Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-03-07 · Civilinė byla Nr. e2S-558-861/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-07
Bylos Nr.
e2S-558-861/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00578-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
UAB „Eurotransport24“
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-558-861/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00578-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.14.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Eurotransport24“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Eurotransport24“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2 221,44 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 22 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovės UAB „Eurotransport24“ ieškinį atsakovei GREAT LAKES INSURANCE SE dėl žalos atlyginimo atsisakė priimti. Savo sprendimą grindė šiais motyvais:

3.1 teismas nurodė, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nuostolius, kurie kilo dėl 2022 m. spalio 25 d. eismo įvykio Jungtinėje Karalystėje. Spręstina, kad byloje yra tarptautinis elementas, nes ieškovė nurodo, kad žala kilo Jungtinėje Karalystėje ir už žalos atlyginimą atsakingo asmens buveinė yra Jungtinėje Karalystėje, o ieškovės buveinė yra Lietuvos Respublikoje;

3.2 teismas nurodė, jog žala atsirado po to, kai Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos ir pasibaigė pereinamasis laikotarpis, dėl to Europos Sąjungos teisė netaikytina. Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinės teisinės pagalbos sutarties su Jungtine Karalyste, taip pat abi valstybės nėra jokios konvencijos, kuri reglamentuotų ginčui aktualias teismingumo taisykles, narės;

3.3 teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei byloje yra tarptautinis elementas, ir nėra ES teisės aktų, tarptautinės daugiašalės sutarties, tarptautinės dvišalės sutarties, reglamentuojančių bylos teismingumo klausimą, taikytinos tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančios įstatymo normos, šiuo atveju konkrečiai CPK 787 straipsnis;

3.4 teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad žalą sukėlęs eismo įvykis ir prievolė atlyginti žalą kilo Jungtinėje Karalystėje, ieškovė su ieškiniu dėl žalos atlyginimo turėtų kreiptis į Jungtinės Karalystės teismą;

3.5 kadangi ieškinyje nepagrįstas bylos teismingumas Lietuvos Respublikos teismams, dėl to ieškinį atsisakė priimti (CPK 787 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1 nurodo, jog ieškovas, teikdamas ieškinį, ir nesirėmė Reglamentu Nr. 1215/2012, o rėmėsi nacionaline teise;

4.2 CPK 30 str. 6 dalis aiškiai įtvirtina, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (CPK 30 straipsnio 12 dalis);

4.3 nurodo, kad 1971-05-04 Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės 9 straipsnis numato, kad sužalojimus arba žalą patyrę asmenys gali pareikšti ieškinį tiesiogiai atsakomybėn traukiamo asmens draudikui;

4.4 jei vadovautis CPK 787 str. 1 d., ginčo dalykas – t. y. transporto priemonė, kuriai padaryta žala, šiuo atveju taip pat yra registruota Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

7. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

8. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu prašo priimti į bylą papildomą įrodymą – Europos Komisijos teisingumo ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas 2019 m. balandžio 11 d. Pranešimą. Nurodo, jog dokumento pateikimo būtinybė atsirodo po teismo sprendimo priėmimo. Teismas, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad ieškovės pateiktas įrodymas galėjo ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Ieškovė nepagrindė, dėl kokių priežasčių šie įrodymai nepateikti pirmosios instancijos teismui ar kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, atsakovo pateikti nauji rašytiniai įrodymai nepriimami ir toliau nevertinami (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundo (ne)pagrįstumo

10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Taigi, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, asmuo privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra neteismingas tam teismui.

11. Teismas, nagrinėdamas bylą su tarptautiniu elementu, privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas, jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nuostolius, kurie kilo dėl 2022 m. spalio 25 d. eismo įvykio Jungtinėje Karalystėje. Žala kilo Jungtinėje Karalystėje ir už žalos atlyginimą atsakingo asmens buveinė yra Jungtinėje Karalystėje, o ieškovės buveinė yra Lietuvos Respublikoje. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje yra tarptautinis elementas. Teismas, nagrinėdamas bylą, kuri turi užsienio elementą, privalo ex officio (savo iniciatyva) tikrinti, ar byla jam yra teisminga (CPK 782 straipsnis). Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos nacionalinėje teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, ES teisės aktai) reglamentuoja šios bylos teismingumo klausimą.

13. Pirminiai šalių pateikti duomenys turi leisti teismui nustatyti su ginču susijusią valstybę ir apsispręsti, kokį teisės aktą taikyti. Nustatęs teisės aktą ir jame įtvirtintus jurisdikcijos pagrindus lemiančius kriterijus, teismas turi patikrinti, ar pakanka šalių pateiktų duomenų dėl jurisdikcijos nustatymo nagrinėtinoje byloje su tarptautiniu (užsienio) elementu keliamiems reikalavimams spręsti.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, kuri kilo dėl eismo įvykio Jungtinėje Karalystėje, regreso tvarka. Nurodo, kad pagal CPK 30 str. 6 dalį, ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui, dėl ko byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

15. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, žala atsirado po to, kai Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos ir pasibaigė pereinamasis laikotarpis, dėl to Europos Sąjungos teisė netaikytina. Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinės teisinės pagalbos sutarties su Jungtine Karalyste, taip pat abi valstybės nėra jokios konvencijos, kuri reglamentuotų ginčui aktualias teismingumo taisykles, narės.

16. Apeliantė nurodo, kad reikšdama reikalavimą atlyginti nuostolius, pagal CPK 29 straipsnį, 30 straipsnio 6 dalį gali pateikti ieškinį teismui pagal atsakovų gyvenamąją vietą (bendroji taisyklė), ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą, t. y. šiuo atveju ieškovui įstatymas suteikia galimybę pasinaudoti alternatyvaus teismingumo taisykle. Pritariant pirmosios instancijos teismui, CPK 29 straipsnis, 30 straipsnio 6 dalis taikomi byloje nesant tarptautinio elemento, todėl apeliantė šiomis teisės normomis remiasi nepagrįstai. Tuo atveju, jei byloje yra tarptautinis elementas, ir nėra ES teisės aktų, tarptautinės daugiašalės sutarties, tarptautinės dvišalės sutarties, reglamentuojančių bylos teismingumo klausimą, taikytinos tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančios įstatymo normos, šiuo atveju konkrečiai CPK 787 straipsnis.

17. Remiantis CPK 787 straipsnio 1 dalimi, bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos šio Kodekso VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu: 1) atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena; 2) atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; 3) ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, šalys gali raštu susitarti, kad turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose.

18. Minėta, kad atsakovo buveinės vieta yra Jungtinėje Karalystėje, o bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės reikalavimas kildinimas iš civilinių teisinių santykių – byloje reikalavimas pareikštas dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, o pati žalos kilimo vieta yra taip pat Jungtinėje Karalystėje (įvyko eismo įvykis).

19. Pažymėtina, kad CPK 30 straipsnio taisyklės, konkrečiai CPK 30 straipsnio 2 dalis, numatanti ieškovo teisę pasirinkti teismą, kuriame jis gali alternatyviai pareikšti ieškinį atsakovui, taikoma tik tuo atveju, jei tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, teismų jurisdikcijos klausimo nereglamentuoja kitaip (CPK 780 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes dėl atsakovo buveinės vietos bei žalos kilimo vietos ir padarė pagrįstą išvadą, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.

21. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Donata Kravčenkienė