Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir pagreitinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Švenčionyse, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis du mažamečius vaikus, teistas 9 kartus:

1. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 164 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę ir subendrintą – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo su 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę ir subendrintą – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) – 56 parų arešto bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę ir subendrintą – 5 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme.

kaltinama nusikaltimo, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Tokiais savo veiksmais S. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2024 m. liepos 20 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad S. P. nustatyti neblaivumo požymis, o būtent, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad S. P. gali eiti tiesia linija pėda po pėdos ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). S. P. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš maždaug 30 minučių. Neblaivumo patikrinimas atliktas prietaisu: „Drager Alcotest ARBL – 0761; metrologinės patikros sertifikato Nr. 2068584. Pirmasis tikrinimas atliktas 17.45 val., nustačius 2.59 prom. Antrasis tikrinimas atliktas 18.00 val., nustačius 2,44 prom. Patikrinimo metu asmuo įspėtas dėl filmavimo. Su tikrinimo rezultatais S. P. sutiko ir pasirašė (b. l. 24).

2024 m. liepos 23 d. įtariamuoju apklaustas S. P. nurodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Parodymus duoti sutinka lietuviu kalba. Gynėjas ir vertėjas jam nereikalingi. Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas. Narkotinių medžiagų nevartoja, alkoholinius gėrimus vartoja savaitgaliais. Galvos traumų neturėjo, šiuo metu registruotas darbo biržoje, anksčiau teistas. S. P. parodė, kad teisių vairuoti motorines transporto priemones neturi, bet šiuo metu bando jas išlaikyti. Automobilis „BMW 528”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam. 2024 m. liepos 20 d., kartu su savo drauge I. Č., buvo prie Buivydiškių tvenkinio. Ten išgėrė apie septynias 0,5 l. talpos, 4.5 prom. stiprumo, skardines alaus. Alkoholį vartojo kelias dienas iš eilės. Kadangi nenorėjo palikti automobilio prie tvenkinio, nusprendė jį perstatyti į kitą stovėjimo aikštelę. Tuo metu jautėsi lengvai apsvaigęs. Negalvojo, kad galės tiek „įpūsti“. Draugė sakė, kad nevairuotu, paliktu automobilį ir važiuotu kartu su ja, tačiau jis atsakė, kad tai nėra toli. Nuo tvenkinio pavažiavus apie 5 kilometrus pamatė iš priekio važiuojantį policijos automobilį, kuris apsisuko ir jį sustabdė. Pareigūnai atliko neblaivumo patikrinimą. Nurodė pareigūnams, kad vartojo alkoholį prieš maždaug prieš 15-20 min. Pirmu „putimu“ jam nustatė 2,59 prom., antru – 2,44 prom. Pažeidimo fakto neginčijo ir su juo sutiko. Žinojo ir suprato, kad neturi teisės vairuoti automobilio, tačiau šio draudimo nepaisė. Kodėl taip pasielgė, atsakyti negali, greičiausiai jo elgesį paveikė problemos šeimoje. Žinojo, kad jam nedera vairuoti automobilio išgėrus, tačiau nenorėjo, kad jo automobilį nutemptu, nes toje vietoje nelabai galima palikti automobilių. Dėl savo nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 46-47).

2024 m. liepos 26 d. papildomai įtariamuoju apklaustas S. P. parodė, kad lieka prie savo pirmiau duotų parodymų. Savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas pagreitinto proceso tvarka (b. l. 79).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Iš aptarto reguliavimo matyti, kad duomenys negali būti pripažinti įrodymais tik jeigu: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba 2) duomenys nėra reikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-81-719/2024).

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamoje byloje surinktus bei teisme ištirtus duomenis, kurie pripažintini įrodymais (tarp jų kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, alkotesterio patikros sertifikatas ir tarnybinio pranešimo duomenys), konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis S. P. 2024 m. liepos 20 d., apie 17.35 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties įvažiavimu į Šeškinės Sodų g., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 528“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai, neblaivumo patikrinimo metu, nustatė jo iškvėptame ore 2,44 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad kaltinamasis S. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai paaiškino visas tiriamo įvykio aplinkybes – nurodė kada ir kiek išgėrė alkoholio, paaiškino savo neteisėtos veikos motyvus. Įvertinęs tai, teismas priėjo išvados, kad S. P. suvokė savo veikos pavojingumą kitiems kelių eismo dalyviams, tačiau nepaisant to, vis tiek nusprendė taip veikti. Tai, kad pagal kaltinamojo paaiškinimus, jo automobilis galėjo būti nutemptas, jeigu jis nuspręstu automobilį palikti prie tvenkinio, jokiu būdu, negali pateisinti jo neteisėto elgesio ir pavojaus kurį jis sukėlė kitiems eismo dalyviams.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad S. P. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtį.

IV. Skirtina bausmė

Įstatymų leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyto alternatyvias bausmės rūšis: bauda, areštą, laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, o būtent, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad S. P. padarė nesunkų nusikaltimą. Tiriamo įvykio dieną kaltinamajam nustatytas neblaivumas beveik siekė sunkų neblaivumo laipsnį, tačiau bendra kaltinamojo būklė, pagal neblaivumo patikrinimo akto duomenis, nebuvo kritinė. Iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad alkoholį jis vartoto prieš pat nusikaltimo padarymą. Teismas taip pat pažymi, kad S. P. turėjo galimybę paprašyti automobilį vairuoti draugės, kuri, pagal jo parodymus, tuo metu buvo blaivi. Be KET 14 punkto pažeidimo, jis taip pat pažeidė kitas KET nuostatas, nes vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisių. Automobilį S. P. vairavo Vilniuje, kur eismo dalyvių skaičius paprastai yra didesnis, dienos metu, pravažiavo didelį atstumą – 5 km, todėl tik laimingo atsitikimo dėka, jam pavyko išvengti žalingų padarinių. Teismo vertinimu, šios aplinkybės liudija apie didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Byloje nustatyta, kad S. P. jam inkriminuotą veiką padarė tiesioginė tyčia (suvokė nusikalstamą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti). IKNR išrašo duomenimis S. P. anksčiau ne kartą teistas už nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų vairavimą esant neblaiviam, kai jam buvo nustatytas apysunkis neblaivumas (b. l. 89-101). ANR duomenimis S. P. baustas administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, už 72 straipsnio 1 dalies pažeidimą (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) (b. l. 102-103). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad S. P. įvykdytas nusikaltimas nėra atsitiktinio pobūdžio, bet yra sąlygotas įstatymams prieštaraujančioms moralės nuostatoms. Be to, iš ankstesnių S. P. teistumų matyti, kad kaltinamasis po įvykdytų nusikalstamų veikų, teigiamų išvadų nepadaro ir toliau nusikalsta. S. P. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi, kas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 60 parų arešto bausmę.

Kadangi baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, S. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, S. P. skirtinos 60 parų arešto bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir S. P. skirtina – 40 parų arešto bausmė.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis S. P., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas apysunkis – 2,44 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinęs visas nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia paskirti S. P. draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 24 d. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas įvykdytam nusikaltimui ir kaltinamojo asmenybei ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis S. P. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodama jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „BMW 528“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis), todėl turi būti konfiskuotas.

VI. Dėl kitų klausimų

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 50-51). Teismas sprendžia kaltinamajam paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti. Teismas taip pat sprendžia kaltinamajam paskirtą specialios teisės sustabdymą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimas naudotis specialia teise) vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti

Kaltinamajam S. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo paskirta procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą (b. l. 54-56). Teismas sprendžia šią procesinę prievartos priemonę palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimas) įvykdymo, o ją įvykdžius – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajai atėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu S. P. paskirtos arešto bausmės dydį mažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y., nuo 2024 m. liepos 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, S. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – automobilio „BMW 528“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

S. P. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimas naudotis specialia teise) vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

S. P. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimas) įvykdymo, o ją įvykdžius – panaikinti.

1. Nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

2. Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami.

3. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią arešto bausmę vykdantį kalėjimą (atsižvelgus į laisvų vietų skaičių).