Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas 2020 m. liepos 2 d. D. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis 2020 m. gegužės 10 d., 00 val. 53 min. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „SAAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčių automobilių ir juos kliudė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14, 126 ir 222 punktus (b. l. 5-6).

D. Ž. teisme parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Automobilis „SAAB“ priklauso jo mamai. Jis važiavo su buvusiu bendradarbiu E. S. ir jo draugu pavalgyti į kavinę. Jis buvo už vairo. Atvažiavę į vietą pamatė, jog tuo adresu nėra jokios maitinimo įstaigos. Jo bendradarbio draugas, kurio vardo nei pavardės negali nurodyti, atvažiavus į kiemą išėjo, nenurodydamas kur. Jis su buvusiu bendradarbiu liko dviese prie mašinos. Išlipęs iš mašinos, telefone pradėjo ieškoti vietos, kurioje galėtų pavalgyti. Tuo metu prie jo mašinos priėjo nuo trijų iki penkių asmenų, kurie jį užpuolė. Šie vyrai, kurie buvo su medicininėmis kaukėmis, pradėjo rėkauti bei jo vairuojamą mašiną daužyti, spardyti. Kodėl jį užpuolė, negali nurodyti, kadangi tarp jų jokio konflikto nebuvo. Vienas iš asmenų įsibrovė į automobilio vidų ir atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, pradėjo jo bendradarbį tapšnoti. Rėkavo neaiškiais frazes, atrodė lyg būtų kažko pavartoję, jam bendradarbis minėjo, jog asmens vyzdžiai buvo išsiplėtę. Užpuolimas truko apie porą minučių. Jis užsivedė mašiną ir pradėjo važiuoti, tuo metu asmuo, sėdėjęs ant galinės sėdynės, iš mašinos iššoko. Kiti užpuolikai stovėjo kairėje automobilio pusėje, spardė jo vairuojamą automobilį. Jis bandė išvažiuoti iš kiemo, tačiau pakliuvo į akligatvį. Pažiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį, pamatė, jog jo automobilį vejasi trys asmenys. Važiuodamas atbuline eiga, padarė avariją. Jis atsitrenkė į kitus automobilius, nes susiklostė pavojinga situacija. Įvykio metu buvo apgadintos kairiosios vairuotojo durelės ir automobilio galinis sparnas. Neginčija, jog galėjo nulaužti kitų automobilių veidrodėlius. Jis buvo sustojęs pasižiūrėti automobiliui padarytą žalą. Tuo metu, kai jį sustabdė pareigūnai, jis jau važiavo į policiją, norėdamas pranešti apie įvykį. Jis policijai neskambino. Policijos pareigūnams iš pirmo bijojo prisipažinti, kad padarė avariją, paskui pasakė, kad apgadino automobilius. Kad jis buvo užpultas, policijai pranešė tik po poros dienų po įvykio. Policijos pareigūnams, kurie jį sustabdė, minėjo apie užpuolimą, tačiau jie nelabai jo klausė. Jis nebuvo vartojęs jokių narkotinių medžiagų įvykio metu. Jo šlapime galėjo būti užsilikusios narkotinės medžiagos – kanapės, kadangi jų yra ankščiau vartojęs. Jis narkotines medžiagas vartojo kažkur prieš savaitę laiko. Įvykio dieną jis jokių narkotinių medžiagų ar alkoholio nebuvo vartojęs. Jis nežinojo, jog jo draugas su savimi turi narkotinių medžiagų. Ar policijos pareigūnai nustatė jį užpuolusius asmenis, jis šiuo metu nežino, jis yra parašęs pareiškimą dėl užpuolimo.

D. Ž. atstovas advokatas D.G. teismo prašė administracinę teiseną D. Ž. atžvilgiu nutraukti. Išsamūs motyvai nutraukimo nurodyti rašytiniuose paaiškinimuose ir prašyme dėl ekspertizės skyrimo. Pažymėjo, kad D. Ž. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Įvykis įvyko naktį, jaunuoliai sukėlė konfliktą, D. Ž. išsigando. Ta situacija susidariusi įvykio vietoje, turi būti įvertinta šios administracinės teisenos atžvilgiu. Pažymėjo, kad D. Ž. buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pas keleivį buvo rastos narkotinės medžiagos. Pas D. Ž. narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebuvo rasta. Teismo posėdžio metu apklausta gydytoja negalėjo įvardinti išvadų, kodėl akte buvo nurodyta, kad jis galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Kanabinoidai išlieka šlapime nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, todėl negalima teigti, kad įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. D. Ž. nuo pradžių nepripažino, kad įvykio dieną vartojo narkotines medžiagas, nurodė, kad jas vartojo prieš savaitę, todėl šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl būtinojo reikalingumo situacijos

Administracinio nusižengimo bylos teisminio nagrinėjimo metu, tiek iš byloje esančių rašytinių paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Ž. bei jo atstovas teigia, jog administracinius nusižengimus D. Ž. padarė veikdamas būtinojo reikalingumo aplinkybėmis – siekdamas išvengti jam ir kartu automobilyje buvusiam asmeniui gresiančio tiesioginio pavojaus sveikatai ir gyvybei, todėl D. Ž. turėtų būti atleistas nuo administracinės atsakomybės.

Vadovaujantis ANK 16 straipsnio nuostatomis bei teismų suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo.

D. Ž. teisme teigė, kad įvykio dieną prie jo automobilio priėjo nuo trijų iki penkių asmenų, kurie jį užpuolė. Jie pradėjo rėkauti bei jo automobilį daužyti, spardyti. Vienas iš asmenų įsibrovė į automobilio vidų ir atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, pradėjo jo bendradarbį tapšnoti. Užpuolimas truko apie porą minučių. Dėl užpuolimo metu kilusio išgąsčio jis važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitus automobilius ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vis dėlto šioje administracinio nusižengimo byloje ANK 16 straipsnyje įtvirtinta būtinojo reikalingumo situacija paneigta byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad D. Ž. paaiškinimai dėl galimo jo užpuolimo nebuvo nuoseklūs – pirminiame paaiškinime jis teigė, kad kieme įvykus konfliktui su kitais asmenimis, jis staiga sėdo į automobilį, pradėjo važiuoti atbuline eiga ir kliudė kitus du kieme stovėjusius automobilius; buvo išsigandęs, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo (b.l. 22). Po to kai išvažiavo iš įvykio vietos ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų ekipažo, D. Ž. apie jo užpuolimą nieko neminėjo (b.l. 8-9). Tai teisme patvirtino ir apklausti liudytojai P. P. ir M. K.. Pranešimą apie galimą jo užpuolimą D. Ž., kaip matyti iš ataskaitų žiūryklės duomenų, pateikė ir išsamias užpuolimo aplinkybes nurodė tik 2020 m. gegužės 12 d., t.y. praėjus dviem paroms po įvykio (b.l. 10-11). 2020 m. gegužės 10 d. tyrėjo M. B. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvykio vietoje nustatytas įvykio liudininkas (b.l. 7), t.y. R. R.. Liudytojas R. R. teisme parodė, jog jis su jaunesniu broliu, išgirdęs triukšmą namo apačioje, nusileido į apačią, ir vairuotojui nepritildžius muzikos automobilyje, jis du kartus ranka trenkė į automobilio keleivio pusės stiklą, po smūgių automobilis pradėjo važiuoti, tačiau jis vairuotojo nepuolė, nemušė, automobilio stiklo neišdaužė. Taigi, minėtais veiksmais R. R. nesudarė pagrindo manyti, kad D. Ž. ar su juo automobilyje buvusiam E. S. gresia akivaizdus ir realus pavojus, kuris negali būti pašalintas kitomis priemonėmis. Jokių kitų pašalinių asmenų, buvusių įvykio vietoje, be R. R. ir jo brolio, nustatyta nebuvo. Liudytojas, policijos pareigūnas, M. K. teisme patvirtino, kad sustabdytas vairuotojas D. Ž. jokio eismo įvykio aplinkybių nepasakojo, sunkiai bendravo, atvykus kolegoms paminėjo, kad su kažkuo sukonfliktavo, tačiau neminėjo, kad jo automobilį SAAB kažkas apgadino. Liudytojas, policijos pareigūnas, A. D., teisme nurodė, kad vairuotojas ir keleivis buvo apduję, elgėsi itin ramiai. D. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio policijai neskambino, policijos pareigūnams minėjo apie užpuolimą, tačiau jie jo nesiklausė. Teismas tokius D. Ž. parodymus vertina kritiškai ir neturi pagrindo abejoti nuosekliais policijos pareigūnų parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. Ž. nurodoma situacija - užpuolimas, kurį sukėlė 3-5 asmenys, kurie daužė ir spardė automobilį, įsibrovė į automobilį, apkumščiavo jame buvusį D. Ž. bendradarbį - buvo kilusi. Liudytojui R. R. du kartus ranka trenkus į D. Ž. vairuojamo automobilio keleivio pusės stiklą, D. Ž., jausdamas grėsmę, turėjo galimybę pasirinkti kitą elgesio variantą, tiek D. Ž., tiek jo draugas E. S., kuris buvo automobilyje, turėjo galimybę paskambinti į policijos įstaigą ir pranešti apie gresiantį pavojų, tačiau to nepadarė. Teismas pažymi, kad veikimas būtinojo reikalingumo aplinkybėmis nesuteikia asmeniui teisės nesvarstant pažeisti teisės aktų reikalavimus ir nevertinti kilsiančių padarinių. Be to, šioje situacijoje pasirinktas netinkamas elgesio variantas negali būti vertinamas kaip būtinasis reikalingumas, nes jeigu D. Ž. ar jo draugui sėdinčiam automobilyje grėsė pavojus, toks pavojus galėjo būti pašalintas ir kitomis priemonėmis. Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog D. Ž. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl šioje byloje nėra pagrindo taikyti ANK 16 straipsnio nuostatas.

Dėl nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaltė dėl administracinio nusižengimo numatyto, tiek ANK 426 straipsnio 1 dalyje, tiek ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį, ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-51/2018). Kadangi šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, būtina nustatyti ar asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalis apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šiuo atveju D. Ž. veika atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje numatytą eismo įvykio sąvoką, todėl darytina išvada, kad jam kilo Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta pareiga ir jis privalėjo pranešti policijai apie kilusį eismo įvykį. Teismas pažymi, kad asmens kaltė ar nekaltumas gali būti įrodinėjami tik remiantis surinktų duomenų visuma, neišskiriant ir nesuteikiant nė vienai duomenų rūšiai (nė vieniems įrodymams) prioriteto. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Ž. pripažino ir neneigė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje vairavo transporto priemonę bei sukėlė eismo įvykį, tačiau teigė, kad tuo metu, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, jis jau važiavo į policiją, norėdamas pranešti apie eismo įvykį.

Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiais. D. Ž. tvirtindamas, kad jis, sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, yra tik jo pasirinkta gynybinė pozicija, kuria siekiama sušvelninti jo veiksmų pavojingumą ir kurios nepatvirtina visi byloje esantys įrodymai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. Ž. nurodė, kad po įvykio, kurio metu jis apgadino automobilius, jis važiavo į policijos komisariatą pranešti apie kilusį eismo įvykį, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pirminiuose 2020 m. gegužės 10 d. D. Ž. paaiškinimuose nurodoma, kad kieme įvykus konfliktui su kitais asmenimis, jis įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti atbuline eiga, taip kliudė kitus stovinčius automobilius. Jis buvo išsigandęs, todėl iš įvykio vietos išvažiavo, jį sustabdė policijos pareigūnai kitoje gatvėje (b.l. 22). 2020 m. gegužės 12 d., t.y. tik po dviejų dienų po kilusio eismo įvykio, Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje užregistruotas pranešėjo D. Ž. pranešimas, apie tai, kad 2020 m. gegužės 10 d., 02.00 val., jis atvairavo automobilį „SAAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su bendradarbiu prie (duomenys neskelbtini) -o namo, bendradarbio pažįstamas išlipo pasikalbėti su jam nepažįstamais asmenimis, jiems besėdint automobilyje jis pamatė, kad prie jų artėjo 3-5 asmenys, kurie rėkavo ir kumščiais pradėjo daužyti mašiną, vienas jų įsėdo į automobilį, todėl jis išsigando, užvedė mašiną ir važiuodamas atbuline eiga pajautė, kaip kliudė šalia stovėjusias mašinas, tačiau panikos apimtas nuvažiavo toliau. Vėliau vežant bendradarbį namo, juos sustabdė policija. Paleidus bendradarbį, jis ketino važiuoti į policiją (b.l. 10). Akivaizdu, jog D. Ž. parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2020 m. gegužės 10 d., 01.40 val., D. Ž. policijos pareigūnų ekipažo buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tai yra pakankamai toli nuo eismo įvykio vietos. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas M. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio dieną D. Ž. pareigūnams nieko neminėjo, jog iki sustabdymo važiavo apie įvykį pranešti į policijos komisariatą. 2020 m. gegužės 10 d. M. B. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio aplinkybių nurodoma, kad buvo gautas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio metu apgadinti automobiliai, įvykio kaltininkas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Sulaikytas D. Ž. pripažino padaręs eismo įvykį. Įvykio vietoje surinkta eismo įvyko medžiaga, įvykio metu apgadinti 3 automobiliai ir nustatytas įvykio liudininkas (b.l. 7). Liudytojas R. R. teisme parodė, kad įvykio dieną jis išgirdo triukšmą kieme ir su jaunesniu broliu nusileido į apačią sudrausminti kieme buvusius asmenius, kad šie baigtų triukšmauti ir pritildytų muziką, tačiau jiems nepritildžius muzikos, jis du kartus ranka trenkė į automobilio keleivio pusės langą. Po šių smūgių, automobilis pradėjo judėti į priekį, bet ten buvo akligatvis, todėl važiuodamas atbuline eiga, minėtas apgadino šalia buvusius automobilius ir pasišalino iš įvykio vietos. Daugiau asmenų buvusių įvykio vietoje nenustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais, kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. D. Ž. tiek pirminiame 2020 m. gegužės 10 d. rašytiniame paaiškinime, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė apgadinęs automobilius. Jis teisme nurodė, jog buvo sustojęs pasižiūrėti savo automobiliui padarytą žalą. Akivaizdu, jog D. Ž. suprato, kad sukėlė eismo įvykį, todėl jam, kaip ir kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra taikomi didesni atsargumo ir atidumo standartai, t. y. dėl šios priežasties administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo suprasti, kad, sukėlęs eismo įvykį, negali pasitraukti iš eismo įvykio vietos, o privalo apie jį pranešti policijai. Tai, kad D. Ž. teigė, kad važiavo į policijos komisariatą pranešti apie eismo įvykį, vertintina kaip jo gynybinė versija ir siekis išvengti administracinės atsakomybės. D. Ž. suprato sukėlęs eismo įvykį ir jis netgi sustojo pažiūrėti ir įvertinti, kokia žala padaryta jo vairuojamam automobiliui, užuot likęs eismo įvykio vietoje ir (ar) pranešęs apie tai policijai, priešingai - nutarė iš eismo įvykio vietos pasišalinti. Teismas pažymi, kad tiek D. Ž., tiek jo draugas būdamas automobilyje turėjo visas galimybes iškviesti policiją ir pranešti apie kilusį eismo įvykį. Nors teismas nenustatė, kad buvo susidariusi būtinojo reikalingumo situacija, tačiau net jei ir tuo atveju, jei D. Ž. buvo išsigandęs, jis galėjo pavažiuoti nedidelę atkarpą nuo įvykio vietos bei sustojęs paskambinti į policijos įstaigą bei įvykio vietoje ir (ar) šalia jos sulaukti policijos pareigūnų. Tačiau priešingai, D. Ž. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Visos šios aplinkybės parodo D. Ž. neatidumą, nerūpestingumą, teisei priešingų veiksmų pavojingumą, abejingumą kilusios pasekmėms ir žalai. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad norint kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, byloje būtina nustatyti konkretų padarytos turtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, jog įvykio metu D. Ž. apgadino kieme stovėjusius automobilius - Peugeot 3008, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriems buvo padaryta turtinė žala, viršijanti penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) darbų sąmatos matyti, kad automobilio „Audi A4 Avant“ remonto darbų kaina su PVM – 1230,53 Eur (b. l. 35-38), iš UAB (duomenys neskelbtini) darbų sąmatos matyti, kad automobilio „Peugeot 3008“ remonto darbų kaina su PVM – 1815,74 Eur (b. l. 41-46). Taigi akivaizdu, jog šiuo atveju padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur). Taigi, visi aptarti duomenys sudaro neprieštaringą, nuoseklią įrodymų visumą, kuri neleidžia abejoti, jog D. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

D. Ž. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, įrodyta 2020 m. liepos 2 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 30-ANR_P-26085-2020 (b.l. 5-6), policijos pareigūno M. B. tarnybiniu pranešimu (b.l. 7), fotonuotraukomis (b.l. 14 -20), specialisto išvada Nr. T-N 1100/2020 (01) (b.l. 30), UAB (duomenys neskelbtini) darbų sąmata, iš kurios matyti, kad automobilio Audi A4 Avant remonto darbų kaina su PVM – 1230,53 Eur (b. l. 35-38), UAB (duomenys neskelbtini) darbų sąmata, iš kurios matyti, kad automobilio Peugeot 3008 remonto darbų kaina su PVM – 1815,74 Eur (b. l. 41-46), VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilis „SAAB 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso D. Ž. (b. l. 59), liudytojų M. K., P. P., A. D., M. B., R. R. parodymais duotais teisme ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, jog D. Ž. 2020 m. gegužės 10 d., apie 00.53 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčių automobilių, juos kliudė, apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, kai padaryta žala viršija 15 bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi tokie jo veiksmai atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. D. Ž. už minėtus nusižengimus skirtina administracinė nuobauda.

D. Ž. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą – padaryti du administraciniai nusižengimai, kurių vienas yra šiurkštus. D. Ž. iš dalies pripažino padaręs administracinius nusižengimus. Teismas atsižvelgia į administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes. D. Ž. dirba, anksčiau administracine tvarka baustas, už analogiškus nusižengimus nėra baustas (b.l. 54-58). Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad D. Ž. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus administracines nuobaudas – minimalias baudas. Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, todėl D. Ž. administracinė nuobauda skirtina ANK 426 str. 2 d. sankcijos ribose (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už nusižengimo, numatyto šio straipsnio 2 dalyje, padarymą, vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Įvertinus tai, kad D. Ž. anksčiau nėra baustas už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, neneigė apgadinęs transporto priemonių, gailėjosi dėl tokios situacijos, D. Ž. neskirtina ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta alternatyvi administracinio poveikio priemonė.

Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo

Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę užtraukia neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Nors administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad D. Ž. 2020 m. gegužės 10 d., 00 val. 53 min. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „SAAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčių automobilių ir juos kliudė, apgadino bei šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, tačiau teismas D. Ž. administracinio nusižengimo teiseną dėl minėto nusižengimo nutraukia, kadangi byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina, kad D. Ž. 2020 m. gegužės 10 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Tai yra būtinas pagrindas teisiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jį padariusį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir nesant bent vieno iš jų nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).

Nagrinėjamu atveju esminis ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtino nusižengimo sudėties elementas yra nustatyti asmens apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų faktą, kadangi tik darant objektyviais įrodymais pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, jog asmuo įvykio metu buvo apsvaigęs, galima inkriminuoti šio administracinio nusižengimo sudėtį.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. Ž. teigė, kad įvykio dieną jokių narkotinių medžiagų nevartojo, jas buvo vartojęs anksčiau, kažkur prieš savaitę laiko. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2020 m. gegužės 10 d., 01.40 val., D. Ž. buvo sustabdytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2020 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio aplinkybių užfiksuota, kad įtarta, jog D. Ž. yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl pristatytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę jo būklei ištirti (b.l. 7). Liudytojas M. K. teisme parodė, kad sustabdžius automobilį, buvo nustatytos asmenų tapatybės, asmenys buvo labai pasimetę, sunkiai atsakinėjo į pareigūnų užduodamus klausimus, kad asmuo gali vairuoti tokios būsenos, jam kėlė abejones. Liudytoja P. P. teisme parodė, kad pas keleivį buvo rastos narkotinės medžiagos, keleivis ir vairuotojas D. Ž. labai jaudinosi, vieno iš jų vyzdžiai buvo išsiplėtę, akys ašarotos, todėl buvo nuspręsta asmenims patikrinti blaivumą. Nustatyta, kad asmenys buvo blaivūs, todėl nutarta patikrinti, ar jie nevartojo narkotinių medžiagų. Liudytojas A. D. parodė, kad keleivis pripažino vartojęs narkotines medžiagas, jam asmenys pasirodė apduję, neagresyvūs, elgėsi įtartinai ramiai. Policijos pareigūnams sukėlė abejones asmenų fizinė būklė, todėl patikrinus jų blaivumą ir nenustačius girtumo, buvo nuspręsta patikrinti, ar minėti asmenys nevartojo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, todėl šiuo pagrindu jie buvo pristatyti į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo 2020 m. birželio 29 d. rašte užfiksuota, kad gavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-N 1100/2020(01), jog D. Ž. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, galutinė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 19, 2020 m. gegužės 10 d. išvada: vartojęs kanabinoidus/marihuaną, vairuoti negali (b.l. 31). Nors nėra pagrindo abejoti byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1100/2020 (01), iš kurios matyti, kad D. Ž. šlapime (paimtame 2020 m. gegužės 10 d., 03.25 val.) rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, tačiau vien šie duomenys nėra pakankamas pagrindas daryti pagrįstą išvadą, jog įvykio metu, t. y. 2020 m. gegužės 10 d., apie 02.00 val., D. Ž. galėjo būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tam prieštarauja kiti byloje surinkti ir ištirti duomenys.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartimi byloje paskirta ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertams. Ekspertams pateiktas klausimas „Ar D. Ž. 2020 m. gegužės 10 d., 00.53 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „SAAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų“? (b.l. 114-117). Valstybinės teismo medicinos tarnyba 2020 m. lapkričio 18 d. raštu informavo, kad nutarties įvykdyti neturi galimybių, nes įstaigoje neatliekamos tokio pobūdžio ekspertizės (b.l. 120). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 19 užfiksuota, kad asmens oda, gleivinės – normalios; kvėpavimas – vezikulinis, t.y. normalus; pulsas 82 k/min; ritmiškas, arterinis kraujospūdis – 134/74 mm Hg; eisena – eina tiesiai, krypties laikosi; stovėsena – rombergo poza stabilus; judesių tikslumas – pirštu nosies mėginį atliko tiksliai; vokų, liežuvio, pirštų virpėjimas – nestebimi; vyzdžiai – simetriški; nistagmas – nėra; duomenys apie neurologinius, organinius CNS susirgimus – neigia; savijauta – nusiskundimai – jaučiasi gerai; elgsena, nuotaika – ramus; sąmoningumas – prientuotas laike, vietoje savyje; atmintis – įvykio aplinkybes atsimena; dėmesys – nuoseklus; mąstymas – nuoseklus; kalba – rišli; mimika, gestikuliavimas – negestikuliuoja; 03.25 val. paimtas šlapimo mėginys; išvada – galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (b.l. 27). Kaip matyti, iš minėto akto turinio, D. Ž. visus nurodytus punktus atliko gerai. Šią aplinkybę patvirtino ir teisme apklausta liudytoja - gydytoja R. Š. D., kuri nurodė, kad akte nurodytus visus punktus D. Ž. atliko gerai. Paaiškino, kad nakties laikas galėjo turėti įtakos asmens mieguistumui. Pažymėjo, kad iš D. Ž. paimtas šlapimas, tačiau ji negavo nurodymo, jog reikia paimti kraujo mėginį ir jį siųsti į Vilnių ištirti. Paaiškino, kad šlapime narkotinės medžiagos išsilaiko priklausomai nuo koncentracijos, šiuo atveju kanabinoidai šlapime gali išlikti apie kelias savaites organizme nuo jų pavartojimo.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Iš visų byloje esančių duomenų matyti, kad atlikus bendrą asmens būklės vertinimą, jokių apsvaiginimo nuo narkotinių medžiagų požymių nenustatyta. Nors D. Ž. šlapime buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, tačiau liudytoja R. Š. patvirtino, kad kanabinoidai šlapime gali išlikti apie kelias savaites nuo jų pavartojimo. Aptartų duomenų visuma, nepaneigia D. Ž. nurodytos versijos, kad jis narkotinių medžiagų tą dieną, kai buvo sustabdytas pareigūnų, nevartojo ir apsvaigęs nebuvo.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog apkaltinamasis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti atsakomybėn patraukto asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K–594/2012, 2K-110/2013).

Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad D. Ž. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, D. Ž. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, D. Ž. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties.

D. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam:

- už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

- už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, D. Ž. už šiuos administracinius nusižengimus skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20118092319, įmokos kodą 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.