Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1.1; 1.1.4.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. balandžio 7 d.

sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, Smiltei Butkytei, Vaidai Mikalonienei, Vaidai Vasiliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P. (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį – 40 parų areštu;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį, BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams su įpareigojimais;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams su įpareigojimais;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 59 parų areštu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams su įpareigojimais;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesiams 10 dienų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 parų areštu bei jam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 3 mėnesiams ir turto konfiskavimas – automobilio „BMW528“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. spalio 15 d.;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 parų areštu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams ir turto konfiskavimas – išieškoti automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 990 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt eurų). Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 28 d.

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi tenkinus Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo teikimą, S. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-2713-1218/2024) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-3504-859/2024) paskirtos bausmės subendrintos taikant BK 64 straipsnio 1, 2 dalių, nuostatas prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-3504-859/2024) paskirtos 50 parų arešto bausmės pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-2713-1218/2024) paskirtos ir neatliktos 40 parų arešto bausmės dalį – 2 paras arešto, ir paskirta subendrinta 52 parų arešto bausmė. Į paskirtos subendrintos 52 parų arešto bausmės laiką įskaityta jo nuo šios nutarties priėmimo iki jos įsiteisėjimo atliktos arešto bausmės dalį. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo faktinio S. P. atvykimo atlikti arešto bausmę ar jo sulaikymo vykdant šią įsiteisėjusią nutartį dienos (bausmę atliko 2025 m. vasario 7 d.).

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. Nagrinėjant bylą teisme pagal kaltinamajame akte nurodytas kaltinimo aplinkybes, kad S. P. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2024 m. spalio 2 d. apie 11:42 val., adresu G. V. – G. gatvėse, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,BMW528“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2024 m. vasario 2 d. 12:06 val. alkoholiu matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. 2069723) buvo nustatytas 2,70 promilių girtumas, nustatyta, kad S. P. neblaivumą tikrino tik vieną kartą, o nuo antro karto atsisakė.

2. Teismo posėdžio metu prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimo faktines aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsnio 1 dalimi, prašė pakeisti S. P. pareikštą kaltinimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir formuluoti taip: S. P. 2024 m. spalio 2 d. apie 11.42 val., adresu G. V. – G. gatvėse, Vilniuje, galimai pažeisdamas KET patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW528“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir po eismo įvykio susidūrus jo vairuojamam automobiliui „BMW528“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitam automobiliui „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kai jam 2024 m. spalio 2 d. 12.06 val. alkoholio matuokliu „Dragen Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. 2069723) nustatytas 2,70 promilių girtumas ir iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija, taip vengė neblaivumo patikrinimo, y. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 181–184).

3. Teismas pažymi, kad baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį užtraukia trys alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Iš kaltinimo formuluotės matyti, kad S. P. pagal pakeistą kaltinimą kaltinamas, pagal kelis tarpusavyje turiniu nesuderinamus požymius, kad tuo pačiu metu pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas ir vengė neblaivumo patikrinimo. S. P. vengiant neblaivumo patikrinimo jam neblaivumas nebuvo nustatytas, atsisakius antrą kartą tikrintis neblaivumą alkotesteriu, todėl negali būti kaltinime aplinkybių, kuriose būtų konstatuotas nustatytas neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju nustatytas tik S. P. vengimas tikrintis neblaivumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad S. P., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2024 m. spalio 2 d. 12.06 val. alkoholio matuokliu „Dragen Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. 2069723) nustatytas 2,70 promilių girtumas bei, kad jis po eismo įvykio susidūrus jo vairuojamam automobiliui „BMW528“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitam automobiliui „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kai jam 2024 m. spalio 2 d. 12.06 val. alkoholio matuokliu „Dragen Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. 2069723) nustatytas 2,70 promilių girtumas ir iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija.

4. Pašalinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad teisme nustatytos šios aplinkybės: S. P. 2024 m. spalio 2 d. apie 11.42 val., adresu G. V. – G. gatvėse, Vilniuje, vairavo automobilį „BMW528“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio susidūrus jo vairuojamam automobiliui „BMW528“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitam automobiliui „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esant nuo jo sklindančiam alkoholio kvapui, nerišliam kalbėjimui, nekoordinuotiems judesiams, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2024 m. spalio 2 d. 12.06 val. alkoholio matuokliu „Dragen Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. 2069723) pirmo tikrinimo metu nustatė 2,70 promilių girtumą, nuo antro karto tikrintis blaivumą atsisakė, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

5. Šiais savo veiksmais S. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

6. Kaltinamasis S. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dieną prieš įvykį buvo pas draugą, vartojo alkoholį. Ryte atsikėlęs jautėsi normaliai, automobiliu važiavo namo. Važiuojant, rikiuojantis į trečią eismo juostą, pajuto smūgį. Sustojęs susitarė su vairuotoju, kad degalinėje užpildys deklaraciją. Kol vyras pildė deklaraciją, S. P., sėdėdamas automobilyje, išgėrė alaus, nors žinojo, kad negalima, o vyras iškvietė policijos pareigūnus. Nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, gėrė degtinę, gal du butelius, o ir po eismo įvykio degalinėje gėrė alaus. Suprato, kad iš vakaro kraujyje buvo likę alkoholio. Vairavo automobilį, nes nesijautė apsvaigęs. Nurodė, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Anksčiau yra gydęsis savarankiškai, dabar norėtų pratęsti gydymą. Savo elgesį vertina blogai, supranta, kad nereikėjo važiuoti. Oras buvo nekoks, todėl kilo mintis važiuoti automobiliu. Gailisi, kad vairavo. Neblaivumas jam buvo patikrintas po to, kai išgėrė alaus. 2024 m. spalio 2 d. ir spalio 11 d. vairavo tą patį automobilį, kuris jam priklauso. Teismo nuosprendžiu, kuris dar nebuvo įsiteisėjęs, buvo paskirtas automobilio konfiskavimas. Prisipažino, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio ir atsisakė tikrintis neblaivumą antrą kartą. Pirmą kartą policijos pareigūnai davė papūsti į alkotesterį, po to po 2–3 val. neleido nueiti į tualetą, todėl jis supyko ir antrą kartą atsisakė tikrintis neblaivumo. Gailisi dėl to. Prisipažino, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio ir atsisakė antrą kartą tikrintis alkotesteriu (t.1, b.l. 150–151, 185–187).

7. Kaltinamasis S. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies (neigė, kad vairavo neblaivus) prokurorė nesutiko, kad baudžiamoji byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje būtų nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

8. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 10 d. apklaustas įtariamuoju S. P. kaltu prisipažino ir parodė, turi savo vardu registruotą automobilį „BMW528“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 1 d. vakare vartojo daug alkoholio – degtinės, būdamas svečiuose. 2024 m. spalio 2 d., apie 11.00 val. jis su šiuo automobiliu, jį vairuodamas grižo namo. Važiuodamas G. V. g., jis važiavo vidurinėje eismo juostoje ir parodžius posūkį norėjo persirikiuoti į kairę juostą, per veidrodėlį nieko nematė, bet staiga įvyko susidūrimas su kitu automobiliu BMW. Jis iš karto sustojo, tas automobilis taip pat sustojo ir jie su vairuotoju susitarė nuvažiuoti iki degalinės G. g., Vilniuje, užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Degalinės aikštelėje tas vairuotojas iškvietė policiją, nes turbūt pajautė, kad jis yra neblaivus. Jis dar sėdėdamas automobilyje, iki policijos atvykimo išgėrė alaus. Po to patikrino jo blaivumą, nustatė 2,70 promilių girtumą ir jį sulaikė. Antrą kartą nepūtė, kadangi policijos pareigūnai jo neleido į tualetą (t. 1, b. l. 51–54).

9. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 2 d. liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad jis gyvena asmens pažymoje nurodytame adrese, visada vairuoja tą patį, jam priklausantį automobilį BMW 330, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 2 d , apie 11.00val. išvažiavo iš savo namų atlikti minėto automobilio privalomąją techninę apžiūrą. Vilniuje, bevažiuojant, 3-ąją eismo juosta, Geležinio vilko gatve nuo Pedagoginio žiedo link tunelio, per galinio matymo veidrodėlį pastebėjo dideliu greičiu iš paskos jį atvažiuojantį sidabrinės spalvos BMW automobilį. Pastebėjo, jog vairuotojas artėdamas link jo pastoviai keitė kelio eismo juostas norėdamas aplenkti kitus automobilius. Supratęs, kad automobilio vairuotojas yra neatsargus kelyje, jis priartėjo prie kairės pusės borto, norėdamas sumažinti riziką, kad pavojingai manevruojantis automobilis neatsitrenktų į jį. Šalia manęs, 2-oje juostoje važiavo kitas automobilis, automobilio nepamena, kuris rikiavosi į 1-ą juostą. Tuo metu į mano 3-ios ir atsilaisvinančios 2-os juostų tarpą įvažiavo minėtas sidabrinės spalvos BMW automobilis. Įvažiavęs į tarpą tarp jo automobilio ir kito automobilio, kuris rikiavosi į 1-ą juostą, minėtas BMW automobilis kliudė visą jo automobilio dešinį šoną. Kliudęs automobilį, minėtas sidabrinis BMW automobilis nuvažiavo toliau, o jis jam pradėjo sekti iš paskos, įsijungė avarinius žibintus ir mirksėjo jam ilgaisiais automobilio žibintais. Po kurio laiko, automobilio vairuotojas sustojo Geležinio vilko gatvėje, trečioje juostoje prieš jį. Jam sustojus tą patį padarė ir jis. Automobilyje jis buvo vienas. BMW automobilio vairuotojui išlipus iš automobilio, iš pradžių, jis jam nepasirodė neblaivus, judėjo pakankamai koordinuotai, elgėsi adekvačiai ir greit apsižiūrėjęs savo automobilį šis sutiko su juo nusileisti į šalia buvusią „CIRKLE K“ degalinę adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, kur galėtume užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pasistačius automobilius degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje, jam priėjus prie jo ir pradėjus pildyti eismo įvykio deklaraciją pastebėjo, jog asmuo yra išgėręs: iš asmens burnos sklido alkoholio kvapas, jis jam bandė paduoti kažkokį žalią lapuką, kuris pasak jo buvo jo teisės. Kol bendravo su automobilio BMW vairuotoju, jam nepastebint paskambino į bendrąjį pagalbos telefoną ir pranešė apie asmenį, kuris padarė eismo įvykį būdamas neblaivus. Po skambučio, jis stengėsi tempti laiką ir sudaryti įspūdi BMW vairuotojui, kad jie tiesiog pildosi eismo deklaracijos dokumentus. Atvykus policijai, jis pateikė savo dokumentus, paaiškino situaciją ir toliau vykdė pareigūnų nurodymus. Jo vairuojamame automobilyje nėra įrengti vaizdo stebėjimo registratoriai. Civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje (t. 1, b. l. 40–43).

10. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad G. V. gatvėje, Vilniuje, pastebėjo jam iš paskos skriejantį automobilį. Supratęs, kad jam nebėra kur trauktis, jis sustojo. Eismas buvo judrus, todėl jie nusprendė nuvažiuoti iki degalinės, kad užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pildant deklaraciją, jis pajautė nuo to vyro sklindantį alkoholio kvapą, todėl paskambino 112. Laukiant policijos pareigūnų pastebėjo, kad jo automobilis pažeistas. Nuo atvykimo į degalinę, nematė, kad S. P. būtų vartojęs alkoholį (t. 2, b.l. 29–31).

11. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju D.S. parodė, kad su S. P. yra pažįstamas apie 10 metų. Galimai spalio 1 d. vakare, buvo jo namuose ir abu vartojo alkoholį, išgėrė apie 0,7 l degtinės. Kitą rytą D. S. išvažiavo į darbą apie 8.30 val., o S. P. iš jo namų išvažiavo maždaug po dviejų valandų. Jo žmona ir D. S. buvo S. P. užsiminę apie jo problemą dėl alkoholio vartojimo. Dabar sužinojo, kad S. P. jis nebevartoja alkoholio (t. 2, b. l. 16–17).

12. 2024 m. spalio 2 d. Neblaivumo nustatymo akte 12.05 val. S. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, pirmu tikrinimu, fiksuotas 2,70 promilių girtumas, antro pūtimo atsisakė (t. 1, b. l. 35–37).

13. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto Rolando Romanovskio 2024 m. spalio 2d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus automobilio vairuotojo sulaikymo nurodyta, kad 2024 m. spalio 2 d., apie 11.40 val., adresu A. G. 13, Vilnius, S. P. ((duomenys neskelbtini)) KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 528“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai pirmo tikrinimo metu, 2024 m. spalio 2 d., 12.06 val., nustatė kad jo iškvėptame ore yra 2,70 promilės etilo alkoholio koncentracija, o pareikalavus asmeniui pasitikrinti blaivumą antrą kartą šis atsisakė. Bendraujant su A. K., šis paaiškino, kad G. V. gatvėje, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis BMW 330, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kitas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis BMW528, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas S. P.. Po eismo įvykio, abiems eismo įvykio dalyviams sutikus, jie nusprendė atvažiuoti į artimiausios stovėjimo aikštelės, adresu Goštauto g. 13, Vilnius, ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Atvykus į stovėjimo aikštelę, A. K. pajuto, kad S. P. yra neblaivus ir dėl to iškvietė policijos pareigūnus. Buvo nustatyta, kad S. P. neturi teisės vairuoti transporto priemonę (t. 1, b. l. 16–17).

14. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo Juliaus Staškūno 2024 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 11.40 val., adresu A. G. 13, Vilnius, S. P. (gim. 1988 m. gegužės 18 d.) pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 528“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai pirmo tikrinimo metu, 2024 m. spalio 2 d., 12.06 val., nustatė kad jo iškvėptame ore yra 2,70 promilės etilo alkoholio koncentracija, o pareikalavus asmeniui pasitikrinti blaivumą antrą kartą šis atsisakė (t. 1, b. l. 7).

15. 2024 m. spalio 2 d. atliktos automobilio apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį „BMW528“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėti automobilio išorės kėbulo pažeidimai (nubraukimai), fotolentelės nuotraukoje Nr. 3 automobilio viduje po sėdynėmis automobilio gale vairuotojo pusėje užfiksuotos kelios alaus skardinės (t. 1, b. l. 18–25).

16. Pagal VĮ Regitra duomenis, automobilio BMW 528, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra S. P. (t. 1, b. l. 59–61).

17. Všį „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio BMW 528I, gamybos periodas 1996-2000, vidutinė kaina (su PVM) Lietuvoje yra 1990 Eur (t. 1, b. l. 62).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

18. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jos padarymo faktą. Teismo vertinimu, kaltinamojo S. P. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta tik pagal požymį – vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

19. Vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl vairuotojo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą. Vengdamas neblaivumo patikrinimo, asmuo savo sąmoningais veiksmais išreiškia ar neveikimu pademonstruoja savo valią blaivumo nesitikrinti, nors jam pagal teisės aktų nustatytą tvarką buvo suteiktos galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-489/2025). Pagal teismų praktiką, neblaivumo požymiams nustatyti pakanka nuo vairuotojo sklindančio alkoholio kvapo, jo neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Nustatę tokius požymius, policijos pareigūnai turi teisę reikalauti neblaivumo patikros naudodami sertifikuotus alkotesterius, o tokio patikrinimo vengimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-387/2022).

20. Nors pakeitus kaltinimą jame buvo nurodyti visi trys alternatyvūs požymiai, S. P. neigė vairavęs neblaivus, tačiau pripažino, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio ir kad vengė neblaivumo patikrinimo, atsisakydamas antrą kartą pūsti į alkotesterį. S. P. nurodė, kad 2024 m. spalio 1 d. būdamas pas draugą vartojo alkoholį. Kitą rytą atsikėlęs jautėsi gerai, todėl nutarė automobiliu grįžti namo. Apie 11 val. važiuodamas G. V. gatve, vidurine eismo juosta, norėjo persirikiuoti į kairę juostą, staiga pajuto susidūrimą su kitu automobiliu BMW. Jie su vairuotoju susitarė nuvažiuoti iki degalinės Goštauto g., Vilniuje, užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Kitam eismo dalyviui pildant deklaraciją, jis išgėrė alaus, o tas žmogus, galimai pajutęs alkoholio kvapą, iškvietė policijos pareigūnus. Alkotesteriu jam pirmu kartu buvo nustatytas 2,7 prom. neblaivumas. Antrą kartą jis atsisakė tikrintis alkotesteriu.

21. Be kaltinamojo parodymų, aplinkybę, kad S. P. 2024 m. spalio 2 d. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad 12.05 val. S. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, pirmu tikrinimu fiksuotas 2,70 promilių girtumas, o antro pūtimo atsisakė. Teismo posėdyje paaiškino, kad taip pasielgė, nes supyko ant pareigūnų, šiems neleidus S. P. nueiti į tualetą. S. P. neblaivumo požymius patvirtina taip pat liudytojo A. K. parodymai, kad nuo S. P. sklido alkoholio kvapas, policijos pareigūnų Rolando Romanovskio ir Juliaus Staškūno tarnybinių pranešimų duomenys. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, neblaivumo laipsnio nustatymui būtini du patikrinimai alkotesteriu (Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, 4 punktas). Taigi byloje nustatyta, kad buvo visos būtinosios sąlygos pareigūnams teisėtai reikalauti blaivumo patikrinimo, tačiau S. P. sąmoningai teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą nepakluso.

22. Teismas vertina, kad nors S. P. pripažino vartojęs alkoholį po eismo įvykio, tačiau vien alkoholio vartojimo faktas nepatvirtina alternatyvaus požymio – vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismas pažymi, kad šio požymio įrodytumui konstatuoti turi būti nustatytas neblaivumo laipsnis didesnis, negu 1,5 promilės. Byloje konstatavus, kad asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, darytina išvada, kad jo neblaivumo laipsnis dėl to nebuvo nustatytas. Nors byloje yra duomenų, kad alkoholį po eismo įvykio S. P. galėjo vartoti, jis pats teigė vartojęs, iš apžiūros protokolo matyti, kad automobilyje po galinėmis sėdynėmis yra alaus skardinės, tačiau byloje nepakanka duomenų išvadai dėl požymio – ir nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nes neblaivumo nustatymo akte aiškiai nurodyta, kad tikrinimas vyko tik vieną kartą, o jo nepakanka neblaivumo konkrečių promilių nustatymo konstatavimui. Taigi nagrinėjamoje byloje ši faktinė aplinkybė nebuvo įrodyta, todėl iš kaltinimo pašalinta. Nesant nustatyto neblaivumo laipsnio teismas neturi pagrindo konstatuoti ir kito požymio – vairavo transporto priemonė, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, todėl ir jis iš kaltinimo šalinamas.

23. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad S. P. esant nuo jo sklindančiam alkoholio kvapui, nerišliam kalbėjimui, nekoordinuotiems judesiams po pirmo neblaivumo tikrinimo (kurio metu užfiksuotas 2,70 promilės neblaivumo), nuo antro karto blaivumo tikrinimo atsisakė, taip vengė neblaivumo patikrinimo, todėl jo veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

24. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo S. P. teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

25. Skirdamas bausmę S. P. teismas vertina, kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto saugumui. S. P. vairavo transporto priemonę esant neblaivumo požymiams, vėliau atsisakė tikrintis neblaivumą, kai pirmu patikrinimu buvo fiksuotas 2,70 promilių neblaivumas. Aplinkybę, kad vengė neblaivumo patikrinimo S. P. pripažino viso proceso metu, teigė, kad gailisi dėl to. Teismo vertinimu, aplinkybę, kuri lėmė veikos kvalifikavimą, S. P. pripažino ir dėl jos gailėjosi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

26. BK 27 straipsnis nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. S. P. dėl vairavimo neblaiviu, t. y. už tyčinį nusikaltimą, buvo teistas 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu, tačiau neišnykus teistumui jis padarė naują analogišką tyčinį nusikaltimą. Už analogiško pobūdžio tyčinius nusikaltimus S. P. teistas ir 2019 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. lapkričio 7 d. Visos šios aplinkybės leidžia teismui S. P. pripažinti recidyvistu, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

27. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo S. P. asmenybę – teistas daug kartų, taip pat už nusikaltimus žmogaus sveikatai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, transporto eismo saugumui. Paskirtas bausmes yra atlikęs (t. 1, b. l. 123–129, bylą nagrinėjant teisme atliko arešto bausmę ir buvo paleistas iš kalėjimo 2025 m. vasario 7 d.), baustas administracine tvarka 2024 m. už vairavimą automobilio neturint teisės vairuoti šios priemonės bei tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, 2023 m. kartą baustas už leistino greičio viršijimą (t. 1, b. l. 121–122). Teigiamai vertintina tai, kad S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2025 m. kovo 3 d. dirba, kaip to patvirtinimą pridėjo darbo sutartį, šią informaciją patvirtina ir SODRA informacinės sistemos duomenys, taip pat pateikė pažymą, kad nuo 2025 m. vasario 12 d. S. P. UAB „A“ paskirtas kompleksinio ambulatorinio gydymo kursas šešiems mėnesiams nuo priklausomybės alkoholiui, pateikti dokumentai, kad S. P. turi du mažamečius vaikus (t. 1, b. l. 198–201). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. P. pripažino turintis priklausomybę nuo alkoholio, kuri ir lemia jo daromas veikas pagal BK 281¹ straipsnį, ir nusprendė šią priklausomybę gydyti. Teigiamai vertinama ir tai, kad S. P. pradėjo dirbti ir šią aplinkybę sieja su pasiryžimu keisti gyvenimą.

28. Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti parenkant S. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, prokurorės prašomą, bausmės rūšį – laisvės atėmimą. S. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto saugumui, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir lengvinanti, asmuo dėl to paties teistas ne pirmą kartą. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Nors prokurorė prašė skirti maksimalią vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. P. nustatant ne maksimalų bausmės dydį, bet didesnį už minimalų įstatyme numatytą šios bausmės rūšies dydį, t. y. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

29. Vadovaudamasis BK 75 straipsniu, teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, turi pareigą įvertinti, ar nėra sąlygų, leidžiančių bausmės vykdymą atidėti. Tokiu atveju teismas turi pateikti argumentus, pagrindžiančius tiek formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (BK 75 straipsnio 2 dalis), tiek ir pateikti argumentus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Teismas vertina, kad yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą S. P. suteikiant jam galimybę dirbti ne laisvės atėmimo vietoje, sudarant galimybes rūpintis vaikais ir savo elgesio pokyčiu tęsiant pradėtą gydymą nuo priklausomybės. Formalieji bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai byloje nustatyti, nes S. P. pripažįstamas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriant ne didesnę negu ketverių metų laisvės atėmimo bausmę (BK 75 straipsnio 2 dalis). Nors S. P. teistas ne kartą, tačiau po paskutinio teistumo, atlikęs bausmę, jis ėmėsi realių veiksmų įrodyti, kad yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą ir gydytis priklausomybę, jis įsidarbino, pradėjo gydymosi programą. Visa tai patvirtina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai S. P. vykdant teismo paskirtus įpareigojimus gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimą teismas taiko kaip galimybę S. P. teigiamai keisti savo elgesį.

30. Teismo vertinimu, ilgalaikė S. P. priežiūra, nuolat gresiant bausmės vykdymui, gali būti efektyvesnė bausmė už jo trumpalaikį nubaudimą ir paleidimą į laisvę be tolimesnės kontrolės. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas S. P. atidėtinas dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas (BK 75 straipsnio 6 dalies 3 punktas), tęsti darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

31. BK 75 straipsnio 6 dalis nustato, kad teismas atidėdamas bausmės vykdymą be pareigų paskiria nuteistajam ir vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

32. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad S. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis, vairavo automobilį esant nuo jo sklindančiam alkoholio kvapui, nerišliam kalbėjimui, nekoordinuotiems judesiams, policijos pareigūnams tikrinimo metu pirmuoju testavimu nustačius 2,70 promilės etilo alkoholio koncentracija, nuo antro blaivumo tikrinimo atsisakė, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo. Taigi S. P. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, neleido pareigūnams nustatyti tikrojo neblaivumo laipsnio, nors buvo nustatyti aiškūs neblaivumo požymiai, visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtinas.

33. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, kad S. P. vairavo, kai nustatyti neblaivumo požymiai, atsisakė tikrintis neblaivumą, kad ši teisė jam jau buvo atimta teismų nuosprendžiais, teismas sprendžia S. P. skirti uždraudimą naudotis minėta teise 6 (šešeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo atimta galimybė naudotis šia teise – nuo 2024 m. spalio 10 d. (t. 1, b. l. 55–58).

34. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo, vengiant neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai, nusikalstamos veikos padarymo priemonė, pagal BK 72 straipsnį, tokiu atveju teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. P. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 528, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant neblaivumo požymiams ir vengė neblaivumo patikrinimo, todėl automobilis pripažintinas konfiskuotinu turtu.

35. Automobilis BMW 528, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal VĮ Regitra duomenis, priklauso S. P. nuosavybės teise (t. 1, b. l. 59–61). Vis dėl to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad S. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu nuteisus pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, šis automobilis jau buvo konfiskuotas, nuosprendis yra įsiteisėjęs. Tokiu atveju nagrinėjamoje byloje to paties automobilio konfiskavimas negalimas. Atsižvelgdamas į tai, kad automobilio konfiskuoti negalima ir vadovaudamasis BK 75 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konfiskuoti pinigų vertę atitinkančią pinigų sumą. Remiantis Všį „Emprekis“ pažyma nustatyta, kad automobilio BMW 528I, gamybos periodas 1996-2000, vidutinė kaina (su PVM) Lietuvoje yra 1990 Eur (t. 1, b. l. 62). Byloje nesant kitų duomenų dėl automobilio vertės, teismas remiasi vidutine rinkos kainos verte ir sprendžia iš S. P. išieškoti konfiskuotino turto, t. y. automobilio, vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1990 Eur.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimo

36. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl 95,83 Eur ir 191,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam S. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teisiamojo posėdžio metu šiam pagrindui išnykus, kaltinamasis gynėjo atsisakė.

37. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. S. P. pradėjo dirbti 2025 m. kovo 3 d., iki tol neturėjo teisėto pragyvenimo šaltinio, nėra duomenų apie turtą, tik ką atliko arešto bausmę, sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, nebūtų teisingas ir suderinamas su teismo pareiga užtikrinti asmens teisę į gynybą, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkinamas.

VII. Kiti klausimai

38. S. P. 2024 m. spalio 10 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 55–56) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

39. 2024 m. spalio 4 d. S. P. priklausančiam automobiliui BMW 528, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (t. 1, b. l. 65–67), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. P. (S. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 ir 6 dalimis, S. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, nustatant jam įpareigojimus: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 3 punktas); 2) tęsti darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68 straipsniais, skirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę 6 (šešeriems) metams šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 10 d.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. P. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1990 (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt) Eur.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą šiame procese taikomą S. P. turtui – automobiliui BMW 528, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

S. P. skirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, nustatyti, kad S. P. yra recidyvistas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.