- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- eB2-582-253/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius prašo Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindu pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu. Teigia, kad buvęs bankrutavusios įmonės vadovas I. B. tinkamai neįvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, įpareigojimų ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos bankroto administratoriui perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir visus dokumentus. Yra žinoma, kad buvęs bendrovės vadovas yra perėmęs dokumentus iš bendrovės buhalterės pagal priėmimo–perdavimo aktą. Bendrovės buhalterė taip pat vengė perduoti informaciją administratoriui. Administratorius yra gavęs tik bendrovės balansą. Bankroto administratorius, neturėdamas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, negali įgyvendinti ĮBĮ nustatytų būtinų veiksmų, negali patikrinti įmonės sandorių teisėtumo, nustatyti realios įmonės finansinės padėties, tinkamai ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtų interesų. Pagal turimą 2019 m. liepos 9 d. balansą, įmonės turtas sudaro 180 807,13 Eur sumą, kuri galbūt yra neteisėtai pasisavinta. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad yra daugkartinis grynųjų pinigų išėmimas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu bankroto administratorius prašymą palaikė, papildomai paaiškino, kad netinkamas pareigų atlikimas ((ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas) pasireiškė tuo, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė įmonės turto ir dokumentų. Kadangi visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai yra galbūt paslėpti ar sunaikinti, mano esant pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
3. Buvęs įmonės vadovas I. B. atsiliepimo į prašymą neteikė, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrovė su nemokumo problema susidūrė 2019 m. pradžioje. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė MB (duomenys neskelbtini) (buhalterė J. I.). Tačiau, trūkstant apyvartinių lėšų, pastaroji vienašališkai nutraukė paslaugų sutartį ir jau esant iškeltai bankroto bylai jam perdavė dokumentus. Kadangi nei įmonė, nei jis kaip įmonės vadovas neturėjo pinigų ir negalėjo samdyti buhalterio, visus dokumentus perdavė asmeniui, prisistačiusiam M. M., dirbančiu UAB (duomenys neskelbtini) kuris sutiko užmokestį už darbą (buhalterinės apskaitos dokumentų sutvarkymą) gauti vėliau. Tačiau po dokumentų perdavimo pastarasis į skambučius nebeatsako, todėl jis neturi galimybės administratoriui perduoti dokumentų. Įmonei nutraukus veiklą 2019 m. pradžioje, ji turto neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi, bankroto administratoriumi paskirtas D. G.. VĮ Registrų centro duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 2019 m. liepos 2 d. buvo I. B.. Jis nuo 2012 m. sausio 6 d. buvo ir vienintelis šios bendrovės akcininkas.
5. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus prašymas dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu teisme gautas 2019 m. lapkričio 12 d., todėl procesas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo pradėtas ir įgyvendinamas galiojant ĮBĮ nuostatoms, vadinasi, klausimas dėl tyčinio bankroto turi būti sprendžiamas pagal ĮBĮ.
6. Remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalimi, teismas, nustatęs ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytus požymius, gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
7. Visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Todėl, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
8. Bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą prašo pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio
9. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam (jiems) nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Bankroto administratorius šio punkto taikymą grindžia tuo, kad buvęs įmonės vadovas nevykdo pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus.
10. Įstatyme nustatyta pareiga valdymo organams perduoti dokumentus ir turtą tenka paskutiniam įmonės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Šios savo pareigos I. B. neginčija, tačiau dokumentų ir turto neperduoda, argumentuodamas, kad dokumentus sutvarkyti perdavė mažai pažįstamam asmeniui, kuris dabar nebeatsiliepia į jo telefoninius skambučius, o turto iš esmės įmonė neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažymi, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama taip, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Teismo nuomone, buvusio įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas (tai ir buvo padaryta 2019 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvusiam įmonės vadovui I. B. paskiriant baudą už turto ir dokumentų neperdavimą), tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto. Todėl, teismo nuomone, nepagrįstas administratoriaus prašymas šiuo pagrindu pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.
Dėl apgaulingo ir (arba) netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo
12. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
13. Aiškinant šią įstatymo nuostatą teismų praktikoje pažymėta, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus tvarkoma apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
15. Teismų praktikoje pažymėta, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1534-585/2019). Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai tvarkyti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
16. Įrodinėjimo pareiga dėl bendrovės apskaitos tvarkymo tinkamumo, bendrovės dokumentų bei turto perdavimo bankroto administratoriui tenka buvusiam bendrovės vadovui. Nors teismo posėdžio metu I. B. nurodė asmens, kuriam perdavė dokumentus, vardą ir pavardę, tačiau logiškai negalėjo paaiškinti, kodėl jis pastarajam dokumentus atidavė be jokio perdavimo–priėmimo akto. Nelogiškas ir jo paaiškinimas, kad jis nepamena, kur (Vilniuje) ir kokius dokumentus (kelis „maksiminius“ maišus) šiam asmeniui perdavė. Dėl turto neperdavimo nurodė, kad administratoriaus teismui pateiktoje VĮ „Regitra“ pažymoje nurodytos transporto priemonės jau seniai parduotos, tačiau kodėl jos galbūt atvaizduotos įmonės balanse, nežino. Jis taip pat nurodė, kad, vykdant statybos darbus Vilniuje, buvo pavogti įrankiai, jis kreipėsi į policiją, tačiau ji atsisakė pradėti tyrimą. Šias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė.
17. Nagrinėjamu atveju I. B., iki 2019 m. liepos 2 d. būdamas įmonės vadovu, Juridinių asmenų registrui 2018 m. spalio 22 d. pateikė finansinių ataskaitų rinkinį už 2017 m. Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą iškėlus 2019 m. birželio 19 d. nutartimi, finansinės ataskaitos už 2018 metus dar nebuvo pateiktos, todėl finansinės ataskaitos už 2017 m. yra paskutinės. Paskutinio balanso duomenimis, įmonė dar nebuvo pasiekusi nemokumo lygio. Kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus (rašto reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skola už apdraustuosius apskaičiuota už 2018 m. lapkričio–2019 m. kovo mėn., apdraustųjų asmenų neturi nuo 2019 m. balandžio 2 d. Šie duomenys iš esmės patvirtina buvusio įmonės vadovo paaiškinimus, kad įmonė nemoki tapo 2019 m. pradžioje. Iš 2019 m. liepos 9 d. balanso, kurį, pasak administratoriaus, sudarė buvusi įmonės buhalterė J. I., duomenų nustatyta, kad bendrovė turėjo 24 037,89 Eur vertės ilgalaikio turto, įskaitant 10 209,68 Eur vertės dvi transporto priemones, 156 769,24 Eur vertės trumpalaikio turto. Bendrovės dokumentai apie jos vykdytą veiklą, turimą turtą, įsipareigojimus nebuvo pateikti nei teismui, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nei jau iškėlus bankroto bylą bankroto administratoriui. Todėl objektyviai neįmanoma įvertinti įmonės veiklos, nustatyti įmonės debitorių, sandorių ir kitų vadovo veiksmų, galbūt privedusių įmonę prie bankroto.
18. Įvertinus tai, kad I. B. turi aukštąjį išsilavinimą, ilgametę vadovavimo įmonei patirtį (šios įmonės vadovu buvo nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2010 m. sausio 4 d. ir nuo 2011 m. liepos 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo), paminėtos aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad bendrovės vadovas neužtikrino tinkamo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, bendrovės dokumentų ir turto apsaugos. Teismo nuomone, bendrovės dokumentai buvo prarasti būtent dėl buvusio įmonės vadovo nerūpestingumo, t. y., jo elgesio neatitikties minimaliems rūpestingumo standartams; bei siekio nuslėpti įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės yra pakankamos spręsti dėl tyčinio bankroto požymio, įtvirtinto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, egzistavimo.
19. Taigi, teismo vertinimu, dėl netinkamos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, apskaitos dokumentų paslėpimo, sunaikinimo ir (arba) neišsaugojimo nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, taip pat nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas
nutaria:
pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu.
Įsiteisėjus šiai nutarčiai, apie uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimą tyčiniu pranešti Klaipėdos apygardos prokuratūrai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.