Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1400-864/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-07-13
Bylos Nr.: e2A-1400-864/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15884-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė, Ramunė Mikonienė
Ieškovas: akcinės bendrovės Vilniaus

Kategorijos

3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-1400-864/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15884-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.2.; 2.4.2.3.; 2.1.2.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklai apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklai ieškinį atsakovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Burviai“ dėl šilumos tinklų nuosavybės teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės į šilumos tinklus pripažinimo ieškovei, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) Vilniaus šilumos tinklai (toliau – ieškovė) ieškiniu atsakovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – LUAB) „Burviai“ (toliau – atsakovė) prašė pripažinti tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Tinklai), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre atsakovės vardu negaliojančia ir pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į Tinklus, taip pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei jis būtų laikomas praleistu, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Paaiškino, kad ieškovė, kaip Vilniaus miesto savivaldybės įmonė, nuosavybės teise eksploatuoja daugiau nei 740 km šilumos tiekimo tinklų. Nurodė, kad pagal tuometinės okupuotos Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos (Lietuvos TSR) Komunalinio ūkio ministerijos užsakymą, projektavimo institutas „Litgip-rogostroj“ parengė 1957 m. projektą Nr. 2167-14 „Skirstomieji ir kvartaliniai šilumos tiekimo tinklai Vilniaus mieste. Kvartalas Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Projektas I). Įgyvendinant šį Projektą I, dabartinėje (duomenys neskelbtini) g. (ankstesnis pavadinimas – (duomenys neskelbtini) g.), Vilniuje, ieškovės veiklai vykdyti buvo nutiesti (pastatyti) šilumos tiekimo tinklai, kuriuos ieškovė, kaip savininkė, valdė ir eksploatavo iki ieškinio pateikimo dienos. Tinklais tiekiama šiluma geriamojo vandens šildymui. Nurodė, kad 1995 m. UAB „Vilterma“ parengė projektą „Gyvenamas namas (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje“ (toliau – Projektas II), kuriuo numatyti šilumos tiekimo gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini) g., tarp namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), sprendiniai. Paaiškino, kad 1995 m. gegužės 4 d. buvo išduotos techninės sąlygos Nr. 95-037-2 gyvenamojo namo prijungimui prie Vilniaus šilumos tinklų sistemos, kuriose numatyta, kad gyvenamąjį namą prie sistemos galima prijungti nuo esamo šilumotiekio arba kameros 2130, 2130-69, 2130-74; prisijungimo taškas – NA tarp kamerų 2130-69 ir 2130-74. Šio dokumento 12 punkte nurodyta, kad savininkas privalo suprojektuoti ir pastatyti šilumos tinklus nuo prijungimo taško iki objekto ir šilumos mazgą pagal nepriklausomą schemą. Projekto II apimtyje buvo numatytas ieškovei priklausančių ginčo Tinklų nuo kamerų 2130-69 iki 2130-74 perklojimas (rekonstravimas) ir šilumos tinklų nuo prijungimo taškų iki naujo gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), nutiesimas. Projekto II brėžinyje – lentelėje „Bendrieji duomenys“ nurodyta, kad „perklojama esama 159x4,5 šiluminė trasa, keičiant esamus vamzdžius į „ABB“ firmos vamzdžius, tiesiant juos grunte“. Taip pat Projekto II brėžinyje „Vamzdynų montažinė schema“ pažymėta, kad Projekto II rengimo metu ginčo Tinklai nuo kamerų 2130-69 iki 2130-74 jau buvo įrengti. Šioje schemoje jie nurodyti kaip „esami“ Tinklai. Paaiškino, kad atsakovė pagal Projektą II 1996-1997 m. perklojo ieškovei priklausančius Tinklus, t. y. perklojo iki statybos darbų pradžios jau egzistavusius Tinklus, tačiau naujo nekilnojamojo daikto nesukūrė ir nuosavybės teisės į juos neįgijo. Nurodė, kad pabaigus gyvenamojo namo statybas, atsakovei, kaip statytojai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Priėmimo komisija išdavė 1996 m. spalio 3 d. Aktą Nr. 518 „Dėl pastatyto 14 butų gyvenamojo namo su visuomeninės paskirties patalpomis, (duomenys neskelbtini), priėmimo naudoti“. Akte numatyta, kad gyvenamojo namo statyba vyko pagal UAB „INFO-TEC“ parengtą 1994 m. rugsėjo 7 d. projektą Nr. 9449, statyba įregistruota 1994 m. spalio 5 d. (registro Nr. 94-19) ir statybos rangovas – AB „Mūras“. Ieškovės teigimu, atsakovė buvo gyvenamojo namo kaip naujo daikto statytoja, tačiau ne Tinklų statytoja. Pabrėžė, kad daugiau nei 60 metų, ieškovė yra Tinklų savininkė, o 1996 – 1997 m. užbaigus Tinklų perklojimo darbus, Tinklus ir toliau nuosavybės teise valdė, eksploatavo ir prižiūrėjo ieškovė. Teigė, jog nepaisant to, atsakovė be ieškovės žinios ir sutikimo 1997 m. kovo 27 d. Nekilnojamojo turto registre įsiregistravo savo nuosavybės teisę į Tinklus (įregistruota 1996 m. liepos 16 d.). Ieškovei ši aplinkybė tapo žinoma tik po to, kai ji gavo atsakovės 2020 m. spalio 20 d. prašymą, kuriuo informuota, kad nuosavybės teisė į Tinklus priklauso atsakovei, kuri prašė sudaryti susitarimą dėl Tinklų naudojimo sąlygų. Reaguodama į tai, ieškovė 2020 m. lapkričio 17 d. atsakė, jog Tinklus visą laiką eksploatavo ir prižiūrėjo ji bei, kad ieškovei nebuvo žinoma apie atsakovės nuosavybės teisės į Tinklus įregistravimą viešajame registre. Patikrinusi archyvinę medžiagą, ieškovė 2021 m. balandžio 19 d. nurodė atsakovei, kad nesutinka su atsakovės pasiūlymu pasirašyti Tinklų naudojimo susitarimą. Atsakovė 2021 m. balandžio 20 d. nurodė, kad ieškovė be pagrindo naudojasi Tinklais, uždirbdama pajamas iš šilumos pardavimo, ir pateikė pasiūlymą sudaryti nuomos sutartį dėl Tinklų naudojimo. Ieškovė 2021 m. gegužės 13 d. nesutiko su pasiūlymu. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūrai 2021 m. lapkričio 30 d. pateikė skundą, kuriuo prašė ginti Vilniaus miesto gyventojų teises bei teisėtus interesus gauti viešojo pobūdžio paslaugas ir kreiptis į teismą, siekiant, jog viešajame registre būtų panaikinta Tinklų registracija atsakovės vardu, tačiau prokuratūra 2022 m. vasario 9 d. nutarimu nustatė, kad atsakovė nuosavybės teisę į Tinklus savo vardu įregistravo be jokio teisinio pagrindo bei nurodė, kad ieškovė turi ginti viešąjį interesą, reikšti ieškinius, įskaitant ginčyti nuosavybės teisės į Tinklus registraciją teisme. Ieškovė teigė, jog senaties termino nepraleido, nes apie pažeistas teises sužinojo tik 2020 m. spalio mėn., kai gavo atsakovės raštą dėl susitarimo dėl ginčo šilumos trasos naudojimosi sąlygų.

Atsiliepimas

3. Atsakovė LUAB „Burviai“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė, jog atsakovės vardu ginčo šilumos tinklai registruoti neteisėtai, nes inžineriniai tinklai buvo pastatyti atsakovės. Pabrėžė, kad atsakovė buvo gyvenamojo namo statytoja ir kartu pagal 1995 m. UAB „Vilterma“ parengtą projektą bei Technines sąlygas 1996-1997 m. pastatė (nutiesė) Tinklus. Nurodė, kad statybų metu buvo sukloti nauji šilumos tinklų vamzdžiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė atliko tik esamų tinklų rekonstrukciją. Be to, pagal 1995 m. projektą ir technines sąlygas atsakovė pastatė visiškai naujus šilumos tiekimo tinklus nuo prijungimo taško iki pastato (duomenys neskelbtini). Akcentavo, jog ieškovė buvo įsteigta tik 1997 m., todėl pagal ieškinyje minimą 1957 m. projektą ji negalėjo nutiesti ir tuo pagrindu įgyti nuosavybėn ginčo šilumos tinklų. Pažymėjo, jog ieškovės nurodomi jai priklausantys šilumos tinklai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), einantys iki ginčo Tinklų ieškovės nuosavybės teise įregistruoti tik nuo 2021 m. lapkričio 30 d.; atsakovės teigimu, ieškovės tariamos nuosavybės teisės į ginčo šilumos tinklus negali patvirtinti prokuroro nutarimas, nes teisingumą vykdo tik teismai ir tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatomos reikšmingos aplinkybes. Pažymėjo, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ginčyti nuosavybės teisę į ginčo šilumos tinklus, nes kreipėsi į teismą po 25 metų nuo ginčo šilumos tinklų registracijos atsakovės vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog 1995 m. gegužės 4 d. Techninėse sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad atsakovė, kaip savininkė, privalo suprojektuoti ir pastatyti šilumos tinklus nuo prijungimo taško iki objekto ir šilumos mazgą pagal nepriklausomą schemą. 1997 m. liepos 16 d. pažymoje Nr. 33, kurios pagrindu Tinklai įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nurodyta, kad atsakovė įvykdė technines sąlygas lauko šilumos tinklų, o tai, anot teismo, reiškia, kad atsakovė suprojektavo ir pastatė šilumos tinklus.

6. Teismas, įvertinęs 1995 m. UAB „Vilterma“ parengto projekto turinį, sprendė, jog jame buvo numatyta suprojektuoti ir pastatyti šilumos tinklus ir neminima jų rekonstrukcija. Tokią išvadą, teismo vertinimu, suponuoja ir tai, kad Tinklai buvo suprojektuoti dar 1957 m., todėl Tinklų techninės, eksploatacinės savybės ir nusidėvėjimas sąlygojo jų naują statybą, o ne rekonstrukciją. Teismas pabrėžė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nebūtų priduotas be Tinklų, nes tam, kad jis tinkamai funkcionuotų, Tinklų įrengimas yra būtina sąlyga. Sprendime pažymima, jog tuo metu, kai atsakovė atliko Tinklų teisinę registraciją, atitinkamos institucijos įvertino dokumentų pagrįstumą ir pakankamumą savo kompetencijos ribose, ir kliūčių, dėl kurių nebūtų galima registruoti atsakovės nuosavybės teisės, nenustatė, tuo tarpu ieškovės nesutikimas šių aplinkybių nepaneigia.

7. Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovė neatliko Tinklų, kaip naujo daikto, statybos, nes nebuvo sudaryta statinio priėmimo naudoti komisija ir išduotas statinio priėmimo naudoti aktas. Teismas nurodė, kad pažymos Nr. 33 pagrindu nuosavybės teisė buvo įregistruota ir ši pažyma pagal tuo metu galiojusias teisės normas buvo pakankama. Teismas akcentavo, kad nors ieškovė nuolat tvirtino, jog ji 60 metų buvo tinklų savininkė, tačiau nebuvo įtraukusi Tinklų į savo turto balansą, kai tuo tarpu atsakovė ginčo tinklus įtraukė į savo turto balansą dar 1997 m.; teismas taip pat kritiškai vertino ieškovės argumentus, jog atsakovė nebuvo Tinklų statytoja, nes ji nebuvo ir nėra žemės, kurioje atlikti Tinklų perklojimo darbai, savininkė ar nuomininkė. Teismas pažymėjo, kad Tinklai yra valstybinėje žemėje ir atsakovei kilo prievolė mokėti žemės mokestį; tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų jį mokėjusi. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog valstybės institucijos būtų reiškę pretenzijas dėl neteisėtos statybos atsakovei.

8. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovė nuomojosi ginčo tinklus, kad ieškovė atliko hidraulinius bandymus, prižiūrėjo tinklus, nesuponuoja išvados, kad ji buvo jų savininkė. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė, aiškiai suvokdama, jog atsakovė projektavo ir pastatė ginčo tinklus (tai patvirtina techninės sąlygos), mokėjo žemės mokestį, dėl ko vėliau susidarė skola (nes atsakovė buvo likviduota) ir antstoliai uždėjo areštą ginčo tinklams, taigi negalėjo objektyviai tikėtis, jog būtent ieškovė yra ginčo tinklų savininkė. Teismas nurodė, kad negali ignoruoti aplinkybių, jog nuo Tinklų registracijos momento (1997 m.) nebuvo priimta jokių sprendimų atsakovės atžvilgiu dėl galimai neteisėtos registracijos bei fakto, kad šilumos tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), einantys iki ginčo Tinklų, buvo įregistruoti ieškovės vardu tik 2021 m. lapkričio 30 d.; teismo nuomone, tokio pobūdžio aplinkybė paneigia ieškovės teiginius, kad būtent ji buvo Tinklų savininkė. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre atsakovės vardu negaliojančia ir ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į Tinklus.

9. Spręsdamas dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad faktiniai bylos duomenys nesudaro pagrindo teismui manyti, jog ieškovė apie ginčo tinklų teisinę registraciją atsakovės vardu sužinojo tik 2020 metais. Priešingai – byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą tikėti, kad ieškovei buvo žinoma apie teisinę registraciją atsakovės vardu, tačiau atsakovei išreiškus ketinimą juos parduoti tikslu atsiskaityti su kreditoriais, ieškovė pasirinko nežinojimo poziciją. Teismas pripažino, kad aukščiausi ieškovės valdymo organai nuolat vykdė jos veiklos kontrolę, tame tarpe ir turimo turto inventorizaciją, tuo tarpu ieškovė pagal savo teisinį statusą (ieškovė yra viešas juridinis asmuo) privalėjo žinoti apie turimą turtą, apie Tinklų, kurių priežiūrą vykdo, teisinę registraciją. Teismas nenustatė aplinkybių, pateisinančių ieškovės neveikimą 25 metus, todėl konstatavo, kad ieškinys teisme gautas suėjus ieškinio senaties terminui ir ta aplinkybė, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, priskirtina jos elgesiui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė (apeliantė) AB Vilniaus šilumos tinklai apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Teismas klaidingai konstatavo, kad 1996 – 1997 m. buvo atlikta nauja Tinklų statyba, o ne jų rekonstrukcija. Teigia, kad techninėse sąlygose nėra minima Tinklų 54 metrų atkarpa, – sąlygose numatytas tik 13 metrų tinklų, t. y. tinklų atšakos, einančios nuo šiluminės trasos iki gyvenamojo namo, o ne visų Tinklų pastatymas. Šilumos trasa (duomenys neskelbtini), įskaitant ir jos 54 metrų atkarpą, buvo pastatyta pagal 1957 m. Projektą I ir egzistavo jau nuo 20 amžiaus 6 dešimtmečio, todėl statant gyvenamąjį namą atsakovei reikėjo naujai pastatyti tik 13 metrų tinklų atšaką, kuria šiluma būtų tiekiama gyvenamajam namui, tuo tarpu, 54 metrų atkarpa 1996 –1997 m. statybų metu jau egzistavo ir jos pastatyti naujai nereikėjo – ji turėjo būti tik rekonstruojama. Nurodo, kad naują 13 metrų atšaką numatyta prijungti prie jau egzistavusios 54 metrų atkarpos. Anot apeliantės, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir svaresnę reikšmę suteikė vienam įrodymui – techninėms sąlygoms, vietoje to, kad įvertintų byloje esančių įrodymų visumą.

10.2. Aplinkybes, jog atsakovė rekonstravo (perklojo) esamus Tinklus, o ne sukūrė juos kaip naują objektą patvirtina tai, kad: 1) Tinklai buvo suprojektuoti 1957 m. Projektu I; 2) 1995 m. išduotose Techninėse sąlygose nurodyta, kad gyvenamąjį namą prie sistemos galima prijungti nuo esamo šilumotiekio arba kameros 2130, 2130-69, 2130-74 (prisijungimo taškas – NA tarp kamerų 2130-69 ir 2130-74); 3) Projekte II buvo numatytas apeliantei priklausančių esamų Tinklų nuo kamerų 2130-69 iki 2130-74 perklojimas; 4) prokuratūros nutarime pažymėta, kad atsakovė tik modernizavo inžinerinių sistemų fizines ir energines savybes, o ne nutiesė Tinklus, kuriuos būtų galima laikyti atsakovės nuosavybe; 5) apeliantei užklausus valstybės institucijas, negauti jokie dokumentai, kurie patvirtintų Tinklų (54 metrų atkarpos), kaip naujo daikto, statybas; 6) atsakovė, teikdama prašymą Inventorizavimo biurui dėl Tinklų įregistravimo, nepateikė jokio naujo daikto sukūrimą ir nuosavybės teisės atsiradimą patvirtinančio dokumento, tik pažymą, kuria Vilniaus šilumos tinklai patvirtino, kad gyvenamasis namas pastatytas, įvykdžius technines sąlygas.

10.3. Skundžiamo sprendimo išvados prieštaringos: viena vertus, teismas konstatavo, kad Tinklų nusidėvėjimas iš esmės sąlygojo jų naują statybą, o ne rekonstrukciją, kita vertus, pasisakė, kad teismo galimybės neginčytinai nustatyti, ar atsakovė materialiai sukūrė rezultatą – naują objektą yra objektyviai apsunkintos. Apeliantės teigimu, vadovaujantis teismo logika, kiekvienas atvejis, kai susidėvėjus inžineriniam vamzdžiui į jo vietą paklojamas naujas vamzdis, turėtų būti priskirtas naujai statybai, tačiau, anot apeliantės, priešingai teismo įsitikinimui, iki darbų pradžios egzistavusių inžinerinių tinklų perklojimas esamoje trasoje nėra laikoma nauja tinklų statyba, net jei seni vamzdžiai yra išmontuojami ir vietoje jų paklojami nauji vamzdžiai. Pagal STR 1.01.02:1997 nuostatas, esminis inžinerinių tinklų pertvarkymas, priskiriamas rekonstrukcijos, o ne naujos statybos darbams. Teigia, kad teismas be pagrindo savo išvadą grindė aplinkybe, kad Projekte II nebuvo pavartotas žodis „rekonstrukcija“, nes faktui, kad buvo atlikta rekonstrukcija konstatuoti, pakanka Projekto II brėžinio lentelėje „Bendrieji duomenys“ nurodyto teiginio: „perklojama esama 159x4,5 šiluminė trasa, keičiant esamus vamzdžius į „ABB“ firmos vamzdžius, tiesiant juos grunte“. Priešingai nei konstatuota sprendime, apeliantės nuosavybės teisė į susijusius tinklus įregistruota ne 2021 m. lapkričio mėn., o dar 1997 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 675, pagal kurį buvo reorganizuota Lietuvos energija ir Lietuvos energijos Vilniaus filialo turtas (įskaitant ir susijusius tinklus) perduotas reorganizavimo rezultate įsteigtiems apeliantei, pagrindu.

10.4. Teismas klaidingai konstatavo, kad atsakovės nuosavybės teisės į ginčo Tinklus registracija pažymos pagrindu yra teisėta. Pasak apeliantės, aplinkybės, ar Inventorizavimo biuras neteisėtai įregistravo ginčo Tinklus, nustatymas yra šio teisminio ginčo tikslas, todėl pirmosios instancijos teismo besąlygiškas pasitikėjimas Inventorizavimo biuro atliktu dokumentų tinkamumo ir pakankamumo analize reiškia, kad teismas neatliko savarankiško įrodymų vertinimo ir neatskleidė bylos esmės. Teigia, kad teismas padarė materialinių teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidą, konstatuodamas, kad pažyma pagal tuo metu galiojusias teisės normas buvo pakankama atsakovės nuosavybės teisei į Tinklus įregistruoti, nes tuo metu tokia registracija galėjo būti atlikta būtent dokumento, patvirtinančio naujo daikto sukūrimą, pagrindu, o pažyma negali būti prilyginama tokiam dokumentui. Nurodo, kad pagal Tinklų teisinės registracijos metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 patvirtintos Teisinio statinių registravimo laikinosios tvarkos 4, 4.3 punktus, nuosavybės teises į statinius, be kitų, patvirtina Lietuvos Respublikos apskričių valdytojų komisijų išduoti baigtų statyti pastatų, statinių priėmimo naudoti aktai, o 7 punkte nurodyta, kad teisiškai statiniai registruojami nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus įregistravus Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintos formos registracijos knygose ir padarius šiuose dokumentuose ir techninės inventorizacijos bylose atitinkamas žymas.

10.5. Priešingai nei konstatuota sprendime, nuosavybės teisė į statinį pagal tuo metu galiojusius teisės aktus galėjo būti registruojama tik pastačius naują statinį, atlikus teisės aktuose numatytas baigto statyti statinio priėmimo naudoti (užbaigimo) procedūras ir pateikus registratoriui dokumentą, patvirtinantį nuosavybės teisės į statinį atsiradimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė Inventorizavimo biurui pateikė ne jos nuosavybės teisės atsiradimą patvirtinantį dokumentą, o Vilniaus šilumos tinklų išduotą pažymą, kuri nepatvirtina 54 metrų atkarpos kaip naujo daikto sukūrimo, todėl turėjo būti atsisakyta atlikti registraciją, tačiau pasielgta priešingai. Apeliantės teigimu, nurodyta pažyma patvirtina tik tai, kad 13 metrų atšaka, einanti nuo šiluminės trasos prisijungimo taško į gyvenamąjį namą, pastatyta ir pajungta pagal technines sąlygas, todėl tai nėra Tinklų (54 metrų atkarpos) kaip naujo statinio priėmimą naudoti patvirtinantis dokumentas, o tai reiškia, kad teismas neteisingai įvertino pažymos turinį.

10.6. Teismas klaidingai nustatė, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas. Anot apeliantės, teismas nepagrįstai atmetė šias esmines aplinkybes: 1) visą laiką iki atsakovės 2020 m. spalio 20 d. rašto pateikimo dienos apeliantė, kaip licencijuota savivaldybės įmonė, Tinklus valdė, eksploatavo, prižiūrėjo, vykdė jais šilumos tiekimą Vilniaus gyventojams, užtikrino šios viešosios paslaugos atitikimą teisės aktų reikalavimams, todėl neturėjo pagrindo įtarti, kad 54 metrų atkarpą savinasi atsakovė; 2) apeliantė žinojo, kad atsakovė atliko jai priklausančių Tinklų rekonstrukciją, o ne naują statybą, todėl apeliantė neturėjo abejonių dėl to, kad atsakovei po rekonstrukcijos nuosavybės teisė į Tinklus neperėjo; 3) iki 2020 m. spalio 20 d. atsakovė nesikreipė į apeliantę, neteikė jokių pretenzijų, siūlymų sudaryti susitarimą dėl Tinklų naudojimo, todėl apeliantė neturėjo pagrindo numanyti, kad Tinklus savinasi atsakovė.

10.7. Teismo sprendimas dėl atsisakymo atnaujinti ieškinio senaties terminą – nepagrįstas. Apeliantės teigimu, aplinkybės, kurių teismas nepagrįstai nelaikė svarbiomis priežastimis, yra šios: 1) apeliantė turėjo pagrįstą pagrindą tikėti, kad Tinklai po rekonstrukcijos atlikimo ir toliau nuosavybės teise buvo valdomi apeliantės, nes būtent ji šiuos Tinklus eksploatavo; 2) apeliantė negalėjo numanyti, kad atsakovė po rekonstrukcijos imsis neteisėtų veiksmų ir, nesant jokio teisinio pagrindo, įregistruos Tinklus savo vardu; 2) (duomenys neskelbtini) šilumos trasos 54 metrų atkarpa yra šios trasos neatsiejama dalis, t. y. su šia atkarpa iš abiejų pusių susisiekia susiję tinklai, kurie įregistruoti kaip apeliantės nuosavybė, todėl apeliantė neįtarė, kad šios šiluminės trasos 54 metrų dalis yra tarsi „išpjauta“ ir savinamasi atsakovės; 4) apeliantė iš viso eksploatuoja daugiau nei 740 km šilumos tiekimo tinklų, vadinasi, ginčo Tinklai sudaro labai mažą dalį visoje bendroje šilumos tinklų sistemoje, todėl situacija, kai apeliantei nėra žinoma informacija apie šios dalies neteisėtą pasisavinimą, yra reali ir negali būti vertinama kaip apeliantės aplaidumas; 5) pagal ankstesniais laikais susiklosčiusią praktiką, inžineriniai tinklai dažnu atveju nebūdavo registruojami viešajame registre, todėl apeliantė turėjo pagrindą manyti, kad Tinklai yra jos nuosavybė. Teigia, kad teismas be pagrindo ignoravo apeliantės argumentus, kad praleisto senaties termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas, be kita ko, atsižvelgiant į siekiamas apginti vertybes ir atliekant vertinimą, ar konkrečiu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas teisinių santykių stabilumui, ar ginamoms vertybėms. Akcentuoja, kad apeliantės atliekama Tinklų eksploatacija, priežiūra ir šilumos tiekimas atitinka Vilniaus gyventojų viešąjį interesą, tuo tarpu, Tinklų neteisėta registracija atsakovės vardu pažeidžia viešąjį interesą, nes kyla grėsmė, kad Tinklai gali būti valdomi, prižiūrimi ir (ar) eksploatuojami atsakovės ar kito subjekto, kuris neturi šilumos tiekimo licencijos ir gali būti neužtikrintas sklandus, saugus, kokybiškas ir teisės aktų reikalavimus atitinkantis šilumos tiekimas. Nurodo, kad atsakovė yra likviduojama įmonė, o ginčo Tinklams yra taikomas areštas, dėl ko Tinklai gali būti parduoti iš varžytinių arba perimti atsakovės kreditorių žinion.

Atsiliepimas

11. Atsakovė LUAB „Burviai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad:

Šalies argumentai

11.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovės vardu Tinklai registruoti neteisėtai. Atsakovė iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl Tinklų, kaip naujo daikto, sukūrimo. Taip pat nurodo, kad apeliantė nepateikė jokių argumentų, kokios procedūros buvo pažeistos bei kokius dokumentus turėjo pateikti atsakovė, kad apeliantės kritikuojamos, neva netinkamai atliktos Tinklų registracijos procedūros, būtų atliktos tinkamai. Teigia, kad apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos nuosavybės teisę į Tinklus, o būtent nepatvirtino išviešinimo fakto.

11.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad Tinklai nuosavybės teise priklauso jai. Papildomai pažymi, kad ieškovei nėra pagrindo manyti, kad dėl atsakovės nuosavybės teisės į Tinklus turėjimo, bus sutrikdytas kokybiškas šilumos tiekimas, nes asmuo, kuris neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, šilumos energijos tiekti negali, todėl akivaizdu, kad pirkėjas, prieš įsigydamas ginčo turtą, įsivertins tokio turto pobūdį ir jo eksploatavimo sąlygas. Pabrėžia, jog atsakovei esant teisėtai Tinklų savininkei 25 metus, nei vieno karto šilumos tiekimas nebuvo sutrikdytas bei viešasis interesas nebuvo pažeistas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis apeliantės spėlionėmis teigti, jog tai gali atsitikti ateityje.

11.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jos nuosavybės teisę į Tinklus patvirtina prokuroro nutarimas. Pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams atsakovė papildomai nurodo, kad apeliantės akcentuojamas prokuratūros nutarimas, kuriame pateikiama prokuratūros nuomonė, buvo priimtas vienašališkai, net neišklausius atsakovės, todėl neturi jokios įrodomosios galios nagrinėjamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės AB Vilniaus šilumos tinklai ieškinį atsakovei LUAB „Burviai“ dėl šilumos tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės į šilumos tinklus pripažinimo ieškovei.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal tuometinės okupuotos Lietuvos TSR Komunalinio ūkio ministerijos užsakymą, 1957 m. Projektavimo institutas „Litgiprogostroj“ parengė projektą Nr. 2167-14 „Skirstomieji ir kvartaliniai šilumos tiekimo tinklai Vilniaus mieste. Kvartalas Nr. (duomenys neskelbtini)“ (Projektas I), kurį įgyvendinant, dabartinėje (duomenys neskelbtini) g. (anksčiau – (duomenys neskelbtini) g.), Vilniuje, buvo nutiesti (naujai pastatyti) ginčo šilumos tiekimo Tinklai, kuriais šiuo metu faktiškai naudojasi (eksploatuoja) ieškovė AB Vilniaus šilumos tinklai.

16. Bylos duomenimis, 1995 m. UAB „Vilterma“ parengė projektą „Gyvenamas namas (duomenys neskelbtini)“ (Projektas II), kuriuo numatyti šilumos tiekimo gyvenamajam namui tarp namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Vilniuje, sprendiniai. Projekte II iš esmės buvo numatytas ginčo šilumos Tinklų nuo kamerų 2130-69 iki 2130-74 perklojimas (rekonstravimas) ir šilumos tinklų nuo prisijungimo taškų iki naujo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nutiesimas. Projekto II brėžinyje – lentelėje „Bendrieji duomenys“ nurodyta, kad „perklojama esama 159x4,5 šiluminė trasa, keičiant esamus vamzdžius į „ABB“ firmos vamzdžius, tiesiant juos grunte“. Iš bylos medžiagos matyti, kad pabaigus gyvenamojo namo statybas, atsakovei LUAB „Burviai“, kaip gyvenamojo namo statytojai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Priėmimo komisija 1996 m. spalio 3 d. išdavė Aktą Nr. 518 „Dėl pastatyto 14 butų gyvenamojo namo su visuomeninės paskirties patalpomis, (duomenys neskelbtini), priėmimo naudoti“. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė LUAB „Burviai“ pagal Projektą II 1996-1997 m. atliko Tinklų perklojimo darbus.

17. Byloje nustatyta, kad atsakovė LUAB „Burviai“ 1997 m. kovo 27 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo nuosavybės teisę į ginčo šilumos Tinklus. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovės nuosavybės teisė į Tinklus buvo įregistruota 1996 m. liepos 16 d. Pažymos Nr. 33, išduotos Vilniaus šilumos tinklų, pagrindu. Byloje taip pat pateikta VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ (šiuo metu – VĮ „Registrų centras“) 1997 m. vasario 22 d. sudaryta ginčo šilumos Tinklų inventorizacinė byla su Tinklų geodezine nuotrauka, kurioje nurodyta, kad 67 metrų ilgio Tinklus sudaro: 1) tinklai nuo kameros 2130-69 iki 2130-74 (ilgis – 54 metrai); 2) tinklai nuo kameros (prijungimo taško) 2130-71 iki gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (ilgis – 13 metrų).

18. Byloje pateikti ginčo šalių tarpusavio komunikacijos įrodymai patvirtina, jog atsakovė LUAB „Burviai“ 2020 m. spalio 20 d. pateikė ieškovei AB Vilniaus šilumos tinklai raštą, kuriame informavo, kad Tinklų nuosavybės teisė priklauso atsakovei bei prašė sudaryti susitarimą dėl Tinklų naudojimo sąlygų. Ieškovė 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad ginčo Tinklus visą laiką eksploatavo ir prižiūrėjo ieškovė ir, kad iki pat atsakovės rašto gavimo dienos, ieškovei nebuvo žinoma apie atsakovės nuosavybės teisės į Tinklus įregistravimą viešajame registre. Šalims nepavykus pasiekti susitarimo, ieškovė 2021 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama ginti Vilniaus miesto gyventojų teises bei teisėtus interesus gauti viešojo pobūdžio paslaugas ir kreiptis į teismą, siekiant, jog viešajame registre būtų panaikinta Tinklų registracija atsakovės vardu bei pripažinta ir įregistruota nuosavybės teisė į Tinklus ieškovės vardu. Vilniaus apygardos prokuratūra 2022 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 2VI-14 pareikalavo ieškovės jos veiklos srityje spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo bei konstatavo, kad atsakovė nuosavybės teisę į Tinklus savo vardu įregistravo be jokio teisinio pagrindo, taip pat nurodė, jog ieškovė, kaip viešasis juridinis asmuo, gali ir turi teisę ginti viešąjį interesą.

19. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės turėjimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, kaip ginčo šilumos Tinklų statytoja, teisėtai įregistravo savo nuosavybės teisę į Tinklus 1996 m. liepos 16 d. pažymos Nr. 33 pagrindu, be to, teismas pripažino, jog ieškovė praleido bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą ir byloje nenustatyta ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų.

Dėl pagrindo taikyti bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą (ne)buvimo

20. Ieškovė AB Vilniaus šilumos tinklai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, nes, iki pat atsakovės LUAB „Burviai“ 2020 m. spalio 20 d. kreipimosi, apeliantė neturėjo pagrindo abejoti dėl Tinklų priklausymo jai nuosavybės teise. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti ieškinio senaties terminą.

21. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties terminą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

22. Pažymėtina, kad tiek pagal 1964 m. CK 86 straipsnį, tiek pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Ieškovės reikalavimui dėl nuosavybės teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės pripažinimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas.

23. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). Praleista ieškinio senatis yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į proceso koncentruotumo principą, visų pirma aptaria apeliacinio skundo argumentus, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio senatis buvo praleista.

24. Kaip minėta, atsakovė 1997 m. kovo 27 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo nuosavybės teisę į ginčo šilumos Tinklus, tuo tarpu ieškinys dėl Tinklų teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia pateiktas 2022 m. liepos 28 d., tačiau ieškovė teigė, kad iki pat 2020 m. spalio mėn., kuomet atsakovė pirmą kartą kreipėsi į ieškovę, pastarajai nebuvo žinoma apie atsakovės nuosavybės teisės į Tinklus įregistravimą viešajame registre. Anot ieškovės, ji ginčo Tinklus eksploatavo, prižiūrėjo, atliko hidraulinius bandymus, vykdė jais šilumos tiekimą Vilniaus miesto gyventojams, ir nors ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė atliko Tinklų rekonstrukcijos darbus, tačiau laikė, jog tai nėra atsakovės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis).

26. Pripažinęs, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

27. Vertinant ieškovės argumentą, kad tą aplinkybę, jog ginčo Tinklų nuosavybės teisė įregistruota atsakovės vardu, ieškovė sužinojo tik 2020 m. spalio mėn., reikšminga, jog pati ieškovė byloje teigia, kad jai buvo žinomas faktas, jog atsakovė 1996-1997 m. atliko Tinklų rekonstrukcijos darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste vien ieškovės įsitikinimas, kad ši aplinkybė nesukūrė atsakovei nuosavybės teisės į Tinklus, nereiškia, jog negalėjo susiklostyti situacija, kuomet atsakovė, būtent Vilniaus šilumos tinklų 1996 m. liepos 16 d. išduotos pažymos Nr. 33, pagrindu, įregistravo savo nuosavybės teisę į tinklus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai akcentavo, jog ieškovė AB Vilniaus šilumos tinklai, kaip viešasis juridinis asmuo, privalėjo aktyviau pasidomėti Tinklų, kuriuos eksploatuoja ir prižiūri, teisine registracija. Tokią ieškovės pareigą, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja ta aplinkybė, jog ieškovė, kaip ir pati nurodė, privalo užtikrinti Vilniaus miesto gyventojų interesą gauti savalaikes ir tinkamas šilumos tiekimo paslaugas. Tuo tarpu pasyvus ieškovės elgesys nesidomint pastarosios eksploatuojamų Tinklų teisine padėtimi, galėjo komplikuoti ieškovės, kaip viešojo juridinio asmens, tinkamą funkcijų, kurios apima patikimo ir kokybiško šilumos ir karšto vandens tiekimą, atlikimą. Dėl nurodyto ieškovės veiksmai protingumo ir apdairumo aspektu vertintini kaip nepateisinamas neveikimas, todėl spręstina, kad ieškovei apie atsakovės nuosavybės teisės į Tinklus įregistravimą turėjo būti žinoma nuo šios teisės viešajame registre įregistravimo momento (1997 m. kovo 27 d.), taigi laikytina, jog ieškovė yra praleidusi dešimties metų ieškinio senaties terminą.

28. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, motyvuodamas tuo, kad: 1) ieškovė objektyviai galėjo išvengti pakankamai ilgo senaties termino praleidimo, nes bylos duomenys nepateisina jos pasyvaus elgesio; 2) atnaujinus ieškinio senatį nebūtų užtikrintas tinkamas teisės į teisingą procesą įgyvendinimas dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo, taip pat atsakovės teisės gintis, kadangi kvestionuoti dokumentus, priimtus 1997 m., prieštarautų atsakovės teisei į teisingą teismą, be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. balandžio rašte nurodė, kad pilnos sudėties 1995 m. statinio projekto „Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“ dokumentacija nėra išlikusi.

29. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

30. Ieškovė apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, kad Tinklais tiekiama šiluma ne tik į atsakovės pastatytą gyvenamąjį namą, tačiau ir kitiems vartotojams, todėl ieškiniu ginamas ir Vilniaus gyventojų viešasis interesas, kuris yra svarbesnis už teisinių santykių stabilumą ir atsakovės teisinės registracijos į ginčo Tinklus išlaikymą. Pabrėžė, jog atsakovė yra likviduojama įmonė, o ginčo Tinklams yra taikomas areštas, todėl Tinklai gali pereiti tretiesiems asmenims, kurie galėtų trukdyti apeliantei tiekti šilumą.

31. Analizuojamu atveju pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, reikia nustatyti, kurį iš kelių viešųjų interesų reikėtų ginti prioritetiškai konkrečiu atveju – teisinių santykių stabilumą (ieškinio senaties termino paskirtis) ar būtinybę pašalinti teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, nors asmuo ir pavėluotai pareiškė tokį reikalavimą (ginčo santykio specifika), t. y. vertinti teisės kreiptis į teismą ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistą teisę. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant ieškinio senaties atnaujinimo klausimą, reikšminga atsižvelgti į tai, jog ieškovė, kaip juridinis asmuo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 30-11/22 yra įtraukta į Vilniaus miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų sąrašą, nuosavybės teise valdo ir eksploatuoja daugiau nei 740 km šilumos tiekimo tinklų. Tokiam juridiniam asmeniui, teisėjų kolegijos nuomone, keltini aukštesni elgesio standartai, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis ieškovės, kaip akcinės bendrovės, akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tokiu būdu iš savivaldybės (jos valdomos įmonės) pagrįstai gali būti tikimasi efektyvaus savo teisių gynimo, bei, kad pastaroji laikysis valstybės ir savivaldybių turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo principų ir, savo ruožtu aktyviai gins turto, kuris naudojamas tinkamam viešųjų paslaugų teikimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių visetą. Aptariamuoju atveju ginčo santykių specifika, susijusi su Vilniaus miesto gyventojų viešuoju interesu už(si)tikrinti sklandų šilumos tiekimą, sąlygoja pagrindą atnaujinti ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą.

33. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atnaujinus praleistą ieškinio senaties terminą, ieškovės AB Vilniaus šilumos tinklai teisės turi būti ginamos teismo tvarka (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo šilumos Tinklų nuosavybės teisės

34. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog ginčo Tinklų registracija yra neteisėta, nes atsakovė projektavo ir pastatė ginčo tinklus, mokėjo žemės mokestį, dėl ko vėliau susidarė skola, todėl ieškovė negalėjo objektyviai tikėtis, jog būtent ji yra ginčo tinklų savininkė. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė tik atliko 1957 m. pastatytų Tinklų rekonstrukciją, o nuosavybės teisę į Tinklus įregistravo neteisėtai.

35. Byloje ieškovei AB Vilniaus šilumos tinklai ginčijant LUAB „Burviai“ nuosavybės teisę į ginčo šilumos tinklų infrastruktūrą, privalu kvalifikuoti teisinį santykį, kurio pagrindu bendrovė atliko ginčo Tinklų įrengimo darbus, nes tokia kvalifikacija leistų nustatyti, ar bendrovei kilo teisė įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo objektą.

36. Kaip minėta, ginčo šilumos Tinklai buvo nutiesti (naujai pastatyti) pagal 1957 m. Projektą I, tuo tarpu pagal UAB „Vilterma“ 1995 m. parengtą Projektą II buvo atliekami tinklų perklojimo darbai. Tai patvirtina, jog Projekto II brėžinyje esančioje lentelėje „Bendrieji nurodymai“ nurodyta, kad „perklojama esama 159x4,5 šiluminė trasa, keičiant esamus vamzdžius į „ABB“ firmos vamzdžius, tiesiant juos grunte“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 1995 m. Projekto II pagrindu buvo atlikta nauja ginčo Tinklų statyba. Skundžiamame sprendime nurodoma, jog Tinklai buvo suprojektuoti dar 1957 m., todėl jų techninės, eksploatacinės savybės ir nusidėvėjimas iš esmės sąlygojo jų naują statybą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog ta aplinkybė, kad iš 67 metrų ilgio ginčo Tinklų, įregistruotų kaip vientisas nekilnojamasis daiktas, 13 metrų dalis (Tinklai nuo kameros (prijungimo taško) 2130-71 iki (duomenys neskelbtini)) buvo iš esmės naujai nutiesta, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokiu būdu buvo sukurtas naujas nekilnojamojo turto objektas.

37. Toliau tęsiant UAB „Vilterma“ 1995 m. parengto Projekto II nuostatų analizę, reikšminga pažymėti, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) redakcijos, galiojusios nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. iki 1997 m. liepos 9 d., 2 straipsnį, rekonstravimu laikoma statybinė veikla, kurios tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą statinį. Tuo tarpu pagal ginčo Tinklų pertvarkymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 114 patvirtinto Statybos techninio reglamento (STR) 1.01.02:1997 „Statinio statybos ir priežiūros darbų rūšys“ 4.5 ir 4.5.1 punktus, statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai iš esmės pertvarkomas statinys, siekiant pertvarkyti statinį pagal galiojančius statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus arba pritaikyti jį naujai paskirčiai. Nurodyto STR 4.5.2 punkte numatyta, kad rekonstravimo darbams priskiriami darbai, kai keičiamos (šalinamos), stiprinamos laikančiosios konstrukcijos, stogas, išorės sienos, pamatai; keičiamos inžinerinės sistemos; keičiamas statinio sklypo teritorijos planas, įranga, dangos. Cituojamoje teisės normoje taip pat nurodoma, kad vykdant rekonstravimo darbus, nesikeičia arba pasikeičia statinio ar jo dalių funkcijos. Teisėjų kolegija, įvertinusi pacituotą ginčo šilumos Tinklų įrengimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą bei bylos medžiagą prieina prie išvados, kad 1995 m. parengto Projekto II pagrindu atsakovė LUAB „Burviai“ atliko šilumos Tinklų rekonstrukcijos darbus.

38. Byloje esantis 1996 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priėmimo komisijos aktas Nr. 518 „Dėl pastatyto 14 butų gyvenamojo namo su visuomeninės paskirties patalpos (duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad atsakovė (UAB „Burviai) minėtame dokumente nurodyta kaip gyvenamojo namo statytoja. Tuo tarpu sisteminis Projekto II, 1995 m. gegužės 4 d. Vilniaus šilumos tinklų išduotų techninių sąlygų Nr. 95-037-2 bei 1996 m. liepos 16 d. Vilniaus šilumos tinklų išduotos pažymos Nr. 33, kuria patvirtintas techninių sąlygų įvykdymas, vertinimas sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė nebuvo ginčo šilumos Tinklų statytoja. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad 1995 m. gegužės 4 d. techninėse sąlygose išskirta, jog atsakovė, kuri nurodoma kaip savininkė, privalo suprojektuoti ir pastatyti šilumos tinklus nuo prijungimo taško iki objekto ir šilumos mazgą pagal nepriklausomą schemą ir, kartu su 1996 m. liepos 16 d. pažyma Nr. 33, reiškia, kad atsakovė suprojektavo ir pastatė šilumos tinklus. Pažymėtina, kad nors techninėse sąlygose ir nurodoma, jog „savininkas privalo pastatyti ir suprojektuoti šilumos tinklus nuo prijungimo taško iki objekto“, tačiau techninių sąlygų 1 punkte „Objekto pavadinimas, adresas ir savininkas“ nurodoma „Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) E. A.“. Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad E. A. laikotarpiu nuo 1999 m. spalio 29 d. iki 2021 m. birželio 1 d. buvo atsakovės LUAB „Burviai“ akcininku. Taigi pagal 1995 m. gegužės 4 d. išduotas technines sąlygas (kurios galiojo iki 1998 m. gegužės 3 d.), kurių pagrindu turėjo būti atliekami prisijungimo darbai, gyvenamojo namo savininku nurodoma ne atsakovė, tačiau kitas asmuo.

39. Analizuojamu atveju taip pat tikslinga pažymėti, jog, kaip tai apibrėžia ginčo laikotarpiu aktualios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnis, statytoju (užsakovu) buvo laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuris investuoja kapitalą į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas perduoda kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui). Tuo tarpu ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (Vyriausybės žinios, 1964, Nr. 19-138 (toliau – 1964 m. CK); redakcija, galiojusi nuo 1996 m. liepos 31 d. iki 1996 m. spalio 4 d.) penkioliktasis skirsnis numatė nuosavybės teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindus. Nurodyto teisės akto 155 straipsnis numatė, jog asmuo, pagaminęs naują daiktą iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininkas, jeigu daikto pagaminimo vertė yra didesnė už medžiagos vertę ir jeigu, be to, šis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai ir jų tarpusavio vertinimas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakovė buvo ginčo šilumos Tinklų statytoja. Tokios išvados nesuponuoja tinklų įrengimo (rekonstravimo) metu galiojęs teisinis reglamentavimas, nes nėra pagrindo pripažinti atsakovę statytoja pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį, be to, byloje nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė, kuri faktiškai atliko ginčo šilumos Tinklų rekonstrukcijos darbus, tokiais savo veiksmais sukūrė (pagamino) daiktą, todėl nėra pagrindo taikyti 1964 m. CK 155 straipsnyje numatyto nuosavybės teisės įgijimo pagrindo ginčo teisiniam santykiui.

41. Šiame kontekste taip pat reikšminga pažymėti, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad statytojas yra statybos metu kuriamo objekto užsakovas. Jis ketina naujo daikto pagaminimu sukurti sau nuosavybės teisę. Taip jis įgyvendina savo ekonominį poreikį sukurti ir turėti daiktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-686-611/2015). Taigi kasacinis teismas, apibrėždamas statytojo sąvoką, akcentavo statytojo siekį sukurti naują daiktą savo poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2023).

42. Vadovaujantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė LUAB „Burviai“ neturėjo pagrindo tikėtis, kad atliekamų rekonstrukcijos darbų pagrindu savo naudai sukurs šilumos Tinklus: pastarajai buvo pavesta atlikti šilumos Tinklų rekonstrukcijos darbus tam, kad gyvenamąjį namą būtų galima prijungti prie Vilniaus šilumos tinklų infrastruktūros, tačiau ginčo objekto (šilumos Tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) galutinė naudotoja ir savininkė turėjo būti ieškovė. Pažymėtina, jog nurodytą teiginį iš esmės pagrindžia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (redakcijos, įsigaliojusios nuo 2000 m. spalio 16 d.) 7 straipsnio 16 punktas, pagal kurį būtent savivaldybei priskirtina šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimo funkcija. Pažymėtina, jog nors Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakcija, aktuali ginčo laikotarpiu (redakcija, galiojusi nuo 1996 m. balandžio 12 d.), tačiau vietos savivaldos teisinį reglamentavimą vertinant vadovaujantis istoriniu bei teleologiniu (įstatymo leidėjo ketinimų) metodais, spręstina, jog šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimo funkcijas įstatymų leidėjas iš esmės visuomet siekė sutelkti ir priskirti savivaldybių kompetencijai, kadangi tai iš esmės yra viešosios paslaugos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatymu savivaldybės įpareigotos užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012, 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2023).

43. Apibendrinant anksčiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė LUAB „Burviai“ neturėjo pagrindo susiformuoti teisėtam lūkesčiui, kad rekonstruoti ginčo šilumos Tinklai taps jos nuosavybe ar kad šį objektą ji rekonstruoja savo naudai. Tai suponuoja pagrindą išvadai, kad atsakovė nesukūrė nuosavybės teisės į ginčo infrastruktūrą, tuo tarpu ieškovė AB Vilniaus šilumos tinklai, kaip savivaldybei pavaldi įmonė, teisės aktų pagrindu įpareigota organizuoti šilumos tiekimą, buvo suteikusi atsakovei teisę atlikti šilumos Tinklų rekonstrukcijos darbus, kurių pagrindu atsakovės statomas gyvenamasis namas būtų prijungtas prie ieškovės valdomų šilumos tinklų. Nustatytų aplinkybių visuma lemia ieškovės, kaip statytojos, nuosavybės teisių į LUAB „Burviai“ rekonstruotus šilumos tinklus pripažinimą.

44. Apeliaciniu skundu taip pat ginčijamos skundžiamo sprendimo išvados, jog teisinė Tinklų registracija yra teisėta. Pasak apeliantės, teismas neatliko savarankiško įrodymų vertinimo ir neatskleidė bylos esmės, pripažindamas, jog 1996 m. liepos 16 d. Vilniaus šilumos tinklų išduotos pažymos Nr. 33 pakako atsakovės nuosavybės teisei į Tinklus įregistruoti, nes tuo metu tokia registracija galėjo būti atlikta būtent dokumento, patvirtinančio naujo daikto sukūrimą, pagrindu, o pažyma negali būti prilyginama tokiam dokumentui.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šioje byloje suformuluotą ieškinio dalyką, pirmiausia buvo sprendžiami klausimai dėl to, ar atsakovei atlikus rekonstrukcijos darbus, atsirado jos nuosavybės teisė į ginčo Tinklus.

46. Kasacinis teismas savo praktikoje dėl teisinės registracijos reikšmės yra nurodęs, jog turto registracija viešame registre atlieka visų pirma teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kiti (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-421/2019).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pripažinus, jog atsakovė LUAB „Burviai“ savo veiksmais nesukūrė nuosavybės teisės į ginčo šilumos Tinklus ir šią teisę pripažinus ieškovei, spręstina, jog aplinkybė, kad atsakovė atliko ginčo nuotekų tinklų teisinę registraciją, nelaikytina sukūrusi atsakovei nuosavybės teises į ginčo objektą. Dėl nurodyto bei byloje egzistuojančio viešojo intereso, teisėjų kolegija turi pagrindą spręsti dėl ginčo šilumos Tinklų teisinės registracijos LUAB „Burviai“ vardu nepagrįstumo ir neteisėtumo bei ją panaikinti (CK 1.5 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir byloje surinktus įrodymus, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

49. Nusprendus, kad ieškovės reikalavimai tenkintini, priimamu sprendimu iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šiuo atveju įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50. Ieškovė AB Vilniaus šilumos tinklai pateikė įrodymus (sąskaitas už teisines paslaugas ir mokėjimo pavedimų kopijas), jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 6 241,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: ieškinio rengimo išlaidos (2 400 Eur), Juridinių asmenų registro išlaidos (5,47 Eur), vertimo išlaidos (60 Eur), pasirengimas 2022 m. spalio 13 d teismo posėdžiui ir dalyvavimas posėdyje bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas (670 Eur), pasirengimas 2023 m. sausio 31 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimas posėdyje, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas ir teisinės konsultacijos (1 007,50 Eur), pasirengimas 2023 m. kovo 7 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimas posėdyje, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas, rašytinių paaiškinimų rengimas, teisinės konsultacijos (1 015 Eur). Ieškovė taip pat patyrė 864 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

51. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Teismas, susipažinęs su ieškovės pateikta teisinių paslaugų detalizacija, pripažįsta, kad ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai.

52. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas yra tenkinamas, ieškovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė 829 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų, kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme apeliantė nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi teisėjų kolegija,

nusprendė:

ieškovės akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklai apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklai ieškinį tenkinti.

Pripažinti Tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Burviai“ (juridinio asmens kodas 122747671) vardu negaliojančia.

Pripažinti nuosavybės teisę į Tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei Vilniaus šilumos tinklai (juridinio asmens kodas 124135580).

Priteisti iš atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Burviai“ (juridinio asmens kodas 122747671) ieškovei akcinei bendrovei Vilniaus šilumos tinklai (juridinio asmens kodas 124135580) 7 105,15 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą penkis eurus ir 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Burviai“ (juridinio asmens kodas 122747671) ieškovei akcinei bendrovei Vilniaus šilumos tinklai (juridinio asmens kodas 124135580) 829 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Donata KravčenkienėKristina LysionokRamunė Mikonienė