7 d. pateikė teismui pranešimą (dokumento registracijos Nr. DOK-2971), kuriame iš esmės pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad, jos vertinimu, atsakovės 2025 m. kovo 3 d. pristatyti rūkymo rėmai yra tinkami ekspertiniams veiksmams atlikti. Tai akivaizdžiai kelia pagrįstų abejonių ekspertės nešališkumu. Kita vertus, ekspertė pakeitė savo nuomonę dėl pristatytų rėmų tinkamumo, dėl to ieškovei negali kilti teisiniai padariniai ir atsakomybė už procesinį piktnaudžiavimą, kuris, jeigu ir yra, tai iš atsakovės pusės ir jos pasitelktos ekspertės nuomonės (pozicijos) esminio pakeitimo. Ieškovės atsisakymas priimti atsakovės pristatytus rūkymo rėmus, kurie nors ir neatitinka ekspertizės plane nurodyto rėmo išmatavimų, bet pagal vėliau pateiktą (pakeistą) ekspertės A. Š. nuomonę, yra tinkami ekspertizės veiksmams atlikti, galėtų būti vertinamas kaip ieškovės sąžiningas veikimas vykdant teismo įpareigojimą sudaryti sąlygas atlikti ekspertinius veiksmus su ekspertizės plane nurodytais rūkymo rėmais, bet jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip ieškovės sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nesant ieškovės veiksmuose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnyje nurodytų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, teismas neturėjo skirti ieškovei 2 500 Eur baudos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.
7. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi paskirtai ekspertizei atlikti reikalingi veiksmai turėjo vykti 2024 m. vasario 6 d. – 2024 m. vasario 9 d., 2024 m. liepos 24 d., 2024 m. liepos 26 d., 2025 m. kovo 4 d. ir 2025 m. kovo 6 d., tačiau nurodytomis datomis suplanuoti veiksmai neįvyko. Dėl to Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir paskyrė ieškovei 2 500 Eur baudą. Ieškovė prašo panaikinti jai paskirtą baudą, nes 2025 m. kovo 4 d. ir 2025 m. kovo 6 d. suplanuota ekspertizė neįvyko ne dėl jos kaltės.
8. Teismas, įvertinęs ieškovės prašyme dėl paskirtos baudos panaikinimo nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad jos negali būti pripažintos pakankamu pagrindu panaikinti paskirtą nuobaudą ieškovei. Ieškovė atsisakė vykdyti jai Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – TEĮ) 26 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir teismo procesiniuose sprendimuose nustatytas pareigas ir tam nebuvo objektyvių priežasčių, nes pagal TEĮ 14 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus, juridinis asmuo turi įstatymu nustatytą pareigą sudaryti sąlygas veiksmams atlikti, kad būtų gauta teismo ekspertizei reikalinga medžiaga, o ne vertinti ir spręsti dėl eksperto pasirinktų būdų tinkamumo, ką šiuo atveju atliko ieškovė ir dėl to nebuvo atlikti reikalingi veiksmai ekspertizei užbaigti.
9. Teismas nurodė, kad byloje teismo priimtais procesiniais sprendimais, ekspertizę atliekančios ekspertės A. Š. sprendimais ieškovei nebuvo suteiktos teisės ar įpareigojimai atlikti ekspertizei reikalingų įrenginių matavimus ir spręsti ar tie įrenginiai yra tinkami ekspertizei atlikti, nederinant to nei su eksperte, nei su teismu ir atsisakyti priimti rūkymo rėmus vienašališkai, informuojant, kad ekspertizė nevyks.
10. Iš ieškovės prašymo ir pateiktų duomenų teismas nustatė, kad ieškovė į ekspertizės veiksmų atlikimą įtraukė šešis asmenis, kurie, kaip galima manyti, atliko matavimus ir nusprendė, jog rėmai yra netinkami, apie tai neinformuodama teismo. Iš esamų duomenų neaišku, ar tai pašaliniai asmenys, ar ieškovės darbuotojai, kokia jų kvalifikacija ir funkcijos. Teismo procesiniais sprendimais buvo nustatyta kam yra pavesta atlikti ekspertizę, kas dalyvauja atliekant ekspertinius veiksmus, o šiems ieškovės paskirtiems asmenims teismas jokių ekspertinių veiksmų atlikti nepavedė, taip pat ir nuspręsti, ar rėmai yra tinkami. Teismo vertinimu, tokie veiksmai nesuderinami su sąžiningu ieškovės naudojimusi procesinėmis teisėmis. Ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, buvo pavesta sudaryti sąlygas ekspertei A. Š., kaip turinčiai tam tikrą kvalifikaciją, atlikti veiksmus, reikalingus atsakyti į teismo užduotus klausimus, kuriuos suformulavo šalys, įskaitant ir ieškovė. Teismas pažymėjo, kad jei, ieškovės nuomone, rėmai buvo netinkami ekspertizei atlikti, ieškovė, kaip sąžininga proceso šalis, sąžiningai vykdanti jos atžvilgiu priimtus teismo procesinius sprendimus ir jai nustatytą bendradarbiavimo pareigą su teismu, kitoms proceso šalims nedelsdama, 2025 m. kovo 3 d., nustačiusi, jos nuomone, esamus neatitikimus, apie tai turėjo informuoti teismą, tačiau to nepadarė, o vienašališkai priėmė sprendimą, jog rėmai yra netinkami ir ekspertizė vykti negalės, apie tai informuodama ekspertę.
11. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytas ekspertės A. Š. 2025 m. kovo 3 d. elektroninio laiško interpretavimas nepaneigia ieškovės atsakomybės, nes įrenginiai (rūkymo kameros Fessman), su kuriais turi būti atlikti veiksmai, siekiant surinkti teismo paskirtai ekspertizei atlikti būtinus faktus ir medžiagą, yra ieškovės patalpose, ieškovės valdomi ir naudojami. Akivaizdu, kad ieškovės ne pirmą kartą byloje ekspertei pateiktas pranešimas, jog ekspertizė negalės vykti, objektyviai ir negalėjo būti kitaip ekspertės įvertintas kaip ieškovės atsisakymas sudaryti sąlygas ekspertiniams veiksmams atlikti.
12. Įvertinęs aptartus ieškovės veiksmus, teismas netenkino prašymo dėl baudos panaikinimo, kartu pažymėjęs, kad ieškovė prašymo sumažinti baudą neteikė, todėl baudos dydžio klausimo nesprendė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – paskirtą baudą panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Atsakovei ir jos pasitelktai specialistei A. Š. nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2025 m. kovo 6 d. nepavyko atlikti eksperimentų išimtinai tik dėl pačios atsakovės kaltės – šiai tris kartus iš eilės pristačius netinkamus (A. Š. ekspertizės plane nurodytų išmatavimų atitinkančius) rūkymo rėmus.
13.2. Aplinkybė, kad ieškovė 2025 m. kovo 3 d. patikrino atsakovės pristatytų rūkymo rėmų, skirtų ekspertizės atlikimui, atitiktį ekspertės A. Š. ekspertizės plane pateiktiems rėmo brėžinyje nurodytiems parametrams, nebuvo netikėtas, staigus ir vienašališku ieškovės sprendimu atliktas veiksmas. Priešingai, tai buvo ne tik įprasta tarp bylos šalių (įskaitant ir ekspertės A. Š.) bei paties teismo susiformavusi praktika, o taip pat ir su pačios atsakovės žinia ir prašymu atliktas veiksmas. Atlikdama atsakovės pristatytų rūkymo rėmų patikrinimą, ieškovė elgėsi pagal nusistovėjusią byloje dalyvaujančių šalių praktiką, kurios teisėtumo nei bylos šalys, nei bylą nagrinėjantis teismas niekada nekvestionavo ir nelaikė neteisėta.
13.3. Ieškovė nepriėmė vienašališko sprendimo dėl to, kad 2025 m. kovo 4 ir 6 d. suplanuota ekspertizė nevyks (kad ekspertizė yra atšaukiama). Nors ieškovė ir nurodė ekspertei A. Š., kad, patikrinus atsakovės pristatytą įranga, buvo nustatyta pristatytų rūkymo rėmų neatitiktis ekspertizės plane pateiktų rėmo brėžinyje nurodytiems parametrams ir dėl to galiausiai buvo atsisakyta tokią įrangą priimti, tačiau expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenurodė, kad ieškovė atšaukia paskirtą ekspertizę. Ieškovė, įvertinusi susiklosčiusią faktinę situaciją, padarė tik prielaidą (subjektyvų situacijos vertinimą), kad ekspertizė dėl objektyvių priežasčių negali vykti, savo ruožtu pati ekspertė, įvertinusi ieškovės pateiktą informaciją dėl atsakovės pristatytos įrangos (objektyviai įvertinusi susiklosčiusią situaciją), priėmė sprendimą, kad ekspertizė nevyks. Akivaizdu, kad ieškovės ir ekspertės A. Š. pavartoti žodžiai ,,ekspertizė vykti negalės“ ir ,,ekspertizė neįvyks“ reiškia visiškai skirtingus dalykus.
13.4. Teismas itin subjektyviai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir, savaip interpretuodamas byloje esančią medžiagą, padarė neteisingas ir tikrosios faktinės situacijos neatitinkančias išvadas. Teismas neteisėtai dėl neįvykusios ekspertizės visą atsakomybę perkėlė ieškovei. Teismui laikant, kad ieškovė turėjo pareigą priimti atsakovės pristatomą įrangą, skirtą ekspertizės atlikimui, taip sudarant sąlygas ekspertei atlikti ekspertizę, analogiškai ir atsakovė turėjo pareigą pristatyti įrangą tokią, kuri atitiktų ekspertizės plane nurodytus brėžinius, tokiu būdu iš savo pusės taip pat sudarydama sąlygas atlikti ekspertizę. Nepaisant to, teismas šių aplinkybių nevertino. Teismas bylos šalims taiko dvigubus standartus.
Atsiliepimas
14. Atsakovė UAB „Efis“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Atsakovė UAB „Efis“ niekuomet neneigė, jog būtent jai teko didžioji dalis atsakomybės dėl per klaidą (suklydus rėmų gamintojui) 2024 m. sausio 23 d. ieškovei pristatytų 5 rėmų, turinčių 22 eiles sietams sudėti, ir to, jog 2024 m. vasario 6 d. – 2024 m. vasario 9 d. suplanuotos ekspertizės metu ekspertė A. Š. negalėjo atlikti ekspertizės plane numatytų rūkymų su rėmais. Tačiau 2024 m. liepos 24 d. ir 2024 m. liepos 26 d. suplanuota ekspertizė neįvyko tik dėl to, kad ieškovė pati vienašališkai nusprendė, jog atsakovės 2024 m. liepos 22d. pristatyti rūkymo rėmai yra netinkamų parametrų ir ekspertizė dėl to nevyks.
14.2. Atsakovė ne kartą tiek ieškovei, tiek teismui išdėstė poziciją, kad Lenkijos įmonės TRACZ P. P. H. U. pagaminti 20 eilių rūkymo rėmai atitinka specifikaciją, o kitokių rėmų nebus ir būti negali, nes technologiškai dėl paties nerūdijančio plieno savybių bei temperatūros atliekant suvirinimo darbus neįmanoma pagaminti rėmo taip, kad visi tarpai tarp sietų būtų idealiai „sukirpti“ po 85 mm. Esminiai veiksniai, kuriuos būtina patikrinti ekspertizės metu ir nustatyti jų įtaką produkto apdorojimo rezultatui, yra produkto kiekis, kurio, naudojant 20 sietų, yra įkraunama mažiau, ir dėl mažesnio sietų kiekio gaunami didesni tarpai tarp sietų eilių. Ruošiantis atlikti ekspertizę 2025 m. kovo 4 d. ir 2025 m. kovo 6 d., ieškovė iš anksto žinojo, kad atsakovė 2025 m. kovo 3 d. pristatys tuos pačius ir tų pačių matmenų Lenkijos įmonės TRACZ P. P. H. U. Pagamintus 20 eilių turinčius rūkymo rėmus. Atlikusi atsakovės pristatytų rūkymo rėmų matavimus, ieškovė gavo tuos pačius matmenis, kuriuos ir turėjo anksčiau, tačiau, nepaisant to, nusprendė šių rūkymo rėmų nepriimti ir taip neleisti įvykti 2025 m. kovo 4 d. ir 2025 m. kovo 6 d. suplanuotai ekspertizei.
14.3. Niekuomet nebuvo jokios ieškovės įsivaizduojamos tarp šalių, ekspertės A. Š. ir teismo susiklosčiusios praktikos ieškovei tikrinti atsakovės pristatomų ir ekspertizei atlikti reikalingų rūkymo rėmų atitiktį ekspertės A. Š. ekspertizės plane numatyto rūkymo rėmų brėžinio parametrams. Pirmąjį kartą atsakovės pristatytų rūkymo rėmų matavimus ieškovė atliko 2024 m. liepos 22 d., kuomet atsakovė pristatė šiuos rėmus 2024 m. liepos 24 d. ir 2024 m. liepos 26 d. suplanuotai ekspertizei. Ieškovė pirmą kartą pati vienašališkai nusprendė, kad atsakovės 2024 m. liepos 22 d. pristatyti rūkymo rėmai yra netinkamų parametrų ir ekspertizė dėl to nevyks. Nepaisant to, jog šią problemą atsakovė galėjo operatyviai pašalinti, atlikusi rūkymo rėmų korpuso susiaurinimo darbus, ieškovė kategoriškai su tuo nesutiko. Antrąjį kartą atsakovei 2025 m. kovo 3 d. į ieškovės gamybines patalpas pristačius tuos pačius rūkymo rėmus, ieškovė šių rėmų matavimus atliko iki jų priėmimo ir juos priimti atsisakė, 2025 m. kovo 3 d. priėmimo–perdavimo akte nurodydama, kad „pristatyti rėmai neatitinka ekspertės A. Š. ekspertizės plane nurodytų rūkymo kamerų gamintojo vagono brėžinio matmenų“. UAB „Efis“ darbuotojams net nebuvo leista dalyvauti, atliekant šių rėmų matavimus. Trečiąjį kartą 2025 m. gegužės 12 d. atsakovei į ieškovės vykdomos gamybos vietą pristačius tuos pačius rūkymo rėmus, reikalingus 2025 m. gegužės 14 d. ir 2025 m. gegužės 16 d. suplanuotai ekspertizei atlikti, ieškovė jokių matavimų neatliko ir rūkymo rėmus priėmė. Taigi akivaizdu, kad priimant atsakovės pristatomus rūkymo rėmus, juos vertinant, ieškovės elgesys kaskart būdavo skirtingas.
14.4. Ieškovė sąmoningai planavo visus šiuos savo veiksmus, kad rūkymo rėmų (ne)tinkamumo klausimas nebūtų išspręstas anksčiau. Teismo procesiniais sprendimais buvo nustatyta kam yra pavesta atlikti ekspertizę, kas dalyvauja atliekant ekspertinius veiksmus, kitiems asmenims teismas jokių ekspertinių veiksmų atlikti nepavedė, taip pat ir nuspręsti ar rėmai yra tinkami. Ieškovė atskirajame skunde niekaip nepaneigė, kad tokie jos veiksmai buvo nesuderinami su sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis.
14.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai išaiškino 2025 m. kovo 3 d. ekspertės A. Š. atsakymą el. paštu, motyvuodamas tuo, kad įrenginiai (rūkymo kameros Fessman), su kuriais yra reikalinga atlikti veiksmus, yra ieškovės patalpose bei jos valdomi ir naudojami. Akivaizdu, kad ieškovės ne pirmą kartą byloje ekspertei pateiktas pranešimas, jog ekspertizė negalės vykti, objektyviai ir negalėjo būti kitaip ekspertės įvertintas kaip tik atsisakymas sudaryti sąlygas ekspertiniams veiksmams atlikti.
14.6. Ieškovė iš viso neturi jokios nuspręsti, su kokiais ir kokių išmatavimų rūkymo rėmais ekspertė A. Š. turėtų atlikti vienokius ar kitokius ekspertinius veiksmus. Pats ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus. Rūkymo rėmų matmenų idealaus neatitikimo brėžyje numatytiems matmenims faktas negalėjo būti nei teisiniu, nei faktiniu pagrindu ieškovei kištis į ekspertizės eigą, 2025 m. kovo 3 d. atsisakyti priimti atsakovės pristatytus rūkymo rėmus ir už ekspertę A. Š. vienašališkai nuspręsti, kad likusi neatlikta ekspertizės dalis 2025 m. kovo 4 d. ir 2025 m. kovo 6 d. negalės būti atliekama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas panaikinti paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).
18. Proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Įgyvendinant nurodytus principus bei siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu.
19. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi byloje paskyrė ekspertizę, pavesdamas ją atlikti ieškovės pasiūlytam ekspertui Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Inžinerijos fakulteto Energetikos ir procesų inžinerijos katedros profesoriui dr. I. T. ir atsakovės pasiūlytai ekspertei KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros docentei (šiuo metu – profesorei) dr. A. Š., suformulavo ekspertams klausimus.
20. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi patenkino ekspertės A. Š. prašymą ir, be kita ko, įpareigojo ieškovę ekspertizės metu sudaryti sąlygas ekspertei A. Š. nustatyti žaliavos (pusgaminio) iki rūkymo vienodumą, leidžiant tirti drėgmę, riebalų kiekį, dydį, spalvą ir temperatūras; produktą vertinti po atvėsinimo, dėl objektyvumo užplombavus šaldytuvą, kuriame bus laikomas produktas atvėsinimo metu; rūkymo procesą atlikti ir su 20 (dvidešimties) eilių gamykliniais rūkymo rėmais; atlikti bandomąjį rūkymą naudojant rūkymo kamerų FESSMANN Ti3000 gamintojo rekomenduojamą šalto rūkymo programą.
21. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi įpareigojo ieškovę sudaryti galimybę atsakovės atstovams, t. y. technologei V. L., technikui D. P., advokatui V. Z. ir antstolei V. Š. nuotoliniu būdu stebėti paskirtos teismo ekspertizės eigą.
22. Ieškovės gamybinėse patalpose 2023 m. birželio 20 d. ekspertas I. T. atliko Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi paskirtą ekspertizę.
23. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patenkino ekspertės A. Š. prašymą ir įpareigojo ieškovę iki 2023 m. spalio 4 d. informuoti ekspertę A. Š. ir teismą apie jam priimtinas ekspertizės atlikimo datas; pagal pateiktas galimas ekspertizės atlikimo datas nustatė dviejų iš eilės dienų trukmės ekspertizės atlikimo laiką; įpareigojo ieškovę sudaryti sąlygas atlikti ekspertizės plane numatytus veiksmus.
24. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi paskirtai ekspertizei atlikti reikalingi ir suplanuoti veiksmai nebuvo atlikti.
25. Nustatyta, kad atsakovė 2024 m. liepos 22 d. į ieškovės gamybines patalpas pristatė rūkymo rėmus 2024 m. liepos 24 d. ir 2024 m. liepos 26 d. suplanuotai ekspertizei atlikti, tačiau ieškovė, atlikusi pristatytų rūkymo rėmų matavimus, nusprendė, jog jie netinkamų parametrų ir ekspertizė nevyks. Atsakovė dar kartą 2025 m. kovo 3 d. į ieškovės gamybines patalpas pristatė tuos pačius rūkymo rėmus 2025 m. kovo 4 d. ir 2025 m. kovo 6 d. suplanuotai ekspertizei atlikti, tačiau ieškovė, pasitelkusi kitus asmenis, atliko šių rėmų matavimus ir atsisakė juos priimti, 2025 m. kovo 3 d. priėmimo–perdavimo akte nurodydama, kad pristatyti rėmai neatitinka ekspertės A. Š. ekspertizės plane nurodytų rūkymo kamerų gamintojo vagono brėžinio matmenų. Apie tai ieškovė el. laišku informavo ekspertę A. Š. ir atsakovės atstovą advokatą V. Z..
26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, t. y. kad 2025 m. kovo 4 d. bei 2025 m. kovo 6 d. ekspertizei atlikti suplanuoti veiksmai neįvyko dėl ieškovės kaltės, pastarajai atsisakius priimti rūkymo rėmus, 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi paskyrė ieškovei 2 500 Eur baudą, kurią skundžiama nutartimi atsisakė panaikinti.
27. TEĮ 11 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo ekspertas neturi teisės savarankiškai rinkti faktus ar imti medžiagą, reikalingą ekspertizei, nepateiktą jam įstatymų nustatyta tvarka. Pagal TEĮ 14 straipsnio 2 dalies 1 punktą ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus, o remiantis TEĮ 26 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikoje veikiantys juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai teismo ekspertizės įstaigų reikalavimu privalo pateikti savo produkcijos pavyzdžius ar katalogus, techninę dokumentaciją ir kitokią teismo ekspertizėms reikalingą informaciją, teismo ekspertams turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti proceso veiksmuose, jeigu taip gaunama teismo ekspertizei reikalinga medžiaga.
28. Kaip jau buvo minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi buvo aiškiai ir konkrečiai nustatyta, kam yra pavesta atlikti ekspertizę, o 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi – kas gali dalyvauti (stebėti), atliekant ekspertinius veiksmus. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d., 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimis, be kita ko, ieškovei buvo nustatyti įpareigojimai sudaryti sąlygas ekspertei A. Š. atlikti ekspertizės plane numatytus veiksmus.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nesilaikė TEĮ 26 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir prieš tai paminėtuose teismo procesiniuose sprendimuose nustatytų pareigų – nesudarė sąlygų ekspertei A. Š. atlikti ekspertizės plane numatytus veiksmus.
30. Ieškovė, atsakovei pristačius rūkymo rėmus iš anksto suplanuotai ekspertizei atlikti, pasitelkusi pašalinius asmenis atliko rūkymo rėmų matavimus ir pati nusprendė, kad jie netinkami ekspertizei atlikti, atsisakydama rėmus priimti. Kaip minėta, ieškovei buvo pavesta tik sudaryti sąlygas ekspertei A. Š. atlikti reikiamus veiksmus ekspertizei tinkamai atlikti. Nei ieškovei, nei kitiems ieškovės iniciatyva pasitelktiems asmenims teismas jokių ekspertinių veiksmų atlikti nepavedė, savo iniciatyva atlikti atsakovės pristatytos įrangos matavimų ir nuspręsti dėl jų (ne)tinkamumo ir (ne)priėmimo ieškovės neįpareigojo. Taigi ne ieškovė, o ekspertizę turėjusi atlikti ekspertė A. Š. turėjo teisę įvertinti atsakovės pristatytus rūkymo rėmus ir nuspręsti, ar į ieškovės gamybines patalpas pristatyti įrenginiai yra tinkami ekspertizei atlikti ir išvadai pateikti, atsakant į Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartyje suformuluotus klausimus.
31. Nepagrįstas apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad, atlikdama atsakovės pristatytų rūkymo rėmų patikrinimą, ji elgėsi pagal nusistovėjusią byloje dalyvaujančių šalių praktiką. Visų pirma, tokiems teiginiams pagrįsti apeliantė įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), juo labiau, kad priešinga bylos šalis – atsakovė – tokios praktikos buvimą neigė. Be to, aplinkybė, kad ieškovė pati savo iniciatyva ne kartą ėmėsi atlikti atsakovės pristatytų rūkymo rėmų matavimus ir savavališkai nuspręsti, tinkami jie ekspertizei atlikti ar ne, bei atsisakydama juos priimti, taip užkirsdama kelią iš anksto suplanuotiems ekspertiniams veiksmams atlikti, nepatvirtina tarp bylos šalių neva nusistovėjusios praktikos.
32. Apeliantės teigimu, nors ji ekspertei A. Š. 2025 m. kovo 3 d. el. laiške nurodė, kad, patikrinusi atsakovės pristatytą įrangą, nustatė rūkymo rėmų neatitikimą ekspertizės plane pateiktiems parametrams ir dėl to atsisakė tokią įrangą priimti, tačiau expressis verbis nenurodė, jog atšaukia paskirtą ekspertizę. Teigia, kad pati ekspertė, įvertinusi ieškovės pateiktą informaciją, priėmė sprendimą, jog ekspertizė nevyks, apie tai informuodama 2025 m. kovo 3 d. el. laišku.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atskirajame skunde pateiktas ekspertės el. laiško interpretavimas, nepaneigia apeliantės kaltės dėl suplanuotos ekspertizės neatlikimo. Akivaizdu, kad ieškovės ne pirmą kartą savavališkai atliekami atsakovės pristatytos įrangos matavimai, atsisakant įrangą priimti ir apie tai informuojant bylos šalis bei ekspertę, negalėjo būti ekspertės įvertinti kitaip, kaip tik atsisakymu sudaryti sąlygas ekspertiniams veiksmams atlikti ir ekspertizės atšaukimu. Tai, kad pati apeliantė, kaip ji teigia, tiesiogiai ekspertizės neatšaukė, nereiškia, kad dėl iš anksto suplanuotų ekspertinių veiksmų neatlikimo ji nėra atsakinga: akivaizdu, jog nesant įrangos, kurią priimti atsisakė būtent apeliantė, ekspertiniai veiksmai negalėjo būti atliekami.
34. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad toks ieškovės elgesys nėra suderinamas su proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principais. Savo ruožtu atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia, kad iš anksto suplanuoti ekspertizės veiksmai nebuvo atlikti dėl ieškovės kaltės, nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą.
35. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Ieškovė Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“, pateikusi atskirąjį skundą, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė patirtų išlaidų faktą ir dydį pagrindžiančius įrodymus.
37. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17 punktus; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 10 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 15 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 11 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-347-916/2021).
38. Taigi kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti ieškovės prašomų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas pagal šią teisės normą šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.