Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant išvadą duodančios institucijos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui P. R. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalinimo, institucija duodanti išvadą byloje - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors jam ieškinys ir jo priedai buvo įteikti tinkamai (b.36 l.).

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis sutinka nutraukti santuoką, tačiau dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes kalta yra ir atsakovė. Prieš kelis metus jis kompiuteryje pamatė ieškovės susirašinėjimą su užsieniečiais, tačiau tai patvirtinančių įrodymų pateikti negalintis. Atsakovė taip pat vartoja alkoholinius gėrimus, būna kad užtrunka darbe, švenčia bendradarbių gimtadienius. Ieškovės neištikimybės faktų nežinantis. 2015 m. buvo jo atžvilgiu dėl smurto prieš žmoną pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jam susitaikius su žmona, jis buvo nutrauktas. Jis alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiaujantis, geriantis tiek kiek visi. Jis uždirba apie 380 eurų, todėl prašo mažinti ieškovės prašomą vaiko išlaikymo dydį nuo 100 eurų kiekvienam vaikui iki 60 eurų, kadangi liks gyventi tame pačiame name, tad teks dėtis pinigus jo remontui, šildymui ir kitom bendroms išlaidoms. Neprieštarauja, kad automobilis liktų ieškovės asmenine nuosavybe, tačiau prašantis iš jos jam priteisti 100 Eur kompensaciją, kadangi automobilis įsigytas iš jo pinigų, jam automobilis nereikalingas, kadangi neturintis vairuotojo teisių. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove, bendravimo tvarkos nustatymo, nekilnojamo turto padalinimo neprieštaraujantis. Teismo išlaidų, advokato išlaidų nesutinkantis atlyginti, kadangi ieškovė pati norėjo skirtis, jis nenorintis, pati pasisamdė advokatą, todėl šios išlaidos turi likti jos pačios.

Teismo posėdyje išklausytas vaikas - mažametis T. R. paaiškino, kad jis žino, jog tėvai nori skirtis. Po skyrybų jis nori likti gyventi su motina, su ja labiau sutaria, ji padeda paruošti pamokas, su ja galintis pasišnekėti. Tėtis dažnai būna išgėręs, yra ne kartą aprėkęs, pastūmęs, nuolat žiūri televizorių, nepadeda su pamokomis, nes nieko nesupranta. Su tėčiu norės bendrauti po skyrybų, jeigu jis elgsis gerai, negers.

Teismo posėdyje išklausytas vaikas - mažametė V. R. parodė, kad po tėvų skyrybų ji nori likti gyventi su savo motina, kadangi tėtis dažnai būna išgėręs, agresyvus, kelia konfliktus, barnius, ne kartą ją yra pastūmęs. Jai tokia situacija yra atsibodusi, jau nebenorinti grįžti iš mokyklos namus, kadangi tokioje namų aplinkoje negali mokytis, ko nors pasiekti gyvenime. Neatsisako po tėvų skyrybų bendrauti su tėčiu, jeigu jis elgsis tinkamai.

Institucijos, duodančios išvadą byloje, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta liks ta pati, vaikai bendraus ir su motina J. R. ir su tėvu P. R., nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus. Nustatant išlaikymo dydį V. R. ir T. R., prioritetiškai turėtų būti atsižvelgiama į jų teisių ir teisėtų interesų apsaugą ir gynimą. Ieškovės prašoma priteisti po 100 eurų materialinio išlaikymo suma mokant kas mėnesį iki vaikų pilnametystės atitinka jų teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Iš santuokos liudijimo originalo matyti, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo (duomenys neskelbtini) Santuokoje šalims gimė dukra V. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus T. R., gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimų advokato patvirtintos kopijos, b.8, 9 l.). Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos A. T. 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. G. S., byla Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. J. B., byla Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 str.. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010).

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 str. 3 d. įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 str. 3 d. nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to jo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 360 str.2 d.).

Ieškovė nurodė, kad 2015 m. vasarą atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo smurto prieš ją, kuris buvo nutraukta jai ir atsakovui susitaikius. Nors ieškovė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopijos teismui nepateikė, tačiau atsakovas pripažino šį faktą, todėl teismas laiko, kad ieškovės pateiktas faktas yra įrodytas. Ieškovės teiginius, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, patvirtina taip pat jų vaikai V. R., P. R., teismui posėdyje paaiškinę, kad jų tėtis dažnai būna išgėręs, tada būna konfliktiškas, kelia barnius su mama, aprėkia juos, kartais ir pastumia, dėl ko jie kenčiantys. Teismas šiuos parodymus vertina kaip patikimus, bei laiko, kad jais įrodytas atsakovės teiginys, kad dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, kenčia ne tik ji pati, bet ir vaikai. Atsakovo teiginys, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ir pati ieškovė, kadangi prieš kelis metus jis kompiuteryje pamatė ieškovės susirašinėjimą su užsieniečiais, atsakovė taip pat vartoja alkoholinius gėrimus, būna, kad užtrunka darbe, švenčia bendradarbių gimtadienius, teismo laikytinas neįrodytu, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė susirašinėjo su užsieniečiais, kokio turinio buvo šis susirašinėjimas, ir kaip jis paveikė šeimos santykius. Taip pat nepateikė jokių faktų, kad ieškovės užsibuvimas darbovietėje ir šventimas bendradarbių gimtadienių, vartojant alkoholį, kaip nors būtų pakenkę kitam sutuoktiniui ar vaikams. Teismas mano, kad sutuoktinė, kaip ir kiekvienas žmogus, turi teisę švęsti šventes, taip pat gerti alkoholinius gėrimus, tačiau tai neturi virsti piktnaudžiavimu, pakenkti kitų šeimos narių teisės ir teisėtiems interesams. Tokių konkrečių faktų atsakovas nenurodė, taip pat nepateikė jokių faktų apie sutuoktinės neištikimybę. Todėl teismas mano, kad atsakovas neįrodė sutuoktinės kaltės dėl santuokos nutraukimo. Priešingai teismas nustatė, kad atsakovas vartodamas fizinį smurtą prieš sutuoktinę, piktnaudžiaudamas alkoholiniais gėrimais, tam panaudodamas negausias bendras šeimos pinigines lėšas, keldamas šeimoje konfliktus ir juos agresyviai spręsdamas, nerodydamas reikiamo pagarbos sutuoktinei ir jų abiejų vaikams, beveik neprisidėdamas prie vaikų auklėjimo, laisvalaikio su jais praleidimo, visapusiškai jais nesirūpindamas, pažeidė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos pareigas, dėl ko santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to jo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 360 str.2 d.). Atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, jų bendras gyvenimas tapo negalimas, kadangi nuo to kenčia ne tik sutuoktinės interesai, bet ir nepilnamečių vaikų interesai, jiems buvo nustatytas 4 mėnesių laikotarpis susitaikyti, tačiau per nurodytą terminą jie nesusitaikė, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ieškovės prašymu, todėl šalių santuoka nutrauktina teismo sprendimu esant atsakovo kaltei.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos prašoma santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini) kadangi sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.), tik jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 str.2 d.).

Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja. Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui (CK 3.72 str.1 d.). Teismas nenustatė jokio pagrindo, numatyto CK 3.72 str., kad kuriam nors sutuoktinių būtų reikalingas išlaikymas, todėl jis nepriteistinas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų - V. R. ir P. R. gyvenamąją vietą su ja. Iš ieškinio, šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad sutuoktiniai su vaikais šiuo metu gyvena kartu, tačiau po santuokos nutraukimo gyvens atskirai tame pačiame name pasidaliję patalpas, į kurias bus atskiri įėjimai iš lauko pusės. Teismo posėdyje išklausyti vaikai išsakė, kad norėtų gyventi su motina, kadangi tėvo elgesys su jais yra netinkamas. Institucija duodanti išvadą - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad šalių turtinė padėtis yra apylygė, motinos ir vaikų ryšys yra glaudesnis, motina labiau rūpinasi vaikais, jų maitinimu, auklėjimu, laisvalaikiu, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, naudoja prie vaikus psichinį smurtą - aprėkia, stumdo, nesirūpina jų auklėjimu, laisvalaikio praleidimu, mano, kad vaikų teises ir interesus geriausiai užtikrins vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, todėl reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tenkintinas.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti tokią vaikų su atsakovu bendravimo tvarką – atsakovas su vaikais turi teisę bendrauti neribotai nuo 8 val. iki 20 val. tik būdamas blaivas. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK.1555 str.). Tik tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaikų interesus, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota (CK 3.160 str.2 d.). Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad po santuokos nutraukimo jie visi liks gyventi tame pačiame name, tik skirtingose namo dalyse, todėl turi galimybę bendrauti visada. Kadangi iš ieškinio, ieškovės paaiškinimų teismo posėdyje, vaikų nuomonės, matyti, kad atsakovas būdamas neblaivus elgiasi su šeimos nariais netinkamai, todėl ieškovės reikalavimas jam leisti bendrauti su vaikais būnant tik blaiviam yra pagrįstas. Teismas mano, kad ieškovės reikalavimas nustatyti tokią būtent su vaikais bendravimo tvarką, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Nustačius nepilnamečių V. R. ir T. R. gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas vaikų išlaikymo klausimas. Ieškovė prašo iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisti po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šią pareigą turi abu tėvai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliu vaiko poreikių tenkinimu. Ieškovės ir atsakovo dukrai V. R. yra (duomenys neskelbtini) metų, sūnui T. R. -(duomenys neskelbtini) metų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienam vaikui išlaikyti turėtų būti priteisiamas ne mažiau kaip pusė minimalios algos, nuo 2016-01-01 ši suma sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, tačiau šiuo atveju tokia suma iš atsakovo negali būti priteisiama, kadangi abi šalys gauna atlyginimą, artimą minimaliam. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.3 d.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jis dirba darbininku, gauna(duomenys neskelbtini) Eur dydžio atlyginimą atskaičius mokesčius, neturi sveikatos problemų, tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė yra 42 metų amžiaus, dirba pardavėja kaimo parduotuvėje, gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur atlyginimą, atskaičius mokesčius. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad jų galimybės ateityje uždirbti didesnį atlyginimą negu minimalus atlyginimas yra ribotos. Mažamečiai vaikai lieka gyventi su motina, todėl trūkstant pinigų vaikų išlaikymui, ar atsakovui jų nemokant, papildomų lėšų gavimo jų išlaikymui našta tektų ieškovei, be to jai tenka pagrindinė vaikų priežiūros našta, dėl ko jos galimybės papildomai įsidarbinti bei gauti kitų piniginių lėšų yra ribotos. Šalys nekilnojamą turtą dalija po lygiai, neatsižvelgdamos pas kurį po santuokos nutraukimo gyvens nepilnamečiai vaikai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abi šalys dirbančios, ieškovė gauna apie (duomenys neskelbtini) eurų mažesnį atlyginimą negu atsakovas, jos galimybės dėl nuolatinės vaikų priežiūros ir rūpinosi jais gauti didesnį atlyginimą, ar susirasti ir dirbti papildomą darbą yra mažesnės, jos reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) EUR išlaikymo kiekvienam vaikui priteisimo iki jų pilnametystės yra tenkintinas.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių V. R. ir T. R. atstovė J. R., išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. l p.).

Dėl turto padalinimo.

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi inter alia nutraukus santuoką (CK 3.100 str. 4 p.). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 str. 1 d.). Teismas, nutraukdamas santuoką, turi sudaryti sutuoktinių turto balansą, t. y. nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno bei kito asmeninį turtą, mokėtinas abiejų (vieno jų) skolas, taip pat kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam bei kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 str.).

Šalys nurodė, kad kreditorių neturi.

Iš ieškinio ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad dalintinas turtas yra (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, esantis S. N. g. (duomenys neskelbtini) bei šiame sklype esantys statiniai - gyvenamasis namas su priklausiniais, bei automobilis (duomenys neskelbtini). Šalys sutarė dalintis nekilnojamą turtą po lygiai. Ieškovė prašė automobilį priteisti jai, kadangi jį įgijusi iš savo asmeninių lėšų, kurias gavusi kaip nepanaudotų atostogų kompensaciją ją atleidžiant iš ankstesnės darbovietės, tačiau nepateikė šį savo faktą pagrindžiančių įrodymų, atsakovas šį faktą ginčija, todėl teismas laiko, kad ieškovė šio fakto neįrodė. Darbo pajamos pripažįstamos ne asmenine nuosavybe, bet bendrąja jungtine nuosavybe (CK 388 str.1 d.3 p.). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str.1 d.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88.1 d.2 p.). Kadangi automobilis įgytas iš ieškovės lėšų, gautų iš darbo santykių, todėl jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 str.3 d.). Šalių išreikšta valia joms priteistina po ½ nekilnojamo turto. Automobilis priteistinas ieškovei, pripažintinas jos asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovei priteisto turto vertei viršijant jos dalį iš bendro turto, dėl ji privalėtų išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją. Tačiau atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečiai vaikai po santuokos nutraukimo liks gyventi su ieškove, automobilis bus naudojamas jų poreikiams tenkinti, atsakovas neturi vairuotojo teisių ir automobilis jam dėl to nereikalingas, nėra jokių duomenų, kad automobilis būtų įgytas iš atsakovo asmeninių lėšų, automobilis šalių vertinamas realia (duomenys neskelbtini) EUR verte, atsakovas prašo (duomenys neskelbtini) eurų kompensacijos, kuri sudaro tik apie ¼ dalį jo mėnesio pajamų, teismas nežymiai nukrypsta nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir automobilį priteisia ieškovei, jai nenustatydamas kompensacijos atsakovui išmokėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovė prašo bylinėjimosi išlaidas valstybei priteisti iš atsakovo. Atsakovas nesutinka atlyginti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi jis skirtis nenorėjo, to norėjo ieškovė.

Ieškovė paduodama teismui ieškinį sumokėjo (duomenys neskelbtini) EUR žyminį mokestį valstybei, nuo likusios dalies žyminio mokesčio ji teismo nutartimi buvo atleista. CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje ieškovė patikslino savo reikalavimus, prašydama priteisti pusę nekilnojamojo turto, bei patikslino automobilio vertę -(duomenys neskelbtini) Eur, su kuria sutiko ir atsakovas, bei atsisakė reikalavimo dėl advokato išlaidų, pašto išlaidų priteisimo iš atsakovo. Jos reikalavimai buvo patenkinti visiškai, santuoka nutraukta dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl jos sumokėtas (duomenys neskelbtini) Eur. žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ieškovei visiškai. Ieškovei priteisto turto vertė sudaro -(duomenys neskelbtini) Eur., nuo kurio turėtų būti sumokėta valstybei (duomenys neskelbtini) eurai (3 proc. nuo turto vertės) žyminio mokesčio, todėl šis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės, 8,12 EUR dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovės prašymu priteistinos iš jos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo P. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. R. palikti santuokinę pavardę –(duomenys neskelbtini), P. R. – (duomenys neskelbtini)

Nustatyti šalių nepilnametės dukters V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal motinos gyvenamąją vietą.

Nustatyti atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais - atsakovas P. R. turi teisę nevaržomai, būdamas blaivus, bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais - V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnumi T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną dieną nuo 8.00 val. iki 20.00 val., iš anksto sutaręs su ieškove bei pasiimdamas juos į savo gyvenamąją vietą.

Priteisti iš P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio S. N. g. (duomenys neskelbtini) dukrai V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po (duomenys neskelbtini) EUR (vieną šimtą eurų) kiekvienam, kas mėnesį mokamomis, šalių susitartu būdu, periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki jų pilnametystės, nurodant, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

Pavesti išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti įstatyminei nepilnamečių V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovei J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai vaikų interesams tenkinti.

Sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Santuokoje įgytą turtą - transporto priemonę automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), registracijos dokumento Nr (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) ieškovės J. R. vardu, pripažinti J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe, atsakovui nepriteisiant jokios kompensacijos.

(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ santuokoje įgyto nekilnojamojo turto - (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio S. N. g(duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ ,,Registrų centras“ duomenis yra (duomenys neskelbtini) eurai; ½ gyvenamojo namo su tvartu, malkine ir kiemo statiniais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių S. N. g. (duomenys neskelbtini) kurių vidutinė rinkos vertė pagal VĮ ,,Registrų centras“ duomenis yra (duomenys neskelbtini) euras;

(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ santuokoje įgyto nekilnojamojo turto - (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio S. N. g. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ ,,Registrų centras“ duomenis yra (duomenys neskelbtini) eurai; ½ gyvenamojo namo su tvartu, malkine ir kiemo statiniais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių S. N. g. (duomenys neskelbtini) kurių vidutinė rinkos vertė pagal VĮ ,,Registrų centras“ duomenis yra (duomenys neskelbtini) euras;

Priteisti iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio S. N. g. (duomenys neskelbtini) (šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba kitą sąskaitą, nurodytą VMI internetiniame puslapyje ,,https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita“.

Priteisti iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio S. N. g. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios S. N. g. (duomenys neskelbtini) naudai (duomenys neskelbtini) Eur (keturiasdešimt vieną eurą) jos sumokėto žyminio mokesčio valstybei paduodant teismui ieškinį.

Priteisti iš ieškovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios S. N. g. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu: (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) 12 eurocentų), sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba kitą sąskaitą, nurodytą VMI internetiniame puslapyje ,,https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita“.

Sprendimą per 3 dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biurui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.