- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-24
- Bylos Nr.
- I-1194-561/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03907-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- G. B., L. V., R. V., Valstybės įmonė Registrų centras
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolitos Rasiukevičienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys G. B., L. V., R. V. ir Valstybės įmonė Registrų centras).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir VĮRC Vilniaus filialas, Teritorinis registratorius) 2016 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. VILKS-2323 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VĮRC 2016 m. rugpjūčio 23 sprendimą (toliau – ir VĮRC Sprendimas); 3) įpareigoti VĮRC Vilniaus filialą įregistruoti lauko virtuvę su kitomis patalpomis (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) rajone (toliau – ir Ginčo statiniai).
Skunde pareiškėjas nurodė, kad su priimtais sprendimais nesutinka, nes, jo teigimu, jie priimti neatsižvelgiant į Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo konstatuota, jog būtent pareiškėjas rekonstravo lauko virtuvę. Sprendė, jog atsakovas minėto sprendimo nesuprato. Jo įsitikinimu, rekonstrukcija buvo pripažinta universaliu nuosavybės teisių perėmimu.
Nesutiko su atsakovo vertinimu, jog pateikti planai buvo netikslūs, o kadastrinių matavimų byloje buvo trūkumų, pabrėždamas, kad atsakovo veiksmai negali būti kliūtimi žmogaus nuosavybės teisių įgyvendinimui. Nurodė, kad atsakovas neturėjo vertinti tų aplinkybių, kurių pareiškėjas neprašė spręsti – ginčo statinius registruoti pareiškėjo vardu. Pareiškėjas atsakovo prašė tik, jog statiniai būtų įregistruoti, o savininkų skiltyje reiktų pažymėti, kad statinių dalys nenustatytos.
Pabrėžė, jog nebuvo nurodęs, kad jis vienintelis įpėdinis, pateikė paties atsakovo išrašus, kuriuose visi duomenys apie savininkus nurodyti, kaip ir nurodyta, jog dalis pastatų sudegę, sudarytą schemą – planą, todėl tvirtino, jog nesuprato, kas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nesutiko, jog pateiktuose planuose nebuvo pažymėta, jog dalis pastatų sudegę. Pareiškėjos teigimu, šie duomenys atsakovui yra žinomi, todėl laikė nesuprantamu pakartotinį tokių duomenų reikalavimą. Pareiškėjas prašė įregistruoti tuos pastatus ir tokius, kurie buvo pastatyti rekonstrukcijos metu ir kurie kadastre yra ne tokie. Tvirtino, kad nėra tikslo prašyti pakartotinai registruoti to, kas jau yra įregistruota.
Nesutiko su atsakovo teigimu, jog nėra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, nurodydamas, kad atsakovas turėjo vertinti nekilnojamojo turto įrašus, kuriuos pats ir atliko. Paaiškino, kad atsakovui pateikė visus duomenis ir dokumentus, kuriuos nustato Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos. Dėl pateikto plano ydingumo nurodė, kad atsakovo turimas 2001 m. vasario 14 d. technikės S. G. planas ir pareiškėjo pateiktas UAB „Švenčionių projektai“ planas nesiskiria – planai iš esmės identiški, skiriasi tik tuo, jog naujame plane rekonstruoti pastatai yra pažymėti.
Pabrėžė, kad atsakovas, atsisakydamas tenkinti jo prašymą dėl prieš 30 metų padarytos bei 2009 m. birželio 9 d. teismo sprendimu pripažintos virtuvės rekonstrukcijos ir nuosavybės į ją, pažeidė įstatymus, nes nuosavybė yra neliečiama. Paminėjo ir tai, kad kol nėra duomenų apie rekonstruotą virtuvę, nėra galimybės spręsti kilusių nesutarimų su kitais įpėdiniais.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮRC Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog pateiktų dokumentų pakako ginčo statiniui kadastro duomenų pakeitimui.
Teritoriniam registratoriui kartu su 2015 m. birželio 25 d. prašymu pateiktoje UAB „Insignis“ 2015 m. birželio 11 d. parengtoje lauko virtuvės 5I1p, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje (toliau – ir Byla) buvo nurodyta, jog ginčo statinys 1991 metais buvo rekonstruotas, t. y. 1991 metais pastatytas priestatas 1I1p, veranda 2I1p bei garažas 3I1p. Po rekonstrukcijos ginčo statinio užstatytas plotas nuo 60 kv. m padidėjo iki 93 kv. m, o tūris nuo 155 kub. m iki 240 kub. m. Kad ginčo statinio rekonstrukcija atlikta 1991 metais, nurodyta tiek Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendime civ. byloje Nr. 2-10-665/2009, tiek Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartyje civ. byloje Nr. 2A-182-115/2010, tiek paties pareiškėjo 2016 m. birželio 15 d. prašyme, adresuotame Teritoriniam registratoriui. Kadangi pareiškėjas D. V. dėl 1991 metais rekonstruoto ginčo statinio kadastro ir registro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre Teritoriniam registratoriui pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija), todėl VĮRC, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, nurodė, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu galėtų būti keičiami ginčo statinio kadastro ir registro duomenys, tačiau pareiškėjo pateikta Deklaracija yra su trūkumais, t. y. joje neužpildyta grafa „Statybą leidžiantis dokumentas“. Centrinis registratorius pažymėjo, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą grafoje „Statybą leidžiantis dokumentas“ galėtų būti nurodytas 2009 m. birželio 9 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10-665/2009 bei 2010 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-182-115/2010, kuriose buvo nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad D. V. gavo sutikimą lauko virtuvės rekonstrukcijai pareiškėjo lėšomis iš visų potencialių įstatyminių jos paveldėtojų. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog atsakovas nesivadovavo teismų priimtais sprendimais, priešingai, VĮRC, išanalizavęs įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes, pareiškėjui nurodė, kaip jis galėtų pašalinti Deklaracijos trūkumus, kad šis dokumentas būtų tinkamas pagrindas ginčo statinio kadastro ir registro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, UAB „Insignis“ 2015 m. birželio 11 d. parengta ginčo statinio kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų. Sprendimuose pažymėta, jog Byloje, kurią pateikė pareiškėjas, nurodyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) sav., stovi vienintelis statinys, t. y. ginčo statinys, kai tuo tarpu VĮRC 2008 m. birželio 6 d. atliktų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) r. sav., kadastrinių matavimų metu buvo nustatyta, kad minėtame žemės sklype stovi ne tik ginčo statinys, bet ir kiti fiziškai pažeisti statiniai (gyvenamasis namas 1A1m, tvartas 3I1m, klojimas 4I1m) bei šulinys, plane pažymėtas raide k. UAB „Insignis“ 2015 m. birželio 11 d. parengtoje ginčo statinio kadastro duomenų byloje nėra duomenų apie žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) r. sav., 2008 m. birželio 6 d. kadastrinių matavimų atlikimo metu stovėjusius kitus statinius, t. y. nėra duomenų, jog gyvenamasis namas lAlm, tvartas 3I1m, klojimas 4I1m bei šulinys yra sunaikinti, todėl tiek Teritorinis registratorius, tiek VĮRC savo sprendimuose pagrįstai konstatavo, jog Byla neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsakovas rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatomis, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), nurodydamas, jog pateikta Byla neatitiko paminėtų teisės nuostatų reikalavimų.
Nurodė, kad AB „Vilniaus hidroprojektas“ 2002 m. rugsėjo 20 d. parengtos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., kadastro duomenų bylos pagrindu į Nekilnojamojo turto kadastrą yra įrašyti žemės sklypo, kuriame stovi Ginčo statinys, kadastro duomenys. Jeigu pareiškėjas su UAB „Insignis“ darbuotoju buvo sudarę sutartį tik dėl Ginčo statinio kadastro duomenų nustatymo, o 2015 m. birželio 11 d. atliekant Ginčo statinio kadastrinius matavimus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) r. sav., buvo ir kitų, 2008 m. birželio 6 d. kadastrinių matavimų metu užfiksuotų, statinių (gyvenamasis namas lAlm, tvartas 3Ilm, klojimas 4Ilm bei šulinys), šie duomenys nuo 2008 m. birželio 6 d. nebuvo pasikeitę, tokiu atveju UAB „Insignis“ darbuotojas 2015 m. birželio 11 d. statinių išdėstymo plane turėjo nubraižyti ir kitus statinius, nurodant, kad gyvenamojo namo lAlm, tvarto 3I1m, klojimo 4I1m bei šulinio kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, o pasinaudota anksčiau surinktais duomenimis. Jeigu UAB „Insignis“ 2015 m. birželio 11 d. atliekant Ginčo statinio kadastrinius matavimus buvo nustatyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) r. sav., nei gyvenamojo namo lAlm, nei tvarto 3Ilm, nei klojimo 4Ilm, nei šulinio nebėra, matininkas šį faktą turėjo nurodyti, užpildydamas naujas statinių kadastro duomenų formas.
Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog atsakovas sprendimą atsisakyti įrašyti Ginčo statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą priėmė tuo pagrindu, jog nėra atlikti žemės sklypo, kuriame stovi Ginčo statinys, kadastriniai matavimai. Pažymėjo, jog sprendimuose nėra duomenų, jog D. V. būtų prašomas pateikti naujus žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Centrinio registratoriaus nurodyti teisės aktai dėl statinių kadastro duomenų bylos rengimo (tuo atveju, kai anksčiau jau buvo nustatyti žemės sklypo, kuriame stovi statiniai, kadastro duomenys) niekaip nesusiję su pareiškėjo teiginiais, jog jo buvo prašoma atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skunde dėstomu argumentu, jog pareiškėjas siekia tik ginčo statinio registracijos, pažymėdamas, kad pateiktame 2016 m. birželio 16 d. prašyme buvo nurodyta, jog pareiškėjas siekia savo nuosavybės teisių į šį statinį įregistravimo. Atsižvelgiant į tai, buvo atkreiptas dėmesys, jog be trūkumų, nurodytų skundžiamame Sprendime, pareiškėjas, siekdamas įregistruoti savo nuosavybės teises į rekonstruotą Ginčo statinį, turės pateikti bendraturčių susitarimą, kuriame būtų išreikšta visų bendraturčių valia, kokias konkrečias rekonstruoto Ginčo statinio dalis kiekvienas iš jų valdys, jomis naudosis ir disponuos.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė teismo jį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje R. V. nedalyvavo.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys L. V. ir VĮRC atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. B. teismui pateikė paaiškinimus į pareiškėjo skundą, kuriuose nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, pažymėdama, jog sutinka su atsakovo VĮRC Vilniaus filialo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytais argumentais, išskyrus pritarimą, kad ginčo statinys rekonstruotas 1991 metais.
Paaiškinime nurodė, kad pareiškėjas savo veiksmais sąmoningai siekia sudaryti tariamas prielaidas įregistravimui savo nuosavybės teisių į tariamos 1991 metais rekonstrukcijos metu sukurtus tariamai naujus statinius, nepaisydamas to, kad pareiškėjo tėvas A. V. Nekilnojamojo turto registre yra įregistravęs atitinkamus 2001 m. vasario 14 d. kadastrinių matavimų duomenis.
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas ginčija atsakovo atsisakymą įregistruoti stiklinę verandą ir garažą pagal 2015 m. birželio 11 d. kadastrinius matavimus, nes 60 kv. m. užstatyto ploto lauko virtuvė jau yra įregistruota ir įregistruotos bendraturčių teisės į ją. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas, tvartas, klojimas ir pirtis iki šiol nėra išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, nes tarp bendraturčių nėra sutarimo. Gaisro padariniai yra užfiksuoti 2008 m. birželio 6 d. kadastriniais matavimais, tačiau tie kadastriniai matavimai neapėmė ginčo statinių – lauko virtuvės, stiklinės verandos ir garažo, kurie liko gaisro nepaliesti ir jiems liko galioti dar A. V. įregistruoti 2001 m. vasario 14 d. kadastriniai matavimai.
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuoto asmens G. B. atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti G. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 25 d. pateikė prašymą pakeisti statinio – lauko virtuvės 5I1p, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei Nekilnojamojo turto registre į šį statinį įregistruoti D. V. nuosavybės teises (t. 1, b. l. 97). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2015 m. birželio 25 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir UAB „Insignis“ 2015 m. birželio 11 d. parengtą lauko virtuvės 5I1p, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą (t. 1, b. l. 98–111).
Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. birželio 25 d. prašymą ir pateiktus dokumentus, 2015 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. VILKS-3190 atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus (t. 1, b. l. 112–113).
Pareiškėjas 2015 m. spalio 26 d. dar kartą kreipėsi į Teritorinį registratorių su prašymu keisti Ginčo statinio kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre (t. 1, b. l. 114). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimo civ. byloje Nr. 2-10-665/2009 bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties civ. byloje Nr. 2A-182-115/2010 kopijas.
Žemesnės instancijos teismas
Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs D. V. 2015 m. spalio 26 d. prašymą ir pateiktus dokumentus, 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. VILKS-4923 atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus (t. 1, b. l. 117–118).
Pareiškėjas 2016 m. birželio 16 d. kreipėsi į Teritorinį registratorių su prašymu keisti Ginčo statinio kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre (t. 1, b. l. 119). Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas papildomai pateikė UAB „Švenčionių projektai“ lauko virtuvės, unikalus (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) r. sav., rekonstrukcijos projekto (skirtą ginčytiniems klausimams spręsti teisme) Nr. 2016/9-TP kopiją (t. 1, b. l. 122–137).
Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. birželio 16 d. prašymą ir pateiktus dokumentus, 2016 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. VILKS-2323 atsisakė pakeisti Ginčo statinio kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 12–13). Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė dokumento, atitinkančio teisės aktų reikalavimus, dėl rekonstruoto Ginčo statinio, o pateikta Ginčo statinio Byla neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Teritorinio registratoriaus priimtu Sprendimu, apskundė jį Centriniam registratoriui (t. 1, b. l. 14–15), kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2016 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą Nr. csprl-205 palikti galioti Teritorinio registratoriaus priimtą Sprendimą (t. 1, b. l. 16–18).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Teritorinio registratoriaus Sprendimu ir VĮRC Sprendimu, su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti minėtus sprendimus (t. 1, b. l. 1–6, 77–83).
Byloje ginčas kilęs dėl VĮRC Vilniaus filialo Sprendimo, VĮRC Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo VĮRC Vilniaus filialą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.
Pareiškėjas skunde teismui tvirtino, kad siekia tik įregistruoti Ginčo statinį, tačiau nesiekia įregistruoti nuosavybės teisių į jį, kad atsakovas nepagrįstai nepripažino jo pateiktų dokumentų tinkamais, taip užkirsdamas kelią spręsti nesutarimus su kitais įpėdiniais.
Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir kt. reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus.
Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; LVAT 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (LVAT 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015).
LVAT, vertindamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmus, yra nurodęs, kad ši viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atliekant nuosavybės teisių registraciją, negali būti paneigta nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimo paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, siekiant išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus – ir nepagrįstai suteikta nuosavybės teisių apsauga asmeniui, kuris neturėjo teisės šios daiktinės teisės įgyti (LVAT 2015 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015).
Taigi, aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, pageidaujantis įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, Teritoriniam registratoriui kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, turi pateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtinto Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 2.2 punkte nurodyta, jog kaimo gyvenamosiose vietovėse nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai pastatyti statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (valstybės įmonės Registrų centro teritoriniam padaliniui) pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą. Sąrašo 6 punkte išvardinti statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, o 6.9 punkte nurodyta, jog Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą yra laikoma tinkamu dokumentu, patvirtinančiu statybos teisėtumo faktą.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo Nr. XI-992, priimto 2010 m. liepos 2 d., 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos statinio projektavimo sąlygų, jų sąvadų, statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus, jeigu statytojas (užsakovas) nepageidauja, kad šios procedūros būtų vykdomos pagal teisės aktus, galiojančius po šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi, teisės aktai nustato, kad Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti naują (rekonstruotą) nesudėtingą statinį arba pabaigti įteisinimo procedūrą tuo atveju, jei statinys statytas (rekonstruotas) iki 2010 m. spalio 1 d., tačiau statytojas kartu su deklaracija turi pateikti nesudėtingo statinio statybos (rekonstrukcijos) metu galiojusius statybą leidžiančius dokumentus. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo pateiktoje Deklaracijoje nebuvo užpildyta grafa „Statyba leidžiantis dokumentas“. Pažymėtina, jog pareiškėjui atsakovas paaiškino, jog minėtoje grafoje galėtų būti nurodyti teismų sprendimai, kuriuose buvo nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, t. y. atsakovas nurodė, kaip pareiškėjas galėtų pašalinti neatitikimus.
Tiek VĮRC Vilniaus filialo, tiek VĮRC sprendimuose nurodyta, kad UAB „Insignis“ 2015 m. birželio 11 d. parengta Ginčo statinio kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina šiuos atsakovo argumentus. Byloje (t. 1, b. l. 98–111), kurią pareiškėjas teikė atsakovui, nurodyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) r. sav., stovi vienintelis statinys, t. y. Ginčo statinys. Tačiau pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (t. 1, b. l. 166–172) patvirtina, kad 2008 m. birželio 6 d. atliktų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) sav., kadastrinių matavimų metu buvo nustatyta, kad minėtame žemės sklype stovi ne tik Ginčo statinys, bet ir kiti fiziškai pažeisti statiniai bei šulinys, plane pažymėtas raide k. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai konstatavo, kad Byla neatitinka nustatytų reikalavimų.
Pareiškėjo argumentai, kad šie duomenys atsakovui buvo žinomi, todėl pakartotinai neturėjo būti teikiami, kad nėra tikslo prašyti pakartotinai registruoti to, kas jau yra įregistruota, vertintini kritiškai. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiama statinių kadastro duomenų byla turi būti parengta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).
Įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 32.2.1 punkte ir 32.2.2 punkte nustatyta, kokius veiksmus turi atlikti matininkas, nustatydamas statinių kadastro duomenis tuo atveju, kai yra atlikti, ir kai nėra atlikti žemės sklypo, kuriame stovi statiniai, kadastriniai matavimai. Nuostatų 32.2.2 punktas nustato, jog tais atvejais, kai buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, statinių išdėstymo planas sudaromas pagal žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis, nurodant panaudotų duomenų šaltinį.
Taisyklių 54 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai (nustatytos žemės sklypo ribos posūkio taškų, riboženklių bei žemės sklype esančių pastatų kerčių koordinatės), lauko matavimams naudojami šiame plane esantys duomenys (žemės sklypų ribos, išoriniai statinių kontūrai, kiti plane nubraižyti objektai). Pagal šių taisyklių reikalavimus sudaromas naujas žemės sklypo planas su jame esančiais statiniais, kuriame nurodomas planui sudaryti panaudotų duomenų šaltinis.
Kaip teisingai atsakovas nurodė, jog, jei atliekant Ginčo statinio kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) r. sav., nei gyvenamojo namo 1Alm, nei tvarto 3I1m, nei klojimo 4I1m, nei šulinio nebėra, matininkas šį faktą turėjo nurodyti užpildydamas naujas statinių kadastro duomenų formas (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 55, 57, 64.7 punktai), tačiau to nepadarė, t. y. šie pakeitimai nebuvo nurodyti Byloje, todėl Teritorinis registratorius pagrįstai konstatavo, kad Byla neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pagrįstai atsisakė įrašyti Ginčo statinio kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktas).
Dėl pareiškėjo argumentų, jog jis nesiekia savo nuosavybės teisių įregistravimo į Ginčo statinį pažymėtina, jog pareiškėjo 2016 m. birželio 16 d. prašymas, pateiktas Teritoriniam registratoriui, tvirtina priešingai (t. 1, b. l. 119), todėl atsakovas pagrįstai nurodė, jog šios dalies prašymo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė, kadangi rekonstruoto Ginčo statinio kadastro duomenys nebuvo pakeisti.
Pareiškėjo argumentai, susiję su įpėdinių palikimo priėmimu, jų vertinimas, laikytini teisiškai nereikšmingais šios nagrinėjamos bylos kontekste, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad tiek VĮRC Vilniaus filialas, tiek VĮRC visapusiškai bei objektyviai įvertino pateiktus pareiškėjo dokumentus, pagrįstai nustatydamas, kad pareiškėjas dokumento, atitinkančio teisės aktų nuostatas, dėl rekonstruoto Ginčo statinio nepateikė, pateikta Ginčo statinio Byla taip pat neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. tiek VĮRC Vilniaus filialas, tiek VĮRC priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. B. prašė teismo priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 800 Eur. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. B. atstovui advokatui K. K. sumokėjo 800 Eur. Iš pateiktos teisinių paslaugų detalizacijos (t. 2, b. l. 13) matyti, kad advokatas suteikė tokias teisines paslaugas – 2017 m. sausio 19 d. faktinės situacijos analizė ir 2017 m. sausio 19 d. prašymo NŽT dėl Dumblės g. 30, Padumblės k., Švenčionių r. sav., rengimas – 546,25 Eur; 2017 m. vasario 27 d. teisinė konsultacija dėl administracinės bylos – 28,75 Eur ir 2017 m. vasario 28 d. rašytinių paaiškinimų rengimas ir išsiuntimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui – 446,25 Eur. Viso pareiškėja turėjo atstovui sumokėti 1 021,25 Eur, tačiau pritaikius nuolaidą – 221,25 Eur, pareiškėja apmokėjo 800 Eur.
Teismas daro išvadą, jog iš pateiktos detalizacijos matyti, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos ne tik su šioje byloje keliamais ginčo klausimais, bet buvo surašytas prašymas ir Nacionalinei žemės tarnybai už 546,25 Eur sumą. Net atėmus paminėtą sumą nėra aišku, kokia nuolaidos suma būtų taikoma už kitas likusias suteiktas paslaugas, todėl teismas daro išvadą, kad G. B. prašymas dėl išlaidų atlyginimo negali būti sprendžiamas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl G. B. turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo D. V. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.