- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-28
- Bylos Nr.
- e2-3422-559/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02139-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- T. R.
- Advokatai
- Petras Selilionis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui T. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. M. ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš atsakovo T. R. sūnui T. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), kasmėnesinį po 235 Eur dydžio materialinį išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2020 m. gruodžio 21 d. iki vaiko pilnametystės bei 2 547,40 Eur dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti vaiko motinai I. M.; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai ir T. R., su kuriuo ji nebuvo sudariusi santuokos, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. R.. Atsakovas vaiką pripažino ir T. R. vaiko gimimo įraše nurodytas T. tėvu. Po vaiko gimimo ji su atsakovu kartu gyveno, rūpinosi vaiku. Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. jos ir atsakovo santykiai nutrūko. Nuo tada jai su atsakovu nepavyksta susitarti dėl vaiko išlaikymui periodinių išmokų dydžio, išlaikymo vaikui sumos pervedamos nereguliariai. Atsakovas turėtų padengti ir išlaikymo vaikui įsiskolinimą už tą laikotarpį, kai sūnui neskyrė išlaikymo. Sūnus gyvena su ieškove, ji jį augina bei rūpinasi vaiko išlaikymu. Atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki šio ieškinio padavimo dienos vaiko išlaikymui yra skyręs 1 330 Eur. Jos finansinė padėtis yra sunki. Ji šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Iki 2021 m. vasario 1 d. jai buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Kitų pajamų negauna. Ji neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Prie sūnaus išlaikymo labai prisideda jos sutuoktinis, nors jis tokios pareigos neturi, kadangi vaiką privalo išlaikyti jo tėvai. Be T. R. ji turi dar tris nepilnamečius vaikus. Tuo tarpu atsakovui T. R. – vienintelis vaikas. Tikslios informacijos apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį, pašalpas, turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ieškovė neturi.
Bendra suma, reikalinga T. R. išlaikymui, yra 500 Eur per mėnesį. Ši suma reikalinga šiems vaiko poreikiams patenkinti: maistas, apranga (kadangi vaikas nuolatos auga, labai dažnai reikia pirkti vis naujus rūbus), žaislai, baldai vaikui, lavinimo priemonės, higienos prekės, sveikatos priežiūra, mokesčiai už komunalines paslaugas, išlaidos darželiui (apie 56 Eur). vaiko pramogos ir kitos nenumatytos išlaidos. Atsakovas turėtų padengti bent apie pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos, t. y. skirti vaikui po 235 Eur kas mėnesį. Siekiant suteikti sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrinti darnų jo vystymąsi ir lavinimąsi, iš atsakovo prašo priteisti Tajaus išlaikymo įsiskolinimą už 16,5 mėnesius po 235 Eur, atskaičius 1 330 Eur, t. y. 2 547,40 Eur. Ieškovė prašo, kad atsakovas pinigus pervestų į jos vardu banke atidarytą sąskaitą, o teismas paskirtų ją priteistų lėšų sūnui tvarkytoja uzufrukto teise Ieškovė prašo nustatyti sūnaus T. R. gyvenamąją vietą kartu su ja, nes sūnus nuo pat gimimo gyvena kartu su ja.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė I. M. patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad ji 2019 m. buvo išvykusi į užsienį tris mėnesius ir T. R. tuo metu gyveno su atsakovo motina, ji siuntė pinigus vaiko išlaikymui, o grįžusi iš užsienio augina sūnų T. pati. Ji su atsakovu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. negyvena kartu ir pradėdami gyventi atskirai jie buvo susitarę, kad atsakovas sūnaus T. R. išlaikymui mokės kas mėnesį po 150 Eur, tačiau šias lėšas atsakovas pradėjo mokėti tik po to, kai ji kreipėsi į teismą, todėl ji prašo priteisti ir materialinį išlaikymą ir jo įsiskolinimą po 235 Eur kas mėnesį. Vaiko išlaikymui jai reikalingos lėšos, nes sūnus lanko Šveicarijos darželį, už kurį reikia mokėti 50 Eur kas mėnesį, taip pat išleidžia kas mėnesį po 100 Eur vaiko maistui, rūbams apie 50 Eur, taip pat kainuoja įgyjamos lavinimo priemonės, žaislai, pirko sūnui lovą, taip pat vaikui tenka ir dalis komunalinių mokesčių, nes reikia mokėti už elektrą, vandenį. Taip pat sūnus T. R. turi sveikatos problemų, kol kas jam nediagnozuotas, tačiau įtariamas autizmas ir šiuo metu ji su sūnumi lankosi pas gydytojus, nes sūnus save žaloja, jis mažai kalba. Ji šiuo metu nedirba, nes su savo sutuoktiniu augina dar vieną mažametį vaiką, prie sūnaus T. R. išlaikymo prisideda jos sutuoktinis, kurio darbo užmokestis yra apie 1 500 Eur, atskaičius mokesčius. Ji turi dar du vaikus, kurių atžvilgiu jai apribotos motinystės teisės ir iš jos priteistas materialinis išlaikymas, kurio vaikams ji nemoka, nes neturi lėšų. Ji gauna už du vaikus po 70 Eur ir 240 Eur išmoką, kaip besimokanti profesinėje mokykloje ir vaiko susilaukusi moksleivė. Šiuo metu ji yra akademinėse atostogose. Atsakovas vaiku visiškai nesirūpina, su juo nebendrauja, taip pat labai mažai domisi vaiku, todėl ji nori, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Ji atsakovui, jei šis pageidaus, netrukdys bendrauti su vaiku. Su vaiku bendrauja atsakovo motina.
Atsakovas T. R. bylos nagrinėjime nedalyvavo, nes nežinoma jo buvimo vieta. Su atsakovu buvo susisiekta telefonu ir atsakovas pokalbio metu nurodė savo elektroninio pašto adresą, kuriuo jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai, prisijungimo duomenys, kad galėtų dalyvauti bylos teisminiame nagrinėjime, tačiau atsakovas nenurodė savo buvimo vietos, nepatvirtino jam procesinių dokumentų įteikimo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad faktinė atsakovo buvimo vieta nežinoma, teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi atsakovui buvo paskirtas kuratorius – advokatas Petras Selilionis, kuris šioje byloje veikia kaip atsakovo atstovas.
Atsiliepimas
Atsakovo kuratorius pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad vaikas šiuo metu gyvena su ieškove. Būdamas atsakovo kuratoriumi, jis neturi jokių duomenų apie atsakovo pageidavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar kitokių aplinkybių, iš kurių matytųsi tarp šalių kilęs ginčas šioje bylos dalyje, todėl atsakovo kuratorius sutinka su ieškinio reikalavimu T. R. gyvenamąją vietą nustatyti su I. M.. Atsakovas vaiko išlaikymui laikotarpiu nuo 2019 rugpjūčio 1 d. iki 2020 gruodžio 17 d. skyrė 1 330 Eur (ieškovės pateikto bankinio išrašo informacija). Paskutiniai atsakovo pavedimai į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą: 150 Eur (2020 m. liepos 16 d. pavedimas), 300 Eur (2020 m. rugsėjo 24 d. pavedimas „vaiko išlaikymui už du mėnesius“), 150 Eur (2020 m. spalio 20 d. pavedimas), 150 Eur (2020 m. lapkričio 21 d. pavedimas). Iš nuo 2020 m. liepos 16 d. padarytų pavedimų dydžio, galima daryti prielaidą, kad atsakovas vaiko išlaikymui linkęs skirti po 150 Eur kas mėnesį. Be ieškovės pateiktos informacijos kitų duomenų apie atsakovo skirtas sumas 2019 rugpjūčio 1 d. - 2020 gruodžio 17 d. laikotarpiu vaiko išlaikymui nėra. Gyventojų registro duomenimis atsakovas yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybę (Vokietiją). Informacijos, ar atsakovas Vokietijoje dirba, kokia jo turtinė padėtis, ar turi daugiau išlaikytinių, taip pat byloje nėra, todėl manytina, kad nurodyta 150 Eur suma vaiko išlaikymui atitinka jo kuruojamo atsakovo interesus.
Atsakovo kuratorius advokatas Petras Selilionis teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad jam pavyko susiekti su atsakovu T. R., kuris nurodė, kad dirba Vokietijoje ir neturi galimybių dalyvauti posėdyje. Jam T. R. nurodė, kad jis turi kreditorinių įsipareigojimų Lietuvoje ir Vokietijoje, tačiau pažadėjęs advokatui pateikti sutartis, šių sutarčių nepateikė. T. R. nurodė, kad jis su ieškove susitarė dėl 150 Eur dydžio materialinio išlaikymo. Atsakovas pokalbio metu neišreiškė prieštaravimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir didesnio materialinio išlaikymo priteisimo vaikui.
Šalies argumentai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) savo išvadoje nurodė, jog ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodo, kad Skyriaus patikrintais Gyventojų registro duomenų bazės išrašo duomenimis atsakovas nuo 2019 m. gruodžio 17 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Vokietijoje. Duomenų apie atsakovo darbovietę nėra Sodros duomenų bazėje bei Užimtumo tarnybos duomenų bazėje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Skyrius neturi galimybės susisiekti su atsakovu bei išsiaiškinti jo nuomonę dėl pareikštų ieškovės ieškinyje reikalavimų. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, ieškovės šeima 2014 m. sausio 22 d. dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros buvo įtraukta į Kauno miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Gyventojų registro duomenų bazės įrašo duomenimis, ieškovė, jos sutuoktinis E. M., sūnus D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), bei šalių nepilnametis sūnus T. R. 2020 m. kovo 27 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Skyriuje objektyvių duomenų apie tai, jog ieškovė netinkamai vykdo pareigas nepilnamečio sūnaus T. R. atžvilgiu, nebuvo gauta.
Skyrius neturi duomenų, jog šalių nepilnamečio sūnaus T. R. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jo mama, ieškove I. M., prieštarautų teisėtiems vaiko interesams. Duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nėra gauta. Duomenų, jog tarp ieškovės ir atsakovo vyktų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, Skyriuje nėra gauta.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo iš atsakovo T. R. sūnaus T. R. išlaikymui priteisti po 235 eurus į mėnesį kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Materialinio išlaikymo iš atsakovo priteisimas, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustačius kartu su ieškove, atitinka teisėtus nepilnamečio vaiko interesus, todėl šis ieškinio prašymas yra tenkintinas. Atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, Skyrius pritaria, jog iš atsakovo būtų priteistas materialinio išlaikymo vaikams įsiskolinimas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Andrius Baranauskas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad ieškovė turi keturis vaikus, dviejų vaikų atžvilgiu jai apribotos motinystės teisės, tačiau dabartiniu metu jie neturi jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė dabartiniu metu auginamais dviem vaikais nesirūpintų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad šalims ne santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. R., kuris šiuo metu yra trejų metų amžiaus. Ieškovė su atsakovu kartu negyvena nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas tėvystę vaiko atžvilgiu pripažino ir jis vaiko gimimo liudijime nurodytas vaiko tėvu. Ieškovės ir atsakovo kuratoriaus paaiškinimais nustatyta, kad šalys, pradėdamos gyventi skyrium, buvo susitarę, jog sūnaus T. R. išlaikymui atsakovas kas mėnesį ieškovei mokės po 150 Eur. Ieškovės paaiškinimais ir jos pateiktais sąskaitų išrašais nustatyta, kad atsakovas išlaikymą vaikui nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. teikia nereguliariai ir iki ieškinio padavimo teismui buvo sumokėjęs 1 330 Eur, o pateikus ieškinį teismui, pradėjo jai mokėti po 150 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui. Atsakovas yra išvykęs iš Lietuvos, savo mažamečio sūnaus nelanko, jo sveikatos būkle nesirūpina, su vaiku nebendrauja nei telefonu, nei kitomis ryšio priemonėmis.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Šalių sūnus T. R. šiuo metu yra trejų metų amžiaus, jis gyvena su savo motina. Ieškovės paaiškinimu ir viešųjų registrų duomenimis nustatoma, kad ieškovė kartu su sūnumi T. gyvena ieškovės sutuoktiniui E. M. nuosavybės teise priklausančiame sodo pastate, (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra išvykęs į užsienį, jo buvimo vieta nežinoma. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas vaiko nelanko, išlaikymą moka nereguliariai. Ieškovė viena rūpinasi mažamečiu sūnumi, jo sveikata, gydymu bei ugdymu. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad būtent atsakovas geriau užtikrintų vaiko interesus ir sudarytų geresnes sąlygas vaikui gyventi sveikai, tinkamai vystytis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje objektyvių duomenų apie tai, jog ieškovė netinkamai vykdo pareigas nepilnamečio sūnaus T. R. atžvilgiu, nebuvo gauta. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, atsakovo kuratoriaus sutikimą, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, nepilnamečio T. R. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina, tai yra ieškove I. M. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis).
Ieškovė, prašo nenustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi ribojimų.
Dėl materialinio išlaikymo priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo T. R. sūnui T. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), kasmėnesinį 235 Eur dydžio materialinį išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki vaiko pilnametystės. Taip pat prašo priteisti 2 547,40 Eur dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., po 235 Eur už kiekvieną praleistą mėnesį, iš bendros sumos atimdama 1 330 Eur, kuriuos atsakovas sumokėjo gera valia.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 nuo 2021 metais nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 642 Eur. Šalims nustojus kartu gyventi ir atsakovui nustojus teikti vaikui išlaikymą, 2019 metais galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 555 Eur.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, ieškovės paaiškinimais, jos pateiktais bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) ir Gyventojų Registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. M. šiuo metu nedirba, ji augina mažametį sūnų D. M., gimusį (duomenys neskelbtini), o sūnus T. R., gimęs (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) vaikų darželį.
Ieškovei 2020 m. gegužės 15 d. sprendimu buvo suteiktas bedarbės statusas, 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir 2020 m. spalio 14 d. ji atsisakė siūlomo darbo dėl pateisinamos priežasties. 2020 m. gegužės 25 d. VSDFV sprendimu dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašu Nr. (9.26) NI_SPI-17170 nustatoma, kad jai nuo 2020 m. gegužės 21 d. skirta socialinio draudimo išmoka, kurios dydis mažėja, t. y. 2020 m. liepos mėnesį ieškovei buvo išmokėta 303,05 Eur, o 2021 m. kovo mėnesį – 176,04 Eur. Ieškovės paaiškinimu ir pateiktu išrašu iš sąskaitos matyti, kad ieškovei Jonavos rajono savivaldybės administracija moka išmoką, kurios dydis 2020 m. gruodžio mėnesį – 2 029,86 Eur, 2021 m. sausio mėnesį – 489,99 Eur, 2021 vasario, kovo, balandžio mėnesiais po 380 Eur.
Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdomo registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, ji su dviem mažamečiais sūnumis gyvena jos sutuoktiniui E. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sodo pastate. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatoma, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1271-800/2018 atsakovei I. M. (A.) apribota motinos valdžia dukters T. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir priteistas iš I. M. išlaikymas po 100 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Duomenų apie ieškovės kitus kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra. Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad T. R. padeda išlaikyti jos sutuoktinis, kuris gauna kas mėnesį apie 1 500 Eur atlyginimo.
Ieškovė pripažįsta, kad 2019 m. buvo išvykusi į užsienį ir tuo metu jos sūnų augino atsakovo motina, todėl ji atsakovui 2019 m. gegužės 16 d. pervedė 120 Eur, 2019 m. birželio 17 d. pervedė 20 Eur, 2019 m. birželio 18 d. 200 Eur pinigus ir pateikia tai patvirtinančius mokėjimo pavedimus.
Ieškovė neneigia tos aplinkybės, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d., kai ji su atsakovu pradėjo gyventi skyrium, buvo susitarę, kad atsakovas mokės T. R. materialinį išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį, tačiau atsakovas mokėjo nereguliariai ir ji buvo priversta kreiptis į teismą. Ieškovė pateikia išrašą iš savo sąskaitos, iš kurios matyti, kad atsakovas T. R. 2019 m. rugsėjo 10 d. ieškovei pervedė 100 Eur, 2019 m. lapkričio 7 d. - 80 Eur, 2020 m. vasario 21 d. - 100 Eur, 2020 m. kovo 12 d. - 200 Eur, 2020 m. gegužės 21 d. - 100 Eur, 2020 m. liepos 16 d. - 150 Eur, 2020 m. rugsėjo 24 d. - 300 Eur, 2020 m. spalio 20 d. - 150 Eur, 2020 m. lapkričio 21 d. - 150 Eur, 2020 m. gruodžio 19 d. - 150 Eur, 2021 m. sausio 21 d. - 150 Eur, 2021 m. vasario 19 d. - 150 Eur, 2021 m. kovo 20 d. - 150 Eur, 2021 m. balandžio 22 d. -150 Eur vaiko išlaikymui, iš viso 2 080 Eur.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad atsakovas T. R. Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirba ir neturi jokių su darbo santykiais susijusių pajamų.
Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu registruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų nėra. Duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius ar turimus kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.
Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.
Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, šiuo atveju negali vienareikšmiškai konstatuoti ir objektyviai nustatyti atsakovo turtinės padėties, nes atsakovas šioje byloje yra pasyvus, jis duomenų apie savo buvimo vietą ir gaunamas pajamas užsienyje teismui nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui yra žinoma apie šios bylos iškėlimą ir nagrinėjimą jo atžvilgiu. Atsakovo kuratorius bendravo su atsakovu ir tai patvirtina, jog atsakovui apie pareikštus jam reikalavimus žinoma ir jis turėjo galimybę teismui arba jam paskirtam kuratoriui pateikti visą reikiamą informaciją apie savo turtinę padėtį ir galimybę mokėti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymą, apie savo kreditorius. Tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos atsakovas jokios informacijos teismui nepateikė, taip pat nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis esminių sveikatos sutrikimų, jam nenustatytas nedarbingumo lygis, turi galimybę imtis realių veiksmų ieškoti kito darbo ir padidinti savo pajamas arba paskirstyti savo gaunamas faktines pajamas taip, kad būtų užtikrinti jo nepilnamečio vaiko poreikiai. Netgi atsakovui pateikus teismui atitinkamus duomenis apie jo įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu vykdymą, šios aplinkybės neturėtų esminės reikšmės sprendžiant materialinio išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, nes konkrečiu atveju vaiko interesai ir išlaikymo mokėjimas yra laikytini prioritetiniais kitų įsipareigojimų atžvilgiu.
Iš ieškovės pateikto 2021 m. balandžio 23 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad šalių mažamečiui sūnui T. R. yra diagnozuotas nepatikslintas (duomenys neskelbtini) (F89) Duomenų apie galimas komplikacijas ir papildomą medikamentinį gydymą byloje nėra. Siuntimo tikslas yra raidos įvertinimui dėl F84, reabilitacijai. Kaip nurodė ieškovė, T. R. įtariamas (duomenys neskelbtini), jam daromi tyrimai. Dėl T. R. atsiradusių sveikatos problemų, akivaizdu, kad T. R. poreikiai ateityje gali būti didesni.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Ieškovė vaiko poreikius įrodinėja pateikdama prekių pirkimo kvitus, nurodo, kad sūnaus poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia maistui – 100 Eur, drabužiams ir avalynei – 50 Eur, darželio išlaidoms apmokėti – 50 Eur, taip pat skiria lėšų vaiko laisvalaikiui ir jo ugdymui, tačiau šių išlaidų niekada neskaičiavo. Atsakovas nebendrauja su vaiku, jo nelanko, todėl atsakovas neturi jokių papildomų išlaidų, susijusių su vaiko lankymu ir laisvalaikio praleidimu su juo.
Pateikti būtinų vaiko poreikių skaičiavimus patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, nes objektyviai nėra galimybės išsaugoti visų išlaidų patvirtinančių mokėjimo dokumentų. Be to ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 235 Eur išlaikymo sumą, kuri iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio 642 Eur (atskaičius mokesčius – 468 Eur) vienam iš tėvų tenkančią ½ dalį (321 Eur; atitinkamai atskaičius mokesčius – 234 Eur). Konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo mažamečiui sūnui dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaiko minimalius poreikius.
Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, kad atsakovas, žinodamas apie jo atžvilgiu pareikštus reikalavimus, nepareiškė jokių prieštaravimų ir nepateikė teismui jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima sumažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį, teismas daro išvadą, kad nėra jokių objektyvių kliūčių mažinti ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį.
Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į mažamečio vaiko amžių ir jo poreikius bei interesus, vaiko sveikatos būklę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju optimalus abiejų tėvų teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai dydis yra 470 Eur, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui T. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 235 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo momento 2021 m. gegužės 28 d. iki vaiko pilnametystės.
Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai I. M..
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 547,40 Eur dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. Remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Teismas šioje byloje nustatė, kad ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi skyrium nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Pradėdami gyventi skyrium jie susitarė, kad atsakovas mokės sūnui Tajui kas mėnesį 150 Eur materialinį išlaikymą, tačiau atsakovas nereguliariai teikė materialinį išlaikymą sūnui, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą po 235 Eur kas mėnesį, nors su atsakovu buvo susitarta dėl 150 Eur išlaikymo dydžio. Prašo išskaičiuoti tą sumą, kurią atsakovas sumokėjo.
Atsakovo kuratorius šioje dalyje su ieškovės reikalavimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas, jog atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. mokės sūnaus išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį ieškovei, todėl įsiskolinimas ir turi būti skaičiuojamas tokio dydžio dėl kurio ieškovė ir atsakovas susitarė. Ieškovė ieškinyje nurodo jos kreipimosi į teismą datą 2020 m. gruodžio 17 d. ir pateikia skaičiavimus iki šios dienos. Tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatoma, kad ieškovė ieškinį per EPP pateikė 2020 m. gruodžio 21 d., todėl laikoma, kad ieškovė į tesimą kreipėsi su ieškiniu 2020 m. gruodžio 21 d.
Kaip minėta, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. atsakovas sumokėjo ieškovei iš viso 2 080 Eur materialinio išlaikymo.
Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į ieškovės ir atsakovo susitarimą, kad šalys buvo susitarę dėl materialinio išlaikymo dydžio – 150 Eur, atsižvelgiant į tai, kad iki ieškinio teismui pateikimo ir šios bylos nagrinėjimo metu remiantis CK 3.200 straipsniu, iš atsakovo yra priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas sūnui T. R. skaičiuojant: už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2020 m. gruodžio 20 d. (16 mėn. 20 d.) – po 150 Eur kas mėnesį – 2 500 Eur; už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos 2020 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2021 m. gegužės 28 d. (5 mėn. 7 d.) – po 235 Eur kas mėnesį – 1 230 Eur; iš paskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimo bendros sumos (2500 Eur + 1230 Eur = 3 730 Eur) išeliminuojant atsakovo sumokėtą išlaikymo sumą (2 080 Eur). Iš atsakovo iš viso priteistinas materialinio išlaikymo įsiskolinimas – 1 650 Eur (3 730 Eur – 2 080 Eur = 1 650 Eur).
Priėmus sprendimą, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti nuo šio teismo sprendimo priėmimo.
Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje – 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 302,50 Eur ieškovės atstovavimo išlaidos, 140 Eur kuratoriaus atstovavimo išlaidos (kurias sumokėjo ieškovė), iš viso – 517,50 Eur. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteisiamos viso jos patirtos bylinėjimo išlaidos – 517,50 Eur, o valstybei priteistina 64 Eur mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 1,84 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 65,84 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis ir 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 ir 3.194 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 149, 259-260, 265, 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio T. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo T. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokant po 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus), indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki T. R. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise T. R. įstatyminiam atstovui – motinai I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo T. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui T. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 650 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gegužės 28 d.
Atsakovo T. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. R. ribojimo nenustatyti.
Priteisti ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 517,50 Eur (penkis šimtus septyniolika eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65,84 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 84 centus) kitų bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5660).
Nustatyti, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti nuo šio teismo sprendimo priėmimo.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.