Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Audriaus Cinino, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. (S. P.) gynėjo advokato Šarūno Vadeikio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. P. paskirta galutinė – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (du) metus 3 (tris) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos t. y., nuo 2024 m. liepos 24 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuota S. P. priklausanti transporto priemonė – automobilis „BMW 528“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. P. priklausančiam automobiliui „BMW 528“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paskirtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2024 m. liepos 23 d. prokurorės nutarimu, paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta ją panaikinti. Specialiosios teisės sustabdymas ? paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. P. nuteistas už tai, kad 2024 m. liepos 20 d., apie 17.35 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties įvažiavimu į Šeškinės Sodų g., pažeisdamas 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 528“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai, neblaivumo patikrinimo metu, jo iškvėptame ore nustatė 2,44 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Šie S. P. veiksmai kvalifikuoti, kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo procesinio dokumento teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, S. P. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė ir nustatyta jos realizavimo forma yra netinkama, todėl teisėjų kolegija, remdamasi skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir pakeisti nuteistajam paskirtą bausmę.

6. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių neginčija, nesutinka tik su paskirta arešto bausme, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, vertina arešto bausmės paskyrimo nuteistajam klausimą.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės skyrimo taisyklių. S. P. pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kurio straipsnio sankcija numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą taip pat ir laisvės atėmimą iki vienerių metų. Jam, pritaikius BK 64 ¹ straipsnio nuostatas, paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė ir dvi baudžiamosios poveikio priemonės ? specialios teisės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir transporto priemonės konfiskavimas.

8. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. P., atsižvelgė ne tik į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, būnant apsvaigusiam, kai nustatyta 2,44 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore), bet ir į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, t. y., buvo įvertinta tai, kad S. P. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, augina du mažamečius vaikus, bylos duomenimis praeityje teistas 9 kartus (1 t., b. l. 89-101), administracine tvarka baustas ir turintis galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 102-103). Taip pat buvo atsižvelgta į S. P. atsakomybę lengvinančią (nuteistasis pripažino kaltę ir gailėjosi), ir sunkinančią, jog nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą (būdamas recidyvistas, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), aplinkybes.

10. Vertindama nagrinėjamos nusikalstamos veikos pavojingumą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Taigi, S. P., suvokdamas, kad yra neblaivus, tyčia savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuriuo sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei – pavojų visam eismo saugumui.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog turtinio pobūdžio sankcijos nuteistajam ne tik sudarytų sunkumų jas įvykdyti, kadangi šis neturi pastovaus, oficialaus darbo, tinkamai įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bei skirtinos bausmės efektyvumą, padarė pagrįstą išvadą, jog baudos bausmė nebus veiksminga ir nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, todėl, paskirdamas švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę – areštą, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Nuteistajam paskirtos arešto bausmės dydis yra artimas jos vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis), be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl S. P. gaunamų neoficialių pajamų ir galėjimo sumokėti iš jų baudą, yra ne tik kad netoleruotinos, bet rodo ir paties nuteistojo pasirinkimą nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių (galimai dirba nelegalų darbą ar kitokiu neteisėtu būdu gauna neoficialų atlyginimą). Taigi, nepagrįstais laikytini apelianto teiginiai, jog teismas skyrė per griežtą bausmę. Aptartų aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas tokios teisės ir praeityje būdamas teistas už analogišką nusikalstamą veiką, darytina išvada, jog S. P. buvo paskirta pakankamai švelni bausmė, kurios dar labiau švelninti nėra jokio teisinio pagrindo. Skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantas padeda išlaikyti du mažamečius vaikus, kai 2024 m. kovo 14 d. nutarimu nubaustas už šių vaikų teisės į sveiką ir saugią aplinką neužtikrinimą pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, kuomet būdamas neblaivus sukėlė konfliktą su sugyventine ir jam buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, apygardos teismo įsitikinimu, neleidžia daryti išvados, jog apeliantui skirta arešto bausmė yra neadekvati, neproporcinga ar per griežta. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

12. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei atitinka nuteistojo asmenybę. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o skunde dėstomi argumentai nesuteikia pagrindo daryti priešingą išvadą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

13. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą klausimo. Iš tiesų, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2024 m. liepos 31 d., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. liepos 30 d. pažyma Nr. APD-2024-07567 dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų (1 t., b. l. 128-132). Joje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina suma už nuteistajam S. P. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra 104,17 Eur, tačiau teismas jos nevertino bei nepriėmė jokio procesinio sprendimo.

14. Baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teisme būtinybę S. P. skirti gynėją numatė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka). Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo S. P. valios. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad S. P. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, niekur nedirba, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta arešto bausmė, darytina išvada, jog jo materialinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. P. gynėjo advokato Šarūno Vadeikio apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš S. P. nepriteisti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.