Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausme nuteistajam J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), įtrauktam į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, jam paskirta galutinė – 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio bauda, nurodant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis konfiskuota automobilio „Ford“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 820 Eur.

Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. birželio 30 d. ir buvo atiduotas vykdyti. 2018 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmuose išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudos išieškojimo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. kovo 28 d. gautas antstolės Daivos Milevičienės teikimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais J. K., kadangi skolininkas piktybiškai vengia sumokėti teismo paskirtą baudą, jo sąskaitoms taikomi areštai, tačiau darbo ir legalių pajamų jis neturi, todėl prašo teismo spręsti klausimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais.

Antstolio įgaliotas atstovas teismo posėdyje teikimą palaikė ir prašė teismo pakeisti baudą viešaisiais darbais, nes J. K. atžvilgiu yra 51 vykdomoji byla, todėl nėra galimybės išieškoti baudos, o J. K. ne kartą buvo išreiškęs valią atidirbti viešuosius darbus, jeigu nebegalėtų mokėti baudos.

Prokurorė teismo posėdyje siūlė teikimą tenkinti ir baudą pakeisti viešaisiais darbais, kadangi galimybių išieškoti baudą nėra, J. K. vengia mokėti baudą, o iš bylos duomenų matyti, kad pats nuteistasis anksčiau jau yra išreiškęs sutikimą, kad paskirta bauda būtų pakeista į viešuosius darbus.

Nuteistasis J. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Šaukimai į teismo posėdžius grįžo neįteikti, telefonu susisiekti nepavyko. Gyventojų registro duomenimis nuo 2025 m. kovo 20 d. J. K. įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų registrą Vilniaus miesto savivaldybėje. Išrašo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis J. K. niekur nedirba. Atsižvelgiant į tai, jog išnaudotos visos galimybės informuoti nuteistąjį apie bylos nagrinėjimą, teikimas išnagrinėtas jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Iš teikimo iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolės Daivos Milevičienės kontoroje vykdomas aukščiau nurodytas vykdomasis dokumentas priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-260-298/2017 dėl J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skolininkas), paskirtos baudos – 2259,60 Eur, skirtos padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, išieškojimo. Nustatyta, kad Skolininko vardu areštuotino turto ar pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. VSDFV duomenimis, Skolininkas niekur nedirba. Areštuotose bankų sąskaitose piniginių lėšų, į kurias galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas, nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, Skolininko atžvilgiu yra pradėta ir šiai dienai vykdoma 51 vykdomoji byla. 2018 m. rugpjūčio 21 d., pradėjus vykdyti vykdomąją bylą, Skolininkui procesiniai dokumentai buvo siunčiami jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo neįteikti (vykdomosios b. l. 17-24). 2023 m. vasario 15 d. skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo ir kvietimo atvykti į antstolių kontorą, tačiau dokumentas taip pat grįžo neįteiktas (vykdomosios b. l. 34-35). 2023 m. balandžio 3 d. buvo surašytas AKTAS Nr. B-23-12-27, kuriuo buvo užfiksuota, kad „J. K. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis nuo 2023-03-23 įdarbintas MB „(duomenys neskelbtini)“ j. a. k. (duomenys neskelbtini). Viešoje erdvėje prieinamoje informacijoje iš tinklapio (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė yra S. G. bei nurodytas kontaktinis numeris ((duomenys neskelbtini)). 2023-03-31 susisiekus nurodytu numeriu pastaroji nurodė, jog prieš keletą dienų šią MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė kitam savininkui bei nurodė kontaktinį naujo savininko numerį (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną iš numerio (duomenys neskelbtini) paskambinus S. G. nurodytu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paklausus atsiliepusio asmens ar kalbama su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu – pastarasis aiškaus atsakymo nedavė atsakydamas “na sakykim...” Pakartotinai pasitikslinus ar kalbama su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu pastarasis pirmiausia pasiteiravo kokiu klausimu skambinama. Prisistačius, jog skambinama iš antstolės Daivos Milevičienės kontoros bei nurodžius, jog ieškoma galimybės susisiekti su J. K., pašnekovo pokalbio intonacija suagresyvėjo. Pašnekovas pradėjo rėkti į ragelį, kad jis ne J. K. ir šiuo numeriu nurodė neskambinėti. Praėjus pusvalandžiui, paskambinus iš kito tarnybinio tel. numerio (duomenys neskelbtini) j tą patį tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasisveikinus “Sveiki J....”, - pašnekovas taip pat pasisveikino – tokiu būdu patvirtindamas, jog yra J. Prisistačius, jog jam skambinama iš antstolės Daivos Milevičienės kontoros – pašnekovo pokalbis vėl suagresyvėjo. Pastarasis vėl pradėjo rėkti į ragelį teigdamas, kad nėra čia ko skambinėti ir gąsdinti jį tokiais savo skambučiais. Juridinių asmenų registro duomenimis J. K. nuo 2023-03-26 paskirtas mažosios bendrijos MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.“ (vykdomosios b. l. 36). 2023 m. balandžio 3 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo ir kvietimo atvykti į antstolių kontorą (vykdomosios b. l. 37). 2023 m. balandžio 5 d. skolininkas atvyko į antstolės Daivos Milevičienės kontorą bei pateikė paaiškinimus, kad jokio turto ar pajamų, iš kurių galėjo dengti paskirtą baudą neturėjo, procesu pats nesidomėjo. Nurodė, kad nuo šiol baudą mokės dalimis po 100,00 Eur per mėnesį bei sutiko, kad jam nevykdant įsipareigojimų, jo turima bauda būtų pakeista viešaisiais darbais (vykdomosios b. l. 39-41.). Skolininkui neatliekant įmokų, su juo buvo bandyta susisiekti telefonu, tačiau nesėkmingai. Vėliau buvo nustatyta, kad skolininkas sudaręs darbo santykius kitose įmonėse, buvo siųsti patvarkymai dėl išskaitymų iš darbo užmokesčio vykdymo. 2024 m. lapkričio 13 d. buvo gauta vienintelė 1,07 eur įmoka, skirta dalinai padengti vykdymo išlaidas. Kaip matyti iš aukščiau pateikto, Skolininkas piktybiškai vengia dengti baudą, šiuo metu yra be darbo ir be legalių pajamų. Skolininko sąskaitoms yra taikomi areštai, tačiau jokios lėšos nenusirašo. Antstolio atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu, šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Todėl remiantis surinktais duomenimis ir Skolininko paaiškinimais jis neturi galimybės sumokėti baudą bei sutinka ją pakeisti viešaisiais darbai, todėl prašo pakeisti teismo paskirtą baudą viešųjų darbų bausme.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais (BPK 352 straipsnio 3 dalis).

BK 47 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalimi). Taigi išskiriami du atvejai, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra. Nustatyti priežastis, dėl kurių nuosprendis neįvykdomas ir priteista bauda iš nuteistojo neišieškoma, yra antstolio pareiga (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-349-449/2017).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes. Antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Taigi antstolio teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, kad nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti ar tiesiog vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-46-300/2018).

Pabrėžtina, kad baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-112-491/2018).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. K. oficialiai niekur nedirba ir neturi galimybių sumokėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudą. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. birželio 30 d. ir buvo atiduotas vykdyti, tačiau iki šiol bauda ar jos dalis nėra sumokėta. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad J. K. 2023 m. balandžio 5 d. pareiškime nurodė, jog jei nustotų mokėti baudą, sutinka, kad ji būtų pakeista viešųjų darbų bausme (vykdomosios b. l. 41-40). Tai pat 2023 m. balandžio 6 d. J. K. antstolei pateiktame paaiškinime nurodė, kad netiri ir neturėjo pinigų, todėl negali sumokėti paskirtos baudos, kadangi gyvena iš pašalpų ir sutinka, kad jam nustojus mokėti baudą ji būtų pakeista viešaisiais darbais (vykdomosios b. l. 39). Teismas pažymi, kad iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad J. K. savo sutikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais yra išreiškęs į ateitį.

Įvertinus minėtas aplinkybes ir prokurorės poziciją, darytina išvada, kad baudos pakeitimas viešaisiais darbais yra pagrįstas, nes J. K. finansinė padėtis, vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika, vertintina kaip negalėjimas sumokėti paskirtos baudos. Be to, pats nuteistasis sutinka ir prašo teismo pakeisti baudą viešaisiais darbais.

Viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius straipsnio sankcijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau šis laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą, ir 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą (BK 46 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis). Vieno MGL dydžio bauda prilyginama dviejų viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2017 m. gegužės 24 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam J. K. paskirta 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistajam paskirta 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio bauda keistina į 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų viešųjų darbų, paskiriant juos atlikti per 4 (keturis) mėnesius, neatlygintinai dirbant 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 47 straipsnio 7 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Teikimą tenkinti.

Pakeisti J. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2017 m. gegužės 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 60 MGL (2259,60 eurų) (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 ct)) dydžio baudą į 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų viešųjų darbų, paskiriant juos atlikti per 4 (keturis) mėnesius, neatlygintinai dirbant 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.