Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Z. S., A. S., V. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams Z. S., A. S., V. S., R. S., institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinį teismui dėl iškeldinimo atsakovės Z. S. iš jai priklausančios namų valdos buvo pareiškęs ieškovas J. B.. J. B. bylos nagrinėjimo metu mirė ((duomenys neskelbtini) jo teisių perėmėja tapo sutuoktinė A. B..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės A. B. ieškinys dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Nagrinėjamoje byloje keliamas procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui tinkamumo ir informavimo apie teismo procesą klausimas. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nesudarė sąlygų atsakovams pateikti atsiliepimų į ieškovės patikslintą ieškinį ir neišklausė atsakovų pozicijos teismo posėdyje.

12. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

Dėl teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimo

13. Nagrinėjamoje byloje apeliantai kelia klausimą dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo ir informavimo apie teismo procesą pažeidimo ir nurodo, kad teismas pažeidė atsakovės V. S. teisę į tinkamą teismo procesą, todėl teismo sprendimas turi būti naikinamas, nes egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teigia, jog teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad tiek ieškovės ieškinys, tiek teismo pranešimai, šaukimai, kiti procesiniai dokumentai būtų įteikti ir šiai atsakovei. Taip pat teigia, kad teismas ne tik nepateikė atsakovei V. S. ieškinio ir kitų procesinių dokumentų, bet ir nesudarė sąlygų pateikti atsiliepimo ir neinformavo atsakovės nė apie vieną teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą su tokiais apeliantų argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.

14. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą. Vienas iš teisinių procesų yra teismo procesas. Taigi iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla ir asmens teisė į tinkamą teismo procesą, kuris yra būtinas reikalavimas siekiant teisingai išspręsti ginčą (žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus). Atitinkamai ir CPK yra įtvirtinti tinkamo proceso užtikrinimo reikalavimai, kurių laikytis turi visi teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019 24 punktą).

16. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

17. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35).

18. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta dėl galimybės taikyti pragmatišką, konstruktyvų požiūrį įteikiant procesinius dokumentus bei šiame kontekste, be kita ko, vertinti paties proceso dalyvio uolumą, elgesį, sužinant apie jam aktualų procesą (žr. mutatis mutandis 2002 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Canete de Goni prieš Ispaniją, peticijos Nr. 55782/00) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2020).

19. CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu (registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais) tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.

20. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2020 m. spalio 20 d. Tauragės apylinkės teisme buvo priimtas ieškovės patikslintas ieškinys atsakovams Z. S., A. S., V. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teismui, be kita ko, nurodė, jog šio civilinio proceso metu paaiškėjo naujos aplinkybės, kad atsakovės šeima naudojasi ieškovei priklausančia namų valda (t. y., kitoje civilinėje byloje, pradėtoje pagal Z. S. ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, Z. S. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad kartu su ja namų valdoje gyvena jos sutuoktinis A. S. ir duktė V. S.), todėl yra pagrindas teismo prašyti visus atsakovus iškeldinti.

22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. spalio 22 d. atsakovams procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini) Iš byloje esančios 2020 m. spalio 20 d. pažymos nustatyta, kad patikslinto ieškinio, pranešimo patvirtintos kopijos, adresuotos V. S., 2020 m. spalio 22 d. įteiktos V. S. tėvui A. S., taip pat iš 2020 m. spalio 20 d. pažymos nustatyta, kad teismo šaukimas į 2020 m. lapkričio 17 d. teismo posėdį, adresuotas V. S., 2020 m. spalio 22 d. įteiktas V. S. tėvui A. S.. Iš 2020 m. spalio 26 d. pažymos nustatyta, kad teismo šaukimas į 2020 m. gruodžio 3 d. teismo posėdį, adresuotas V. S., 2020 m. spalio 28 d. įteiktas V. S. mamai Z. S..

23. 2020 m. lapkričio 11 d. teisme buvo gautas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė, be kita ko, prašė įtraukti į civilinį procesą atsakovu R. S. ir instituciją, teikiančią išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių; priverstinai iškeldinti atsakovus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio daikto – namų valdos – su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Patikslintas ieškinys buvo priimtas 2020 m. lapkričio 11 d. Iš byloje esančios 2020 m. lapkričio 12 d. pažymos matyti, jog patikslinto ieškinio, pranešimo patvirtintos kopijos, adresuotos V. S., 2020 m. lapkričio 18 d. įteikti V. S. tėvui A. S..

24. 2020 m. lapkričio 24 d. teisme gautas atsakovų Z. S., A. S. atsiliepimas į ieškinį, juo prašė ieškinį atmesti; informuoti atsakovę V. S. ir sudaryti sąlygas atsakovei V. S. pateikti atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad V. S. yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys jai pareikštas nepagrįstai. Pažymėtina, jog atsakovai, nurodydami, kad jų dukra gyvena užsienyje, duomenų apie jos kitą gyvenamosios vietos adresą nepateikė, priešingai, atsakovų pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyta, kad V. S. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pastebėtina ir tai, jog apeliaciniame skunde, kurį pasirašė V. S., jos gyvenamosios vietos adresas nurodytas tas pats kaip ginčo valdos adresas.

25. 2020 m. lapkričio 26 d. teisme gautas ieškovės atstovo prašymas dėl procesinių dokumentų įteikimo, juo prašė įteikti atsakovei V. S. skirtus procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.

26. Teismo posėdžio, įvykusio 2020 m. gruodžio 3 d., metu bylą nagrinėjanti teisėja dėl atsakovų Z. S., A. S. atsiliepime į ieškinį suformuoto prašymo informuoti atsakovę V. S. ir sudaryti sąlygas atsakovei V. S. pateikti atsiliepimą į ieškinį ir ieškovės atstovo prašymo atsakovei V. S. skirtus procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu nurodė, jog teismas patikrinęs Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis nustatė, jog V. S. gyvena (duomenys neskelbtini). ir nėra deklaravusi savo išvykimo į (duomenys neskelbtini), (kaip kad nurodė atsakovai Z. S. ir A. S.), todėl teismas nematė pagrindo minėtai atsakovei procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Pažymėjo, kad teismo dokumentai įteikti atsakovės tėvui A. S., todėl šių prašymų teismas netenkino (2020 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 10 sek.– 5 min. 12 sek.).

27. Iš byloje pateikto 2020 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos“ matyti, kad Z. S. kartu su šeimos nariais sutuoktiniu A. S., dukra V. S., sūnui R. S. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo 2007 m. rugpjūčio 1 d. Z. S. buvo pakeitusi deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau 2010 m. gruodžio 14 d. gyvenamąją vietą vėl deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Rašte taip pat nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu minėtų asmenų gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) sav. suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) sav. (t. 1, b. l. 142).

28. Minėta, jog CPK 123 straipsnio 3 dalis leidžia procesinius dokumentus, adresato neradus gyvenamojoje vietoje, įteikti kartu su juo gyvenantiems pilnamečiams asmenims. Šiuo atveju procesinius dokumentus už atsakovę V. S. priėmė jos tėvai, toks įteikimas laikytinas tinkamu, be to, byloje duomenų nėra ir nenustatyta, kad šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas atsakovės V. S. suinteresuotumui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai Z. S., A. S. (atsakovės V. S. tėvai), procesinius dokumentus priėmę už V. S., apie priimtus procesinius dokumentus ją informavo, kadangi, kaip matyti, V. S. kartu su kitais atsakovais teismui pateikė apeliacinį skundą. Dėl nurodytų argumentų mažai tikėtina, kad atsakovės V. S. tėvai pastarajai procesinių dokumentų neperdavė, atsakovai nebendravo tarpusavyje ir apie bylos eigą atsakovė V. S. nežinojo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė apie vykstantį procesą žinojo, jai skirti procesiniai dokumentai įteikti pagal CPK reikalavimus.

29. Nepaisant to, teisėjų kolegija atskirai atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nors pareiga tinkamai įteikti procesinius dokumentus priklauso išimtinai teismui, tačiau byloje dalyvaujantys asmenys taip pat turi ne tik bendrąsias pareigas joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai – domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus ir kt. (CPK 42 straipsnio 5 dalis), bet ir privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė V. S. byloje nepateikė duomenų apie pasikeitusį korespondencijos adresą. Aiškaus pageidavimo procesinius dokumentus gauti kitu būdu, pvz. elektroninių ryšių priemonėmis, atsakovė V. S. taip pat nėra suformulavusi (CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visumos nenustatyta, kad iš apeliantės V. S. buvo atimta teisė gintis nuo pareikštų reikalavimų ar ji būtų netinkamai informuota apie teismo procesą, todėl pirmiau aptarti apeliacinio skundo argumentai atmestini.

31. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir atsakovų teiginius, kad teismas išnagrinėjo ieškovės patikslintą ieškinį nesudaręs sąlygų atsakovams pateikti atsiliepimus į ieškovės patikslintą ieškinį ir neišklausęs atsakovų pozicijos teismo posėdyje. Apeliaciniame skunde teigiama, jog 2020 lapkričio 10 d. patikslintas ieškinys atsakovams buvo įteiktas 2020 m. gruodžio 1 d., todėl atsakovai prašė pirmosios instancijos teismo pratęsti terminą pateikti atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, tačiau teismas ne tik nepratęsė atsakovams termino pateikti atsiliepimus į patikslintą ieškinį, bet ir neatidėjo paskirto teismo posėdžio.

32. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje ieškinys teismui buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 12 d. 2018 m. gruodžio 7 d. gautas atsakovės Z. S. atsiliepimas į ieškinį. 2019 m. sausio 7 d. byla buvo sustabdyta, 2019 m. spalio 24 d. atnaujinta, 2019 m. lapkričio 18 d. vėl sustabdyta, 2020 m. rugsėjo 28 d. atnaujinta ir paskirtas teismo posėdis 2020 m. spalio 20 d. Prieš 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdį buvo gautas ieškovės A. B. patikslintas ieškinys, kuriame atsakovais papildomai be Z. S. buvo įtraukti atsakovai A. S. ir V. S.. Teismo posėdis buvo atidėtas, kadangi buvo reikalinga išsiųsti patikslintą ieškinį tiek atsakovei Z. S., tiek atsakovams A. S. ir V. S.. Nustatytas 14 d. terminas atsiliepimams pateikti. 2020 m. lapkričio 6 d. teisme buvo gautas atsakovų Z. S. ir A. S. prašymas pratęsti terminą atsiliepimams pateikti. Prašymas buvo tenkintas ir teisėjos rezoliucija terminas pratęstas iki 2020 m. lapkričio 20 d. Atsiliepimas gautas 2020 m. lapkričio 24 d. 2020 m. lapkričio 10 d. gautas dar vienas ieškovės A. B. patikslintas ieškinys, kadangi paaiškėjo, jog atsakovai Z. ir A. S. turi nepilnametį sūnų R. S., kuris taip pat į bylą buvo įtrauktas atsakovu, atstovaujamu atstovės pagal įstatymą Z. S., ir įtraukta institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

33. Byloje esantys įrodymai patvirtina (t. y., 2020 m. lapkričio 12 d. pažymos), kad 2020 m. lapkričio 18 d. minėto patikslinto ieškinio ir teismo pranešimo patvirtintos kopijos buvo įteiktos atsakovams, nustatant 14 d. terminą atsiliepimams pateikti. Atsakovai 2020 m. gruodžio 2 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimams į 2020 m. lapkričio 10 d. patikslintą ieškinį, nurodydami, kad pastarasis gautas tik 2020 m. gruodžio 1 d.

34. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi netenkino atsakovų Z. S. ir A. S. prašymo pratęsti terminą atsiliepimams į 2020 m. lapkričio 10 d. patikslintą ieškinį pateikti, pažymėdamas, jog atsakovai pateikia teismui neteisingus duomenis, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog teismo šaukimuose nurodyta patikslinto ieškinio gavimo data – 2020 m. lapkričio 18 d. (t. 1, b. l. 156–159). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra pagrindo pratęsti terminą atsiliepimams pateikti, kadangi 2020 m. lapkričio 10 d. patikslintame ieškinyje faktinės bylos aplinkybės nesikeitė, be to, atsakovams buvo suteikta įstatyme numatyta teisė per 14 d. terminą pateikti atsiliepimus, tačiau pastarieji šia teise nepasinaudojo.

35. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą daro išvadą, jog atsakovų apeliacinio skundo argumentų, kad teismas išnagrinėjo ieškovės patikslintą ieškinį nesudaręs sąlygų atsakovams pateikti atsiliepimus į ieškovės patikslintą ieškinį ir neišklausęs atsakovų pozicijos teismo posėdyje, nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvūs įrodymai, todėl pirmiau pateiktų motyvų pagrindu juos atmeta kaip nepagrįstus.

36. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad nebuvo pažeistas CPK 329 straipsnis, o apeliacinio skundo argumentai teisiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog nebuvo pažeistos atsakovų teisės būti išklausytiems ir teisė į teisingą teismą, todėl nenustatyta pagrindo pakeisti ar panaikinti šioje byloje ginčijamą teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 320 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 80 straipsnio 4 dalis numato, jog už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas) (CPK 306 straipsnio 4 dalis).

39. Byloje nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi atidėjo atsakovams Z. S., A. S. ir V. S. 100,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki apeliacinės instancijos procesinio teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgus į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas atmestas, atidėta žyminio mokesčio suma –100,00 Eur, priteistina į valstybės biudžetą iš atsakovų, t. y., iš kiekvieno atsakovo po 33,33 Eur.

40. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, ieškovės prašymas dėl 130,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš atsakovų yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų Z. S., A. S., V. S. ieškovei A. B., tai yra iš kiekvieno atsakovo po 43,33 Eur (keturiasdešimt tris eurus, 33 ct), bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovų Z. S., A. S., V. S. lygiomis dalimis, tai yra po 33,33 Eur (trisdešimt tris eurus, 33 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.