- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- 1S-144-579/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Rolandas Tilindis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. K. priklausančiam turtui laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. liepos 27 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-316/2022 be kitų asmenų R. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad organizuota grupe sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles dėl ko buvo padaryta didelė žala gamtinei aplinkai, klastojo dokumentus ir jais disponavo dėl ko buvo padaryta didelė žala, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos
2. Ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Žukauskienės 2020 m. sausio 29 d. nutarimu šešiems mėnesiams paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. K. turtui: 1) žemės sklypui, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); 2) pastatui – vienbučiui gyvenamajam namui, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantiems R. K. ir I. K., leidžiant naudotis nekilnojamuoju turtu, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Vėlesnėmis Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis ir Šiaulių apygardos teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo tęsiamas.
3. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, trims mėnesiams nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. liepos 27 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo R. K. turtui, nurodytam nutarties 2 punkte, leidžiant turtu naudotis, bet paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį.
II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į skundą argumentai
4. Kaltinamojo R. K. gynėjas advokatas Rolandas Tilindis skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį ir nepratęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo R. K. turtui.
4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, iš esmės formali ir nemotyvuota, priimta neįvertinus bylos aplinkybių, kadangi nėra nustatyti visi būtini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnyje numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos, taip pat laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas pažeidžia proporcingumo principą.
4.2. Skundo autoriaus teigimu, kaltinamojo R. K. turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nėra nei nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad šis turtas gali būti konfiskuotas. Įvertinus R. K. inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų pobūdį, nėra pagrindo manyti, kad iš nusikalstamų veikų kaltinamasis būtų turėjęs kokios nors asmeninės turtinės naudos, kurios rezultato atžvilgiu taikytinas turto konfiskavimas. Taip pat šiam turtui netaikytina ir išplėstinė turto konfiskacija, nes turtas įgytas teisėtai, dar iki paskyrimo laikinai eiti AB „G“ (duomenys pakeisti) (toliau – ir Bendrovė) vadovo pareigas, turto įgijimas patvirtintas teisinę galią turinčiais dokumentais.
Šalies argumentai
4.3. Be to, kaip teigia skundo autorius, kaltinamojo R. K. turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali būti taikomas ir siekiant užtikrinti civilinį ieškinį. Skunde nurodoma, kad šiuo aspektu svarbu tai, jog R. K. nėra pripažintas civiliniu atsakovu, kaltinamojo atžvilgiu nėra pareikšta jokių civilinių ieškinių. Civiliniu ieškovu byloje pripažinto Aplinkos apsaugos departamento pirminiame civiliniame ieškinyje buvo nurodyta bendro pobūdžio formuluotė priteisti padarytą žalą iš Bendrovės ir (ar) kaltų asmenų, tačiau 2021 m. sausio 26 d. pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje civiliniu atsakovu įvardijama tik Bendrovė, iš kurios ir prašoma priteisti 48 257 676,57 Eur, apie fizinių asmenų, taip pat ir R. K., veiksmus, kuriais galėjo būti padaryta žala gamtai, patikslintame civiliniame ieškinyje nekalbama, kaip ir nėra prašoma iš fizinių asmenų priteisti galimai gamtai padarytą žalą. Taip pat šiuo klausimu reikšmingi ir kiti byloje priimti procesiniai sprendimai, o būtent Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis, kuria patvirtintas vieno iš įtariamųjų atžvilgiu priimtas prokuratūros nutarimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir kurioje nurodyta, kad žalos atlyginimas iš Bendrovės darbuotojų negali būti priteistas, motyvuojant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.264 straipsnio nuostatomis, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
4.4. Skunde akcentuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinėse bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jog prieš taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas turi pareigą patikrinti proceso teisėtumą. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reikštų, kad sprendžiant klausimą dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo termino (ne)pratęsimo, grindžiamo civilinio ieškinio padarytai žalai atlyginti pareiškimu, privaloma atlikti bent preliminarų teisinį vertinimą, ar civilinis ieškinys teisėtai priimtas, ar Bendrovė, atsižvelgiant į Byloje surinktus duomenis, iš tiesų savo veiksmais padarė realią didelę žalą gamtai. Tuo labiau kad byloje kaltinamiems asmenims inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 270 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti, kad dėl kaltinamųjų galimai neteisėtų konkrečių veiksmų, išleidžiant dalį iš dalies apvalytų nuotekų į AB „K“ (duomenys pakeisti) nuotekų kolektorių apeinant biologinio valymo įrenginius, buvo realiai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis gamtos elementui (Kuršių marioms). Tačiau netgi skundžiamoje nutartyje motyvuojant laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindus nurodyta, jog žala gamtai tik galėjo būti padaryta, o tai aiškiai liudija apygardos teismo abejones dėl žalos fakto. Gynėjo manymu, Aplinkos apsaugos departamentas, apskaičiuodamas galimai gamtai padarytą žalą, vadovavosi metodika, kuri nei valstybinių institucijų (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. gegužės 4 d. Valstybinio audito ataskaitoje dėl aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo, Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktame korupcijos rizikos aplinkosaugos srityje vertinime), nei teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-508-497/2015) nelaikytina tinkama ir patikima žalos gamtai fakto ir dydžio nustatymo priemone. Be to, civilinis ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas byloje žalos faktą grindžia 2020 m. gegužės 11 d. atlikto Kuršių marių ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimo įvertinimo išvada apie tariamą Kuršių marių vandens ekologinės būklės pablogėjimą per 1 klasę, nors ši aplinkybė nėra kaltinamiesiems inkriminuota kaip BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarinys.
4.5. Gynėjas pažymi ir tai, kad byloje yra kitų specialistų išvadų, kuriose nurodoma, jog Bendrovė iš viso nepadarė jokio reikšmingo poveikio aplinkai ir taip paneigiančių Aplinkos apsaugos departamento pasirinktą galimai gamtai padarytos žalos įvertinimą. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkų pateiktoje 2020 m. lapkričio 10 d. specialisto išvadoje nenustatyta, kad Bendrovė savo veiksmais padarė reikšmingą neigiamą poveikį (didelę žalą) Kuršių marių vandens būklei. Šioje išvadoje nurodyta, kad valstybinio monitoringo duomenys atspindi integruotą skirtingų taršos šaltinių poveikį Kuršių marių būklei, todėl atskirti Bendrovės indėlį į bendrą būklės pablogėjimą dėl bendrojo fosforo ir azoto yra sudėtinga, bet įvertinus Bendrovės nevalytomis nuotekomis į Kuršių marias galėjusį patekti azoto ir fosforo kiekį, šis kiekis yra santykinai mažas, kad galėtų turėti įtakos Kuršių marių ar Baltijos priekrantės ekosistemai. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. išvadoje „Dėl objekto AB „G“ (duomenys pakeisti) nuotekų valymo įrenginių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), atlikto ekspertinio vertinimo“, t. y. kad bendrame vandens balanse Bendrovės nuotekos sudaro nykstamai mažą dalį (apie 0,003 proc.), todėl net ir netinkamai išvalytos nuotekos nesukelia akivaizdžios žalos aplinkai. Bendrovės pateiktos valstybinio monitoringo ataskaitos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ataskaitos patvirtina, kad Kuršių marių vandens būklė tiriamuoju laikotarpiu, vertinant bendrojo azoto, bendrojo fosforo ir BDS7 koncentracijas, neviršijo leistinos taršos normatyvų, o didžiąją laikotarpio dalį atitiko ir geros būklės reikalavimams. Bendrovės organizuoto, tarptautinių ekspertų atlikto Bendrovei inkriminuojamų išleistų teršalų išleidimo į Kuršių marias poveikio ekspertinio tyrimo (vertinimo) metu taip pat nenustatyta, jog Bendrovė (jos atsakingi asmenys) savo veiksmais padarė reikšmingą neigiamą poveikį (žalą) Kuršių marių aplinkai, nepritarta Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. gegužės 11 d. vertinimo išvadai, jog azoto kiekio padidėjimui reikšmingą įtaką turėjo Bendrovės iš dalies išvalytų nuotekų išleidimas į AB „K“ (duomenys pakeisti) nuotekų kolektorių. Be to, Aplinkos apsaugos departamentas, apskaičiuodamas tariamos žalos dydį, vadovavosi Bendrovės nuotekų valymo įrenginių vertinimais, jog į gamtinę aplinką patekusių biologiškai nevalytų nuotekų kiekis sudarė 70 proc. visų Bendrovės veikloje tuo laikotarpiu susidariusių gamybinių nuotekų, nors minėtoje 2020 m. rugpjūčio 25 d. išvadoje teigiama, kad buvo valoma apie 30,8 proc. visų nuotekų, o Bendrovės iniciatyva atlikus nepriklausomą ekspertinį Bendrovės nuotekų valymo įrenginių techninių pajėgumų vertinimą, nustatyta, kad į gamtinę aplinką patekusių biologiškai nevalytų nuotekų kiekis sudarė 45 proc. visų Bendrovės veikloje tuo laikotarpiu susidariusių gamybinių nuotekų.
4.6. Skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjamoje byloje Aplinkos apsaugos agentūros vertinimas kaip įrodymas yra nepatikimas ir juo negali būti vadovaujamasi dar ir dėl to, jog pats vertinimas neatitinka BPK 90 straipsnio reikalavimų, keliamų specialisto išvadai, be to, Bendrovė ginčija Aplinkos apsaugos agentūros vertinimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, reikalaudama atlikti pakartotinį vertinimą atsižvelgus į tarptautinių ekspertų ataskaitose nurodytas aplinkybes.
4.7. Be kita ko kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas neturi būti skiriamas visais atvejais, kai tik baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys. Ši procesinė prievartos priemonė taikoma esant pagrįstam manymui, kad nepritaikius procesinės prievartos priemonės, turtas gali būti sunaikintas, sugadintas ar perleistas tretiesiems asmenims. Tokios aplinkybės, kurios leistų teigti, kad R. K. ar Bendrovė, laikytina civiliniu atsakovu, siekia kokiais nors būdais išvengti žalos atlyginimo, nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Byloje nėra duomenų, kad R. K. būtų siekęs slėpti savo asmeninį turtą, perleisti jį tretiesiems asmenims, sumažinti turto vertę ar kitaip siekęs išvengti žalos atlyginimo, kas galėtų suteikti pagrindo manymui, jog nepritaikius laikino nuosavybės teisės apribojimo R. K. turtui, civilinio ieškinio įvykdymas taptų neįmanomu.
Šalies argumentai
4.8. Priešingai, Bendrovė savanoriškai pradėjo įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemonę, skirtą išimti iš gamtinės aplinkos (Kuršių marių vandens) inkriminuojamų teršalų kiekį: 2021 m. birželio 16 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydama duoti išankstinį pritarimą parengti ir įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemonę – nendrių pjovimo priemonę, siekiant išpjauti 4 528,33 t absoliučiai sausos nendrių biomasės Kuršių marių pakrantėse tam, kad iš Kuršių marių būtų pašalintas Aplinkos apsaugos departamento civiliniame ieškinyje nurodytas Bendrovės tariamai į gamtinę aplinką (Kuršių marias) išleistas teršalų kiekis bei tokiu būdu atlyginta civiliniame ieškinyje apskaičiuota žala; 2021 m. rugsėjo 28 d. Bendrovė pateikė Aplinkos apsaugos departamentui aplinkos atkūrimo priemonės planą; 2021 m. lapkričio 16 d. Bendrovė pateikė patikslintą aplinkos atkūrimo priemonės planą; nors Aplinkos apsaugos departamentas 2021 m. gruodžio 6 d. raštu nemotyvuotai atsisakė tvirtinti aplinkos atkūrimo priemonės planą, Bendrovė, turėdama išankstinį pritarimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo, pradėjo planą įgyvendinti, o kartu pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl nepagrįsto ir nemotyvuoto atsisakymo tvirtinti planą; 2022 m. sausio 6 d. Bendrovė pateikė Aplinkos apsaugos departamentui ir prokuratūrai pirmąją ataskaitą dėl aplinkos atkūrimo priemonės įgyvendinimo, kurioje nurodyta, kad 2021 m. lapkričio–gruodžio mėnesių laikotarpyje Bendrovė pradėjo įgyvendinti nendrių pjovimo darbus ir išpjovė 20,60 t iš 1,5398 ha teritorijos. Atlikus nendrių drėgnumo ir cheminės sudėties tyrimus, nustatyta kad Bendrovė iš ekosistemos pašalino 15,491 tonų absoliučiai sausos nendrių biomasės. Iš to galima spręsti, jog iš ekosistemos (Kuršių marių vandens) jau išimta 0,34 proc. išimtinų teršalų kiekio, kas atitinkamai sudaro 164 076 Eur civiliniame ieškinyje nurodytos apskaičiuotos žalos. Taip pat iki 2022 balandžio 1 d. Bendrovė planuoja iš ekosistemos pašalinti ne mažiau kaip 200 t absoliučiai sausos nendrių biomasės, kurioje bus apie 5 proc. bendro šalintino teršalų kiekio.
4.9. Pažymima ir tai, kad toliau taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą bus neproporcingai apribotos kaltinamojo R. K. teisės bei teisėti interesai, kadangi Bendrovės priklausančiam turtui (kilnojamajam ir nekilnojamajam) yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir šio turto pakanka ir ateityje pakaks užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą. Vien Bendrovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto, kuriam pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė pagal Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašų duomenis 2020 m. vasario 20 d. sudarė ne mažiau kaip 9 661 437 Eur. Akivaizdu, kad dabartinė reali nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai didesnė nei Nekilnojamo turto registre nurodoma vidutinė rinkos vertė. Dar ne mažiau kaip 2 764 100 Eur ir 15 961 770 Eur vertės kilnojamam turtui pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas iki šiol yra tęsiamas. Taigi, visas Bendrovei priklausantis turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertinamas ne mažiau kaip 30 000 000 Eur. Nors Aplinkos apsaugos departamentas yra pareiškęs civilinį ieškinį daugiau nei 48 milijonams eurų, bet, įvertinus nurodytas aplinkybes apie pasirinktą netinkamą žalos apskaičiavimo metodiką, Bendrovės pradėtą savanorišką žalos atlyginimą, išimant iš gamtinės aplinkos teršalus, byloje pareikštas civilinis ieškinys arba iš viso atmestas arba neabejotinai bus reikšmingai sumažintas, kuriam įvykdyti užtikrinti pilnai pakaks Bendrovės turto.
4.10. Anot gynėjo, apie laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo neproporcingumą galima spręsti ir iš to, kad R. K. Bendrovės vadovo pareigas laikinai ėjo vos šešis mėnesius nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d., kai civilinis ieškinys byloje pareikštas už galimai gamtai padarytą žalą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2020 m. sausio 7 d. Byloje nėra atskleista, kokio dydžio galėjo būti gamtai padaryta žala konkrečiai dėl kaltinamojo R. K. vadovavimo Bendrovei. Tuo labiau, kad ilgiausią laikotarpį (nuo 2013 m. birželio 11 d. iki 2019 m. gegužės 17 d.) Bendrovei vadovavęs ir atitinkamai didžiausią žalą gamtai dėl savo vadovavimo galimai padaręs buvęs Bendrovės generalinis direktorius V. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės niekaip nepasisakius dėl jo prievolės atlyginti žalą pagal Aplinkos apsaugos departamento byloje pareikštą civilinį ieškinį. Be kita ko, Aplinkos apsaugos departamento patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad padaryta žala aplinkai laikotarpyje nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2019 m. gegužės 22 d., t. y. V. B. vadovavimo Bendrovei metu, vertinama 32 751 934,10 Eur ir sudaro didžiąją dalį viso pareikšto civilinio ieškinio.
4.11. Taip pat skunde teigiama, kad apygardos teismo priimtoje nutartyje nepagristai nurodyta, jog R. K. kaltinamas trijų sunkių nusikaltimų padarymu. Iš kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų tik viena – BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyta, veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o likusios, numatytos BK 270 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, yra apysunkiai nusikaltimai. Skunde keliamos abejonės ir dėl R. K. inkriminuoto piktnaudžiavimo tarnyba pagrįstumo, kadangi kaltinamasis neatliko viešojo administravimo funkcijų.
5. Atsiliepimų į kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas
6. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo argumentus ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nors ir galima iš dalies sutikti su skundo argumentais dėl atskirų skundžiamos nutarties netikslumų, bet iš esmės laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamajam R. K. priklausančiam turtui buvo pratęstas pagrįstai, esant BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui bei nepažeidžiant BPK 151 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytų sąlygų ir BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimų.
7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam (kaltinamajam) ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti (BPK 151 straipsnio 1 dalis). Ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. K. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, veikdamas organizuotoje grupėje, kartu su kitais grupės nariais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala Kuršių marių, Klaipėdos sąsiaurio, Baltijos jūros vandeniui, vandens storymėje gyvenantiems vėžiagyviams (zooplanktonui) ir moliuskams, bei galėjo būti padaryta didelė žala žuvims ir paukščiams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu dalies įtariamųjų, liudytojų, asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, apklausų protokoluose, kratų, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose, taip pat ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog R. K. pagrįstai galėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.
9. Pasisakant dėl kaltinamajam R. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, sutiktina su skundo argumentais, jog, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, tik viena iš veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kitos veikos, numatytos BK 270 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, laikytinos apysunkiais nusikaltimais. Tačiau šis skundžiamos nutarties netikslumas nekeičia skundžiamos nutarties esmės ir nesudaro pagrindo jos keisti ar naikinti kaip neteisėtos ir nepagrįstos.
10. Pažymėtina, kad tiek skirdamas ar pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą, tiek BPK X dalyje nustatyta tvarka nagrinėdamas skundą dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties paskirti (pratęsti) laikiną nuosavybės teisės apribojimą teisėtumą ir pagrįstumą bei iš esmės nesprendžia kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Tai daroma pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, atlikus įrodymų tyrimą ir priimant byloje galutinį procesinį sprendimą. Šiame kontekste pateisinamos ir tokios skundžiamos nutarties formuluotės kaip „galėjo būti padaryta didelė žala“, nes priešingu atveju tokią aplinkybę konstatavus neginčijamai, susidarytų įspūdis, jog bylą nagrinėjantis teismas dar iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo pareiškė išankstinę nuomonę dėl kaltinimo pagrįstumo. Tuo labiau, kad dėl nagrinėjamos galimai nusikalstamos veikos pobūdžio gamtinei aplinkai padarytos žalos faktas ir mastas turi esminę reikšmę ne tik civilinio ieškinio išsprendimui, bet ir veikos kvalifikavimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad didelė dalis skundo argumentų (pavyzdžiui, nepagrįstas BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 270 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų inkriminavimas dėl, skundo autoriaus teigimu, nenustatytų būtinų nusikaltimų sudėties požymių (specialaus subjekto, kilusių padarinių), galimai padarytos žalos netinkamos apskaičiavimo metodikos, neteisingai apskaičiuoto žalos dydžio ir panašiai) yra susiję su bylos duomenų vertinimu, jų pripažinimu įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, kas, kaip jau minėta, atliekama bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl aukštesnysis teismas plačiau nepasisako dėl šių skundo argumentų. Kita vertus, kaltinamojo ir jo gynėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas nesutikimas su galimai gamtinei aplinkai padarytos žalos dydžio apskaičiavimu, savaime nepaneigia tokios žalos padarymo fakto, o kartu ir apygardos teismo sprendimo toliau tęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam R. K. paskirtas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Šia teise Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pasinaudojo dar ikiteisminio tyrimo metu pareikšdamas civilinį ieškinį (78 t., b. l. 104–109), o vėliau ir patikslintą civilinį ieškinį (78 t., b. l. 158–179) dėl 48 257 676,57 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Prokurorės 2021 m. sausio 26 d. nutarimu Aplinkos apsaugos departamentas pripažintas civiliniu ieškovu (78 t., b. l. 180). Priešingai nei teigiama skunde, esant pareikštam civiliniam ieškiniui, laikinas nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas, tačiau nagrinėjamu atveju ne vien formalus civilinio ieškinio pareiškimo faktas sudaro pagrindą taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, bet ir itin didelė pareikšto civilinio ieškinio suma. Pagal kaltinamajam R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį galima pagrįstai manyti, jog tiek R. K., tiek kitų asmenų galimai nusikalstamais veiksmais žala gamtinei aplinkai galėjo būti padaryta, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog byloje civilinis ieškinys yra pareikštas akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo.
12. Kaip jau buvo nurodyta, nagrinėdamas skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo teisėtumo, aukštesnysis teismas nesprendžia civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo ir nevertina, ar civilinio ieškovo pasirinktas žalos apskaičiavimo būdas yra tinkamas, ar civilinio ieškinio dydis ateityje gali būti mažinamas, tokie skunde pateikti svarstymai yra susiję su byloje surinktų įrodymų ištyrimu, neatmetant ir reikalingumo (galimybės) surinkti papildomus įrodymus ir juos įvertinti kitų byloje surinktų duomenų kontekste, kas bus padaryta išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl skunde nurodytos aplinkybės apie Bendrovės įgyvendinamą aplinkos atkūrimo priemonę, skirtą išimti iš gamtinės aplinkos (Kuršių marių vandens) inkriminuojamų teršalų kiekį, kaip savanorišką žalos atlyginimą jau buvo ne kartą pasisakyta Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant tiek pačios Bendrovės, tiek R. K. skundus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-47-579/2022, 1S-49-658/2022, 1S-87-579/2022), todėl nesikartojant pažymėtina, kad dalinis žalos atlyginimas dar neleidžia spręsti apie visišką žalos atlyginimą ateityje (ypač jei nebus taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas), tuo labiau kad ir skunde pripažįstama, jog šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl Aplinkos apsaugos departamento sprendimų atsisakant tvirtinti aplinkos atkūrimo priemonės planą, o pati Bendrovė kol kas yra įgyvendinusi tik mažą dalį savo savanoriškai įgyvendinamos papildomos aplinkos atkūrimo priemonės – nendrių išpjovimo ir įgyvendinant šią priemonę išimtų teršalų kiekis sudaro tik nedidelę dalį civilinio ieškovo apskaičiuotos gamtinei aplinkai padarytos žalos.
13. Taip pat atmetant ankstesnį kaltinamojo R. K. gynėjo skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties jau buvo pasisakyta dėl to, kad dabartinėje proceso stadijoje negalima suabsoliutinti civilinio ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės apie reikalavimą priteisti žalą tik iš Bendrovės, ypač jei pirminiame ieškinyje buvo prašoma priteisti žalos atlyginimą iš kaltų asmenų, kadangi sistemiškai aiškinant BPK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas bei įvertinant baudžiamojo proceso ypatumus, galima tikslinti laiku pateiktą civilinį ieškinį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-49-658/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad iki įrodymų tyrimo teisme pradžios paduotas civilinis ieškinys vėliau nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme gali būti tikslinamas, papildomai nurodant ir kitus kaltinamuosius, iš kurių priteistinas turtinės žalos atlyginimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-628/2020). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje po minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo dar neįvyko nė vienas teisiamasis posėdis, kuriame baudžiamoji byla būtų nagrinėta iš esmės, todėl nebuvo galimybės informuoti civilinį ieškovą apie galimybę patikslinti savo reikalavimus.......... Kaip matyti iš BPK 111 straipsnio 1 dalies formuluotės civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad jei už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, jis (atskiru nutarimu ar nutartimi) nėra pripažįstamas ir vadinamas civiliniu atsakovu.
14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas Bendrovei buvo paskirtas pagrįstai, esant vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų. Kita vertus, nors skundžiamoje nutartyje laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo motyvai išdėstyti pakankamai glaustai, bet skundžiamoje nutartyje neišvengta prieštaravimų. Viena vertus, tolimesnis laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamojo R. K. turtui taikymas motyvuojamas siekiu užtikrinti didelį Aplinkos apsaugos departamento civilinį ieškinį, bet taip pat pažymėta ir tai, kad šiuo atveju taikoma procesinės prievartos priemone siekiama užtikrinti ir galimą turto konfiskaciją. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta jokių motyvų, kokiu pagrindu byloje galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartyje byloje Nr. 1S-49-658/2022 jau buvo konstatuota, kad galimas turto konfiskavimas kaip laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas nagrinėjamoje byloje buvo nustatytas nepagrįstai. Aukštesnysis teismas nenustatė jokių naujų aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, tokių nenurodyta ir skundžiamoje nutartyje, todėl iš skundžiamos nutarties šalinamas aptariamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas.
15. Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau negu šešiems mėnesiams (BPK 151 straipsnio 6 dalies redakcija, galiojanti nuo 2022 m. vasario 1 d.). Baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalies redakcija, galiojanti nuo 2022 m. vasario 1 d.). Skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas ne baudžiamojo proceso įstatymo leidžiamam maksimaliam terminui, bet trijų mėnesių terminui, skaičiuojamam nuo 2022 m. balandžio 27 d.
16. Atmetant skundo argumentus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo tariamai pažeidžiant proporcingumo principą, pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, bylos apimtį, galimai padarytos žalos mastą ir civilinio ieškinio dydį, laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymas R. K. turtui nelaikytinas per griežta procesine prievartos priemone. Dabartinėje proceso stadijoje BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti kitomis priemonėmis, kadangi netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. Be to, kaltinamojo R. K. turtui nustatytas tik dalinis nuosavybės teisės apribojimas, nedraudžiant turtu naudotis, tik uždraudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Skunde nėra nurodyta, kad nustatyti draudimai kaip nors konkrečiai pažeistų kaltinamojo ir jo šeimos teises ir teisėtus interesus.
17. Taip pat nepagrįsti skundo argumentai, kad civilinio ieškovo pareikšto reikalavimo atlyginimas byloje gali būti užtikrintas vien baudžiamojon atsakomybėn traukiamos Bendrovės turtu. Šis skundo autoriaus teiginys iš esmės grindžiamas prielaidų pobūdžio pasvarstymais apie ateityje priimant galutinį procesinį sprendimą byloje galimą civilinio ieškinio sumažinimą dėl netinkamai apskaičiuoto žalos dydžio, galimo Bendrovės savanoriško žalos atlyginimo įskaitymo, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, tokio pobūdžio klausimai spręstini ne dabartinėje proceso stadijoje ir yra susiję su bylos įrodymų vertinimu iš esmės, ką turi atlikti bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, o ne aukštesnysis teismas, sprendžiantis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat nėra pagrindo vadovautis skunde nurodyta prielaida, kad šiuo metu Bendrovės nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai išaugusi, nes šio skundo teiginio nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, iš kurių būtų galima spręsti apie konkrečią, o ne numanomą turto vertę. Skunde išdėstyta Bendrovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bendra vertė siekia apytiksliai 28,3 milijono eurų ir yra ženkliai mažesnė už byloje pareikšto civilinio ieškinio sumą (48 257 676,57 Eur). Negalima sutikti, kad byloje nėra individualizuota ir galimai kaltinamojo R. K. vadovavimo Bendrovei laikotarpiu padaryta žala gamtinei aplinkai. Tiek Aplinkos apsaugos departamento civiliniame ieškinyje, tiek 2019 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadoje galimai gamtinei aplinkai padaryta žala suskirstyta atskirais laikotarpiais, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d., t. y. kaltinamojo vadovavimo Bendrovei laikotarpiu, galimai padaryta žala sudaro 4 471 306,76 Eur ir gerokai viršija R. K. priklausančio turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertę.
18. Aukštesnysis teismas taip pat nepasisako dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su laikino nuosavybės teisės apribojimo netaikymu asmenims taip pat atsakingiems už galimai gamtinei aplinkai padarytą žalą, kadangi procesinių prievartos priemonių skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti kaltinimai, susijusias byloje nustatytas aplinkybes. Tuo labiau, kad skunde minimi ir atvejai, kai sprendimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atskiriems asmenims yra įsiteisėję ir galiojantys.
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis yra iš esmės teisėta ir pagrįsta, laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo R. K. turtui pratęstas esant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytam pagrindui ir nepažeidžiant šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų, todėl kaltinamojo R. K. gynėjo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti, tik pašalinant nepagrįstai nustatytą kitą laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindą – galimą turto konfiskavimo užtikrinimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.