Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį – 40 parų areštu;

2Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį, BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams su įpareigojimais;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams su įpareigojimais;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 59 parų areštu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams su įpareigojimais;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesiams 10 dienų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 parų areštu bei jam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 3 mėnesiams ir turto konfiskavimas – automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. spalio 15 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. P. 2024 m. spalio 11 d., apie 22.03 val. (duomenys neskelbtini), šalia pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,01 promilių neblaivumą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Kaltinamasis kaltu pripažino, tuoj pat po to, kai prokuroras paskelbė kaltinamąjį aktą davė parodymus. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokuroras ir kaltinamojo gynėjas su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Teismas, įvykdęs ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo parodymų šiame baudžiamajame procese, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo ištirti juos paskelbiant byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 290 ir 291 straipsniai).

BIRT žiūryklės duomenimis 2024 m. spalio 11 d. 21.55 val. buvo gautas pranešimas, kad – „Prieš (duomenys neskelbtini) restorano sustojo a/m BMW v/n (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas neblaivus, galimai laukia picos ir prie automobilio vartoja alkoholį. Pranešėjas perskambins, jeigu automobilis pradės važiuoti“ (b. l. 4). Garso įrašai BPC <...>(ID(duomenys neskelbtini)) <...>apie pranešimą dėl neblaivaus vairuotojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur šis su dviem kitais vartojo alų, ir apie vairavimą link (duomenys neskelbtini) pr. yra DVD diskelyje (prie bylos viršelio).

Tikrintą neblaivumą ir nustatytas patikrinimu aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašas iš policijos patrulių kamerų ((duomenys neskelbtini)), įrašo Nr. PSS-20241011-215941UTC+0300(1.mp4), kurie įrašyti į išorinį kaupiklį (DVD diskelį (voke prie bylos viršelio)). Vaizdo įrašė kaltinamasis pripažino vartojęs alkoholį prieš sėsdamas už vairo.

Atlikta automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-21) apžiūra, taip pat surašytas priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 10).

Šie nuosprendžio duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Iš teismo ištirtų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis S. P. 2024 m. spalio 11 d., apie 22.03 val. (duomenys neskelbtini), šalia pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,01 promilių neblaivumą

Minėta, kad pats kaltinamasis kaltu prisipažino neblaivus vairavęs automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Neblaivumo ir vairavimą neblaiviu faktą įrodo ne tik kaltinamojo parodymai, bet ir šie jau aptarti įrodymai: liudytojo parodymai; tarnybiniai pranešimai; garso įrašai, kuriuose užfiksuoti du pranešimai iš to pačio asmens apie kaltinamojo alkoholio vartojimą ir vairavimą; vaizdo įrašai kaip policijos patruliai sustabdo kaltinamąjį ir nustato jo neblaivumo faktą; apžiūros protokolas; alkotesterio rodmenys užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte.

Dėl aptarto reglamentavimo ir ištirtais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos tokios alternatyvios bausmės rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Parenkant kaltinamajam S. P. bausmės rūšį bei nustatant jos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis suprato savo pavojingų veiksmų esmę ir norėjo taip elgtis, t. y. būdamas neblaivus vairuoti transporto priemonę. Konkrečiu atveju pasekmių nereikalaujama, pakanka, kad asmuo atliko įstatymo uždraustą veiką – vairavo neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis padarė nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas, nes buvo nustatyti visi būtini atsakomybei kilti sudėties požymiai. Šio tyčinio nusikaltimo motyvai yra kaltinamojo niekinamas požiūris į nustatytas bendras gyvenimo ir saugumo taisykles visuomenėje. Neblaivių vairuotojų transporto priemonių vairavimas dažnai sukelia ir sunkias bei dažnai negrįžtamas pasekmes tiek kitiems asmenims, tiek patiems neblaiviems vairuotojams. Todėl vien tai, kad nusikaltimas yra nesunkus nereiškia, kad nusikaltimą padaręs asmuo turi patirti nesunkias pasekmes. Tai pažymėtina ypač vertinant tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis - 2,01 promilės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje teistas (b. l. 50-56, LITEKO duomenys), pakartotinai nusikalto neišnykus teistumui, todėl nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, vykdo individualią veiklą, iki tol buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Turi (duomenys neskelbtini). Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad kaltinamasis taip pat baustas administracine tvarka (b. l. 59-60).

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam arešto bausmę (BK 41, 49 straipsniai).

Minėta, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis padarė nesunkų, tačiau vieną pavojingiausių nusikaltimų eismo saugumo srityje, ypač vertinant kaltinamajam nustatytą sunkų girtumo laipsnį. Svarbus veiksnys yra ir tas, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini), tą pripažįsta. Todėl kaltinamajam reikalinga didesnė paskata, kad jis galiausiai suvoktų, jog dėl kaltinamojo neatsakingų veiksmų, didžiąja dalimi sąlygotų (duomenys neskelbtini), gali nukentėti ne tik jis pats, tačiau ir niekuo kalti pašaliniai asmenys. Nemažą reikšmę turi ir tai, kad kaltinamasis per labai trumpą laiko atkarpą jau antrą kartą sėda už vairo neblaivus. Visą tai sudaro pagrindą teismui parinkti arešto bausmės dydį didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis ir paskirti kaltinamajam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę, kurios dydį sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) paskiriant kaltinamajam galutinę sumažintą 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę (BK 64¹straipsnis).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumas. Minėta, kad jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. P. jau trečią kartą teisiamas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, šiuo nuosprendžių konstatuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,01 promilių neblaivumas. Nors savo kaltę kaltinamasis pripažino nuo pat pirmų bendravimo su policijos pareigūnais akimirkų, net nesant kaltinamojo formalaus prisipažinimo, bylos įrodymai patvirtina jo kaltę padarius aptariamą nusikaltimą. Kaip pats pripažino, (duomenys neskelbtini), nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina kaltinamojo cinišką požiūri ir kritikos savo elgesiui nebuvimą. Visų aptartų aplinkybių visumos pagrindu, teismo vertinimu, S. P. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 5 metų ribojimo terminą. Toks laikotarpis yra proporcingas padarytam pavojingam nusikaltimui, kaltinamąjį charakterizuojantiems duomenims, atitinka teisingumo ir protingumo principus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. spalio 15 d., kai buvo faktiškai apribota kaltinamojo teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 44-45). Apie sprendimą informuotina VĮ „Regitra“.

Dėl turto konfiskavimo.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju, automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Taigi, pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Pagal VĮ „Regitros“ išrašo duomenis, šios transporto priemonės savininkas yra kaltinamasis (b. l. 26), VšĮ „EMPREKIS“ duomenimis, automobilio vertė – 1 990 EUR (b. l. 27). Visgi, minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu, kaltinamajam, be kita ko, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, valstybės naudai konfiskuojant automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, dėl aptariamo automobilio šiai dienai jau priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis jį konfiskuoti. Tai yra aplinkybė, dėl kurios nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalima konfiskuoti to paties automobilio, todėl iš kaltinamojo S. P. išieškotina automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismas, įvertinęs tai, jog kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, taip pat atsižvelgdamas į jau aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad automobilio vertė nėra didelė, teismas sprendžia, jog turi būti išieškota visa automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Tokiu būdu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš S. P. išieškotina automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1 990 EUR.

Dėl kardomųjų priemonių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, šiame baudžiamajame procese nuo 2024 m. spalio 15 d., kaltinamajam taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą (b. l. 44-45), panaikinti.

Dėl kitų procesinių prievartos priemonių.

Prokuroro 2024 m. spalio 15 d. nutarimu, automobiliui „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 2024 m. spalio 15 d. iki 2025 m. balandžio 15 d. Automobilis saugomas Vilniaus apskrities VPK (b. l. 28-32). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas bylas nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, pripažįstamas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 parų arešto bausmę, kurios dydį sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti jam galutinę sumažintą 50 parų areštą (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 15 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitrą“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-2, 5 dalimis, valstybės naudai iš S. P. išieškoti automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 990 EUR (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt eurų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, šiame baudžiamajame procese kaltinamajam taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą – automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, šiame baudžiamajame procese kaltinamajam taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą paėmimą – panaikinti.

Nepriteisti iš S. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.