Kauno apygardos teismo nutartis

2025-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-132-493/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2025-01-21Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2025-04-18Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNuosprendis · 2026-05-11Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2026-08-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-18
Bylos Nr.
1S-132-493/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18588-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-132-493/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18588-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; 2.14.4(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,

nerengdamas teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo V. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutarties, kuria pratęstas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. R. turtui – automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Baudžiamojoje byloje, kurioje D. K. kaltinamas nusikalstamų veikų, atliktų 2024 m. liepos 13 d., numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymu, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės 2024 m. liepos 24 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN numeris – (duomenys neskelbtini), priklausantį V. R., uždraudžiant disponuoti nurodytu turtu – 6 (šešiems) mėnesiams. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. liepos 24 d. iki 2025 m. sausio 24 d.

2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi V. R., taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 24 d., į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN numeris – (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartimi (kuria V. R. skundas buvo atmestas) buvo nutarta sutrumpinti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodytą turtą iki 2 (dviejų) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 24 d., kitoje dalyje skundžiama nutartis palikta nepakeista. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartimi pratęstas V. R. taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 24 d., į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN numeris – (duomenys neskelbtini). Tokį procesinį sprendimą apylinkės teismas priėmė siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas, sunaikintas ir pan.

3. Nesutikdama su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartimi, V. R. aukštesniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti šią nutartį ir grąžinti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Netenkinus šio prašymo, prašo pakeisti apylinkės teismo nutartį dalyje dėl turto saugotojo paskyrimo ir paskirti V. R. jai nuosavybės teise priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugotoja. Skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

3.1. Skundo autorė akcentuoja, kad transporto priemonę ji įsigijo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 9 000,00 eurų, už banko jai suteiktą paskolą, kurią moka iki šiol. Kredito grąžinimo terminas –2028 m. gruodžio 12 d.

3.2. Šiuo atveju ikiteisminiame tyrime nustatyta, jog automobilis, kuriuo važiavo D. K., asmeninės nuosavybės teise priklauso jai, tai yra V. R. Kadangi D. K. jai priklausantį automobilį vairavo neteisėtai ir prieš jos valią, todėl ji nesutinka, jog automobilis būtų konfiskuotas.

3.3. Pažymi, jog po neteisėtų D. K. veiksmų atlikimo ji nesiekė automobilį paslėpti ar perleisti kitiems asmenims. Ji vykdė policijos pareigūnų nurodymus ir perdavė savo automobilį ikiteisminio tyrimo pareigūnų paskirtam saugotojui – M. J. įmonei.

3.4. Atkreipia dėmesį, jog ji šiuo metu gyvena viena ir augina mažametį vaiką. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau dirba (duomenys neskelbtini). Jai kiekvieną dieną yra reikalingas automobilis, kad galėtų vykti į darbą ir tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku (vežimas į būrelius, į užsiėmimus, į pramogas ir kt.). Paskolos mokėjimus už automobilį privalo atlikti kiekvieną mėnesį, tačiau automobiliu naudotis negali. Pažymi ir tai, kad šiuo metu automobilis yra perduotas saugoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasirinktam asmeniui, kur automobilis yra saugomas už 5,00 eurus per parą. Šiuo metu jau yra priskaičiuota daugiau nei 1500,00 eurų suma už automobilio saugojimą. Pažymi, jog ji nedalyvavo darant teisės pažeidimus, todėl jos automobilio sulaikymas ir jo konfiskavimas nėra proporcinga priemonė. Taip pat atkreipia dėmesį, jog kol vyks posėdžiai apylinkės teisme, o priimtas nuosprendis gali būti skundžiamas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, jai priklausantis automobilis stovės mokamoje aikštelėje ir jo saugojimo aikštelėje išlaidos dar labiau didės. Pažymi, jog šiuo atveju ji negali naudotis jai priklausančiu automobiliu, turi sunkumų pasiekti darbovietę, negali tinkamai pasirūpinti savo mažamečiu vaiku, kurį auginu viena. Todėl skundžiama nutartis, kuria buvo trims mėnesiams pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas jos automobiliui, yra visiškai neproporcinga priemonė.

3.5. BPK 151 straipsnio 4 dalis nurodo, jog turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, prokuroro nuožiūra perduodamas saugoti savivaldybės institucijos atstovui arba šio turto savininkui ar jo šeimos nariui, ar artimajam giminaičiui, arba kitam asmeniui. Jiems turi būti išaiškinta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą. Dėl to iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas.

3.6. Pažymi, jog ji yra tinkamas savo turto saugotojas, o saugant savo turtą jokiu būdu neturės jokio preteksto jo stovio nepabloginti ar turtą neperleisti, paslėpti ar nesunaikinti. Jei teismas suteiktų galimybę jai saugoti areštuotą turtą, pasižada jokiu būdu neduoti naudotis transporto priemone tretiesiems asmenims.

4. Proceso dalyviai apie skundo nagrinėjimą informuoti 2025 m. balandžio 3 d. pranešimais. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

Skundas atmetamas.

5. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartis, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. R. turtą – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – termino pratęsimo klausimą, BPK 151 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė.

6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas esant bent vienam iš minėtų pagrindų. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminas V. R. turto atžvilgiu buvo pratęstas nustačius, kad egzistuoja vienas iš jo taikymo pagrindų – siekis užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

7. D. K. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir dviejų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 243 straipsnyje, padarymu. Sprendžiant iš bylos medžiagos, byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų, paties kaltinamojo parodymuose, kitų objektų apžiūros, vietos apžiūros protokoluose, neblaivumo nustatymo akte ir kituose rašytiniuose duomenyse. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, termino pratęsimo klausimu aukštesnis teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnės instancijos teismas nesprendžia asmens kaltės, byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo klausimų ir pan. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

8. Bylos aplinkybės rodo, kad D. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo V. R. priklausantį turtą – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaltinimas dėl šio epizodo D. K. yra pareikštas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Esant tokiai situacijai, minėtas automobilis laikytinas galimos nusikalstamos veikos priemone BK 72 straipsnio 2 dalies prasme. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo V. R. turtui pagrindai ir sąlygos, siekiant užtikrinti galimą turto (tai yra galimai padarytos nusikalstamos veikos įrankio) konfiskaciją. Tokios procesinės prievartos priemonės taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, o žemesniojo teismo nutartis, kuria buvo pratęstas V. R. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta.

9. V. R. aukštesniam teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartį ir grąžinti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kadangi D. K. jai priklausantį automobilį vairavo neteisėtai ir prieš jos valią, todėl ji nesutinka, jog jos automobilis būtų konfiskuotas. Paminėtina, kad BK 72 straipsnio 1 dalis numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Iš šios įstatymo normos seka, jog valstybės nuosavybėn paimamas tiek pas kaltininką, tiek pas kitus asmenis esantis konfiskuotinas turtas. Apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo / pratęsimo pagrįstumo, klausimo dėl areštuoto turto priklausomumo kitam asmeniui ir jo kilmės nesvarsto. Šie klausimai svarstytini baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl skundo argumentai, jog automobilis, kuriam prokuroro nutarimu yra taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir jo terminas pratęstas skundžiama teismo nutartimi, nuosavybės teise priklauso su baudžiamojoje byloje pareikštais kaltinimais nesusijusiam asmeniui, šiuo atveju nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nutartį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje 2024 m. gegužės 22 d. prokurorės nutarimu, patenkinus V. R. prašymą, automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas jo savininkei, tai yra V. R. Visgi, kaip matyti, ikiteisminio tyrimo eigoje 2024 m. liepos 24 d. nutarimu buvo priimtas procesinis sprendimas V. R. laikinai apriboti nuosavybės teises į minėtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

10. Skunde taip pat teigiama, kad automobilis V. R. būtinas jos šeimos poreikių tenkinimui – jos vykimui į darbą kitame mieste, tinkamam pasirūpinimui savo nepilnamečiu vaiku (vežimas į būrelius, į užsiėmimus, į pramogas ir kt.). Taip pat skundo autorė akcentuoja, kad paskolos mokėjimus kredito įtaigai už automobilį ji privalo atlikti kiekvieną mėnesį, tačiau automobiliu naudotis negali.

11. Pastebėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybė gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomeninio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Minėtos procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, yra siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Pažymėtina ir tai, kad visgi, ribojant nuosavybės teisę visais atvejais turi būti paisoma proporcingumo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

12. Aukštesnysis teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui sukelia nepatogumus tiek skundo autorei, tiek jos aplinkai. Tačiau aukštesnysis teismas nenustatė objektyvių duomenų, kad dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo minėtam turtui V. R. ir jos šeima patirtų kokius tai konkrečius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomos prievartos priemonės ir siekiamo tikslo ribas. Todėl skundas šioje dalyje yra atmetamas.

13. Apygardos teismas taip pat nemato pagrindo keisti skundžiamą nutartį dėl paskirto turto saugotojo – M. J. įmonės, turto saugotoja paskiriant V. R. Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio atveju šioje baudžiamojoje byloje būtų sprendžiamas ir paties automobilio arba jo vertės konfiskavimo klausimas. Todėl tiek automobilis, tiek jo vertė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės neturi būti pakitę. Nors skunde ir teigiama, kad V. R. paskyrus turto – automobilio saugotoja, ji jokiu būdu neturės jokio preteksto jo stovio pabloginti ar turtą perleisti, paslėpti ar sunaikinti, visgi, siekiant išsaugoti galimai konfiskuotiną turtą, siekiant išlaikyti šiuo metu jo esamą stovį, šis prašymas negali būti tenkinamas.

14. Nepagrįstu laikytinas ir skundo argumentas, kad automobilio savininkei V. R. teks atlyginti automobilio saugojimo išlaidas

15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą proceso išlaidas, inter alia (be kita ko), sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos (BPK 103 straipsnio 5 punktas), taip pat kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (to paties straipsnio 6 punktas). Sumos, išleidžiamos daiktams, turintiems reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, laikyti ar persiųsti, gali būti susijusios ir su jų transportavimu, saugojimu. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Tokiu daiktu – nusikaltimo padarymo priemone – teismų praktikoje pripažįstama transporto priemonė, kurią vairuodamas kaltininkas padaro nusikalstamą veiką, susijusią, pvz., su eismo saugumo taisyklių pažeidimu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). Atsakant į minėtą skundo argumentą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, šių proceso išlaidų klausimas spręstinas būtent D. K. atžvilgiu, vadovaujantis BPK 105 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti V. R. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti V. R. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Paštuolis