- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-27
- Bylos Nr.
- 2A-230-823/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00776-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,PB GROUP“
- Ieškovas
- Lipeikio įmonės ,,Egzotika“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,PB GROUP“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-409-881/2017 pagal ieškovės Lipeikio įmonės ,,Egzotika“ ieškinį atsakovei UAB ,,PB GROUP“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, autoriaus turtinių teisių pažeidimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo byloje – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Lipeikio įmonė ,,Egzotika“ kreipėsi į teismą ir, patikslinusi reikalavimus, prašė uždrausti atsakovei UAB „PB GROUP“ naudoti reklamoje ir komercinės veiklos dokumentuose žymenis „Vianor geriausia vieta keisti ratus!“ ir „Geriausia vieta keisti padangas!“, nustoti gaminti tokius žymenis arba laikyti jų pavyzdžius, turint tikslą naudoti komerciniuose dokumentuose ir reklamoje; uždrausti atsakovei UAB „PB GROUP“ naudoti reklamoje Lipeikio įmonės „Egzotika“ reklamjuostę, sukurtą UAB „Be ledo“, kurios pavyzdys ieškovei perduotas 2015 m. rugpjūčio 31 d. kūrinio priėmimo – perdavimo aktu; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 9 500 Eur kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė paaiškino, kad yra registruoto žodinio nacionalinio prekių ženklo ,,Egzotika – geriausia vieta keisti ratus!“ savininkė. Ženklo registracijos paraiška paduota 2013 m. kovo 1 d., ženklas registruotas 2014 m. vasario 25 d. 37 klasės paslaugoms (automobilių techninė priežiūra ir taisymas). Ieškovei taip pat priklauso žodinis nacionalinis prekių ženklas ,,Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas“. Ženklo registracijos paraiška paduota 2015 m. rugsėjo 17 d., ženklas registruotas 2016 m. balandžio 28 d. 35 klasės paslaugoms (reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla; viešasis elektroninis reklamavimas kompiuterių tinkle; telerinkodaros paslaugos; verslo organizavimo konsultacijos; visuomenės informavimas; prekių pateikimas žiniasklaidoje pardavimo reikmėms; prekių pardavimo skatinimas (kitiems); prekių rodymas). Žymenį ,,Egzotika – geriausia vieta keisti ratus!“ savo veikloje ieškovė naudoja nuo 2008 metų. Pagrindinė ieškovės vykdoma veikla yra prekyba padangomis, jų montavimas ir balansavimas. Atsakovės UAB „PB GROUP“ pagrindinė veikla taip pat yra prekyba padangomis, jų montavimas ir balansavimas, taigi ieškovė ir atsakovė yra konkurentės. Ieškovė pastebėjo, kad 2015 m. lapkričio 2 d. naujienų portale „DELFI“ buvo patalpinta atsakovės reklamjuostė „Vianor geriausia vieta keisti ratus!“. 2016 m. kovo 31 d. atsakovė naujienų portale „DELFI“ skelbė savo reklamą su žymeniu „Geriausia vieta keisti padangas! www.wheels.lt”.Ieškovės vertinimu, šis atsakovės naudojami žymenys yra klaidinamai panašūs į jos prekių ženklus. Atsižvelgiant į visą lyginamųjų žymenų (šūkių) konstrukciją ir sutampančių žodžių skaičių, lyginamieji žymenys yra vizualiai, fonetiškai bei semantiškai panašūs. Ieškovė savo prekių ženkluose naudoja skiriamąjį žodį – įmonės simbolinį pavadinimą ir prekių ženklą „Egzotika“. Atsakovė savo reklamoje nenaudoja skiriamojo žodžio. Žymuo www.wheels.lt, ieškovės vertinimu, nėra skiriamasis žodis, nes anglų kalba žodis „wheels“ reiškia ratus. Be to, visas žymuo www.wheels.lt yra atsakovės interneto svetainės nuoroda. Interneto svetainės pirmajame puslapyje nėra jokios informacijos apie tai, kokiam pardavėjui ši svetainė priklauso. Dėl tokių atsakovės veiksmų gali būti klaidinami vartotojai, kurie gali manyti, kad atsakovė yra ieškovės partnerė, įgaliota atstovė, ar kitaip su ieškovės vykdoma veikla susijęs asmuo.Ieškovė taip pat nurodė, kad su fotografu I. G. 2013 m. kovo 26 d. sudarė autorinę sutartį dėl trijų žieminių padangų fotografijų sukūrimo. Fotografijos kūrinys yra autorių teisių objektas (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 4 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Minėta sutartimi autorius I. G. perleido Lipeikio įmonei „Egzotika“ visas autoriaus turtines teises į pagal šią sutartį sukurtas padangų fotografijas. Už sukurtas fotografijas autoriui pagal sutartį 2013 m. gegužės 10 d. buvo sumokėta 144,81 Eur. Ieškovė pagal minėtą autorinę sutartį sukurtą padangos Kenda fotografiją panaudojo savo reklamjuostėje, kurią sukūrė UAB „Be ledo“ pagal su ieškove 2015 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą sutartį Nr. F 2015 08 10 dėl reklamjuostės (dizaino kūrinio) sukūrimo. 2015 m. rugpjūčio 31 d. kūrinio priėmimo – perdavimo aktu ieškovei buvo perduotas sukurto kūrinio pavyzdys, kuriame buvo panaudoti: Lipeikio įmonės „Egzotika“ prekių ženklas „Egzotika – geriausia vieta keisti ratus!“, reklaminiai šūkiai „40 naujausių padangų modelių!“ ir „Neįtikėtinai geromis kainomis!“ bei Lipeikio įmonės „Egzotika“ internetinės svetainės adresas „www.egzotika.lt“. Kūrinio fonu panaudota I. G. sukurta padangos Kenda fotografija. Už reklamjuostės sukūrimą ieškovė pagal minėtą sutartį UAB „Be ledo“ sumokėjo 219,27 Eur sumą. UAB „Be ledo“ visas autoriaus turtines teises į jos sukurtą kūrinį sutartimi perleido ieškovei. Nuo 2015 m. spalio 1 d. Lipeikio įmonė „Egzotika“ savo interneto svetainėje, naujienų portale „DELFI“, interneto svetainėse „15min.lt“, „gismeteo.lt“, „facebook.com“ bei kitose svetainėse pradėjo talpinti savo reklamjuostę pagal UAB „Be ledo“ sukurtą kūrinio pavyzdį. Ieškovės reklamjuostė per 2015 m. spalio mėnesį buvo parodyta 34 563 003 kartus. Atsakovė naujienų portale „DELFI“ 2015 m. lapkričio 2 d. patalpino savo reklamjuostę, kurią naudojo 2015 m. žieminių padangų pardavimo sezonu. Atsakovės reklamjuostė faktiškai yra ieškovės reklamjuostės plagiatas, t. y. neteisėta kopija. Atsakovė savo reklamjuostėje pakeitė ieškovės įmonės simbolinį pavadinimą ir prekės ženklą „Egzotika“ į savo prekybinį pavadinimą „Vianor“, ieškovės internetinės svetainės adresą www.egzotika.lt – į savo internetinės svetainės adresą „www.wheels.lt“, bei kai kurių įrašų vietas. Atsakovės reklamjuostės fonu panaudota pagal ieškovės užsakymą autoriaus I. G. sukurta padangos Kenda fotografija. Be to, atsakovės reklamjuostėje panaudoti tie patys reklaminiai šūkiai: „40 naujausių padangų modelių!“ ir „Neįtikėtinai geromis kainomis!“. Atsakovės reklamjuostėje visi užrašai padaryti tokiu pat šriftu ir tokiomis pat spalvomis, kaip ieškovės reklamjuostėje. Ieškovė pažymėjo, kad tai ne pirmas kartas, kai atsakovė nukopijuoja ieškovės reklamą. 2015 m. rugsėjo 16 d. internete atsakovė patalpino savo reklamą apie skelbiamą padangų pardavimo akciją su 70 proc. nuolaida. Ši reklama nukopijuota nuo ieškovės reklamos, kuri buvo skelbiama įvairiose interneto svetainėse. Atsakovė tik nežymiai pakeitė nukopijuotą reklamą: įdėjo kitokią padangų nuotrauką, pakeitė užrašo vietą ir įrašė savo svetainės adresą „www.wheels.lt“. Pati reklamos kompozicija, spalvos ir užrašai, išskyrus interneto svetainės adresą, panaudoti tie patys. Dėl to galėjo būti klaidinami vartotojai, ko ir siekė atsakovė. Tokie atsakovės veiksmai prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, nes gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Atsakovei be ieškovės sutikimo panaudojus UAB „Be ledo“ sukurtą reklamjuostę, buvo pažeistos ieškovės, kaip autoriaus turtinių teisių į reklamjuostę savininkės, teisės, todėl ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą. Pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą vietoje dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgusi į tai, ieškovė vietoje nuostolių atlyginimo prašė priteisti iš atsakovės 250 MGL dydžio kompensaciją (9 500 Eur).Atsakovė UAB ,,PB GROUP“ ieškovės ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad jos naudojamas žymuo – „Geriausia vieta keisti padangas!“, nėra panašus į ieškovės prekių ženklą „Egzotika – geriausia vieta keisti ratus!“. Ieškovės prekių ženkle pagrindinis ir dominuojantis žodinis elementas yra „Egzotika“, kurio nėra atsakovės naudojamame žymenyje. Žodinis elementas „Egzotika“ perteikia įmonės pavadinimą, nukreipia vartotoją, o likusieji žodžiai apibūdina ieškovės teikiamą paslaugą. Tuo tarpu atsakovės naudojamas žymuo „Geriausia vieta keisti padangas!“ reklamoje naudojamas kartu su vartotoją į atsakovės internetinę parduotuvę nukreipiančiais žodiniais elementais www.wheels.lt ir tai pašalina vartotojo suklaidinimo galimybę. Be to, žodžiai „geriausia vieta keisti padangas“ ar „geriausia vieta keisti ratus“ yra bendriniai, apibūdinamojo, aprašomojo pobūdžio, suteikiantys vartotojui informaciją apie teikiamas paslaugas, todėl tokie žodiniai elementai negali būti saugomi išimtinių teisių pagrindu. Atsakovės vertinimu, ieškovės reklamjuostė nepasižymi originalumu ir todėl negali būti laikoma autorių teisių apsaugos objektu. Įvedus į kompiuterinę paieškos sistemą raktinius įžodžius: ,,padangų reklama“, ,,ratų reklama“, ,,padangos“, ,,ratai“, ,,ratlankiai“, randama įvairių tiekėjų, gamintojų, pardavėjų reklamų, kuriose figūruoja padanga, fonas ir atitinkami reklaminiai užrašai, reklaminiai šūkiai, bei tiekėjo (gamintojo, pardavėjo) duomenys. Atsakovė savo reklamjuostėje naudojo nuotrauką iš interneto. Techninė padangos ar rato fotonuotrauka negali būti laikoma autorių teisių objektu, nes jai nebūdingas originalumo elementas. Atsakovė neginčija, kad ieškovės pateikta fotonuotrauka daryta jos nurodyto profesionalaus fotografo, tačiau ji nesutinka, kad jos reklamjuostėje esanti techninė rato nuotrauka yra būtent tas pats autorinis darbas (jei teismas šią fotonuotrauką pripažintų autorių teisių objektu). Atsakovės teigimu, net jei būtų įrodyta, kad atsakovės reklamjuostei panaudota autorinė fotonuotrauka, turtinės teisės į kurią priklauso ieškovei, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad minėta fotonuotrauka atsakovės buvo pasirinkta atsitiktinai, nesiekiant pažeisti nei turtinių, nei neturtinių autoriaus teisių. Nuotrauka buvo patalpinta viešoje erdvėje, tarp techninių padangų/ ratų nuotraukų, ji nepažymėta autorių teises ginančiu ženklu. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė jokių savo patirtų ar galimų nuostolių apskaičiavimo, išskyrus atlyginimus, jos sumokėtus tretiesiems asmenims už fotonuotrauką bei vaizdajuostės sukūrimą. Priešieškiniu atsakovė UAB ,,PB GROUP“ prašė pripažinti prekių ženklų ,,Egzotika – geriausia vieta keisti ratus“ (registracijos Nr. 68377) ir ,,Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas“ (registracijos Nr. 73292) registraciją negaliojančia Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 6 straipsnio 1–4 punktų ir 7 straipsnio 3 dalies pagrindais.Atsakovė paaiškino, kad ji savo veiklą pradėjo 1994 m. Atsakovės veikla nuo pat įmonės sukūrimo buvo prekyba padangomis. Šiuo metu pagrindinė atsakovės įmonės veikla yra padangų pardavimas, ratų montavimas ir balansavimas. Nuo 2007 m. UAB ,,PB Group Padangų bazės grupė“ tapo tarptautinio prekybos tinklo Vianor dalyve. Vianor prekybos tinklas vienija daugiau nei 1 000 įmonių visose Europos šalyse bei Skandinavijoje. Atsakovė savo veiklos reklamai, greta kitų priemonių, naudoja ir reklaminius šūkius, vienas kurių ,,Vianor, matyt geriausia vieta keisti padangas“. Šis šūkis eilę metų naudojamas plakatuose, elektroninėje erdvėje, įmonės interneto svetainėje ir yra tiesioginis vertimas iš Vianor tinklo reklaminio šūkio ,,Probably the world’s most comfortable pitstop“. Įvedus šią frazę į paieškos sistemos Google paieškos langą, sistema vienareikšmiškai duoda nuorodą į Vianor prekybos tinklą ir jų siūlomą produkciją Nokian. Reklaminis šūkis ,,Probably the world’s most comfortable pitstop“ ir jo vertimas ,,matyt, geriausia vieta keisti padangas“ niekada nebuvo registruojamas kaip prekių ženklas, nes, atsakovės vertinimu, jis neatitinka prekių ženklams keliamų reikalavimų. Ieškovė 2014 m. liepos 1 d. įregistravo savo įmonės prekių ženklą ,,Egzotika – geriausia vieta keisti ratus“, o 2016 m. rugsėjo 27 d. antrą prekių ženklą – ,,Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas“. Atsižvelgdama į tai, kad reklaminis šūkis nėra saugomas teisės aktų, ginančių fizinių ir juridinių asmenų intelektinę nuosavybę, atsakovė jokių reikalavimų dėl paminėtų prekių ženklų ieškovei nekėlė. Tačiau vėlesni ieškovės veiksmai kreipiantis į teismą dėl uždraudimo atsakovei naudoti reklaminį šūkį jos komercinėje veikloje rodo, kad ieškovė piktnaudžiauja teise ir prekių ženklų registraciją naudoja nesąžiningais tikslais. Įregistravusi atitinkamus prekių ženklus ieškovė iš esmės siekia iš savo konkurentų atimti teisę naudotis reklaminiais šūkiais, žodžių junginiais, kurie atspindi su atsakove konkuruojančių įmonių veiklos specifiką, pažymi jų veiklos kokybę. Atsakovės teigimu, tam, kad reklaminis šūkis būtų saugomas, kaip prekių ženklas, jis turi turėti savo skiriamąjį požymi, leidžiantį identifikuoti prekės ar paslaugos teikėją. Prekių ženklas, skirtingai nuo reklaminio šūkio, negali būti pagiriamasis ar aprašomasis, negali paprastai reklamuoti prekes ir (ar) paslaugas, kurių reklamai yra skirtas. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – EUIPO) praktikoje pakanka pavyzdžių, kai efektingas reklaminis šūkis prekių ženklu įregistruotas nebuvo remiantis tuo, kad jo prasmė yra aprašomoji. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) praktikoje nurodoma, jog sprendžiant dėl ženklo atitikties absoliutiems prekių ženklams keliamiems reikalavimams, būtina atsižvelgti į kitų asmenų interesą, kad tam tikri ženklai liktų prieinami visiems. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą, taip pat yra pažymėjęs, kad prekių ženklų teisė neturi tapti instrumentu uzurpuoti žymenis, kurie prekių ženklų teisės prasme negali būti laikomi prekių ženklais, nes dėl neatitikties absoliutiems ir (arba) kitiems (reliatyviems, santykiniams) reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, negali atlikti prekių ženklo funkcijų. Ieškovės prekių ženklai sudaryti iš ieškovės įmonės pavadinimo, žodinio elemento ,,geriausia vieta keisti / pirkti“ ir žodinio elemento ,,ratus / padangas“. Žodinis elementas ,,geriausia vieta keisti / pirkti“ neturi jokio skiriamojo požymio, neidentifikuoja prekės / paslaugos teikėjo, bet žymi arba nurodo tik kokybę. Žodis ,,ratus / padangas“ apskritai turi bendrinę reikšmę ir savarankiškai negali būti prekių ženklu. Žodžių junginys ,,geriausia vieta keisti / pirkti ratus / padangas“ savo semantine ir lingvistine prasme pažymi tik parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų rūšį, kokybę, paskirtį, todėl neatitinka prekės ženklo pagrindinio požymio – galimybės identifikuoti prekės / paslaugos teikėją. Vertinant ieškovo prekių ženklų tekstą – ,,Egzotika – geriausia vieta keisti / pirkti ratus / padangas“, lingvistiniu požiūriu, akivaizdu, kad visas šūkis charakterizuoja atsakovės įmonės teikiamas paslaugas (jų kokybę, pobūdį), tačiau jokiu būdu nėra individualus ir be žodžio ,,Egzotika“ neleidžia atskirti vieno gamintojo (paslaugų teikėjo) nuo kito, t. y. ženkle nėra individualumo (skiriamojo požymio). Ieškovė Lipeikio įmonė ,,Egzotika“ atsakovės priešieškinį prašė atmesti. Pažymėjo, kad PŽĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog ženklai, kuriems taikoma šio įstatymo nustatyta teisinė apsauga, gali būti sudaryti iš bet kokių žymenų, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, pavyzdžiui: žodžių, juridinių asmenų pavadinimų, šūkių. Ieškovės prekių ženklai yra šūkiai. Jie sudaryti iš žodžių „geriausia vieta keisti ratus“ bei „geriausia vieta pirkti padangas“ ir juridinio asmens simbolinio pavadinimo „Egzotika“. Lipeikio įmonės „Egzotika“ simbolinis pavadinimas yra registruotas kaip atskiras prekių ženklas (Registracijos Nr. 68378). Ginčo prekių ženklų skiriamasis žymuo yra įmonės simbolinis pavadinimas „Egzotika“. Atsakovės argumentą, kad ieškovės prekių ženklai neturi skiriamojo požymio, ieškovės vertinimu, paneigia paties prekybinio tinklo Vianor 2016 m. liepos 1 d. registruotas prekių ženklas „Vianor Service&Market“ (lietuviškai – „Vianor servisas ir prekyba“). Ieškovė nurodė, kad, teigdama, jog žodžių junginiai „geriausia vieta keisti / pirkti ratus / padangas“ žymi tik prekių ir paslaugų rūšį, kokybę ir paskirtį, atsakovė vertina tik atskiras prekių ženklų dalis, o turi būti vertinamas visas prekių ženklas. Pagrindinis ginčo prekių ženklų akcentas yra įvertinimas, kad įmonė simboliniu pavadinimu „Egzotika“ yra geriausia vieta. Toliau pateikiamas paaiškinimas, kokia vieta laikoma geriausia, t. y. vieta „keisti ratus“ ir vieta „pirkti padangas“. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad ieškovė padavė paraiškas registruoti savo prekių ženklus turėdama nesąžiningų ketinimų. Ieškovė žymenį „Egzotika – geriausia vieta keisti ratus!“ naudoja nuo 2008 metų. Tuo tarpu atsakovė, nurodydama, kad naudoja reklaminį šūkį „Vianor, matyt geriausia vieta keisti padangas“, nepateikia jokių įrodymų, kad toks reklaminis šūkis apskritai buvo kur nors panaudotas. Atsakovė mėgina klaidinti teismą, pateikdama netikslų Vianor reklaminio šūkio „Probably the world‘s most comfortable pitstop“ vertimą („Vianor, matyt geriausia vieta keisti padangas“). Tikslus reklaminio šūkio „Vianor – probably the world‘s most comfortable pitstop“ vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą yra „Vianor – turbūt pats patogiausias autoservisas pasaulyje“.Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad registruojant prekių ženklą vertinamas jo visumos, o ne atskirų jo dalių, išskirtinumas. Juridinio asmens pavadinimo vartojimas prekių ženkluose leidžia vartotojui suprasti, kad prekių pasirinkimas yra kildinamas iš konkretaus juridinio asmens komercinės veiklos. Šis požymis suteikia ginčo prekių ženklams jų individualumą. Registravimo metu prekių ženklai ,,Egzotika – geriausia vieta keisti ratus“ (registracijos Nr. 68377) ir ,,Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas“ (registracijos Nr. 73292) pagal teismų praktiką ir eksperto turėtą informaciją atitiko PŽĮ 6 straipsnio reikalavimus, todėl buvo registruoti pagrįstai. Dėl šių ženklų registracijos protestų nebuvo gauta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovės Lipeikio įmonės ,,Egzotika“ ieškinį tenkino iš dalies – uždraudė atsakovei UAB „PB GROUP“ naudoti reklamoje Lipeikio įmonės „Egzotika“ reklamjuostę, sukurtą UAB „Be ledo“, kurios pavyzdys perduotas 2015 m. rugpjūčio 31 d. kūrinio priėmimo – perdavimo aktu; priteisė ieškovės Lipeikio įmonės ,,Egzotika“ naudai iš atsakovės UAB „PB GROUP“ 9 500 Eur dydžio kompensaciją, 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 245 Eur žyminio mokesčio; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; atsakovės UAB ,,BP GROUP“ priešieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad ginčo prekių ženklai yra sudaryti iš juridinio asmens pavadinimo – ,,Egzotika“ ir šūkių – „geriausia vieta keisti ratus!“ bei „geriausia vieta pirkti padangas!“. Nors prekių ženkluose naudojami bendriniai žodžiai: „geriausia“, „vieta“, „keisti“, „ratus“, „pirkti“ ir „padangas“, taip pat ir ginčo šūkiai, patys savaime nėra saugomi, tačiau, teismo vertinimu, juridinio asmens pavadinimo ,,Egzotika“ naudojimas ginčo prekių ženkluose leidžia vartotojui suprasti, kad siūlomų prekių ir paslaugų pasirinkimas yra kildinamas iš konkretaus juridinio asmens komercinės veiklos. Taigi, ginčo prekių ženklai, kaip visuma, pasižymi skiriamaisiais požymiais, leidžiančiais ieškovės prekes ir teikiamas paslaugas išskirti iš kitų ūkio subjektų teikiamų prekių ir paslaugų rato, todėl atitinka absoliučius prekių ženklams keliamus reikalavimus.Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė, registruodama ginčo prekių ženklus, turėjo nesąžiningų ketinimų ir pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, jog Lipeikio įmonė „Egzotika“ prekės ženklą „Egzotika – geriausia vieta keisti ratus!“ naudoja dar nuo 2008 m.Atlikęs ieškovės prekių ženklų „Egzotika – geriausia vieta keisti ratus!“ ir ,,Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas“ bei atsakovės veikloje naudojamų žymenų „Vianor geriausia vieta keisti ratus!“ ir „Geriausia vieta keisti padangas!“ elementų visumos vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė, naudodama ginčo žymenis, pažeidžia ieškovės, kaip prekių ženklų – „Egzotika – geriausia vieta keisti ratus!“ ir ,,Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas“ – savininkės teises. Teismo vertinimu, ginčo žymenys, nors ir yra panašūs, tačiau, įvertinus jų elementų visumą, sukuria skirtingą bendrą regimąjį įspūdį, padeda atskirti ieškovės siūlomas prekes ir teikiamas paslaugas nuo atsakovės siūlomų prekių ir teikiamų paslaugų, todėl gali būti naudojami savarankiškai. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ženkluose yra naudojami ne tik bendriniai žodžiai ir šūkiai, bet ir juridinio asmens pavadinimas, kuris pagal savo neįprastą ratų versle skambesį daro išskirtinį įspūdį, padedantį atskirti ieškovės prekes ir paslaugas nuo kitų ūkio subjektų prekių ir paslaugų. Atsakovės žymenyje „Vianor geriausia vieta keisti ratus!“ tokį vaidmenį atlieka naudojamas padangų gamintojo ,,Vianor“ pavadinimas. Taigi, lyginami žymenys sudaro visiškai skirtingą tiek vizualinį, tiek semantinį, tiek fonetinį įspūdį. Teismas taip pat nenustatė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis galėtų būti uždraudžiama atsakovei naudoti žymenį „Geriausia vieta keisti padangas!“, kuris, teismo vertinimu, tėra reklaminis šūkis, nepadedantis identifikuoti konkretaus prekių ir paslaugų gamintojo ar tiekėjo, atskirti vieno gamintojo prekių nuo kito gamintojo prekių, todėl negali būti PŽĮ apsaugos objektu.Teismas sprendė, kad ieškovės užsakymu sukurta reklamjuostė, sukurta fotografo I. G. fotografijos pagrindu, yra autorinis kūrinys ATGTĮ prasme, kadangi yra originalus ir objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas, todėl jam taikomi ATGTĮ numatyti autorių teisių apsaugos būdai. Atsakovės reklamjuostė, teismo vertinimu, faktiškai yra ieškovės reklamjuostės kopija, kurios viešinimui atsakovė neturėjo ieškovės sutikimo. Atsakovė pagal ieškovės užsakymą sukurtoje reklamjuostėje pakeitė tik ieškovės įmonės pavadinimą ir prekės ženklą „Egzotika“ į savo prekybinį pavadinimą „Vianor“, ieškovės internetinės svetainės adresą www.egzotika.lt – į savo internetinės svetainės adresą www.wheels.lt, bei kai kurių įrašų išdėstymo vietą. Atsakovės reklamjuostės fonu buvo panaudota pagal ieškovės užsakymą autoriaus I. G. sukurta padangos Kenda fotografija. Atsakovės reklamjuostėje panaudoti tokie patys, kaip ir ieškovės, ir tokių pat spalvų reklaminiai šūkiai: „40 naujausių padangų modelių!“ ir „neįtikėtinai geromis kainomis!“. Teismas sprendė, kad atsakovės veiksmai, be ieškovės sutikimo panaudojant UAB „Be ledo“ autorinės sutarties pagrindu sukurtą reklamjuostę yra neteisėti autorių teisės požiūriu, be to, prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai bei geriems papročiams, kadangi kenkia kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, todėl yra pagrindas uždrausti atsakovei naudoti šią reklamjuostę savo reklamai.Atsižvelgdamas į tai, kad šalys yra tiesioginės konkurentės, į atsakovės elgesį bei aplinkybę, jog atsakovė jau ne pirmą kartą savo reklamoje panaudoja panašią į ieškovės reklamjuostę, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 9 500 Eur dydžio kompensacija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB ,,PB GROUP“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti – pripažinti prekių ženklų „Egzotika – geriausia vieta keisti ratus“ (registracijos Nr. 68377) ir „Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas“ (registracijos Nr. 73292) registraciją negaliojančia, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Vertinant prekių ženklus „Egzotika – geriausia vieta keisti/ pirkti ratus/ padangas“, lingvistiniu požiūriu, akivaizdu, kad visas šūkis charakterizuoja atsakovės įmonės teikiamas paslaugas (jų kokybę, pobūdį), tačiau jokiu būdu nėra individualus ir be žodžio „Egzotika“ neleidžia atskirti vieno gamintojo (paslaugų teikėjo) nuo kito. Jokio išskirtinumo ar individualaus požymio nėra ir ieškovės prekių ženklų šrifte, vaizdavimo būde, spalvinėje gamoje ir kt. Vienintelis ginčijamų prekės ženklų skiriamasis bruožas, atitinkantis prekių ženklo sampratą ir pagrindinę funkciją, yra ieškovės įmonės pavadinimas, kuris ir pats yra įregistruotas kaip savarankiškas prekių ženklas.PŽĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą, turėdamas nesąžiningų ketinimų. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovės veiksmai – panaudoti prekių ženklui reklaminį šūkį, kuriame naudojami bendriniai terminai, ir vėliau, prekių ženklą įregistravus, reikalauti nebenaudoti nei reklaminio šūkio, nei terminų kitų ūkio subjektų veiklai reklamuoti, rodo, kad prekių ženklas buvo įregistruotas nesąžiningu tikslu, o ne siekiant identifikuoti ir atskirti ieškovę nuo kitų ūkio subjektų. Prekių ženklai „Egzotika – geriausia vieta keisti ratus“ ir „Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas“ yra sukurti ir įregistruoti siekiant riboti atskirų žodžių ar frazių prieinamumą kitiems ūkio subjektams – ieškovės konkurentams. Toks ieškovės elgesys akivaizdžiai prieštarauja PŽĮ įtvirtintai prekių ženklo esmei ir teisminei praktikai dėl prekių ženklų ir jų atskirų dalių prieinamumo.Ieškovės reklamjuostė, kaip jos autorių kūrybinės veiklos rezultatas, nepasižymi originalumu. Ieškovės teismui pateikta rato fotonuotrauka yra techninė rato fotonuotrauka. Kompiuterinės paieškos sistemos pateikia daug padangų, ratų, ratlankių pardavėjų, gamintojų reklamų, kuriose figūruoja padanga, fonas ir atitinkami reklaminiai užrašai, reklaminiai šūkiai bei tiekėjo (gamintojo, pardavėjo) duomenys. Šia prasme ieškovo reklamjuostė negali buti laikoma autorių teisių apsaugos objektu ir negali būti ginama ATGTĮ pagrindu. Reklamjuostės, pateiktos viešojoje erdvėje, nėra registruotos dizaino darbų registre, jos taip pat neturi ir teisinės apsaugos pagal Lietuvos Respublikos dizaino įstatymą. Atsakovė neginčija, kad ieškovės pateikta fotonuotrauka daryta jos nurodyto profesionalaus fotografo, tačiau nesutinka, kad jos reklamjuostėje esanti techninė rato nuotrauka yra būtent ta pati fotonuotrauka, kuri panaudota ir ieškovės reklamjuostėje.Priteistos iš atsakovės kompensacijos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, žalą padariusio asmens kaltės, ieškovei padarytos žalos dydžio. Atsakovė, pasinaudodama viešai skelbiamomis techninėmis nuotraukomis, sąmoningai nenaudojo nuotraukos, pažymėtos autorių teisių apsaugos ženklu. Todėl, jei tikrai buvo pasinaudota ieškovės fotonuotrauka, tai ieškovės veiksmai, nepažymint fotonuotraukos autorių teisių apsaugos ženklu, laikytini nepakankamai apdairiais ir tai sudaro pagrindą kompensacijos dydžio mažinimui.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė Lipeikio įmonė „Egzotika“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 360 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat priimti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus, kadangi kai kurie apeliaciniame skunde pateikti argumentai ir motyvai nebuvo išsakyti nei atsakovės pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei žodžiu teismo posėdžių metu. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:Prekių ženklas yra vertinamas kaip visuma, todėl atskirų jo elementų nagrinėjimas bei vertinimas, ar jie atitinka prekių ženklams keliamus reikalavimus, neturi prasmės. Paraiškas įregistruoti savo veikloje naudojamus prekių ženklus ieškovė pateikė 2013 ir 2015 m., tik ketindama apsaugoti savo prekių ženklus nuo neteisėto naudojimo, jų plagijavimo, o ne turėdama nesąžiningų ketinimų uždrausti kitiems asmenims naudoti jų prekių ženklus.Ieškovės užsakymu UAB „Be ledo“ sukūrė reklamjuostę, t. y. informacinės ir grafinės medžiagos išdėstymo dizainą, kuris yra originalus kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas objektyvia forma, ir kurio fonu panaudotas fotografijos kūrinys. Todėl ši reklamjuostė yra autorių teisių objektas. Tai, kad ieškovės užsakymu UAB „Be ledo“ sukurtoje reklamjuostėje panaudota fotografo I. G. daryta fotonuotrauka, geriausiai patvirtina vizualus fotonuotraukos ir reklamjuostės palyginimas. Be to, UAB „Be ledo“ ir Lipeikio įmonės „Egzotika“ 2015 m. rugpjūčio 10 d. sutartyje Nr. F 2015 08 10 nurodyta, kad reklamjuostės (banerio) fonui panaudojama I. G. daryta padangos fotografija (Sutarties 4.2.1 punktas). Teismas teisingai nustatė, kad UAB „PB GROUP“ naujienų portale „DELFI“ 2015 m. lapkričio 2 d. patalpinta reklamjuostė yra ieškovės reklamjuostės kopija, paskelbta neturint turtinių autorių teisių turėtojos (ieškovės) „Egzotika“ sutikimo.Apeliantė remiasi kompiuterinės paieškos sistemos pateiktomis padangų, ratų, ratlankių pardavėjų, gamintojų reklamomis, kuriose figūruoja padanga, fonas ir atitinkami reklaminiai užrašai, reklaminiai šūkiai bei tiekėjo (gamintojo, pardavėjo) duomenys. Prie visų kompiuterinės paieškos sistemos pateiktų nuotraukų yra užrašai „Vaizdai gali būti saugomi autorių teisių“. Atsidarius bet kurią interneto svetainę su padangų reklama, jos apačioje yra užrašai: „Visos teisės saugomos“ ir ženklas (raidė C apskritime) arba vien ženklas (raidė C apskritime), t. y. autorių teisių apsaugos ženklas. Autoriaus teisių apsaugos ženklas nėra privalomas, o Lipeikio įmonės „Egzotika“ internetinė svetainė „www.egzotika.lt“, kurioje visada yra talpinama Lipeikio įmonės „Egzotika“ reklama, taip pat ir atsakovės nukopijuota reklama, yra pažymėta autorių teisių apsaugos ženklu (raide C apskritime).Šioje civilinėje byloje nebuvo reikalaujama faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo. Ieškovei padarytos žalos (nuostolių) paskaičiavimas yra gana sudėtingas, todėl įstatymo leidėjas ir numatė galimybę autorių teisių turėtojams, vietoje reikalavimo atlyginti faktiškai atsiradusią žalą, reikalauti kompensacijos. Ieškovė šia teise ir pasinaudojo, reikšdama reikalavimą priteisti įstatymo numatytos maksimalios kompensacijos ketvirtadalį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinėje byloje nagrinėjami klausimai dėl ieškovės žodinių prekių ženklų ,,Egzotika – geriausia vieta keisti ratus“ (registracijos Nr. 68377) ir ,,Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas“ (registracijos Nr. 73292) atitikties absoliutiems prekių ženklams keliamiems reikalavimams, ieškovės prekių ženklų registracijos galimo negaliojimo PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu, reklamjuostės pripažinimo autorių teisių saugomu objektu, kompensacijos už autorių teisių pažeidimą dydžio. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas kolegija nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
29. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė, teikdama naujus įrodymus, remiasi pastaraja sąlyga teigdama, kad naujai teikiamais įrodymais atsikertama į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodyti, tačiau nedetalizuoja, kokie konkrečiai atsakovės argumentai, kuriems paneigti teikiami nauji įrodymai, yra nauji. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme teigė tiek tai, kad konkrečią padangos nuotrauką savo reklamjuostei pasirinko atsitiktinai, tiek tai, kad ši nuotrauka nebuvo pažymėta autorių teisių apsaugos ženklu. Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ieškovės teikiamų naujų įrodymų, kaip neatitinkančių CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų leistinumo sąlygų, nepriima ir jų nevertina.
Dėl ieškovės prekių ženklų atitikties absoliutiems prekių ženklams keliamiems reikalavimams
Atsakovė, ginčydama ieškovės prekių ženklų registraciją, remiasi PŽĮ 6 straipsnio 2–4 punktų nuostatomis, pagal kurias žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis: neturi jokio skiriamojo požymio; dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje yra tapęs bendriniu; žymi arba nurodo tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad PŽĮ 6 straipsnio 2–4 punktuose nustatyti absoliutūs reikalavimai prekių ženklui yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Žymuo laikomas neturinčiu skiriamojo požymio (PŽĮ 6 straipsnio 2 punktas), jeigu jis negali atskirti vieno asmens prekių ar paslaugų nuo kito asmens prekių ar paslaugų. Žodinis prekių ženklas, apibūdinantis tik prekių ar paslaugų savybes (PŽĮ 6 straipsnio 4 punktas) dėl šios aplinkybės neišvengiamai neturi ir skiriamojo požymio tų pačių prekių ar paslaugų atžvilgiu. Tuo tarpu PŽĮ 6 straipsnio 3 punktas reglamentuoja atvejus, kai tam tikras žymuo vartotojo bus suprantamas tik kaip kilmės arba rūšies pavadinimas dėl to, kad šis žymuo ilgą laiką buvo naudojamas tam tikrai prekių rūšiai žymėti ir dėl to yra praradęs skiriamąsias savybes. Atsižvelgdama į tai, taip pat į atsakovės argumentus, kuriais remdamasi ji ginčija ieškovės prekių ženklų registraciją (atsakovė apibendrintai teigia, kad ieškovės prekių ženkluose naudojami reklaminiai šūkiai tik charakterizuoja atsakovės įmonės teikiamas paslaugas, tačiau neleidžia atskirti vieno gamintojo (paslaugų teikėjo) nuo kito), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ieškovės prekių ženklų atitiktį PŽĮ 6 straipsnio 2–4 punktuose nustatytiems absoliutiems reikalavimams analizuos kartu. Pagal PŽĮ 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžtį prekių ženklas yra bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Taigi viena iš pagrindinių prekių ženklo apsaugos sąlygų – jo skiriamasis požymis, kuris vertinamas santykyje su prekėmis ar paslaugomis, kurioms jis registruojamas. Skiriamąją prekių ženklo savybę sudaro gebėjimas atpažinti šį prekių ženklą, atskirti jį nuo kitų prekių ženklų, naudojamų vienarūšiams gaminiams žymėti, o tai suteikia vartotojui galimybę kartu atpažinti ir ženklu pažymėtą prekę.Prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje pripažįstama, kad tam, jog ženklas galėtų būti registruojamas, pakanka minimalaus skiriamojo požymio lygio. Kai prekių ženklas sudarytas iš žodžių junginio, aprašomasis pobūdis turi būti vertinamas ne tik atskirai vertinant kiekvieną prekių ženklą sudarantį žodį, tačiau ir visą žodžių junginį. Bet koks pastebimas skirtumas tarp registracijai pateikto žodžių junginio ir terminų, vartojamų įprastinėje atitinkamos kategorijos vartotojų kalboje apibūdinant atitinkamas prekes ar paslaugas ar jų esmines charakteristikas, yra pakankamas spręsti, kad registracijai pateiktas žodžių junginys turi skiriamąjį požymį ir gali būti registruojamas kaip prekių ženklas. Ženklo, kuriame yra aprašomųjų žymenų, neturi būti atsisakoma registruoti vien dėl šios priežasties, nebent jame nėra jokių kitų (neaprašomųjų) žymenų, be to, išimtinai aprašomieji žymenys nėra pateikti ar sukonfigūruoti išskirtiniu, skiriamąjį požymį suteikiančiu, būdu (žr., pvz., ETT 2001 m. rugsėjo 20 d. sprendimo byloje Nr. C-383/99 P 39-40 punktus).Prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje taip pat konstatuota, kad vien aplinkybės, jog suinteresuotoji visuomenė gali suvokti prekių ženklą kaip reklaminę frazę ir kad, atsižvelgiant į jo pagiriamąjį pobūdį, jį iš esmės gali panaudoti ir kitos įmonės, savaime nepakanka išvadai apie šio prekių ženklo skiriamųjų požymių nebuvimą. Žodinio prekių ženklo pagiriamoji konotacija neužkerta kelio jo tinkamumui garantuoti vartotojams juo žymimų prekių ar paslaugų kilmę. Taigi suinteresuotoji visuomenė gali suvokti tokį prekių ženklą kartu kaip reklaminę frazę ir kaip prekių ar paslaugų komercinės kilmės nuorodą. Tai reiškia, kad jeigu ši visuomenė suvoks prekių ženklą kaip tokios kilmės nuorodą, aplinkybė, kad jis kartu ar net pirmiausia bus suvokiamas kaip reklaminė frazė, neturės reikšmės jo skiriamiesiems požymiams (žr., pvz., ETT 2010 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Nr. C‑398/08 P 44-45 punktus).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad ginčijamuose ieškovės prekių ženkluose naudojamos frazės „geriausia vieta keisti ratus“ ir „geriausia vieta keisti padangas“ yra reklaminės frazės (šūkiai), apibūdinančios ieškovės teikiamų paslaugų kokybę, ir pačios savaime neturi skiriamojo požymio paslaugoms, kurioms yra registruoti ir naudojami ieškovės prekių ženklai. Tačiau, kaip pripažįsta pati apeliantė, skiriamąjį požymį ieškovės prekių ženklams kaip visumai suteikia juose naudojamas ieškovės juridinio asmens pavadinimas „Egzotika“, duodantis aiškią nuorodą į paslaugų kilmę. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ginčo prekių ženklai, kaip visuma, pasižymi skiriamaisiais požymiais, leidžiančiais ieškovės prekes ir teikiamas paslaugas išskirti iš kitų ūkio subjektų teikiamų prekių ir paslaugų rato, todėl atitinka absoliučius prekių ženklams keliamus reikalavimus. Ta aplinkybė, kad, kaip pažymi apeliantė, skiriamasis ginčo prekių ženklų elementas „Egzotika“ ieškovės taip pat yra registruotas kaip savarankiškas prekių ženklas, paminėtos išvados nekeičia.
Dėl ieškovės nesąžiningų ketinimų
PŽĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų. Aiškindamas šią nuostatą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų yra išimtinio pobūdžio (lot. ultima ratio) priemonė, siekiant apginti kito asmens teises į atitinkamą prekių ženklą ar naudojamą žymenį. Siekiant įvertinti nesąžiningumo buvimą, reikia atsižvelgti į pareiškėjo ketinimą paraiškos pateikimo momentu. Pareiškėjo ketinimas konkrečiu momentu yra subjektyvus elementas, kurį reikia nustatyti remiantis objektyviomis nagrinėjimo atvejo aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016 ir joje nurodytą praktiką). Pažymėtina, kad paraišką įregistruoti prekių ženklą padavusio asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas – šią aplinkybę privalo įrodyti prekių ženklo registraciją PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu ginčijantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės neįrodė. Apeliantės teigimu, prekių ženklai „Egzotika – geriausia vieta keisti ratus“ ir „Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas“ yra sukurti ir įregistruoti siekiant riboti atskirų žodžių ar frazių prieinamumą kitiems ūkio subjektams – ieškovės konkurentams, ir tai liudija nesąžiningus ieškovės ketinimus. Tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas (ši aplinkybė apeliaciniu skundu neginčijama), ieškovė žymenį „Egzotika – geriausia vieta keisti ratus!“ naudoja nuo 2008 metų. Ta aplinkybė, kad ieškovės veikloje nuo 2008 metų faktiškai naudojamas žymuo 2013 metais buvo pareikštas registruoti, o 2014 metais įregistruotas kaip prekių ženklas, o dar po dviejų metų tarp šalių kilo šioje byloje nagrinėjamas teisinis ginčas (ieškinys nagrinėjamoje byloje paduotas 2016 m. balandžio 22 d.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, negali įrodyti ieškovės nesąžiningų ketinimų paraiškos padavimo metu, tuo tarpu jokių kitų ieškovės nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrų aprašomojo pobūdžio žymenų naudojimas ieškovės prekių ženkluose savaime nelemia kitų asmenų teisės naudoti savo veikloje tokius žymenis, ribojimo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kilus ginčui dėl galimo prekių ženklo savininko teisių pažeidimo tais atvejais, kai skirtingų subjektų naudojamuose žymenyse sutampa skiriamojo požymio neturintis elementas, vertinant suklaidinimo galimybę PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme daugiausia dėmesio bus skiriama nesutampančių elementų įtakai bendram ženklų sukuriamam įspūdžiui. Vien skiriamojo požymio neturinčių elementų sutaptis nereiškia, kad yra galimybė suklaidinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014). Remdamasis šia praktika, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje sprendė, kad atsakovė, savo veikloje naudodama žymenis „Vianor geriausia vieta keisti ratus!“ ir „Geriausia vieta keisti padangas!“, nepažeidžia ieškovės kaip ginčo prekių ženklų savininkės teisių (ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra ginčijama). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo ieškovės atžvilgiu naudoti PŽĮ 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą išimtinę priemonę dėl to, kad pareiškiant registruoti ginčo prekių ženklus neva buvo siekta apriboti ar objektyviai būtų buvusi apribota galimybė kitiems asmenims savo veikloje naudoti aprašomuosius (reklaminius) ginčo prekių ženklų elementus.
Dėl reklamjuostės kaip autorių teisių objekto ir ieškovės autorių teisių pažeidimo
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai ieškovei sukurtą reklamjuostę vertino kaip autorių teisių saugomą kūrinį, kadangi ieškovės reklamjuostė nepasižymi originalumu. Kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skirtingų rūšių kūriniams keliamas originalumo kriterijus nėra vienodas. Klasikinis subjektyvusis (autoriaus asmenybę atspindintis) originalumo reikalavimas netinka kai kurioms naujoms kūrinių rūšims, ypač kai panaudojamos atitinkamos technologijos. Dėl to tam tikri kūriniai, pavyzdžiui, kompiuterių programos, duomenų bazės, fotografijos, yra laikomi originaliais, jei jie yra paties autoriaus intelektinės veiklos rezultatai. Tai yra vadinamasis objektyvusis originalumas, pagal kurį nereikalaujama (kaip būtinos aplinkybės) asmenybės atspindžio kūrinyje. Šis objektyvaus originalumo reikalavimas, palyginti su klasikiniu, yra žemesnio lygio: kūrinio teisinei apsaugai nebūtinas ypatingas jo kūrybingumas, savitumas ar individualumas kaip tokios apsaugos sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2013 ir joje nurodytą praktiką).Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovei UAB „Be ledo“ sukurtos reklamjuostės pagrindas yra I. G. padaryta padangos fotografija, turtinės teisės į kurią priklauso ieškovei. Kaip jau minėta, fotografijai nėra keliamas ypatingo kūrybingumo reikalavimas tam, kad ji būtų pripažinta autorių teisių apsaugos objektu. Be to, kolegijos vertinimu, minėta fotografija, priešingai nei teigia apeliantė, nėra „techninė“ rato fotografija – jai būdingas savitas išpildymas ir fonas, iš dalies lėmęs ir ieškovės reklamjuostės spalvinę kompoziciją. Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad kiti ieškovės reklamjuostės elementai (atitinkamų reklaminių šūkių tekstas, naudojamas šriftas) nepasižymi išskirtiniu kūrybingumu, tačiau tai nepaneigia reklamjuostės kaip visumos pakankamo originalumo, leidžiančio ją pripažinti autorių teisių saugomu objektu. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės reklamjuostė neturi teisinės apsaugos pagal dizaino teisę, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos sprendžiant dėl reklamjuostei taikytinos apsaugos pagal autorių teisės nuostatas. Teismų praktikoje pažymėta, kad autorių teisė, kitaip nei dizaino teisė, saugo nuo neteisėto dizaino kopijavimo, tačiau nesaugo dizainerio teisių, jei trečiasis asmuo tokį pat ar panašų dizainą sukūrė savarankiškai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-73-823/2018). Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės panaudota reklamjuostė yra ieškovės reklamjuostės kopija: joje panaudotas ne tik tas pats fonas, bet ir tie patys spalviniai sprendiniai (balta, mėlyna ir žalia spalvos), identiškai įrėminta nuoroda į interneto svetainę, panaudoti iš esmės tie patys reklaminiai teiginiai. Tokio pobūdžio sutapimai, kolegijos vertinimu, negali būti atsitiktiniai ir patvirtina neteisėtą ieškovei priklausančio kūrinio (jo dalies) kopijavimą už kurį atsakovei kyla atsakomybė pagal ATGTĮ nuostatas. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Nors atsakovė teigia, kad jos reklamjuostėje buvo panaudota ne ta fotografija, turtinės teisės į kurią priklauso ieškovei, vizualus ieškovės ir atsakovės reklamjuosčių bei ginčo fotografijos palyginimas šiuo atveju yra pakankamas teigti, kad atsakovės reklamjuostėje buvo panaudota būtent ieškovei priklausanti fotografija. Jokių tai paneigiančių įrodymų atsakovė teismui nepateikė.
Dėl ieškovei priteistos kompensacijos dydžio
ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad vietoj dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 MGL nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kaip turėtų būti taikomi minėtoje ATGTĮ normoje įtvirtinti kriterijai, reikšmingi sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, inter alia (lot. be kita ko), pažymint, kad kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-313/2015). Taigi, reikalavimas priteisti kompensaciją yra alternatyvus autorių teisių gynimo būdas, kurį taikant nereikalaujama įrodyti autorių teisių pažeidimu padarytos žalos dydį, todėl apeliantės argumentas, kad ieškovė nepateikė teismui jokių savo patirtų ar galimų nuostolių apskaičiavimo, pripažintinas teisiškai nereikšmingu nagrinėjamam ginčui spręsti. ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintas maksimalus priteistinos kompensacijos dydis. Konkretų priteistiną kompensacijos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 250 MGL dydžio kompensacija, t. y. ketvirtadalis maksimalaus įstatyme numatyto kompensacijos dydžio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, toks priteistos kompensacijos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei kitas šiam klausimui spręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, o tai paneigiančių reikšmingų argumentų apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė. Ginčydama iš jos ieškovės naudai priteistos kompensacijos dydį atsakovė teigia, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios – ieškovei priklausanti nuotrauka iš internete skelbiamų nuotraukų pasirinkta atsitiktinai, be to, atsakovės vertinimu, ieškovės veiksmai, nepažymint jai priklausančios fotonuotraukos autorių teisių apsaugos ženklu, laikytini nepakankamai apdairiais ir tai sudaro savarankišką pagrindą kompensacijos dydžio mažinimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus, pažymi, kad, kaip jau konstatuota šioje nutartyje (nutarties 43 punktas), byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, jog atsakovės veiksmai, kopijuojant ieškovei priklausančią reklamjuostę, nebuvo atsitiktiniai. Šią išvadą dar labiau sustiprina pirmosios instancijos teismo nustatyta ir apeliaciniu skundu neginčijama aplinkybė, kad atsakovė jau ne pirmą kartą savo reklamai panaudoja panašią į ieškovės reklamjuostę. Pagal ATGTĮ 12 straipsnį autorius arba kitas autorių teisių subjektas gali pranešti visuomenei apie savo turtines teises panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą. Taigi, kaip pagrįstai teigia ieškovė, autorių teisių apsaugos ženklo naudojimas nėra privalomas ir nėra būtina sąlyga kūrinio apsaugai. Kūrinio patalpinimas internete taip pat nesuteikia tretiesiems asmenims šį kūrinį neteisėtai kopijuoti ir naudoti komerciniais tikslais. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent apeliantė, savo verslo reklamai panaudodama, pasak jos pačios, atsitiktinai surastą kitam asmeniui priklausančią fotografiją, turėjo įsitikinti, ar tokiu būdu nebus pažeistos autoriaus turtinės teisės, o to nepadarydama prisiėmė visą su tuo susijusią riziką.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 360 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės UAB „PB GROUP“ ieškovės Lipeikio įmonės ,,Egzotika“ naudai priteisti 360 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.