Vilniaus apygardos teismo sprendimas

atsakovo UAB ,,PB GROUP“ atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai ir advokato padėjėjui Algimantui Gutauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-409-881/2017 pagal ieškovo Lipeikio įmonės ,,Egzotika“ ieškinį atsakovui UAB ,,PB GROUP“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, autoriaus turtinių teisių pažeidimo ir nuostolių atlyginimo ir atsakovo UAB ,,BP GROUP“ priešieškinį ieškovui Lipeikio įmonei ,,Egzotika“ dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo byloje – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dublike ieškovas palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus, papildomai nurodydamas, kad ieškovas ir atsakovas yra konkurentai, nes abiejų šalių pagrindinė vykdoma ūkinė komercinė veikla yra prekyba padangomis, kuri susijusi su jų montavimu ir balansavimu bei ratlankių pardavimu. Šnekamojoje kalboje vartotojai tiems patiems veiksmams apibūdinti dažnai naudoja terminus: padangų ar ratų keitimas, turima mintyje tiek senų padangų keitimą naujomis, tiek ir žieminių padangų keitimą vasarinėmis ar atvirkščiai. Nors ieškovas ir atsakovas naudoja skirtingus žodžius: „ratus“ ir „padangas“, bet savo prasme tai reiškia tą patį. Padanga yra rato dalis (pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną padanga yra rato viršutinė storos gumos apdanga). Ratą paprastai sudaro ratlankis ir padanga. Keičiant padangas gali būti keičiamas visas ratas, kuomet nuimamas visas ratas (ratlankis su padanga) ir jis pakeičiamas kitu ratu (kitu ratlankiu su ant jo sumontuota kita padanga) arba gali būti keičiama tik padanga, kai nuimamas ratas, padanga numontuojama nuo ratlankio ir ant jo sumontuojama kita padanga. Todėl, žodžiai „keisti ratus“ ar „keisti padangas“ vartotojų yra naudojami tiems patiems veiksmams apibūdinti ir savo prasme yra tapatūs. Atsakovas nepagrstai nurodo, kad ieškovo prekių ženkle nurodomas žodis „Egzotika“, kurio nenaudoja atsakovas, daro ženklus nepanašiais. Be to, atsakovas kartu su žymeniu „GERIAUSIA VIETA KEISTI PADANGAS!“ naudoja žodinį elementą „www.wheels.lt“, kuris nukreipia į atsakovo internetinę parduotuvę. Anglų kalbos žodis „wheels“ reiškia „ratai“ (wheel – ratas, daugiskaita wheels – ratai). Todėl, internetinės parduotuvės adreso „www.wheels.lt“ negalima laikyti skiriamuoju žodžiu, koks yra ieškovo naudojamas žodis „Egzotika“. Tuo labiau, kad, atsidarius internetinės parduotuvės „www.wheels.lt“ pirmąjį puslapį, nėra jokios nuorodos, į kurio juridinio asmens internetinę parduotuvę yra patenkama. Reikia specialiai paspausti nuorodą „apie mus“, kad sužinotum koks juridinis asmuo prekiauja siūlomomis padangomis. Be to, atsakovo reklamoje žymuo „GERIAUSIA VIETA KEISTI PADANGAS!“ sudaro atskirą visos reklamos elementą. Jis nėra tiesiogiai susietas su atsakovo internetinės parduotuvės adresu „www.wheels.lt“. Atsakovas analogiškai, kaip ir ieškovo, prekės ženklas žymenį „geriausia vieta keisti padangas“ naudoja kaip šūkį, o atsakovo internetinės parduotuvės adresas nėra jo naudojamo šūkio dalis. Ieškovas šalių naudojamų žymenų panašumą sieja pagal prasmę, todėl skirtumai dėl skirtingo šrifto ar raidžių dydžio nėra svarbūs ir vartotojui prekių ar paslaugų atpažinimui įtakos neturi. Tiek ieškovo prekės ženkle „Egzotika – geriausia vieta keisti ratus !“, tiek ir atsakovo reklamoje naudojamas šūkis, kuris ne tik apibūdina teikiamų paslaugų rūšį (keisti ratus ar keisti padangas), bet ir išskiria reklamos davėją iš kitų panašias paslaugas teikiančių ūkio subjektų. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti vertinama bendrai ir šis vertinimas turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis vartotojas, paprastai ženklą suvokiantis kaip visumą ir neanalizuojantis jo atskirų detalių. Tiek Prekių ženklų įstatymas, tiek ir kasacinio teismo praktika nukreipta ne į realaus suklaidinimo faktinius padarinius, o į galimybę suklaidinti. Vadovaujantis tokia teismų praktika, ieškovo nurodomos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovo naudojamas žymuo „GERIAUSIA VIETA KEISTI PADANGAS!“ sudaro galimybę klaidinti vartotojus ir tuo yra pažeidžiamos ieškovo kaip prekės ženklo savininko teisės.

Triplike atsakovas papildomai nurodo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas neginčija, jog jų naudojami ženklai nėra tapatūs, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jų panašumo. Nustatant prekių ženklų panašumą, privalu vadovautis 1996 m. liepos 1 d. Valstybinio patentų biuro įsakymu Nr. 28 patvirtintais Metodiniais nurodymais prekių ir paslaugų ženklų tapatumui bei panašumui nustatyti. Metodinių nurodymų 2.2 punkte nurodyta, kad ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendro suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų. Sprendžiant, ar ženklai yra panašūs, remiamasi Metodinių nurodymų 3.1 ir 3.2 punktais, priklausomai nuo to, ar ženklas yra žodinis, ar vaizdinis, erdvinis ir kombinuotas. Nagrinėjamu atveju abu ieškovo prekių ženklai atskirai lygintini su abiem atsakovo prekių ženklais. Ieškovas su ieškiniu nepateikė savo prekių ženklo naudojimo pavyzdžių, todėl jau vien dėl šios aplinkybės neįmanoma spręsti klausimo dėl ženklų panašumo. Atsakovas laikosi nuomonės, kad norint spręsti klausimą dėl ženklų panašumo, lyginant prekių ženklus, negalima apsiriboti vien tik žodinių elementų analize, kadangi vaizdiniai elementai atsakovo naudojamame ženkle daro šį ženklą išskirtiniu. Vertinant ieškovo prekių ženklo panašumą į atsakovo naudojamą ženklą, reikia atsižvelgti į tai, kad atsakovo naudojamas ženklas yra kombinuotas, sudarytas iš žodinio ir vaizdinio elementų. Tuo tarpu ieškovo prekių ženklas yra žodinis, sudarytas iš žodžių junginio. Pagal prekių ženklų sukuriamą bendrą suvokimo įspūdį ženklai nėra panašūs, kadangi ieškovo prekių ženklas užrašytas standartiniu, niekuo neišsiskiriančiu šriftu, o atsakovo – didžiosiomis raidėmis. Be to, ieškovas turi teisę į būtent tokį, koks yra įregistruotas prekių ženklas, o išimtinių teisių į pačius žodžius „geriausia vieta keisti“, kurie yra bendriniai dabartinės lietuvių kalbos žodžiai, neįgyja.

Atsakovas UAB ,,PB GROUP“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti prekės ženklų ,,Egzotika – geriausia vieta keisti ratus“ (registracijos Nr. 68377) ir ,,Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas“ (registracijos Nr. 73292) registraciją negaliojančia. Nurodo, kad atsakovas yra ūkio subjektas, savo veiklą pradėjęs 1994 metais. Komercinė ūkinė veikla nuo pat įmones sukūrimo buvo prekyba padangomis. Šiuo metu pagrindinė įmonės veikla yra padangų pardavimas, ratų montavimas ir balansavimas. Nuo 2007 m. UAB ,,PB Group Padangų bazės grupė“ tapo tarptautinio prekybos tinklo VIANOR dalyve. VIANOR prekybos tinklas vienija daugiau kaip 1 000 įmonių visose Europos šalyse bei Skandinavijoje. Lietuvoje be UAB ,,PB Group“ padangų pardavimu, ratų montavimu ir balansavimu užsiima ir daugiau įmonių, viena kurių ieškovas. Atsakovas savo veiklos reklamai, greta kitų priemonių, naudoja ir reklaminius šūkius, vienas kurių ,,Vianor, matyt geriausia vieta keisti padangas“. Šis šūkis jau eilę metų naudojamas plakatuose, elektroninėje erdvėje, įmonės svetainėje (domenas weels.lt). Šis šūkis yra tiesioginis vertimas iš VIANOR tinklo reklaminio šūkio – ,,Probably the world’s most comfortable pitstop“. Įvedus šią frazę į paieškos sistemos Google paieškos langą, sistema vienareikšmiškai duoda nuorodą į VIANOR prekybos tinklą ir jų siūlomą produkciją Nokian. Internetiniame tinklalapyje www.youtube.com/user/VianorCom/videos yra informacija, kad dar prieš 5 metus reklaminiai vaizdo įrašai su šūkiu – ,,Probably the world’s most comfortable pitstop“ surinko daugybę peržiūrų. Reklaminis sukis ,,Probably the world’s most comfortable pitstop“ ir jo vertimas ,,matyt, geriausia vieta keisti padangas“ niekada nebuvo patentuojamas ar registruojamas kaip prekių ženklas, nes jis neatitinka prekių ženklams keliamų reikalavimų. Ieškovas 2014 m. liepos 1 d. įregistravo savo įmonės prekinį ženklą ,,egzotika – geriausia vieta keisti ratus“, o 2016 m. rugsėjo 27 d. antrą prekinį ženklą ,,Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas“. Atsižvelgdamas į tai, kad reklaminis šūkis nėra saugomas teisės aktų, ginančių fizinių ir juridinių asmenų intelektinę nuosavybę, atsakovas jokių reikalavimų dėl paminėtų prekių ženklų ieškovui nekėlė. Ieškovo veiksmai, įregistruojant kaip prekių ženklus reklaminį šūkį ir reikšiant ieškinį dėl uždraudimo naudoti reklaminį šūkį komercinėje veikloje, rodo, kad ieškovas piktnaudžiauja teise ir prekinių ženklų registraciją naudoja nesąžiningais tikslais, taip pat ir paraišką ženklų registracijai padavė, turėdamas nesąžiningų ketinimų. Ieškovas, įregistravęs atitinkamus prekių ženklus, iš esmės siekia iš savo konkurentų atimti teisę naudotis reklama, reklaminiais šūkiais, žodžiais, žodžių junginiais, kurie atspindi su atsakovu konkuruojančių įmonių veiklos specifiką, pažymi jų veiklos kokybę. Rinkodaroje reklaminis šūkis laikomas gerai išreikšta pozicionavimo idėja, kuri turi išsiskirti iš konkurentų ir pritraukti pirkėjus prie produkto. Gera pozicionavimo idėja nebūtinai yra naujoviška ar labai kūrybinga, ji turi būti paprasta, akivaizdi ir jau žinoma vartotojui. Pirkėjas turi suprasti dėl ko jis renkasi būtent tą produktą, o ne kitą. Stipraus šūkio atveju, pirkėjas ji išgirdęs turėtų iškart pasakyti prekės pavadinimą. Todėl įmonių šūkiai – reikšminga įmonių ir jų prekių ženklo identiteto dalis, lygiai kaip ir įmonės pavadinimas, logotipas, spalvinė gama, prekės ženklas. Reklamos šūkis naudojamas reklamos įsiminimo sustiprinimui ir padeda reklamos vartotojui identifikuoti paslaugą ar prekę. Tačiau reklaminis šūkis netapatus prekiniam ženklui. Nors istorija žino eilę reklaminių šūkių, kurie ilgainiui topo įmonių prekių ženklu (pvz., „De Beers“, „A Diamond Is Forever“, „AJAX. Stronger than Dirt“, „ADIDAS Impossible Is Nothing“, „LEVI‘S. Quality Never Goes out of Style“, ,,Just Do It“, „It‘s Finger Lickin‘ Good“ ir „I‘m Lovin It“), vertinant reklaminio šūkio ir prekių ženklo panašumus, skirtumai akivaizdūs. Reklaminiam šūkiui įregistruoti prekiniu ženklu (kad jis būtų saugomas kaip prekių ženklas), šūkis turi turėti savo skiriamąjį požymi, leidžiantį identifikuoti prekės ar paslaugos teikėją. Prekės ženklas, skirtingai nuo reklaminio šūkio, negali būti pagiriamasis ar aprašomasis, negali paprastai reklamuoti prekes ir (ar) paslaugas, kurių reklamai yra skirtas. Europos Sąjungos Derinimo tarnybos praktikoje pakanka pavyzdžių, kai efektingas reklaminis šūkis prekių ženklu įregistruotas nebuvo (pvz., reklaminis šūkis VOM URSPRUNG HER VOLLKOMMEN (vokiškai – tobulas nuo pat pradžių), kurį norėta registruoti 32 bei 33 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją (alus; mineralinis ir gazuotas vanduo; nealkoholiniai gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; ir kt.), buvo atmestas remiantis tuo, kad jo prasmė yra aprašomoji – šūkiu daroma nuoroda į gėrimų sudedamųjų dalių grynumą ir tobulumą; tuo pačiu pagrindu buvo atsisakyta registruoti tokius ženklus kaip PASSION TO PERFORM, WASH & COFFEE, CARE TO CARE ir kt. Nurodytos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Prekių ženklų įstatyme, nustatant, kad prekių ženklas – tai bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai (PŽI 2 str. I d.), prekių ženklas turi turėti skiriamąjį požymį (PŽĮ 6 str. 1 d. 2 p.), prekių ženklas negali žymėti arba nurodyti tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas (PŽI 6 str. 1 d. 4 p.). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, jog sprendžiant dėl ženklo atitikties absoliutiems prekių ženklams keliamiems reikalavimams, būtina atsižvelgti į kitų asmenų interesą, kad tam tikri ženklai liktų prieinami visiems. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas PŽI 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pagal kurį prekių ženklu negali būti žodis, dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje tapęs bendriniu, yra pasisakęs, kad nors prekių ženklų teisė, turi užtikrinti ūkio subjektams galimybę išimtinių teisių pagrindu saugoti savo prekių ženklus ir veiksmingą gynybą, jeigu išimtinės teisės yra pažeidžiamos, tačiau prekių ženklų teisė neturi tapti instrumentu uzurpuoti žymenis, kurie prekių ženklų teisės prasme negali būti laikomi prekių ženklais, nes dėl neatitikties absoliutiems ir (arba) kitiems (reliatyviems, santykiniams) reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, negali atlikti prekių ženklo funkcijų, pvz., negali prekės ženklu tapti žodis ,,duona“, uždraudžiant kitiems rinkos dalyviams, prekiaujantiems šiuo gaminiu ar jį gaminantiems, vartoti šį žodį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-389/2009; Nr. 3K-3-255/2011). Ieškovo prekės ženklai sudaryti iš atsakovo įmonės pavadinimo, žodinio elemento ,,geriausia vietą keisti / pirkti“ ir žodžio ,,ratus / padangas“. Žodinis elementas ,,geriausia vieta keisti / pirkti“ neturi jokio skiriamojo požymio, neidentifikuoja prekės / paslaugos teikėjo, bet žymi arba nurodo tik kokybę. Žodis ,,ratus / padangas“ apskritai turi bendrinę reikšmę ir savarankiškai negalį būti prekių ženklu. Žodžių junginys ,,geriausia vieta keisti / pirkti ratus / padangas“, savo semantine ir lingvistine prasme pažymi tik parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų rūšį, kokybę, paskirtį, todėl neatitinka prekės ženklo pagrindinio požymio – galimybės identifikuoti prekės / paslaugos teikėją. Vertinant ieškovo prekių ženklų tekstą – ,,Egzotika – geriausia vieta keisti / pirkti ratus / padangas“, lingvistiniu požiūriu, akivaizdu, kad visas šūkis charakterizuoja atsakovo įmonės teikiamas paslaugas (jų kokybę, pobūdį), tačiau jokiu būdu nėra individualus ir be žodžio ,,Egzotika“ neleidžiantis atskirti vieno gamintojo (paslaugų teikėjo) nuo kito, t. y., ženkle nėra individualumo (skiriamojo) požymio. Vertinant prekių ženklų šriftą, akivaizdu, kad nėra jokio išskirtinumo ar individualumo, vaizdavimo būde, spalvinėje gamoje ir kt., t. y. nėra skinamojo požymio, prekių ženklai yra figūriniai, juose aiškiai dominuoja ir išsiskiria įprastiniu šriftu parašyti žodiniai elementai. Ieškovo veiksmai – panaudojant prekių ženklui žinomą reklaminį šūkį ir vėliau prekių ženklą įregistravus, reikalauti nebenaudoti reklaminio šūkio kitų ūkio subjektų veiklai reklamuoti rodo, kad prekių ženklas buvo įregistruotas nesąžiningu tikslu, o ne tikslu identifikuoti ir atskirti nuo kitų ūkto subjektų ieškovo prekes. Todėl, laikantis nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, galima teigti, kad prekių ženklai ,,Egzotika – geriausia vieta, keisti ratus“ ir ,,Egzotika – geriausia viela pirkti padangas“ ne tik kad neatitinka prekių ženklui keliamų reikalavimų dėl ženklo skiriamojo požymio, bendrinio žodžio nevartojimo ir paslaugus kokybės bei paskirties nuorodos, t. y. atitinka absoliučius registracijos pripažinimo negaliojančia požymius, bet ir yra sukurti bei įregistruoti, turint nesąžiningą ketinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinys atmetamas.

Ieškovas Lipeikio įmonė „Egzotika“ yra Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure registruoto prekių ženklo ,,Egzotika – geriausia vieta keisti ratus!“, kurio registracijos Nr. 68377, 37 klasės paslaugoms „automobilių techninė priežiūra ir taisymas“ ir prekių ženklo ,,Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas!“, registracijos Nr. 73292, savininkas. Pagrindinė ieškovo vykdoma veikla yra prekyba padangomis, jų montavimas ir balansavimas.

Atsakovas UAB ,,PB GROUP“ nuo 2007 m. tapo tarptautinio prekybos tinklo VIANOR dalyve. Pagrindinė atsakovo veikla yra padangų pardavimas, ratų montavimas ir balansavimas. Atsakovas savo veiklos reklamai, greta kitų priemonių, naudoja ir reklaminius šūkius – „GERIAUSIA VIETA KEISTI PADANGAS!“ ir ,,Vianor, matyt geriausia vieta keisti padangas!“. Atsakovui taip pat priklauso domenas wheels.lt.

Ieškovas prašo uždrausti atsakovui UAB „PB GROUP“ naudoti reklamoje ir komercinės veiklos dokumentuose žymenis „VIANOR GERIAUSIA VIETA KEISTI RATUS!“ ir „GERIAUSIA VIETA KEISTI PADANGAS!“, nustoti gaminti tokius žymenis arba laikyti jų pavyzdžius turint tikslą naudoti komerciniuose dokumentuose ir reklamoje; uždrausti atsakovui UAB „PB GROUP“ naudoti reklamoje Lipeikio įmonės „Egzotika“ reklamjuostę, sukurtą UAB „Be ledo“ ir kurios pavyzdys perduotas 2015 m. rugpjūčio 31 d. kūrinio priėmimo-perdavimo aktu; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 9 500 Eur kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas gi, prašo pripažinti prekės ženklų ,,Egzotika – geriausia vieta keisti ratus“ (registracijos Nr. 68377) ir ,,Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas“ (registracijos Nr. 73292) registraciją negaliojančia.

Dėl prekės ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia

Atsakovas, prašydamas pripažinti ieškovo prekės ženklų ,,Egzotika – geriausia vieta keisti ratus“ (registracijos Nr. 68377) ir ,,Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas“ (registracijos Nr. 73292) registraciją negaliojančia, nurodo, kad reklaminis šūkis nėra saugomas teisės aktų, ginančių fizinių ir juridinių asmenų intelektinę nuosavybe, ieškovo veiksmai, įregistruojant kaip prekių ženklus reklaminį šūkį ir reiškiant ieškinį dėl uždraudimo naudoti reklaminį šūkį komercinėje veikloje, piktnaudžiauja teise ir prekinių ženklų registraciją naudoja nesąžiningais tikslais, o paraišką ženklų registracijai padavė, turėdamas nesąžiningų ketinimų.

Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prekių ženklas, tai bet koks žymuo, kurio paskirtis atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Ženklai, kuriems taikoma Prekių ženklų įstatymo nustatyta teisinė apsauga, gali būti sudaryti iš bet kokių žymenų, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, pavyzdžiui: žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų, juridinių asmenų pavadinimų, šūkių; raidžių, skaitmenų; piešinių, emblemų; erdvinių formų (gaminių išorinio vaizdo, jų pakuotės ar talpyklos); spalvos ar spalvų derinio, jų kompozicijos; bet kokio nurodytų žymenų derinio (prekių ženklų įstatymo 5 str.).

Pagal Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis negali sudaryti ženklo pagal anksčiau nurodytą Prekių ženklų įstatymo 5 straipsnį; neturi jokio skiriamojo požymio; dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje yra tapęs bendriniu; žymi arba nurodo tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas; gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ir (ar) paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės; prieštarauja moralei ar viešajai tvarkai, etinėms visuomenės normoms, žmoniškumo principams; yra arba vien forma, kurią lemia pačių prekių rūšis, arba forma, būtina techniniam rezultatui gauti, arba forma, suteikianti prekėms esminę vertę; yra sudarytas iš Lietuvos Respublikos oficialiojo ar tradicinio (trumpojo) valstybės pavadinimo, herbo, vėliavos ar kitų valstybės heraldikos objektų ar juos mėgdžiojantis, taip pat garantinių ir prabos ženklų, antspaudų, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklų, jeigu nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti juos ženkle; sudarytas iš žymenų, kuriems registruoti nėra gauta kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų kompetentingų institucijų sutikimo ir kuriuos turi būti atsisakyta registruoti arba kurių registracija turi būti pripažinta negaliojančia pagal Paryžiaus konvencijos 6(ter) straipsnį; yra didelės vertės simbolis, ypač religinis simbolis; sudarytas iš geografinės nuorodos arba turi geografinę nuorodą, skirtą žymėti prekėms, kilusioms iš kitos nei nurodytoji kilmės vieta, jeigu šios nuorodos naudojimas tokių prekių ženkle Lietuvos Respublikoje gali klaidinti visuomenę dėl tikrosios prekių kilmės vietos, ši nuostata taikoma ir ženklams su geografine nuoroda, kuri, nors ir teisingai nurodo prekių kilmės vietą, tačiau gali klaidinti visuomenę neteisingai informuodama, kad prekės kilusios iš kitos vietos; sudarytas iš geografinės nuorodos arba turi geografinę nuorodą, skirtą žymėti vynui ar stipriems alkoholiniams gėrimams, kilusiems iš kitos nei nurodytoji kilmės vieta, net ir tada, kai jis nurodo tikrąją prekių kilmės vietą, arba kai ta geografinė nuoroda pateikiama išversta į kitą kalbą, ar kai ji vartojama su papildomais apibūdinamaisiais žodžiais, pavyzdžiui, „rūšis“, „tipas“, „stilius“, „imitacija“ ar panašiai.

Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklas, sudarytas iš elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai, gali būti saugomas tik kaip visuma, jeigu šis ženklas atitinka kitus šio įstatymo reikalavimus.

Nurodyta Prekių ženklų įstatymo nuostata reiškia, jog registruojant prekių ženklą vertinamas jo visumos, o ne atskirų dalių, išskirtinumas.

Vertinant, ar prekių ženklas pasižymi skiriamuoju požymiu, reikia atsižvelgti į bendrą jo daromą įspūdį (pvz., ESTT sprendimas priimtas byloje Mag Instrument inc. v. Office for Harmonisation in the Internal Markei Nr. C-l36/02).

Valstybinio patento biuro 1996 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintuose Metodiniuose nurodymuose dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo 2.2 punkte numatyta, kad bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų. Metodinių nurodymų 3.1.2 punkte nustatyta, kad nagrinėjant ženklų panašumo klausimus, atsižvelgtina į ženklų stiprių ir silpnų elementų derinį; stipriems prekių ženklų elementams būdingas originalumas; silpni elementai atskirai paimti nesukurta ženklų panašumo; nesaugomų elementų panašumas ženkluose neturėtų būti pagrindas pripažinti, ženklus panašiais.

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos ekspertizės gairėse numatyta, kad reklaminiai šūkiai gali būti laikomi išskirtiniais, kuomet visuomenė juos suvokia kaip siejamus su konkrečia komercine kilme (gairių 2.2.6 p.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijami prekių ženklai – „Egzotika – geriausia vieta keisti ratus!“ bei „Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas!“ buvo užregistruoti 2014 m. vasario 25 d. bei 2016 m. balandžio 28 d. Dėl šių ženklų registracijos protestų Valstybiniame patentų biure nebuvo gauta. Pasak Valstybinio patentų biuro, registravimo metu prekių ženklai „Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas“ ir „Egzotika – geriausia vieta keisti ratus“ pagal nurodytą praktiką ir eksperto turėtą informaciją atitiko Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl buvo registruoti pagrįstai.

Akivaizdu, jog ginčo prekių ženklai yra sudaryti iš juridinio asmens pavadinimo ir šūkių, o būtent, juridinio asmens pavadinimo – ,,Egzotika“ ir šūkių – „geriausia vieta keisti retus!“ bei „geriausia vieta pirkti padangas!“. Juridinio asmens pavadinimas „Egzotika“ taip pat yra įregistruotas kaip atskiras prekės ženklas (Registracijos Nr. 68378). Prekių ženkluose yra naudojami bendriniai žodžiai: „geriausia“, „vieta“, „keisti“, „ratus“, „pirkti“ ir „padangas“. Šie žodžiai patys savaime nėra saugomi, kaip ir ginčo šūkiai, tačiau teismo vertinimu, juridinio asmens pavadinimo ,,Egzotika“ vartojimas ginčo prekių ženkluose leidžia vartotojui suprasti, jog siūlomų prekių ir paslaugų pasirinkimas yra kildinamas iš juridinio asmens komercinės veiklos – prekybos padangomis ir kitų paslaugų, susijusių su padangų, ratų, ratlankių ir kt. keitimu, balansavimu ir pan. Šis požymis, t. y. juridinio asmens pavadinimo naudojimas prekių ženkle, suteikia ginčo prekių ženklams individualumo ir leidžia ieškovo siūlomas prekes ir paslaugas atskirti nuo kitų ūkio subjektų siūlomų prekių ir paslaugų, suteikiant siūlomoms prekėms ir paslaugoms neįprastą, nebūdingą padangų ir ratų verslui, įspūdį. Kadangi ginčo prekių ženklai nors ir yra sudaryti iš elementų, kurie atskirai negalėtų būti registruojami kaip savarankiški prekių ženklai, tačiau gali būti saugomi, nes kaip visuma, pasižymi skiriamaisiais požymiais, leidžiančiais ieškovo prekes ir teikiamas paslaugas išskirti iš kitų ūkio subjektų teikiamų prekių ir paslaugų rato, todėl atitinka prekių ženklams įstatymo keliamus reikalavimus.

Atsakovas nurodo, jog žodžių junginiai „geriausia vieta keisti / pirkti ratus / padangas“ žymi tik prekių ir paslaugų rūšį, kokybę ir paskirtį. Tačiau teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka, kadangi vertinant prekių ženklų visumą, bet ne pavienius vartojamus žodžius ar šūkius, ginčijami prekių ženklai žymi ne tik prekių ir paslaugų rūšį, kokybę ir paskirtį, bet ir duoda nuorodą į vietą, t. y., kad įmonė simboliniu pavadinimu „Egzotika“ yra geriausia vieta pirkti tam tikrą prekę ar paslaugą.

Be to, atsakovas tvirtina, jog ieškovas paraiškas įregistruoti prekių ženklus padavė turėdamas nesąžiningų ketinimų. Teismas su šiais atsakovo argumentais taip pat nesutinka, kadangi, atsakovas neįrodė, kaip to reikalauja CPK įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, jog ieškovas, registruodamas ginčo prekių ženklus, iš tiesų turėjo nesąžiningų ketinimų. Priešingai, iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad Lipeikio įmonė „Egzotika“ prekės ženklą „Egzotika – geriausia vieta keisti ratus!“ naudoja dar nuo 2008 metų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl ieškovo prekės ženklų ,,Egzotika – geriausia vieta keisti ratus“ (registracijos Nr. 68377) ir ,,Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas“ (registracijos Nr. 73292) registracijos pripažinimo negaliojančia.

Dėl uždraudimo naudoti reklamoje ir komercinės veiklos dokumentuose žymenis „VIANOR GERIAUSIA VIETA KEISTI RATUS!“ ir „GERIAUSIA VIETA KEISTI PADANGAS!“

Minėta, jog ieškovas ieškiniu prašo uždrausti atsakovui UAB „PB GROUP“ naudoti reklamoje ir komercinės veiklos dokumentuose žymenis „VIANOR GERIAUSIA VIETA KEISTI RATUS!“ ir „GERIAUSIA VIETA KEISTI PADANGAS!“, nustoti gaminti tokius žymenis arba laikyti jų pavyzdžius turint tikslą naudoti komerciniuose dokumentuose ir reklamoje.

Kaip esminį argumentą ieškovas nurodo, jog atsakovo komercinėje veikloje, komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje naudojamas žymuo „GERIAUSIA VIETA KEISTI PADANGAS!“ yra klaidinamai panašus į ieškovo registruotus prekių ženklus „Egzotika – geriausia vieta keisti ratus!“ ir ,,Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas“.

Prekių ženklų įstatymas suteikia įregistruoto prekės ženklo savininkui išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra klaidinamai panašus įregistruotam prekės ženklui tapačioms paslaugoms ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę (Prekių ženklų įstatymo 38 str. 1 d. 2 p.).

Žymenų palyginimas apima bendrą jų vizualių, garsinių ir semantinių savybių vertinimą. Jeigu nustatomas bent vieno iš trijų aspektų panašumas, žymenys laikomi panašiais. Tokiu atveju turi būti sprendžiama, ar žymenys pakankamai panašūs, kad atsirastų suklaidinimo galimybė. Žymenų panašumo nustatymas automatiškai nereiškia suklaidinimo galimybės, net jeigu prekės ir paslaugos yra panašios ar tapačios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-126-823/2016).

Europos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad prekių ženklų panašumas turi būti bendrai vertinamas vizualiniu, fonetiniu ir prasminiu (semantiniu) požiūriu bei pagrįstas prekių ženklo sukuriamu bendru įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95).

Vertinant prekių ženklų panašumą ir tapatumą, vadovaujamasi jau minėtu Valstybinio patento biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo pateiktais išaiškinimais. Pagal Metodinių nurodymų 2.2 punktą, ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.

Pagal Metodinių nurodymų 3.1 punkto nuostatas, žodiniuose ženkluose gali būti panašūs grafinis atlikimas (vizualus panašumas), tarimas (fonetinis panašumas), prasmė (semantinis panašumas); dažniausiai ženklų panašumas atsiranda, kai veikia visi šie kriterijai, tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad ženklai būtų panašūs. Jeigu ženklai parašyti neįprastomis raidėmis arba ženklų raidės atliktos ypatingu šriftu, tokie ženklai tikrinami kaip žodiniai ir vaizdiniai ženklai, ir jų panašumas priklauso nuo juos sudarančių elementų stiprumo; stipriam ženklui neturės reikšmės grafinis užrašymas (Metodinių nurodymų 3.1.1 p. b) d.). Metodinių nurodymų 3.1.2 papunkčio 3 dalyje numatyta, kad stipriems ženklo elementams yra būdingas originalumas bei skambesio savitumas; silpni elementai atskirai paimti ženklų panašumo nesukuria, tačiau jį gali sustiprinti derinyje su kitais panašiais elementais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2005 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005, nurodė, kad regimasis prekių ženklų palyginimas parodo jų panašumus ir skirtumus, todėl prekių ženklų panašumo ar skirtingumo vertinimas turi būti grindžiamas bendru lyginamųjų prekių ženklų daromu įspūdžiu, nes ir eilinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą, jis paprastai neanalizuoja atskirų jo dalių, o pagal Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (OHIM) aiškinimą, vertinant vartotojų suklaidinimo riziką, reikia remtis bendru jų susikurtu įspūdžiu, ypač atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius komponentus; nagrinėjant prekių ženklų panašumo ar skirtingumo klausimą, turi būti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai, jų svarba prekių ženklų kompozicijoje ir sutampančių bei nesutampančių elementų santykis.

Atlikęs ieškovo prekių ženklų „Egzotika – geriausia vieta keisti ratus!“ ir ,,Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas“ ir atsakovo veikloje naudojamų žymenų „VIANOR GERIAUSIA VIETA KEISTI RATUS!“ ir „GERIAUSIA VIETA KEISTI PADANGAS!“ elementų visumos vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas, naudodamas ginčo žymenis, pažeidžia ieškovo, kaip prekių ženklų – „Egzotika – geriausia vieta keisti ratus!“ ir ,,Egzotika – geriausia vieta pirkti padangas“ – savininko, teises. Taip pat ieškovas neįrodė, kad yra pakankamas pagrindas uždrausti atsakovui naudoti žymenis, kurie yra tapatūs ieškovo įregistruotiems prekių ženklams tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ieškovo ženklais (Prekių ženklų įstatymo 38 str.).

Teismas sprendžia, jog ginčo žymenys nors ir yra panašūs, tačiau įvertinus jų elementų visumą, jie sukuria skirtingą bendrą regimąjį įspūdį, padeda atskirti ieškovo siūlomas prekes ir teikiamas paslaugas nuo atsakovo siūlomų prekių ir teikiamų paslaugų, todėl gali būti naudojami savarankiškai.

Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ženkluose yra naudojami ne tik bendriniai žodžiai ir šūkiai, bet, kaip jau buvo minėta, ir juridinio asmens pavadinimas, kuris pagal savo neįprastą ratų versle skambesį, daro išskirtinį įspūdį, padedanti atskirti ieškovo prekes ir paslaugas nuo kitų ūkio subjektų prekių ir paslaugų. Bendriniai žodžiai, esantys ieškovo prekių ženkluose ir atsakovo naudojamuose žymenyse, nors ir užrašyti skirtingu šriftu, tačiau yra bendriniai žodžiai, kurie yra panašūs arba net tapatūs, tačiau lyginant prekių ženklų ir žymenų visumą, matyti, kad vienas žodis, kuris yra stiprusis ir dominuojantis, o būtent, ieškovo prekių ženkluose naudojamas juridinio asmens pavadinimas ,,Egzotika“, o atsakovo žymenyje „VIANOR GERIAUSIA VIETA KEISTI RATUS!“ tokį vaidmenį atlieka naudojamas padangų gamintojo ,,VIANOR“ pavadinimas, taigi lyginami žymenys sudaro visiškai skirtingą tiek vizualinį, tiek semantišką, tiek ir fonetinį įspūdį, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovo naudojamas žymuo „VIANOR GERIAUSIA VIETA KEISTI RATUS!“ nėra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklus, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimus teismas atmeta.

Teismas taip pat nenustatė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis turėtų būti uždraudžiama atsakovui naudoti žymenį – „GERIAUSIA VIETA KEISTI PADANGAS!“. Visų pirma, tai tėra reklaminis šūkis, kuris nepadeda identifikuoti konkretaus prekių ir paslaugų gamintojo ar tiekėjo, nepadeda atskirti vieno gamintojo prekių nuo kito gamintojo prekių, todėl negali būti Prekių ženklų įstatymo apsaugos objektu, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimai taip pat atmetami.

Teismas atskirai nepasisako dėl visuomenės suklaidinimo galimybės, kadangi nenustatė lyginamų žymenų klaidinamo panašumo, todėl nėra aktualu vertinti visuomenės suklaidinimo rizikos ar klaidinamo ieškovo ir atsakovo prekių ir paslaugų panašumo, kadangi pagal teismų praktiką, šios sąlygos yra aktualios tik tuomet, kai nustatomas klaidinamas žymenų panašumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008).

Dėl uždraudimo naudoti reklamoje ieškovo reklamjuostę ir kompensacijos priteisimo

Ieškovas prašo uždrausti atsakovui UAB „PB GROUP“ naudoti reklamoje Lipeikio įmonės „Egzotika“ reklamjuostę, sukurtą UAB „Be ledo“ ir kurios pavyzdys perduotas 2015 m. rugpjūčio 31 d. kūrinio priėmimo-perdavimo aktu, ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 9 500 Eur kompensaciją.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas su fotografu I. G. 2013 m. kovo 26 d. sudarė autorinę sutartį dėl trijų žieminių padangų fotografijų sukūrimo. Šia sutartimi autorius I. G. perleido Lipeikio įmonei „Egzotika“ visas autoriaus turtines teises į pagal sutartį sukurtas padangų fotografijas. Už sukurtas fotografijas autoriui pagal sutartį 2013 m. gegužės 10 d. buvo sumokėta 144,81 Eur. Ieškovas pagal autorinę sutartį sukurtą padangos Kenda fotografiją panaudojo savo reklamjuostėje, kurią sukūrė UAB „Be ledo“ pagal 2015 m. rugpjūčio 10 d. sutartį Nr. F 2015 08 10 dėl reklamjuostės sukūrimo.

2015 m. rugpjūčio 31 d. kūrinio priėmimo-perdavimo aktu ieškovui buvo perduotas sukurto kūrinio pavyzdys, kuriame buvo panaudotas ieškovo prekės ženklas „Egzotika – geriausia vieta keisti ratus!“, reklaminiai šūkiai „40 naujausių padangų modelių!“ ir „Neįtikėtinai geromis kainomis!“ bei ieškovo internetinės svetainės adresas „www.egzotika.lt“. Kūrinio fonu panaudota I. G. sukurta padangos Kenda fotografija. Už reklamjuostės sukūrimą ieškovas UAB „Be ledo“ sumokėjo 219,27 Eur. UAB „Be ledo“ visas autoriaus turtines teises į jos sukurtą kūrinį sutartimi perleido užsakovui Lipeikio įmonei „Egzotika“.

Nuo 2015 m. spalio 1 d. ieškovas savo interneto svetainėje, naujienų portale DELFI, interneto svetainėse 15min.lt, gismeteo.lt, facebook.com ir kt. pradėjo talpinti savo reklamjuostę pagal UAB „Be ledo“ sukurtą kūrinio pavyzdį. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo pateikiami reklamjuosčių pavyzdžiai. Pagal reklamos platintojo duomenis (2017 m. sausio 23 d. ataskaita) ieškovo reklamjuostė per 2015 m. spalio mėn. buvo parodyta 34 563 003 kartus.

Atsakovas naujienų portale DELFI 2015 m. lapkričio 2 d. taip pat patalpino savo reklamjuostę, kurią naudojo 2015 metų žieminių padangų pardavimo sezone. Akivaizdu, jog atsakovo reklamjuostė faktiškai yra ieškovo reklamjuostės kopija, kurios viešinimui atsakovas neturėjo ieškovo sutikimo. Atsakovas pagal ieškovo užsakymą sukurtoje reklamjuostėje pakeitė tik ieškovo įmonės pavadinimą ir prekės ženklą „Egzotika“ į savo prekybinį pavadinimą „VIANOR“, ieškovo internetinės svetainės adresą „www.egzotika.lt“ į savo internetinės svetainės adresą www.wheels.lt. bei kai kurių įrašų išdėstymo vietą. Be to, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, atsakovo reklamjuostės fonu panaudota pagal ieškovo užsakymą autoriaus I. G. sukurta padangos Kenda fotografija. Atsakovo reklamjuostėje panaudoti tokie patys kaip ir ieškovo ir tokių pat spalvų reklaminiai šūkiai: „40 NAUJAUSIŲ PADANGŲ MODELIŲ!“ ir „NEĮTIKĖTINAI GEROMIS KAINOMIS!“.

Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnis nustato, jog autorių teisių objektai yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas: knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos; kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai; rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai); dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai ir režisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai; muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto; audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai), radijo laidos; skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai; fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai; architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai); taikomosios dailės kūriniai; iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis; kiti kūriniai. Be to, autorių teisių objektais laikomi išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai), kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas.

Teismo vertinimu, ieškovo užsakymu sukurta reklamjuostė, kuri sukurta fotografo I. G. fotografijos pagrindu, yra autorinis kūrinys Autorių ir gretutinių teisių įstatymo prasme, kadangi yra originalus ir objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas, todėl jam taikomi Autorių ir gretutinių teisių įstatyme numatyti autorių teisių apsaugos būdai.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad autorių teisių subjektai, gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala. Ieškovas prašo uždrausti atsakovui kopijuoti ieškovo reklamjuostę, sukurtą UAB „Be ledo“ pagal 2015 m. rugpjūčio 10 d., kurios pavyzdį perdavė kūrinio priėmimo-perdavimo aktu.

Kita vertus, Reklamos įstatyme nurodyta, kad reklama draudžiama, jeigu joje panaudota reklaminė medžiaga yra parengta pažeidžiant autorių teises į meno kūrinius (4 str. 2 d. 10 p.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju, atsakovo veiksmai, be ieškovo sutikimo panaudojant UAB „Be ledo“ autorinės sutarties pagrindu sukurtą reklamjuostę, kuri yra originalus kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas objektyvia forma, yra neteisėti, todėl nesant ieškovo sutikimo, yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus šioje dalyje ir uždrausti atsakovui naudoti savo reklamoje Lipeikio įmonės „Egzotika“ reklamjuostę, sukurtą UAB „Be ledo“, kurios pavyzdys buvo perduotas 2015 m. rugpjūčio 31 d. kūrinio priėmimo-perdavimo aktu. Tokius atsakovo veiksmus teismas taip pat laiko prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, nes kenkia kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 9 500 Eur dydžio kompensaciją. Minėta, jog autoriai visas autorių turtines teises sutartimis perleido ieškovui (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 38 str. 1 d.). Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet koks kūrinio kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo leidimo yra laikomas neteisėtu. Be to, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad vietoj dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ieškovas remdamasis nurodytomis teisės normomis, vietoj nuostolių atlyginimo, prašo priteisti iš atsakovo 250 MGL (1 MGL yra lygus 38 Eur) dydžio kompensaciją, kurią sudaro 9 500 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys yra tiesioginiai konkurentai, atsakovo elgesį, taip pat aplinkybę, jog atsakovas jau ne pirmą kartą savo reklamoje panaudoja panašią į ieškovo reklamjuostę, sprendžia, jog šioje dalyje ieškovo reikalavimas taip pat tenkinamas ir ieškovui iš atsakovo priteisiama 9 500 Eur dydžio kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas nurodo, kad patyrė 2 034 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas – 2 777,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 367 Eur žyminio mokesčio.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinys – atmestas, teismas, vadovaudamasis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus dydžius, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui priteisia 1 000 Eur sumą advokato pagalbai apmokėti ir 245 Eur už žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo Lipeikio įmonės ,,Egzotika“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Uždrausti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „PB GROUP“ naudoti reklamoje Lipeikio įmonės „Egzotika“ reklamjuostę, sukurtą UAB „Be ledo“, kurios pavyzdys perduotas 2015 m. rugpjūčio 31 d. kūrinio priėmimo-perdavimo aktu.

Priteisti ieškovo Lipeikio įmonės ,,Egzotika“ naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „PB GROUP“ 9 500 Eur dydžio kompensaciją ir 1 000 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 245 Eur už žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,BP GROUP“ priešieškinį ieškovui Lipeikio įmonei ,,Egzotika“ atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.