Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

dalyvaujant ieškovui J. G., ieškovo atstovei advokatei Evitai Vėtei

teismo posėdyje žodinio proceso (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei A. L. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, atsiliepimo negauta. Šaukimas į teismo posėdį buvo įtektas CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka. Į teismo posėdį atsakovė neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo

4. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys santuoką sudarė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini).

5. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 – 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Civiliniame kodekse nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tačiau minėtos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai.

6. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad po santuokos sudarymo atsakovė tapo irzli, nepakanti, nuolat priekaištaujanti, pavyduliaujanti. Atsakovė ieškovą 2023 m. vasario mėnesį išvarė iš jų gyvenamosios vietos, atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Kai ten atvyksta ieškovė, ji nuolatos barasi, konfliktuoja. Atsakovė buvo pakeitusi sodybos spyną, dėl ko į bendrą turtą ieškovas negalėjo patekti. Teismo posėdyje liudytoja A. S. parodė, kad ieškovas yra liudytojos dėdė. Jau metus ieškovas negyvena kartu su sutuoktine, kuri išvarė jį iš namų, vėliau nebendravo (neatsiliepė telefonu), ieškovas buvo išvarytas be asmeninių daiktų. Kodėl šeimoje prasidėjo nesutarimai liudytoja nežino. Ieškovas turėjo siekį santuoką išlaikyti. Į bylą pateiktas 2024 m. balandžio 30 d. Vilniaus apskrities VPK ieškovo pateiktas pareiškimas, kuriame nurodyta, kad ieškovas negali naudotis bendra nuosavybe sutuoktinei A. L. pakeitus spynas. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių bei juos pagrindžiančių įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai).

7. Byloje esančių įrodymų visuma pakankamai patvirtina, kad atsakovė nebuvo lojali atsakovui, jo negerbė, juo nesirūpino, nes 2023 m. vasario mėnesį išvarė jį iš gyvenamosios vietos, o gyvenant kartu buvo irzli, nepakanti, nuolat be pagrindo priekaištaudavo ieškovui. Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą pareigą gerbti sutuoktinį, remti ją moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir sutuoktinės poreikių tenkinimo. Byloje nenustatyta ieškovo kaltės dėl šalių santuokos iširimo, tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos šalių santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės CK 3.60 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, todėl šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovės kaltės (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis).

8. Po santuokos nutraukimo šalių pavardės paliekamos nepakeistos (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, byloje nenustatyta, kad išlaikymas šalims yra reikalingas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nekilnojamo turto, kilnojamo turto padalijimo, kompensacijos priteisimo

9. Nutraukiant santuoką bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas turi būti padalintas (CK 3.100 straipsnis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

10. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalintino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo šį turtą:

11.1 transporto priemonę Nissan QASHQAI 1.5 DCI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 5 500 Eur vertės;

11.2. transporto priemonę Renault MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vidutinės rinkos vertės;

11.3 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viso buto vertė 74 300 Eur, 1/3 dalies - 24 766 Eur). Iš bylos duomenų matyti, kad nuosavybės teisės į butą registravimo pagrindas nurodytas 2006 m. vasario 14 d. teismo sprendimas bei 2018 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1263-647/2018. Remiantis Liteko duomenimis nustatyta, kad byla dėl turto atidalijimo buvo baigta taikos sutartimi, pagal kurią atsakovei buvo priteista 1/3 dalis buto, o ji įpareigota sumokėti 8 600 Eur piniginę kompensaciją. Teismo posėdyje duoti ieškovo paaiškinimai, liudytojos A. S. parodymai patvirtina, kad piniginė kompensaciją už 1/3 dalį buto atsakovė sumokėjo iš bendrų lėšų (A. S. šalims suteiktos paskolos, kurią per 2 mėnesius sutuoktiniai grąžino). Atsakovė šių aplinkybių nepaneigė (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl 1/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikytina bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

11.4 ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (viso namo vidutinė rinkos vertė 17 200 Eur, ½ dalies vertė – 8 600 Eur), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 010 Eur vidutinės rinkos vertės), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (191 Eur vidutinės rinkos vertės), ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė - 129,50 Eur), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

11.5. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 5 860 Eur vidutinė rinkos vertė (1/2 dalies verte – 2 930 Eur).

12. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad kita dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Šią aplinkybę patvirtina VĮ Registro išrašas bei civilinės bylos Nr. 2-1263-647/2018 duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti adresu (duomenys neskelbtini), taigi, atsakovė faktiškai gyvena minėtame bute. Santykiai tarp šalių yra konfliktiški. Atsakovė nepaneigė ieškovo argumentų, kad ji 2023 m. vasario mėnesį išvarė ieškovą iš minėtos gyvenamosios vietos. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 71,20 kv. m. Šalims nuosavybės teise priklauso tik ½ dalis minėto turto. Priteisus po ¼ dalį minėto turto būtų apsunkintas naudojimasis juo. Atsakovė neteikė prieštaravimų dėl ieškovo siūlomo dalinti turto būdo, neprašė jai natūra priteisti šalių turimą gyvenamojo namo dalį ar kitą turtą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus apie turto vertes.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, turtas dalintinas ieškovo nurodytu būdu – priteisiant kiekvienai iš šalių jų naudotiną automobilį, atsakovei – 1/3 dalį buto, esančio V. (duomenys neskelbtini), ieškovui – šalims priklausantį turtą (jo dalis), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui iš atsakovės priteisiant 7 952,75 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Teismo vertinimu, turto priteisimas natūra kiekvienam iš sutuoktinių sumažins ateityje ginčų tikimybę, tai yra atitiks CK ir CPK numatytus principus (CPK 3 straipsnio 8 dalis, CK 3.117, 3.118 straipsniai).

14. Ieškovas pateikdamas ieškinį 2024 m. kovo 14 d. sumokėjo 51 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1 694 Eur atstovavimo išlaidų. Tenkinus ieškinį minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovės.

15. 2024 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovas buvo atleistas nuo dalies (559 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo. Įvertinus bylos eigą, iš atsakovės ieškovui priteistinų išlaidų dydį, žyminis mokestis valstybei iš atsakovės nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

16. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudarė 31,72 Eur. Tenkinus ieškinį, jos priteistinos iš atsakovės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293-294 straipsniais, 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nutraukti santuoką, sudarytą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini)tarp ieškovo J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės A. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę G., atsakovei pavardę L..

Priteisti ieškovui J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Renault MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Nissan QASHQAI 1.5 DCI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7 952,75 Eur kompensaciją už didesnę priteisto turto dalį bei 1 745 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 31,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.